Renginiai

2025-05-19 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu, gegužės 19 d. maloniai kviečia Jus į Dr. Bethan Winter paskaitą On Great Men and Geniuses: Between Exceptionalism and Egalitarianism in Marxist Thought and Socialist Policies in 20th Century Europe

Paskaitą moderuos Dr. Povilas Dikavičius.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Pradžia - 17 val.
Paskaita vyks anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą:

This talk examines the persistent tension in socialist and Marxist thought between the collectivist foundations of historical materialism and the enduring cultural fascination with individual heroes and geniuses. Tracing the conceptual evolution from early modern thinkers (Hobbes, Locke, Rousseau) through Enlightenment and Romantic notions of genius (Kant, Hegel, Schopenhauer, Nietzsche), the study reveals how Marxist thinkers, including Marx, Engels, Plekhanov, Lenin, Trotsky, Lukács, and Zilsel, confronted and critiqued the "Great Man" theory and the bourgeois "geniereligion." Despite explicit warnings by theorists, such as Zilsel, against hero worship and the elevation of individuals above the collective, socialist states systematically developed their own secular pantheons of revolutionary leaders, artists, scientists, and exemplary workers, paradoxically echoing the bourgeois hero cults they sought to rival or supplant. Through examining initiatives such as Lenin’s Monumental Propaganda and state-driven hero worship (Stakhanovites, Lenin and Stalin cults, commemorations of Goethe and Bach in the GDR), the study demonstrates how Marxist thought justified celebrating historic individuals as embodiments of collective aspirations, even as it risked replicating the ideological contradictions inherent in elevating individuals within ostensibly egalitarian frameworks. The study thus provides an exploration of the dialectical relationship between individual agency and collective determinism in socialist historiography and cultural policy.

Biographical note:

Dr Bethan Winter is a social and cultural historian of the Cold War, with particular expertise in the German Democratic Republic and its international relations. Her research explores the role of cultural and musical diplomacy in East German foreign policy, examining how the GDR reinterpreted its musical heritage to promote a socialist narrative, attract international visitors, and forge relationships with countries otherwise unreachable due to West Germany’s Hallstein Doctrine.

Her current project builds on this research to examine the socialist construction of “genius” through the rewriting of cultural and historical figures. Focusing on the GDR, Poland, and the USSR, she explores how state-sanctioned biographies and commemorative narratives recast individuals to align with ideological priorities, offering new insight into the cultural politics of reputation and legacy in the socialist world.

She is currently a Postdoctoral Associate Member of the Faculty of History at the University of Oxford and a Mieroszewski Scholar based in Warsaw. She completed her doctorate at Oxford as a Hanseatic Scholar, and has previously held lectureships in both History and Music at Magdalen College, Oxford.

2025-05-05 09:00

2025 m. Gegužės 5 d. VU Istorijos fakulteto 331 aud. vyks  mokslinė studentų konferencija Istorijų atradėjai. Konferencijos pradžia 9 val. 

Konferencijos programa

Studentų mokslinės konferencijos metu vyks papildoma sesija Pirmoji mokslinė tezė, skirta I-II kurso BA pakopos studentams, kurie apskrito stalo diskusijoje pristatys savo pirmąsias mokslinių tyrimų idėjas.
Sesiją moderuos dr. K. Minkevičius.
Sesija vyks 111 aud., 13 val.

2025-04-30 10:00

VU studentų istorikų korporacija „Tilia“ rengia jau antrąją architektūros istorijos studentų konferenciją!

Renginys sumanytas pastebėjus, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.

Pernykštis renginys susilaukė plataus profilio tyrėjų susidomėjimo, sukėlė daug įtraukių diskusijų ir tapo puikia proga suburti bendraminčius, tad atrodo prasminga formuoti kasmetinio renginio tradiciją ir vėl klausti: kuo domisi studentai, užsiimantys architektūros istorijos tyrimais? Ar galime įžvelgti tam tikras tyrimų tendencijas? Kokios yra ateities tyrimų perspektyvos?

Konferencija vyks VU IF 211 auditorijoje.

Konferencijos programą rasite čia.

Kilus klausimams dėl detalesnės informacijos rašykite el. paštu

Konferencijos remėjai: LAPAS, RARA, Vilniaus dailės akademijos leidykla, VU Istorijos fakultetas

2025-04-17 17:00

Balandžio 17 d. 17:00 val. kviečiame bendruomenės narius į dirbtuves, skirtas vardinių esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius (https://spacy.io/usage/facts-figures).

