Renginiai

2024-04-04 18:00

Balandžio 4 d. 18 val. Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks doc. dr. Giedrės Piličiauskienės paskaita „Žmogus ir gyvūnai šalia jo: 13 000 metų istorija Lietuvoje“. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Gyvūnai supo į dabartinę Lietuvos teritoriją įžengusį žmogų nuo pat pirmųjų žingsnių prieš 13 000–14 000 metų, tebesupa jį ir iki šiol. Per bendrą mūsų gyvavimo šiame krašte istoriją įtaka vienų kitiems buvo abipusė, tiktai keitėsi žmogų supusios gyvūnų rūšys. Tačiau ar keičiantis epochoms kito žmogaus santykis ir elgesys su jį supančiais gyvosios gamtos atstovais? Archeologų randamų faunos liekanų tyrimai leidžia atsakyti į šį ir kitus žmogaus ir gyvūnų istoriją gvildenančius klausimus: kokie šunys atlydėjo pirmuosius Lietuvos gyventojus? Kokių svarbių mūsų protėviams gyvūnų nebesutinkame ir kodėl? Kokie gyvūnai buvo itin svarbūs pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms? Kokie augintiniai lydėjo mūsų protėvius į pomirtinį pasaulį ir kuriuos iš jų šalia savęs laidojomės ilgiausiai Europoje, „tik“ kokius 1500 metų?

Istorinį artefaktą pristatys dr. Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas. Artefaktas: 5000 metų senumo ruonių kaukolės iš Šventosios senovės gyvenvietės. Ruoniai buvo svarbūs gyvūnai pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms. Ilgą laiką manyta, kad Šventosios gyvenvietėje aptiktos ruonių liekanos, tarp kurių ir išraiškingos šių gyvūnų kaukolės, yra maistui suvartotų gyvūnų atliekos. Vis dėlto pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad ruonių vaidmuo priešistorinėse pajūrio bendruomenėse buvęs gerokai svarbesnis.

2024-03-21 18:00

Kovo 21 d. 18 val. Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje vyks Adomo Žirlio paskaita Automobilis ir besikeičiantis Pirmosios Lietuvos Respublikos peizažas. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Sunku būtų paneigti teiginį, kad XIX a. pabaigoje atsiradęs automobilis buvo vienas iš svarbiausių XX amžių paveikusių išradimų. Automobilis daug labiau nei geležinkelis prieš jį paveikė žmogaus erdvės ir laiko suvokimą, asmeninių kelionių ir su judėjimu susijusių socialinių praktikų normas. Taip pat skirtingai nei geležinkelis, automobilis ir jį lydintys procesai per visą XX amžių sukūrė daug daugiau fizinių ženklų, tokių kaip nesuskaičiuojami keliai užmiestyje ar visam laikui pasikeitę miestai. XXI amžiuje fizinis automobilių ir automobilizmo palikimas tapo kritikos ir permąstymo objektu, tačiau XX a. pirmoje pusėje jis be kalbų buvo modernumo ir pažangos simbolis. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, sekant globalius procesus, taip pat buvo siekiama tokios pažangos. Ir nepaisant to, kad automobilizmas aptariamuoju laiku Lietuvoje nepasiekė tokio masto, kokio pasiekė labiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, dabartinės padėties sėklos buvo pasėtos jau tada.

2024-03-25 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus kovo 25 d. į Dr. Paul Srodecki (Sønderborg) paskaitą „Crusading on the Frontiers of Latin Christendom – Key Research Issues and Debates“.

Paskaitą moderuos dr. Darius Baronas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val. Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaita galima stebėti tiesiogiai VU IF „YouTube“ kanale.

Dagiau apie paskaitą:

If a survey were to be held today to find out what is meant by a crusade, the answer, which would probably be given most frequently, is that it refers to the wars of the Latin Christians of the high Middle Ages in the Holy Land. The extent to which this traditional depiction is still widespread among the general public is shown by countless popular or rather pseudo-scientific publications on the subject (whether in print or as TV productions), which reduce the crusade phenomenon of the Middle Ages solely to the conflict ‘between Orient and Occident’. However, for medieval contemporaries, the term crusade (or better: the various Latin crusading terms such as cruciata, expeditio, iter, via, peregrinatio, profectio or passagium, as well as their respective national language equivalents), had a much broader range than the description of the military campaigns for the protection or rather the Reconquista of Christianity’s sacred sites in the Holy Land. Using the crusade as justification, the popes also legitimised numerous armed endeavours outside the Levant. With only a few exceptions, the latter campaigns only received limited attention in Western studies from the beginning of modern historiography in the nineteenth until well into the twentieth centuries. Ranging in scope from the Baltic Sea region to the Balkans and Iberia, in this lecture be presented the crusading and crusade movement on the edges of Latin Christendom.

