Renginiai

2023-10-02 17:00

2023-10-02 00:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje spalio 2 d. 17 val. maloniai kviečia Jus į dr. Zoltán Boldizsár Simon paskaitą „Istorinės žinios ir planetos krizės“.

Paskaitos moderatorius: Doc. dr. Aurimas Švedas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 aud.

Antropoceno sąvoka ir žmogaus veiksnio istoriniuose procesuose suvokimas greitai išplito humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Istoriniai atsakymai į antropoceno ir planetos problemas paprastai susiveda į du skirtingus požiūrius su priešingomis tendencijomis. Pirmojo požiūrio šalininkai bando pritaikyti esamus istorinio pažinimo būdus šiandienos plane tos krizėms, istorizuojant antropoceną. Jie atstovauja disciplinų savęs supratimo status quo. Antrosios grupės atstovai kelia klausimą, ar pakanka pirmojo požiūrio (neneigiant jo privalumų), ir bando ištirti, kaip dabartinė planetos situacija meta iššūkį istoriniam mąstymui. Pranešime remiantis antrosios grupės požiūriu bus pasisakoma už naujų istorinio pažinimo formų, galinčių adekvačiai spręsti šių dienų planetos krizes būtinybę. Paskaitoje bus aptariami svarbiausi istorinio žinojimo, pritaikyto antropoceno sunkumams principai: istorinio požiūrio teritorijos išplėtimas, mokslinio raštingumo ugdymas istoriniuose tyrimuose ir į ateitį orientuoto žinojimo siekis.

Dr. Zoltán Boldizsár Simon yra istorikas/istorijos teoretikas, dirbantis Bielefeldo universitete. Jis buvo Leideno universiteto docentas ir vizituojantis mokslininkas Makso Planko mokslo istorijos institute. Jo mokslinių interesų sritys yra istorijos teorija, idėjų istorija, mokslo ir technologijų istorija bei antropoceno tyrimai.

Svarbiausios publikacijos:

• History in Time of Unprecedented Change: A Theory for the 21st Cen-tury (Bloomsbury, 2019).
• The Epochal Event: Transformations in the Entangled Human, Technological, and Natural Worlds (Palgrave, 2020).
• Historical Understanding: Past, Present, and Future (Bloomsbury, 2022, co-edited with Lars Deile).
• Cambridge Elements entitled The Fabric of Historical Time (Cambridge, 2023, co-authored with Marek Tamm).
• Pirmadienio paskaitų ciklas organizuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

2023-09-19 09:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyks fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčio Jeruzalės Hebrajų universiteto dėstytojo dr. Semion Goldin paskaitos.

Semion Goldin apgynė daktaro disertaciją Jeruzalės Hebrajų universitete. Jo atliekami tyrimai paskelbti straipsniuose, konferencijų pranešimuose bei monografijoje „The Russian Army and the Jewish Population, 1914–1917. Libel, Persecution, Reaction“ (Springer, 2021), kuri analizuoja Rusijos kariuomenės veiklą žydų atžvilgiu Pirmojo pasaulinio karo metu nuo 1914 iki 1917 metų.

Dr. Semion Goldin skaitys paskaitas modulyje Etniniai teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (vad. prof. J. Verbickienė). Paskaitos bus atviros visiems, besidomintiems Rusijos imperijos bei žydų istorija, vyks anglų kalba.

• Rugsėjo 19 d., antradienis, 9:00 – 13:00, Istorijos fakultetas, 330 auditorija

1/ The Russian Army and the Jewish population during WWI: accusations, repressions, violence.

2/ The context and possible explanations: Jews and the “Jewish Question” in the Russian Empire before and during the War.

• Rugsėjo 21 d. ketvirtadienis, 9:00 – 13:00, Istorijos fakultetas, 330 auditorija

1/ The mass deportations of the Jewish population from the Baltic provinces in 1915 as a case study.

2/ The interaction of the Russian state and the Jews during WWI: results and conclusions.