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Iš esmės, kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose. Taip pat aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui.

Planuojama trukmė: 45 min.

Tikslinė auditorija: Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžių nereikia. Darbas su modeliu vyks per Google Colab. Dalyviui būtina turėti Google paskyrą (pvz., Gmail).

Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti savo „Windows“ nešiojamąjį kompiuterį ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių arba anglų kalba .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu daug galima rasti, pvz., čia: https://www.epaveldas.lt/collections/21.

Laikas: balandžio 17 d., 17:00–18:00.

Vieta: Filologijos fakultetas, A4 auditorija (2)

Registracija >>

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas, .

2024-10-22 17:00

The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History, together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.

A discussion and the presentation of archival sources from YIVO will follow each seminar.

PROGRAM

2025-03-19 16:00

Data: 2025 m. kovo 19 d.
Laikas: 16:00
Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 329 auditorija

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia studentus, svarstančius apie pedagogines studijas, į susitikimą-diskusiją su VU Istorijos fakulteto alumne, Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos istorijos mokytoja eksperte Rūta Tamkevičiūte.

Diskusijoje bus aptariamos šios temos: 

• Kokia yra istorijos mokytojo darbo prasmė?

• Ar mokytojas yra kūrėjas?

• Akimirkos, dėl kurių verta paaukoti ir 24 val. per parą

• Kaip mokytojui išgyventi "mokyklos džiuglėse"?

Renginys skirtas visiems, besidomintiems pedagogine veikla ir istorijos mokymo iššūkiais šiuolaikinėje mokykloje. Kviečiame dalyvauti!

2025-03-05 17:30

Kovo 5 d. (trečiadienį), 17.30 val., Vilniaus paveikslų galerijoje parodos „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ atidarymas. Joje bus eksponuojami XVIII a.–XX a. I p. žydų religinės, pasaulietinės, monumentalios ir taikomosios dailės kūriniai iš Lietuvos bei kitų Europos kraštų.

2025-03-10 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia Jus kovo 10 d. į Dr. Waltraud P. Indrist paskaitą „To “Secure the German Reich”: – Biopolitical Designing ± Planning Forces by NS-Institutions in the Baltic “.

Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas).

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje, pradžia 17:00.

 Facebook

2025-02-27 17:00

Vasario 27 d. 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos dirbtuves, kuriose bus pristatytos atvirojo kodo geografinių informacinių sistemų (GIS) programos QGIS galimybės.

QGIS – tai galinga nemokama programa, leidžianti dirbti su geografiniais duomenimis tiek žemėlapių, tiek erdvinių duomenų bazių pavidalu. Ji gali būti naudinga visuose tyrimo etapuose – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki rezultatų pateikimo.

Naudodamiesi QGIS tyrėjai gali:

• įkelti žemėlapius iš interneto, išsaugant visus geoduomenis; • analizuoti žemėlapius įvairiais formatais (įskaitant atstumų, plotų ir objektų tankio matavimus); • lyginti istorinius ir šiuolaikinius žemėlapius, georeferencijuodami senuosius pagal dabartines koordinates; • redaguoti esamus įvairių istorinių laikotarpių žemėlapius, pridedant tyrimo duomenis. • kurti savo žemėlapius; • vykdyti erdvinę analizę geografinių duomenų bazėse, tokiose kaip PostGIS ir GeoPackage.

Ko tikėtis iš pirmųjų QGIS dirbtuvių?

Aptarsime pagrindines GIS sąvokas (skirtingų tipų žemėlapius, skirtumus tarp vektorinių ir rastrinių žemėlapių, geoduomenų sąvoką). Dalyviai taip pat išmoks lyginti istorinius žemėlapius su šiuolaikiniais, pritaikydami jų geoduomenis ir taip uždėdami seną žemėlapį ant naujo.

Numatoma trukmė: 50 minučių

Per šį laiką praktiškai išnagrinėsime pavyzdį, georeferencijuodami istorinį Kauno žemėlapį pagal šiuolaikinį žemėlapį. Vėliau dalyviai galės savarankiškai uždėti istorinį Vilniaus (ar kito pasirinkto miesto) žemėlapį ant šiuolaikinio žemėlapio.