Daugiau apie pranešėją:

Paul Srodecki received his PhD from the University of Gießen, Germany. He has been working as an Assistant Professor, Research Fellow and Lecturer in Medieval and Eastern European History in various other academic institution. He has been working at the universities of Giessen, Kiel, Flensburg Ostrava, Poznań and Sønderborg. He has published several treatises on alterity and alienity discourses, crusading on the frontiers of Latin Christendom as well as historical deconstruction and mnemonic culture with a special focus on East-Central and Eastern Europe.

Lauksime Jūsų paskaitoje.

2024-03-07 18:00

Kovo 7 d. 18 val. Senasis arsenalas kviečia į dr. Tomo Čelkio paskaita „Svetima, bauginanti ir viliojanti aplinka. Svetimšalių kelionės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Svetimšaliams vakariečiams Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tolimas ir mažai pažintas kraštas. Užsienio diplomatai, pirkliai, bastūnai čia lankydavosi ne taip ir dažnai, nemažai jų keliavo per LDK į kitas šalis. Daugelis atvykėlių rašė kelionių dienoraščius ir atsiminimus, kuriuose pateikdavo savo įspūdžius apie LDK, aptardavo vietos gyventojus, jų papročius. Šiuose aprašymuose šalis vaizduota kaip mažai pažengusi ir atšiauri, pabrėžtas gyventojų būdo ir papročių kitoniškumas. Dažnai šiuose tektuose pasitaiko perdėtų ir išgalvotų istorijų, kurios buvo priimamos už gryną pinigą ir skleidžiamos toliau. Taip vakariečių sąmonėje formavosi LDK kaip kitokios, labiau agrarinės ir mažai komfortabilios gyventi šalies įvaizdis.

Istorinį artefaktą pristatys dr. Vytautas Jogėla, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkas. Artefaktas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis (Radvilos Našlaitėlio žemėlapis). Braižė Tomas Makovskis, raižė Hesselis Gerritszas. Amsterdamas, 1631–1650 m. Žemėlapis buvo sudarytas Lietuvos didžiojo maršalkos, Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu ir lėšomis.

Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-03-04 17:00

Dr. Federica Deo, University of Parma / Politecnico di Milano

Public lecture

Vilnius University, Faculty of History, (Post)Authoritarian Landscapes Research Centre

The lecture will take place on Monday, 4 March 2024, 5 pm, Room 214.

Moderator prof. dr. Marija Drėmaitė

The lecture will be in English

On April 26, 1966, the capital of the former Soviet Republic of Uzbekistan was struck by a dramatic earthquake. Nearly leveling the entire historic core of the "old city," the earthquake marked a turning point in the urban history of the Uzbek capital. The response of urban planners to the effects of the catastrophe materialized in a General Plan that, taking into account the seismic nature of the region and the ongoing immigration processes, outlined what was to become the major capital of the Soviet Union in Central Asia. During the past few decades, Soviet architecture in Tashkent has faced significant risks. Many buildings constructed after the 1966 earthquake have been demolished, while others have been acquired by private owners and undergone renovations compromising their authenticity and integrity. As part of the Tashkent Modernism XX/XXI project, the research conducted by the team from Politecnico (Davide Del Curto, Andrea Gritti, Sofia Celli, Federica Deo) aims to develop a preservation plan for the Soviet Modernism heritage in Tashkent.

The lecture will trace the urban history of the capital in the 20th century and highlight the relationships between the post-earthquake plan, previous urban issues, and the significant buildings that now represent Tashkent's Soviet heritage.