2023-09-15 09:00

2023-09-17 12:00

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė naujoje šviesoje apmąstyti daug dalykų. Bet visų pirma jis paskatino plačiau pažvelgti į Ukrainą, suprasti jos vietą Europoje ir pasaulyje. Naujas požiūris negali gimti be Ukrainos istorijos permąstymo. Nepaisant teritorinio ir demografinio dydžio ir ganėtinai centrinės geografinės padėties, į ją pernelyg ilgai žvelgta kaip į periferiją Europos rytuose, o jos istorija ir tapatybė buvo įdomi tik nedideliam specialistų ratui.

Rugsėjo 15-17 d. Vilniaus universitete vyks visos eilės tarptautinių mokslo institucijų rengiama konferencija Permąstant Ukrainą ir Europą: Nauji iššūkiai istorikams / Rethinking Ukraine and Europe: New Challenges for Historians, kurioje dalyvaus daugiau kaip 150 mokslininkų iš įvairių valstybių, tarp jų gausus Ukrainos istorikų būrys.

Kongreso programa

Konferencijos atidarymo metu (rugsėjo 15 d., 9 val., VU Teatro salė) įžanginį pranešimą The Past in the Present: Rethinking Ukraine, Europe and the Role of the Nation-State in the Global Age skaitys žymus britų istorikas, Aberdyno universiteto profesorius, įtakingos knygos apie Lenkijos ir Lietuvos uniją autorius prof. Robertas I. Frostas.

Pranešimo aprašymas: Putino invazija į Ukrainą ir drąsus ukrainiečių tautos pasipriešinimas ginant savo apsisprendimo teisę kelia esminių klausimų apie dabartinę istorijos mokslo kryptį. Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo tėvynę, bet ir už tai, kad išsaugotų savo tautiškumą, kurį Putinas neigia. Jų kova primena mums, kad tautos ir tautinės tapatybės idėja tebėra svarbi ir sulaukia plataus atgarsio. Ši idėja atrodo savaime suprantama piliečiams tų valstybių, kurios savo ištakas mato Abiejų Tautų Respublikoje. Ilgi svetimšalių valdymo metai po 1772/1795 m. ir trauminė XX a. patirtis Rytų Europoje užtikrino, kad tikėjimas pamatine tautos reikšme yra bendras ukrainiečiams, lenkams, lietuviams ir, kaip parodė 2020-2021 m. protestai prieš Lukašenkos diktatūrą, baltarusiams. Tačiau, nepaisant didelio šiuolaikinio mokslo dėmesio tapatybės klausimams, tautos išėjo iš mados. Vietoje to tyrimuose dominuoja didžiosios pasaulio istorijos, transnacionalinės istorijos, pakraščių ir neapibrėžtumo temos. Šioje paskaitoje bus nagrinėjama ilga tautos ir politinių formų santykio Rytų Europoje istorija, kintantys tautų sąveikos kontekstai ir klausiama, ar nacionalinės valstybės amžius, kadaise laikytas politiniu modernybės tikslu, jau praeina.

2023-09-08 17:30

Rugsėjo 8 d., 17.30 val. pristatoma nauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkių Aelitos Ambrulevičiūtės, Marijos Drėmaitės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knyga Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais (VU leidykla, 2022).

Pristatymas vyks naujai atidarytoje VU muziejaus Idėjų observatorijoje (M.K. Čiurlionio g. 29), pokalbį su autorėmis moderuos istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Klausytojų laukia įdomybės, viktorina ir galimybė laimėti daug knygų.

Mokslininkės tyrė Vilniaus rezidencinių kvartalų pokyčius 1870–1914 ir 1920–1940 metais. Šiuo laikotarpiu miestas sparčiai plėtėsi ir didėjo gyventojų skaičius. Sykiu didėjo miesto tarša. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, kilo poreikis modernizuoti ir miesto sanitarinę, ir gyvenamosios erdvės infrastuktūrą. Būtent modernių buitinių patogumų poreikis intensyvios miesto plėtros laikotarpiu lėmė inžinerinių tinklų ir urbanistinio planavimo (zonavimo) modernizavimą. Vilniuje šio proceso pamatai buvo padėti 1870–1914 metais. 1920–1940 m. vykę modernėjimo procesai lėmė naujų (modernių) buitinių patogumų formų atsiradimą, keitė būsto kokybę. Kartu turėjo pasikeisti ir miesto kvartalų sociotopografija. Tyrimo metu, lyginant du laikotarpius, bus analizuoti kokybiniai ir kiekybiniai miesto gyvenamosios infrastruktūros ir būsto pokyčiai. Tai leis nustatyti šių pokyčių įtaką miesto rajonų / kvartalų sociotopografijai.