Prašome atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, turintys VU prisijungimus galės naudotis ir lokaliais kompiuteriais. Rekomenduojame iš anksto įdiegti QGIS (3.34 versiją), kurią galite nemokamai atsisiųsti iš oficialios svetainės: https://qgis.org/download/

Laikas: vasario 27 d., 17.00–18.00 val. Vieta: Filologijos fakultetas, A4 (2) auditorija

Registracija

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, .

2025-02-10 17:00

2025-02-06 17:00

Vasario 6 d. 17:00 kviečiame bendruomenės narius į seminarą, skirtą skaitmeninių humanitarinių mokslų temai. Jos metu bus demonstruojamos Transkribus platformos galimybės atpažinti rankraštį. Seminaras yra DH laboratorijos, bendro Filologijos ir Istorijos fakultetų projekto, dalis.

Transkribus – tai platforma, skirta rankraščių ir spausdintų tekstų atpažinimui bei apdorojimui. Ji sukurta 2015 m. kaip projekto READ (Recognition and Enrichment of Archival Documents) dalis. Platforma leidžia atpažinti rankraščius įvairiomis kalbomis, naudojant jau sukurtus bendruomenės modelius, arba mokyti individualius modelius, pritaikytus konkrečiam raštui ar kalbai. Šis įrankis gali žymiai sutrumpinti rankraščių archyvų ar retomis šriftų formomis spausdintų tekstų apdorojimo laiką.

Seminaro metu sužinosime, kaip pasirinkti tinkamiausią modelį, rankiniu būdu reguliuoti parametrus bei dirbti su dokumentais, kuriuose yra keli elementai (pvz., tekstas su pastabomis paraštėse, atvirukai ar puslapiai su tekstu skirtingomis kalbomis). Taip pat aptarsime nemokamą Transkribus alternatyvą – eScriptorium projektą – ir jo privalumus.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Dalyviai galės sukurti paskyrą platformoje ir eksperimentuoti su dokumentų atpažinimu. Pravartu atsinešti (arba turėti internetinėje prieigoje) nuskenuotą rankraščio pavyzdį .jpg formatu (anglų, vokiečių, lenkų, prancūzų, ispanų, ukrainiečių ar rusų kalbomis), kurį galėsite naudoti praktikai. Nešiojamasis kompiuteris pageidaujamas, bet nebūtinas.

Laikas: vasario 6 d., 17:00–18:00

Vieta: A4 (Lingafono kambarys 2), Filologijos fakultetas

Registracija >>

Seminaras bus vedamas anglų kalba ir jį ves Dr. Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, . Tai pirmasis iš seminarų apie skaitmeninių humanitarinių mokslų įrankius, kuriuos Dr. Gurbych rengs kas dvi savaites.

2025-01-31 15:00

Data: 2025 m. sausio 31 d. 15 val. 

Vieta: VU IF 211 aud.

Organizuoja (Post)Autoritarinių tyrimų kraštovaidžių centras (PAScapes) ir Amsterdamo universiteto Rytų Europos studijų centras. 

Seminaro metu pranešimus skaitys dr. Marius Ėmužis "Gently the Nemunas flows...": Construction of the Kaunas Dam and the transformation of the Nemunas Valley landscape ir Agnė Kereišiūtė  „And Potatoes Will Bloom Again“: the Battle Against Colorado Potato Beetle in the Soviet Lithuania.

2025-01-06 09:00

2025-01-06 15:00

Kviečiame į Studentų mokslinę konferenciją, skirtą atskleisti tarpukario Lietuvos visuomenės transformacijas 1918–1940 m. Kartu diskutuosime apie socialinius, kultūrinius ir ekonominius pokyčius, nagrinėsime iškilusias problemas bei rūpesčius. Galiausiai, bandysime rasti atsakymą į klausimą: ar tarpukario Lietuva šuoliavo pirmyn, ar visgi trypčiojo vietoje?

Laikas: 2025-01-06, 09:00-15:00.
Vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 218 auditorija

09:00-10:30 Socialiniai rūpesčiai ir problemos

J. Augustis, „Nemunu į La Platą“: lietuvių diasporos tapatybė Urugvajuje 1926-1940 m.

B. Jakilaitė, Koks sportuojančių moterų įvaizdis buvo formuojamas spaudoje: 1938 m. Europos moterų ir vyrų krepšinio čempionato sklaidos skirtumai

N. Skačkovas ir L. Uginčius, Elgetavimas tarpukario Lietuvoje 1918-1940 m.

G. Lamsodytė, P. Stanys ir U. Žėkaitė, Beglobiai vaikai tarpukario Lietuvoje

Ū. Kabailaitė, Vaikų su specialiaisiais poreikiais švietimas Lietuvoje 1928-1940 m.: „supuvę obuoliai“ ar rūpesčio reikalingi silpnesnieji?