Speaker’s Short Biography:

Federica Deo is a lecturer in architectural history at the Università degli Studi di Parma. She earned her PhD in the History of Architecture from the Università degli Studi di Napoli Federico II (2019). Her doctoral thesis focused on the work of the architect Ilya Golosov, providing an analysis of the transition between the avant-garde period and Socialist Realism. She worked as a research fellow at the Politecnico di Milano, collaborating on the project “Tashkent Modernism XX/XXI” (2022-2023). Federica has also participated in several research projects related to the history of Italian contemporary architecture and contributed to the organization of several international conferences and exhibitions, including “Terragni e Golosov: Novocomum a Como, Club Zuev a Mosca. Avanguardie a confronto” (2019/2020, Archivio Terragni/MuAr, “A.V. Shchusev” State Museum), “Santiago Calatrava. Nella luce di Napoli” (2019, Museo di Capodimonte), and "Salerno Moderna. Le opere e i progetti di Michele De Angelis" (2020, Archivio di Stato di Salerno).

2024-02-29 10:00

2024-02-29 19:00

Nė kiek neperdedant galima teigti, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.

Įdomu, kuo domisi dabartiniai studentai, užsiimantys architektūros istorijos tyrimais? Ar galime įžvelgti tam tikras tyrimų tendencijas? Kokios yra ateities tyrimų perspektyvos? Vedama šių klausimų, VU studentų istorikų korporacija „Tilia“ rengia studentų konferenciją ir uždaromąją diskusiją.

PROGRAMA VU Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7, 211 aud. Vasaraio 29 d. 

10.00-10.10 Konferencijos atidarymas

10.10-10.40 Kostas Biliūnas, LDK vėlyvojo baroko bažnyčių architektūra gamtinėje aplinkoje (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

10.40-11.10 Nerijus Babrauskas, Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato produkcija: surenkamieji skydiniai namai (Vilniaus dailės akademija)

11.10-11.40 Ineta Šuopytė, Buvusių kolūkių visuomeniniai centrai: rūmų griaučiai, dalybos ir bandymai išsaugoti integralumą (Vilniaus universitetas)

11.40-12.10 Algimantas Grigas, Kas gali būti laikoma architektūros kritika sovietmečio Lietuvoje: tyrimo lauko problematika (Kauno technologijos universitetas)

12.10-13.00 Pietų pertrauka

13.00-13.30 Sabina Amirtay, Grey in colors. Comparison between buildings and people life cycles on example of Sporto rumai and grandmother stories (Vilniaus dailės akademija, pranešimas anglų k.)

13.30-14.00 Greta Babarskaitė, Miestovaizdis kaip tekstas: Vilniaus Menininkų namų erdvės semiotika (Vilniaus universitetas)

14.00-14.30 Danielius Jurčiukonis, Architektūros geografija: samprata ir tyrimai (École d'Urbanisme de Paris, pranešimas skaitomas nuotoliu)

14.30-15.00 Kavos pertrauka

15.00-15.30 Eglė Januškienė, Vaikų galimybės suvokti kraštovaizdį ir sukurti ryšį su gamtine aplinka iš istorinės perspektyvos: Kauno miesto atvejis (Kauno technologijos universitetas, pranešimas skaitomas nuotoliu)

15.30-16.30 Paveldo institutas, Įvykis „Dūla“: mokslofikcinis erdvės tyrimas (45 min.)

17.30-19.00 Diskusija „Architectural (history) research in the 21st century: progress, trends, perspectives“. Dalyvauja Federica Deo, (architektūros istorikė, Parmos universitetas), Marija Drėmaitė (architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė), Vita Soltonaitė-Puslienė (architektė, Pastatai kalba iniciatorė), Vaidas Petrulis (architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto docentas). Moderuoja Nojus Kiznis (Vilniaus universitetas). Diskusija vyks anglų k.

2024-02-29 18:00

2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius) vyks dokumentinių filmų „Mes iš Ukrainos”  ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – kino dailininku, režisieriumi, idėjos autoriumi Jurijumi Grigorovič  (Ukraina / Lietuva) ir kino prodiusere Tetiana Ditkovska (Ukraina).

Filmas pasakoja apie žinomus ukrainiečių menininkus per pirmąjį visapusio karo Ukrainoje pusmetį. Menas suteikia laisvę, kuri padeda įveikti neapykantą ir mirtį, o karas naikina gyvenimus. Dabar prieš antrąsias šio karo metines ypač svarbu to nepamiršti. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje liudija, kad niekada nežinai, kiek dar tęsis ramus ir taikus gyvenimas. Reikia žiūrėti tiesai, kad ir kokia baisi ji būtų, į akis, stiprinti save ir būti pasiruošus priešintis negandoms.