Knyga parengta ir išleista vykdant LMT finansuotą projektą „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais“ (Nr. S-MOD-21-5).

2023-09-18 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šį rudenį ir vėl kvies Jus į PIRMADIENIO PASKAITAS 2023/2

2023 m. rugsėjo 18 d.,  17:00 val. Lietuvos istorijos instituto  320 aud. vyks prof. Dr. Joachim Tauber (Lüneburgas) paskaita Po 80 metų: Mintys apie Vilniaus geto istoriją.

Moderatorius: Dr. Stanislovas Stasiulis

Pranešimo anotacija: Prieš 80 metų vokiečių okupantai ir jų bendrininkai likvidavo Vilniaus getą. Būtent Vilniaus geto išvadavimui ir geto istorijai bus skirtas šis pranešimas. Pranešime ketinama pristatyti ne tik geto pradžios bei pabaigos įvykius, jame bus kalbama ir apie žmonių gyvenimą priverstinėje bendruomenėje, su tuo susijusias patirtis. Taip pat bus nagrinėjami lig šiol mažiau žinomi, bet geto „gyvenimą“ formavę aspektai, pavyzdžiui: žmonių darbas už geto ribų ir geto dirbtuvėse bei kasdienė geto tikrovė. Galiausiai bus kalba apie pasipriešinimą engėjams. Pranešimas parengtas remiantis archyviniais šaltiniais ir liudininkų prisiminimais.

Prof. Dr. Joachimas Tauberis Erlangeno universitete studijavo istoriją, germanistiką ir lotynų kalbą. 1989 m. apgynė daktaro disertaciją Erlangeno-Niurnbergo Frydricho-Aleksanderio universitete. 1990–2001 dirbo mokslinį darbą Šiaurės Vokietijos kultūros institute, nuo 2002 metų Nordost-Instituto (Šiaurės Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto) Liuneburge mokslo darbuotojas, nuo 2010 metų – direktorius. Lietuvoje leidžiamų mokslinių žurnalų Lithuanian Foreign Policy Review, Genocidas ir rezistencija, Istorija redakcijų narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys. Profesorius nagrinėja žydų istoriją Lietuvoje, paliesdamas ne tik Holokausto temą, bet ir žydų gyvenimą tarpukariu, antisemitinės politikos klausimus sovietmečių bei daugelį kitų su žydų istorija susijusių temų.

Paskaita vyks vokiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą, diskusija vyks lietuviu kalba.

2023-08-08 09:00

2023-08-16 15:00

Siekiant užmegzti dialogą su užsienio studentais įvairiais šiuolaikinės Vidurio ir Rytų Europos klausimais, Vokietijos akademinių stipendijų fondas (Studienstiftung des deutschen Volkes) organizuoja Europos vasaros akademiją (European Summer Academy). Šios vasaros akademijos bendradarbiavimo partneriai – Vilniaus universitetas (VU) ir Europos humanitarinis universitetas (EHU).

Data: Rugpjūčio 8–16 d.

Vieta: VU Istorijos fakultetas

Dalyviai: aukštesnių kursų bakalauro studentai, magistrantai ir doktorantai 

Programa

2023-08-03 16:15

Rugpjūčio 3 d. įvyko jau trečiasis renginys, kurį bendradarbiaujantys Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Meijo universitetas (Japonija) rengia kartu. Šį kartą, be ekskursijų ir pažintinės programos, vyko seminaras, kurio metu dr. Kęstutis Kilinskas skaitė pranešimą apie 1904–1905 m. Rusijos ir Japonijos karo atmintį Lietuvoje („Rosso – Japanese war 1904-05: experiences, roles of actors and memory representations in interwar Lithuania (Why there was no memory?)“). Po pranešimo sekė klausimai ir diskusijos auditorijoje.