G. Stirneckaitė, Būsto prieinamumas tarpukario Lietuvoje

10:35-12:15 Sveikata, moralė ir etika

G. Plutulevičiūtė, Tarpukario Lietuvos epidemijos ir epidemiologinė situacija

P. Brazinskas, „Visa šalis pilna šundaktarių“: nelegali medicinos praktika Lietuvoje 1921-1940 m.

I. Tamulynaitė, Tarpukario Lietuvos visuomenės požiūris į katalikybę

A. Bredelytė, Tarpukario Lietuvos katalikų Bažnyčios pozicija eutanazijos ir abortų klausimais

R. Černeckas ir K. Dragūnaitė, Nuo viešnamio iki draudimo: prostitucijos reguliavimo transformacija Lietuvoje 1920-1929 m.

K. Grigaliūtė, Gyvūnų padėtis tarpukario Lietuvoje: nuo įstatymų iki visuomenės požiūrių

12:15-12:45 Pertraukėlė

12:45-14:00 Švietimas, kultūra ir intelektualinis gyvenimas

A. Azarovas, Pradinis ugdymas Lietuvos tarpukario kariuomenėje

M. Žarskis, Lietuvos karo pilotų rengimo socialinis aspektas 1930-1940 m.

J. Trofimova, Lietuvos policija 1924-1930 m.

D. Rudokas, E. Stasilo ir G. Šatkovskis, Debatų kultūra ir kalbėsena II Seimo laikotarpiu

M. Miškinis ir G. Paplauskas, Tarpukario Lietuvos maisto kultūros formavimasis

U. Virvičiūtė, Tarpukario Lietuvos visuomenės opinija kino filmų atžvilgiu

14:00-15:00 Ekonomika ir krizės

I. Cirtautas ir G. Kareniauskas, Lietuvių darbininkų kasdienybė 1930-1940 m. Lietuvoje

P. Balandaitė, 1935 m. Suvalkijos ūkininkų streikai: visuomenės informavimo problematika

A. Mirskaitė, 1928 m. nederlius Šiaurės Lietuvoje: skirtingi sprendimo būdai

D. Pakinkevičius, Ar M. Putino romanas „Krizė“ gali būti patikimas šaltinis tyrinėjant 1930 m. krizę?

2024-12-02 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia Jus gruodžio 2 d. į prof. dr. Stephanie Herold paskaita „Transfromation as Heritage. Provisional Housing after the Second World War in Germany“.

Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gruodžio 02 d., 17 val. 211 auditorijoje.

Daugiau apie paskaitą:
The destruction caused by the Second World War led to a massive housing shortage (not only) in Germany. To remedy this, the construction of temporary accommodations had already begun in the war's final years to provide people with provisional shelters (these so-called „Behelfsheime“ were either self-built or erected by forced labourers). After the end of the war, any existing space was used for residential purposes, including former camps for forced labourers and prisoners of war. Although initially of a provisional nature, quite a few of these places are still used today. The buildings have been transformed, expanded, extended, partially demolished, and remodeled along the way. However, they have been preserved as places of residence to this day – despite their apparent banality and often difficult heritage. The various transformations bear witness not only to personal fates but also to historical and social changes. Thus, the places gain their significance as cultural heritage precisely through these changes. But what does this mean for our approach to this heritage, whose main characteristic seems to be constant change?

Stephanie Herold is an art historian, monument conservator, and professor for Urban Conservation and Cultural Heritage at the Institute for Urban and Regional Planning at the Berlin Institute of Technology - TU Berlin. Her research focuses on young architectural heritage from modernism to postmodernism (focusing on GDR architecture), dissonant heritage in Central and Eastern Europe, emotions, affects in heritage-making and aesthetics. She is a member of ICOMOS Germany, chair of the Working Group on Theory and Education in Heritage Conservation (Arbeitskreis Theorie und Lehre der Denkmalpflege), and deputy spokesperson of the Research Training Group Identity and Heritage.

2024-11-14 18:00

2024-11-14 19:15

2024 m. lapkričio 14 d. 18 val. Signatarų namuose vyks dr. Leono Nekrašo paskaita „Gyvenimas padalintame kraštovaizdyje: aplinka, iššūkiai ir nuotykiai ties demarkacine linija tarpukariu“.