Kuriančių žmonių ginklas yra menas. Šis filmas rodo, kiek daug nuveikė, dabar daro Lietuvos ir Ukrainos menininkai, fiksuodami tragedijas ir drąsą, rodydami humanizmo pavyzdžius. Tai padeda įveikti baimę, bejėgiškumo ir vienišumo jausmus.

Šiame filme pasakojama apie:

• Garsų Ukrainos režisierių ir Krymo aktyvistą Olegą Sencovą, Europos Sąjungos A. Sacharovo premijos lauretą, kuris nuo pat visapusiškos Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios priešinosi Rusijos agresijai ir melui;
• Menininkus Jurijų Grigorovič ir Valerijų Juričkovskiy (Marijupolis);
• Muzikantą Olegą Migalį, kuris veda meditacinį susitikimą su dainuonačiais dubenėliais ir savęs pažinimo žaidimais;
• Kubietį Reinaldo Powellą, šokių mokytoją iš Kijivo, vedantį pamokas iki šiol.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Renginys vyks ukrainiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Diskusija ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.

У 2024 році 29 лютого (четвер) 18:00 ауд. 214 Iсторичного факультету Вільнюського університету (Universiteto g. 7, Vilnius) відбудеться показ документальних фільмів:«Ми з України», «Сфера» та зустріч із творцями фільму – кінохудожником, режисером, автором ідеї Юрієм Грігоровічем (Україна/Литва) та кінопродюсером Тетяною Дітковською (Україна).

Фільм розповідає історію відомих українських митців у перші півроку повномасштабний війни в Україні. Мистецтво дає свободу, яка долає ненависть і смерть, а війна руйнує життя. Зараз, перед другою річницею цієї війни, про це особливо важливо пам’ятати. Події останніх років в Україні показують, що ніколи не знаєш, скільки триватиме спокійне і мирне життя. Вам потрібно дивитися правді в очі, якою б страшною вона не була, зміцнювати себе і бути готовим протистояти біді. Зброя творчих людей – мистецтво. Цей фільм показує, як багато зробили литовські та українські митці, зафіксувавши трагедії та мужність, показавши приклади гуманізму. Допомагає подолати страх, почуття безпорадності та самотності.

Цей фільм про:

• Олега Сенцова - відомого українського режисера і кримського активіста, лауреата премії Сахарова Євросоюзу, який виступає проти російської агресії та брехні з початку повномасштабної війни Росії проти України.
• Художників: Юрія Грігоровіча та Валерія Юрічковського (Маріуполь).
• Музиканта Олега Мiгаля, який проводить медитаційні заходи зі співаючими чашами та ігри самопізнання «Ліла».
• Кубинця Рейнальдо Пауелля, викладача танців з Києва, який досі веде уроки, тощо.

Проект фінансується Радою культури Литви

Захід проходитиме українською мовою з перекладом на литовську.

Дискусія українською та литовською мовами.

2024-03-19 17:00

The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.

Each seminar will be followed by discussion and the presentation of archival sources from YIVO and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, Judaica Centre.

PROGRAM

2024-02-22 18:00

2024 m. vasario 22 d. 18 val. vyks dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.

Ne Lietuvos miestų, bet kaimo erdvės užvaldymas sovietų valdžiai tapo didžiausia problema po Antrojo pasaulinio karo. Kliūčių čia sudarė ne tik Lietuvos partizanai, trukdę įsitvirtinti sovietų valdžios tinklui, bet ir pasaulėžiūriniai bolševikų susidūrimai su paprastu žmogumi ir jo prieraišumu aplinkai, gyvenamajai vietai – šiuos ryšius ardyti buvo kur kas sunkiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ką sovietų valdžios ideologai galvojo apie kaimą? Kaip bandyta jį transformuoti? Ar pavyko jį užvaldyti? Ar Lietuvos sovietizacijos pabaiga tikrai sutampa su organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietų valdžiai pabaiga?

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-02-15 18:00

Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimt pirmą kartą rengiami SKAITYMAI, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. vakarai aprėpia daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.