2023-06-22 15:00

Studijų baigimo diplomai visiems Istorijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų absolventams bus įteikiami 2023 m. birželio 22 d.  15  val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. 

Iki diplomų įteikimo:

2023 m. laidos absolventus – kiekvieną asmeniškai -  2023 m. birželio 20 d. (antradienį) 10.00-16.00 val. kviečiame pasirašyti baigimo dokumentų (diplomų ir priedėlių) registracijos sąraše  (Istorijos fakulteto Studijų skyriuje, II a. 215 kab.). Kitas asmuo pasirašyti bei paimti  studijų baigimo dokumentus gali tiktai turėdamas notaro patvirtintą įgaliojimą.

Primename, kad iki pasirašymo visi absolventai turi būti atsiskaitę su VU padaliniais,  kiekvienas savo situaciją pasitikrinkite e-studentas aplinkoje.  

Maloniai prašome mus iš anksto informuoti, jeigu negalėsite pasirašyti baigimo dokumentų registracijos sąraše ir dalyvauti įteikimo iškilmėse bei pranešti, kaip ir kada pageidaujate pasiimti dokumentus.

Jeigu kilo neaiškumų dėl šios informacijos, skambinkite  į IF Studijų skyrių  tel. 268 7290, rašykite el.p.

 Linkime visiems gražios šventės !

2023-06-10 11:00

2023-06-11 16:00

Heritas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas birželio 10 ir 11 dienomis kviečia į kultūros paveldo festivalį – Heritas’23: (Pa)tirk paveldą!

Šį kartą festivalis vyks Švenčionėliuose.

Festivalio programa  Facebook

Su Istorijos fakultetu Heritas festivalyje susitiksite Diskusijų erdvėje ir Istorijose apie kultūros paveldą.

DISKUSIJŲ ERDVĖ

 Birželio 10 d. (šeštadienis), Lentpjūvės respublika (Partizanų g. 5A, Švenčionėliai), 11.00–16.20 val.

• I sesija: Nematerialus kultūros paveldas: valstybinės puoselėjimo sistemos link? / moderuoja Rimvydas Laužikas / 11.00–12.00 val.

• II sesija: Paveldo bendruomenių Lietuvoje beieškant / moderuoja Arūnas Survila / 12.20–13.20 val.

• III sesija: Kuriame vietos tapatybę. Kokie pamatai ir kam reikalingas paveldas? / moderuoja Norbertas Černiauskas / 14.00–15.00 val.

• IV sesija: Savivaldybių vaidmuo paveldosaugoje: lūkesčiai ir realijos / moderuoja Salvijus Kulevičius / 15.20–16.20 val.

ISTORIJOS APIE KULTŪROS PAVELDĄ. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pranešimai

 Birželio 11 d. (sekmadienis), Lentpjūvės respublika (Partizanų g. 5A, Švenčionėliai), 11.30–15.00 val.

• Kvalifikacijos tobulinimo kursų „Ekspertai – specialistams“ pristatymas (Ingrida Veliutė) ir paskaita Senovinių pastatų architektūrinės konstrukcijos (Jakovas Mendelevičius, Kultūros paveldo ekspertų asociacija) / 11.30 val.

Pranešimai:

• Vilniaus gubernijos architektas Nikolajus Čaginas: tarp kūrybos ir tarnybos / Dalia Vitkauskaitė / 12.00 val.

• Vietos dvasia ir vietos muziejai – kartu ar atskirai? / Rūta Šermukšnytė / 12.30 val.

• Lėstovkos, podrušnikai ir barzdoti vyrai: Lietuvos sentikių paveldo tyrimų klausimai / Agnė Ropytė / 13.00 val.

• Geležinkeliukas, arba siaurasis geležinkelis: vietos ir didžiosios istorijos / Rokas Stuogis / 13.30 val.

• Nepažintas Lietuvos paveldas: tarpukario modernių kaimo sodybų istorinė perspektyva ir palikimo iššūkiai / Vigilija Pilkauskienė / 14.00 val.

• Pirmasis pasaulinis karas atminties kultūroje ir pavelde: nuo pokyčių tarptautiniu mastu iki siekio suprasti ir atsiminti Lietuvoje / Teodoras Žukas / 14.30 val.

Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius, tel. 8 614 74265, el. paštas

2023-06-05 17:00

Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį -

prof. dr. Werner Paravicini paskaitą Die Preußenreisen: Vom Erkenntniswert einer Randerscheinung / Žygiai į Prūsiją: apie periferinio reiškinio pažinimo vertę

Vieša paskaita vyks birželio 5 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Pranešime pristatomi daug metų besitęsusio „žygių į Prūsiją“ tyrimo rezultatai: gausus Europos kunigaikščių ir didikų dalyvavimas bevaisiuose Vokiečių ordino žygiuose, bandant užimti Lietuvą, kuri tuo metu buvo pagoniškas kraštas. Pirmiausia nagrinėjami šaltiniai ir kelionių maršrutai, vėliau – Karaliaučius kaip Europos riterių susitikimo vieta, taip pat žiauri šių karo žygių realybė. Tuomet žvilgsnis plečiasi ir nukrypsta į finansinius klausimus, į tai, kaip Vakarai pažino Rytus ir kaip buvo įamžintas dalyvavimo atminimas. Kai Lietuva, vėliau ir Žemaitija, tapo krikščionišku kraštu ir nebeliko pagonių, su kuriais reikėtų kovoti, Ordino vyrai sugalvojo naują teisėtą būdą čia pasilikti, tačiau tai nuo žlugimo Prūsijoje neišgelbėjo. Galiausiai žygių į Prūsiją studija pristatoma kaip ideali observatorija, iš kurios galima stebėti ir suprasti patį riteriškiausią istorijoje – XIV-ąjį – amžių.

Werneris Paravicini studijavo istoriją ir romanistiką Berlyne, Getingene, Freiburge, Leuvene ir Manheime. 1984-1993 m. dėstė Kylio universitete, kaip viduramžių ir naujųjų laikų istorijos bei pagalbinių istorijos mokslų profesorius. 1982 m. Manheimo universitete baigė Fritzo Trautzo vadovaujamą habilitaciją. Nuo 1993 iki 2007 m. buvo Vokietijos istorijos instituto Paryžiuje direktoriumi. 2004 m. tapo Christiano Albrechto universiteto Kylyje garbės profesoriumi. W. Paravicini yra vienas svarbiausių Burgundijos istorijos ir viduramžių diduomenės tyrinėtojų. Kaip mokslininkas jis ypač daug prisidėjo prie Prancūzijos-Vokietijos ir Europos istorijos tyrimų. Jo darbų dėka dvaras, kaip socialinė reprezentacijos ir valdymo vieta, atsidūrė viduramžių tyrimų centre. Pagrindinis jo mokslinis darbas - pasakojimas apie Europos diduomenės keliones Prūsijoje.

2023-05-26 15:00

Antrą kartą Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete vieši Colgate universiteto (JAV) studentai pasirinkę studijuoti modulį „Istorijos politika ir istorinė atmintis Lietuvoje“ (dėst. Prof. Valerie Morkevičius), greta kitų studijų tiriamųjų veiklų Lietuvoje jie domisi ir mokslininkų įsitraukimu į savo tyrimų rezultatų viešinimą ir mokslo populiarinimą, kaip būdu ne tik dalintis žiniomis, bet ir formuoti visuomenės nuostatas, įtakoti jų pokyčius. Kartu su JAV studentais į diskusiją yra kviečiami visi Fakulteto studentai ir darbuotojai.

Vieta ir laikas: 2023 m. gegužės 26 d. 15 val. 211 aud.

Diskusijoje anglų kalba dalyvauja:

• Dekanė dr. Loreta Skurvydaitė;
• Austėja Luchtanaitė;
• dr. Marius Ėmužis;
• dokt. Antanas Terleckas;
• dr. Norbertas Černiauskas;
• doc. dr. Tomas Vaiseta.

Diskusiją moderuoja: prof. Jurgita Verbickienė

2023-05-24 18:00

Gegužės 24 d., 18 val. Vilniaus rotušėje vyks naujos Vilniaus universiteto istorikų monografijos „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys“ pristatymas. Renginį ves istorikas dr. Norbertas Černiauskas, dalyvaus knygos autoriai dr. Vilma Bukaitė, dr. Kęstutis Kilinskas ir dr. Leonas Nekrašas.  