Tarpukariu tarp Lietuvos ir Lenkijos įsitvirtinusi demarkacinė linija perskyrė iš esmės vientisą kultūrinę-socialinę-ekonominę erdvę – to pasekmes tiesiogiai pajuto, visų pirma, vietos gyventojai. Valstybėms konfliktuojant dėl Vilniaus ir nepalaikant oficialių santykių, linijos perėjimo galimybės buvo itin suvaržytos. Linija atskyrė gimines, padalijo ištisus kaimus, nutraukė tradicinius susisiekimo kelius ir maršrutus. Kai kurių naujojo pasienio gyventojų artimieji, lig tol lankyta bažnyčia ar šeimos kapai – nors išlikdami geografiškai arti ar netgi visai šalia – atsidūrė priešiškoje valstybėje, į kurią patekti buvo keblu… Linija padalijo ir daugelį privačių ūkių, absurdiškai komplikuodama vietos valstiečių kasdienybę. Bet pereiti „rubežių“ magėjo! Riba tarp valstybių ėjo labai įvairiu kraštovaizdžiu – ir laukais, ir pelkėmis, ir miškais, ir upėmis, ir ežerais. Vietos aplinkos specifika sudarė sąlygas virtinei skirtingų nutikimų ir procesų. Paskaitoje kalbėsime apie tarpukario Lietuvos pasienio su Lenkija ypatybes, šiame areale gyvenusių ir dirbusių žmonių prisitaikymą ir santykį su jų aplinka ypatingomis – pasienio konflikto – sąlygomis.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Živilė Paipulaitė.

Artefaktas: Staltiesė paveldėta iš senelės, mirusios 1903 m., nėriniai nerti Mortos Antanaitytės 1901 m., gyv. Orelių k. Linas, medvilnė, nėrimas vąšeliu.

Kada? 2024 m. lapkričio 14 d. 18 val.

Kur? Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-11-28 18:00

2024-11-28 19:15

2024 m. lapkričio 28 d. 18 val. vyks dr. Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės paskaita „Bajoras ir jo dvaras XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje“.

XVI–XVII a. pirmoje pusėje kaimiškos dvarų sodybos buvo pagrindinė kilmingųjų gyvenamoji aplinka. Tačiau mediniai to laiko dvarai jau seniai nunykę, apie juos byloja tik rašytiniai šaltiniai. Iš jų sužinome, kad dvarų sodybos buvo skirtingos, nes priklausė nuo bajoro turtinės padėties ir dvaro reikšmės. Taigi kokia buvo dvarų sodybų struktūra, kokie pastatai jose stovėjo ir kas buvo jų viduje?

Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkė Karolina Bukovskytė.

Artefaktas: Nežinomo dailininko paveikslas, Elena Römerienė (apie 1660–1715).

Kada? 2024 m. lapkričio 28 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-12-12 18:00

2024-12-12 19:15

2024 m. gruodžio 12 d. 18 val. vyks doc. dr. Gintauto Vėliaus paskaita „Viduramžių Kernavė: mirusiųjų pasauliai“.

Jau penktą dešimtmetį vykdomų Kernavės archeologinių tyrimų rezultatai leidžia susidaryti gana patikimą legendinės Lietuvos sostinės vaizdinį. Čia susikūrė vienas pirmųjų valstybės galios centrų, čia rezidavo kariaunos saugomi kunigaikščiai, čia gimė viena ankstyviausių miestietiškų bendruomenių etninėje Lietuvoje. Ilgus metus kasinėtas viduramžių miestas ir piliakalnių gynybinė sistema neleidžia abejoti šiais teiginiais. Tačiau ką apie XIII–XIV a. Kernavę ir jos gyventojus byloja to meto kapai? Kokiai socialinei kategorijai atstovavo palaidotieji, kokia kalba jie kalbėjo ir kokiems dievams meldėsi? Kur ilsisi Kernavės kunigaikščiai ir juos gynę kariai? Ar šiandien galime tikėtis vienareikšmiškų atsakymų į šiuos klausimus? Visa tai pabandysime išsiaiškinti, pasitelkdami pastaraisiais metais tyrinėtų Kernavės kapinynų duomenis.

Istorinį artefaktą pristatys LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Artefaktas: Verkių kapinyno Vilniuje moters kapo įkapių komplektas, XIV a. Rastas 2008 m. archeologinių tyrimų metu Vilniuje, Verkių kapinyne (tyr. vad. Robertas Žukovskis).