Vienuolikos pranešimų autoriai per septynis vakarus pristatys naujausius retus bronzos am- žiaus dirbinius, XIV a. apeiginį raginį kirvį iš Šventosios upės, geležies amžiaus kaulines šukas iš Šereitlaukio (Pagėgių sav.), nagrinės Vilniuje aptiktų unikalių XVII–XVIII a. sakramentalijų ir religinių medaliukų kontekstą. Remiantis Lieporių kapinyno (Šiaulių m.) tyrinėjimais bus bandoma atkurti šį laidojimo paminklą naudojusios bendruomenės gyvensenos modelį, išsamiai aptariami Vilniaus Kalnų parko teritorijoje aptikti kapai.

Atskiruose skaitymų vakaruose bus apžvelgiama sorų auginimo ir naudojimo maistui Lietuvoje istorija, balų rūdos paieškos ir geležies gavybos eksperimentai, „vilnietiško kostiumo“ atkūrimo galimybės. Pasaulio archeologijai skirtame pranešime bus supažindinama su tarptautinės ekspedicijos atliktais senovės Egipto Sakaros archeologinio komplekso tyrinėjimais ir jų užkulisiais.

Archeologijos vakarai Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir tiesioginės vakarų transliacijos Lietuvos nacionalinio muziejaus YouTube paskyroje. Renginių pradžia 18 val.

Vasario 15 d. Dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), Gytis Grižas (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), Renata Prielgauskienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) XIV a. apeiginis kirvis iš Šventosios upės.

Vasario 29 d. Virginija Ostašenkovienė (Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis; Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) Lieporiai IV–VIII amžiuje: vienos bendruomenės gyvensenos modelis.

Dr. Šarūnė Valotkienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) Vieno kapinyno istorija: šukos iš Šereitlaukio (Pagėgių sav.).

Kovo 14 d. Valdas Steponaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus) Vaškinė Dievo Avinėlio sakramentalija – popiežiaus velykinė malonė, XVII a. pradžioje pasiekusi Vilnių.

Ingrida Čičiurkaitė (Vilniaus universitetas), Renata Prielgauskienė, Rita Povilovska, Regina Ablėnienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) Religinis medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais: radimas, tyrimas, restauravimas, ikonografija.

Kovo 28 d. Prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė- Keen (Vilniaus universitetas; Lietuvos istorijos institutas) Soros Lietuvoje: nuo populiaraus javo iki užmaršties

Balandžio 11 d. Dr. Andra Simniškytė (Lietuvos istorijos institutas) Projektas „Paversk balų rūdą auksu“: balų rūdos paieška ir geležies gavybos eksperimentai

Balandžio 25 d. Sandra Veprauskienė (Senovės Egipto studija „Dendera“) Sakaros kultūrinio kraštovaizdžio atodangos: archeologinių tyrimų patirtys iš Egipto.

Lijana Muradian (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Elena Pranckėnaitė (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) Pamestas ar paliktas? Retų bronzinių dirbinių istorijos ir kontekstai

Gegužės 9 d. Dr. Daiva Steponavičienė (VšĮ „Vita Antiqua“) Vilnietiškas kostiumas: atkūrimo iššūkiai ir galimybės,

Darius Kontrimas (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija) Kapai Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete teritorijoje.

2024-05-30 00:00

2024-05-31 00:00

 

This international conference aims to address the issue of Byzantium's political and cultral impact on the region of present-day Poland, Lithuania, Belarus, and Ukraine. What kind of interests, interest-groups and beliefs were in play in the interactions between Byzantium and its northern neighbours? Themes to be addressed in these territories include:

 

• The attractions of Byzantine Soft Power, its export and local reception;
• The Byzantine empire's need for military aid and material support;
• Relics diplomacy;
• The role of the patriarchate of Constantinople in creating new ecclesiastical structures;
• The Byzantine contributions to Church Union;
• The long-term legacy of Eastern Christendom in the lands of the Crown of Poland and the Grand Duchy of Lithuania.

Conference program in English

 

2024-02-08 18:00

2024 m. vasario 8 d. 18 val. ciklas #istorijosmiestuiirpasauliui keliaus į Palangą, kurioje veikiantis Jono Šliūpo muziejus kvies į Andriaus Grodžio paskaitą „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.