Apie knygą

Pirmasis Vilniaus burmistras lietuvis Konstantinas Stašys (1880–1942) – įdomi, bet dar nepakankamai pažįstama asmenybė. Šią spragą užpildo Vilniaus universiteto istorikų monografija „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys".

Kviečiama susipažinti su energingu ir sumaniu žmogumi iš Lietuvos šiaurės rytinio pakraščio, įveikusiu daugelį išbandymų ir po Pirmojo pasaulinio karo pradėjusiu naują gyvenimą Vilniuje.

Provizorius, pedagogas, daugelio miesto lietuvių draugijų narys, o vėliau ir lyderis garsėjo komunikabilumu, tolerancija, komandinio darbo gebėjimais.

Didžiulės svarbos jo gyvenime turėjo palaikanti šeima – žmona Zuzana ir dukra Konstancija.

Kas jį atvedė į farmacijos sritį, link visuomeninio darbo, galų gale į burmistro pareigas? Kokius sunkumus teko įveikti vaikystėje ir jaunystėje, sunkiai veržiantis į mokslus, ką pavyko nuveikti, vadovaujant miestui sudėtingu laikotarpiu nuo 1939 m. gruodžio iki 1940 m. birželio pabaigos ir kokią tragediją teko patirti po Lietuvos okupacijos?

Knygoje „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys" rasite ne tik atsakymus į šiuos klausimus – pamatysite, kad Konstantino Stašio biografija glaudžiai pinasi su jo gyvenimo dienų Lietuvos ir Vilniaus miesto istorija.

2023-05-10 16:30

Gegužės 10 d., 16 val. 30 min., kviečiame visus VU Istorijos fakulteto bendruomenės narius - studentus, administracijos darbuotojus ir dėstytojus - ateiti į susitikimą pasikalbėti apie studijų metu kylančius iššūkius žmonėms, turintiems įvairias negalias.

Negalios judėjimo idėjas, negalios modelį ir poveikio politikai būdus, negalią turinčių žmonių patirtis universitete ir rekomendacijas pristatys Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė, VU informatikos magistro studijas baigęs Povilas Staniulis ir edukologijos doktorantūrą studijuojanti Ugnė Žilytė. Pokalbį moderuos – Tomas Vaiseta.

Susitikimas vyks 211 auditorijoje, numatoma jo trukmė - 1,5 val.

2023-05-07 18:00

Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kartu su Yeshiva University The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies kviečia į susitikimą su dailininku Samueliu Baku. Sutikimo metu kuriame kalbėsime apie Holokaustą, žydų bendruomenių tapatumą, Samuelio Bako kūrybą ir Vilniaus reikšmę kūrėjo gyvenime.

Susitikimas vyks anglų kalba 2023 m. gegužės 7 d. (sekmadienį), 18 val., nuotoliu.

Kviečiame dalyvauti paspaudus nuorodą:
https://yeshiva-university.zoom.us/j/93425264518.

2023-04-25 11:00

Balandžio 25 d., 11 val., 106 a. Dr. Horváth Csaba Sándor iš Széchenyi István Universiteto (Humanitarinių, socialinių mokslų ir edukacijos fakultetas) skaitys paskaitą “Railway like World/Cultural Heritage (in Austria and Hungary)”.

2023-04-27 15:00

Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kviečia  nuotolinį seminarą susitikimą su profesoriumi dr. Tharcisse Seminega. Gimęs Ruandoje, Tharcisse Seminega apgynė daktaro disertaciją biotechnogolijų srityje ir ilgą laiką dėstė biologiją ir biochemiją Nacionaliniame Ruandos universitete Butare. Tačiau 1994 m. Tharcisse Seminega, kaip ir kiti tutsių etninės grupės nariai, patyrė burtalų persekiojimą ir tik gelbėtojų dėka kartu su savo žmona ir vaikais išvengė genocido, pražudžiusio daugiau kaip šimtą dvidešimt jo šeimos narių. Dabar profesorius skiria savo laiką ir pastangas dalindamasis patirtimi ir Ruandoje vykdyto genocido istorija su studentais. Jis yra knygos “No Greater Love: How my Family Survived the Genocide in Rwanda” autorius.