Kada? 2024 m. gruodžio 12 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2025-01-30 18:00

2025-01-30 19:15

2025 m. sausio 30 d. 18 val. vyks Pauliaus Japerto paskaita „Sovietinė militarizacija ir Lietuvos kraštovaizdis“

Nurimę Antrojo pasaulinio karo mūšiai netapo karo pabaiga visiems jo „dalyviams“. Savo karą ir toliau kariavo Lietuvos laukuose likę „tylieji kareiviai“ – prieštankinės minos ir kitokie nesprogę šaudmenys. Šiai problemai spręsti sovietų valdžia pasitelkė ir civilius Lietuvos gyventojus. Paskaitoje kalbama apie sukarintų organizacijų išminuotojų veiklą, Lietuvos komunistų partijos ir civilinės valdžios organų įsitraukimą bei civilinės ir karinės valdžios bendradarbiavimą.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkas Tadas Šėma.

Artefaktas: Sovietinė prieštankinė mina, naudota II pasaulinio karo metais (1941–1945).

Kada? 2025 m. sausio 30 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2025-02-13 18:00

2025-02-13 19:15

2025 m. vasario 13 d. 18 val. vyks dr. Lauros Prascevičiūtės paskaita „Valakų reformos paveldas: kaimo kraštovaizdis“.

XVI a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje įgyvendinta Valakų reforma pertvarkė ikivalakinio kraštovaizdžio elementus – žemėvaldos, žemėnaudos ir užstatymo struktūras, suformavo naują kraštovaizdį bei nulėmė naujų kraštovaizdžio elementų atsiradimą. Kaimai įgavo naują planinę bei erdvinę užstatymo struktūrą. Pakeitus senąsias ūkininkavimo formas naujomis, kraštovaizdyje ėmė dominuoti taisyklingi žemėnaudos elementai. Įvykdyti kraštovaizdžio pokyčiai šių dienų kraštovaizdyje gali būti atpažįstami kaip paveldo objektai. Kaip keitėsi kaimo kraštovaizdis? Kokius šių dienų kraštovaizdžio elementus galime vadinti Valakų reformos paveldu?

Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkė Solveiga Šlapikienė.

Artefaktas: Didžiasalio gatvinio kaimo planas, kuriame pavaizduota 19 a. pab. pastatų, sodybų kitimo dinamika. Planą sudarė M. Purvinas 1984 m.

Kada? 2025 m. vasario 13 d. 18 val.

 Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2025-02-27 18:00

2025-02-27 19:15

2025 m. vasario 27 d. 18 val. vyks prof. dr. Nerijaus Šepečio paskaita „Slenkanti ir slugdanti užmarštis: lietuviškieji (post)sovietiniai Smalininkai“.

Užmarštis dažniausiai suvokiama kaip atminties stoka, negalėjimas atsiminti. Kai kalbame apie santykį su miestais, jų supratimą ar miestietišką savimonę šiuolaikinėje Lietuvoje, užmarštis yra tokia veikiau tyčinė, tik lėtinė, tyliai išstumianti dvasios būsena. Lietuvos miestus nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Zarasų iki Druskininkų atsimename kaip išskirtinai Lietuvos, lietuviškus. Smalininkams tokiame išstumiančiame pasisavinime tenka ypatinga vieta: jie užmirštami ir kaip ne lietuviškas, ir kaip ne Lietuvos, o žydų, vokiečių, vokietakalbių lietuvninkų miestas, atsiradęs ir klestėjęs Prūsijos karalystėje ir Vokietijos imperijoje, kažkiek dar ir Klaipėdos krašte. Išlikę vietos iškilios kūrėjos Lidijos Meškaitytės (kuriai Lietuva net dedikuos 2027 atmintinus metus) egodokumentai, buvusių šmaleninkiškių literatūriniai pasakojimai leidžia atkurti tą mums nebematomą, nenorimą matyti daugiakalbį, kitakultūrį vaizduotės miestą, mikropasaulį, kraštovaizdį.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Diana Streikuvienė.

Artefaktas: Religinis abrozdas. Gott ist die Liebe. Vokietijos imperija. Apie 1900 m. Popierius, celiuloidas, tekstilės pluoštas, siūlai, siuvinėjimas, klijavimas, 40 x 29,5 cm. Kilmė: gauta iš Šilalės rajono kraštotyrininko Klemenso Lovčiko.

Kada? 2025 m. vasario 27 d. 18 val.

 Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.