Kviečiame visus išgirsti unikalų liudijimą apie Ruandos genocido patirtis.

Susitikimas vyks balandžio 27 dieną (ketvirtadienį) nuo 15 val. anglų kalba MS teams platformoje. Nuoroda į susitikimą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NzI1YjYwOTctNGVhZi00NTY3LTg1MDktZmFlYjM4NmNhNjY1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2277927c23-ab6f-4dee-8b97-b6b04b42f28b%22%7d

Susitikimas yra modulio „Genocidai. Kaip atpažinti ir suprasti?“ dalis.

2023-04-17 17:00

Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį - dr. habil. Magdalena Saryusz-Wolska paskaitą Visual Cultures in Times of Change. How Did Images Shape Social Realities around 1945 and 1989?/ Vizualinės kultūros pokyčių laikais. Kaip vaizdai veikė socialinę tikrovę 1945-1989 m.?

Vieša paskaita vyks blandžio 17 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. dr. Marija Drėmaitė

Renginys vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą.

Įvairūs vaizdiniai šaltiniai jų raiškos formos - filmai, plakatai, žurnalų viršeliai ir daugelis kitų, yra tapę daugiau ne tik šiuolaikinės tikrovės atspindžiais. Kultūros tyrinėtojai daro prielaida/teigia, kad Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios prasidėjus „vizualiniam posūkiui", vaizdai aktyviai prisideda prie šiuolaikinio socialinio gyvenimo. Jie ne tik atspindi mus supantį pasaulį, bet ir jį formuoja. Tai, kas ištirta kalbant apie vėlyvąją modernybę, tinka ir istorijos tyrimams. Koks buvo vaizdų vaidmuo formuojant socialinę tikrovę ir naujojo "normalumo" idėjas lemiamais momentais 1945 ir 1989 m. Lenkijoje ir Vokietijoje? Kaip populiarioji vizualioji kultūra paveikė laikotarpį po 1945 m. ir po 1989 m.? Paskaita grindžiama populiariųjų vaizdų, kurie anuomet abiejose visuomenėse diegė naujas normas ir vertybes, aptarimu.

Magdalena Saryusz-Wolska studijavo kultūros studijas ir sociologiją Lodzės, Gyseno ir Mainco universitetuose. Lodzės universitete 2008 m. ji apgynė daktaro disertaciją, o 2016 m. Varšuvos universitete apsigynė habilitaciją. Nuo 2008 m. ji yra Lodzės universiteto Šiuolaikinės kultūros instituto docentė. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ji stažavosi Lenkijos mokslų akademijos Istorinių tyrimų centre Berlyne, po to tapo Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje mokslo darbuotoja. Nuo 2018 m. iki 2020 m. ji taip pat buvo vizituojančia profesore ir Humboldto mokslo darbuotoja Johanneso Gutenbergo universitete Maince. Jos mokslinių tyrimų sritys: kino ir medijų istorija nuo 1945 m., vizualinė istorija, kolektyvinė ir kultūrinė atmintis, recepcijos studijos.

Naujausios publikacijos:

Mikrogeschichten der Erinnerungskultur: "Am grünen Strand der Spree" und die Remedialisierung des Holocaust by bullets, De Gruyter, Berlin und Boston 2022 (= Medien und Kulturelle Erinnerungm Bd. 8);

Bilder der Normalisierung. Gesundheit, Ernährung und Haushalt in der visuellen Kultur Deutschlands 1945-1948, Transcript Verlag, Bielefeld 2017 (gem. mit Anna Labentz).

2023-03-27 17:00

Prof. dr. Mathias Niendorf paskaitą Globetrotter, Gastarbeiter und Gelehrte: Litauen im Blick des Westens/ Keliautojai, svetimšaliai darbininkai ir mokslininkai: Lietuva Vakarų akyse

Kovo 27 d. 17 val. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. Alfredas Bumblauskas

Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Lietuvą galima užjausti. Ji visada ypač rūpėjo Vakarams: viduramžiais – savotiška nuotykių žaidimų aikštelė jaunuoliams iš gerų šeimų, Vokiečių ordino „kryžiuočiams“, vėliau – gamtos tyrinėtojų rojus. Kita vertus, vis labiau religiniais įsitikinimais buvo grindžiama idėja, kad Lietuva – laisvos meilės rojus. O gal veikiau tai pragaras žemėje? Atrodo, abejonių kilo ir humanistui, Renesanso epochos popiežiui, Pijui II. Žvilgsniams krypstant į Lietuvą, siaubingus vaizdus keitė svajingos iliuzijos. Kilo klausimas, kokį vaidmenį Europoje turėtų atlikti Lietuva: tilto ar užtvaros? Pranešime istoriniu pjūviu nagrinėjami Lietuvos, kaip savos ir svetimos šalies įvaizdžiai.

Prof. Mathias Niendorfas studijavo istoriją ir slavistiką Heidelberge, Poznanėje, Maskvoje ir Tiubingene. 1987 m. Tiubingeno universitete jis baigė magistrantūros studijas. 1996 m. Kylio universitete M. Niendorfas apgynė Rytų Europos istorijos daktaro disertaciją. Kelerius metus dirbęs moksliniu bendradarbiu Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, 2003 m. jis grįžo į Kylį ir apsigynė Rytų Europos istorijos habilitaciją. 2004-2005 m. jis ėjo pavaduojančio profesoriaus pareigas Erfurte, o nuo 2008 m. - Greifsvalde. Nuo 2009 m. jis pradėjo dirbti Kristiano Albrechto universitete Kylyje kaip profesorius adjunktas. Nuo 2010 m. jis yra Greifsvaldo universiteto Rytų Europos istorijos katedros vedėju.

Naujausios publikacijos:

Geschichte Litauens. Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009, Wiesbaden 2022;

Sztubak, student i uczony. Ernst Bernheim w egodokumentach 1865-1880 / Pennäler – Student – Privatdozent. Der Historiker Ernst Bernheim in Selbstzeugnissen 1865-1880, Warschau 2020 (hrsg. mit A. Kuligowsk

2023-03-23 15:00

Research Seminar of the project cities.building.culture (CBC)

cities.building.culture (CBC) is a project developed though the collaboration of the Karlsruhe Institute of Technology (KIT), RWTH Aachen University and GWZO Leipzig, with the aim of proposing new approaches to the sustainable management of built heritage in residential districts, looking at both historical and mass housing neighborhoods.

Faculty of History

Seminar Program

• Development and legacy of the mass housing in Lithuania

  Prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilnius University, Faculty of History

• Post-war concrete housing in Vilnius as heritage: challenges and opportunities

  Dr. Aušra Černauskienė, post-doc., Vilnius University, Faculty of History

• Unwritten testimonies of socialism. Historical approach to real heritage

  Rugilė Rožėnė, PhD student, Vilnius University, Faculty of History

• Conceptual and theoretical basis of the CBC Project
  Dr. Liliana Iuga, RWTH Aachen University
  
  
• The heritage of GDR modernism in Leipzig’s urban development since 1990

  Thomas Dienberg, Municipality of Leipzig

• Approaches to the mass housing district of Leipzig- Grünau – municipal and civic engagement
  Juliana Pantzer, Municipality of Leipzig

2023-03-09 10:00

Kovo 9 d. 10.00 val. VU Istorijos fakultete 332 aud. Lankasterio universiteto karo ir diplomatijos tyrimų centro vadovas prof. Marco Wyss skaitys paskaitą „Pokolonialinis saugumas: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos interesai bei jų realizacija Vakarų Afrikoje Šaltojo karo metais“.

Paskaitoje, ką tik pasirodžiusios monografijos „Post Colonial security: Britain, France and West Africa's Cold War“ pagrindu bus kalbama apie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenį perduodant valdžią ir saugumo funkcijas Nigerijoje ir Dramblio Kaulo Krante 1958–1966 m. Nagrinėjama Londono ir Paryžiaus politinių interesų, vietinių elitų, politinių ir socialinių veikėjų bei naujai įsikūrusių institucijų varžymosi dinamika reaguojant į Šaltojo karo keliamus iššūkius.

Kviečiame dalyvauti.