1918 m. vasario 16 d. deklaruotas Lietuvos valstybingumo įtvirtinimas visuomenės istorinėje atmintyje dažniausiai siejamas su 1919–1920 metais vykusiu Nepriklausomybės karu, tarptautinės bendruomenės pripažinimo siekimu, sienų su kaimyninėmis šalimis nustatymu. Tačiau kova dėl nepriklausomybės vyko ne tik mūšio lauke ir diplomatų kabinetuose. 1918 m. Lietuvą užklupo pasaulį sukrėtusi ispaniškojo gripo pandemija, vėliau epideminį lygį šalyje pasiekė šiltinė, dizenterija, raupai, kitos užkrečiamosios ūminės arba lėtinės infekcinės ligos. Kokie veiksniai lėmė epideminių ligų protrūkį valstybingumo atkūrimo laikotarpiu? Kokiomis priemonėmis buvo bandoma stabdyti epidemijų plitimą? Kaip į užkrečiamąsias infekcines ligas reagavo karų ir okupacijų nualinta Lietuvos visuomenė?

Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-01-26 10:00

Nuoširdžiai kviečiame į Istorijos fakulteto ir partnerių organizuojamą Miestelių seminarą nr. 1 Kražiuose.

Nuo Kražių iki Lietuvos:tarpukario Lietuvos miestelių gyventojai lietuviai ir jų kultūra

2024 m. sausio 26 d. / 10:00 val.

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos Aktų salė

(S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, Kražiai)

Programa

10:00 Atidarymas ir sveikinimai

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė

Buvęs kražietis, verslininkas Vidas Fokas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas Salvijus Kulevičius

10:10 Įvadinis pranešimas Atrandant Kražių miestelėnus: vieno namo istorija / Rimvydas Tamulaitis, UAB VF Projektai; Emilija Kvietkuvienė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija

I sesija

Miestelėno beieškant

10:30 Tarpukario miestelio inteligentai / Dangiras Mačiulis, Lietuvos istorijos institutas

10:50 Lietuviai miestelių gyventojai – arčiau miestiečių ar kaimiečių / Adomas Žirlys, Vilniaus universitetas

11:10 Pro klebonijos langą: XX a. I-os pusės Lietuvos miestelio kasdienybė kunigo akimis / Norbertas Černiauskas, Vilniaus universitetas

11:30 Aptarimas ir klausimai

11:40 Kavos pertrauka

II sesija

Politinis aspektas

11:55 Miesteliai renka valdžią: 1918–1924 m. / Saulius Kaubrys, Vilniaus universitetas

12:15 Vasario 16-oji Lietuvos miesteliuose tarpukariu / Vilma Bukaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus

12:35 Karininkų būstai tarpukario Lietuvoje: socialinės integracijos ženklai / Kęstutis Kilinskas, Vilniaus universitetas

12:55 Aptarimas ir klausimai

13:05 Pietų pertrauka

III sesija

Kultūrinis aspektas

14:00 Skaitymo kultūros diegimas tarpukariu: miestelių skaityklos ir bibliotekos / Dominyka Tarvydaitė, Vilniaus universitetas

14:20 Tarpukario Lietuvos miestelių spauda: moksleivių laikraštėliai / Lina Hall, Vilniaus universitetas

14:40 Vaistininkas J. Piekarskis ir jo indėlis į Nevarėnų miestelio kūrimą tarpukariu / Viktorija Šimkutė, Lietuvos istorijos institutas

15:00  Aptarimas ir klausimai

15:10 Kavos pertrauka

Baigiamoji sesija ir diskusija

Sugrįžtant į Kražius

15:25 Kaip atskirti miestietį?: vilnietiškos satyrinės spaudos vaizdinys XX a. pradžioje / Olga Mastianica, Lietuvos istorijos institutas

15:45 Kražių miestelis tarpukariu: asmenybės, organizacijos, gyvenimas / Vygantas Mažonas, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras

16:05 Diskusija Ar radome miestelėną? / moderuoja Salvijus Kulevičius ir Rimvydas Tamulaitis

16:35 Pabaiga

Organizatoriai ir partneriai:

• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas*
• Lietuvos istorijos institutas
• Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija
• Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras
• Kražių seniūnija
• UAB VF Projektai

Renginį remia:

• Buvęs kražietis, verslininkas Vidas Fokas
• UAB VF Projektai

* Projektas Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės (Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-VIS-23-13).

Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

2024-01-25 18:00

Žmonėmis virtome ir tokiais, kokie esame dabar, tapome akmens amžiuje. Visą šį ilgą laikotarpį mūsų ištikimi draugai ir bene svarbiausi palydovai buvo miškai ir medžiai.

Senasis arsenalas kviečia sausio 25 d. 18 val. sudalyvauti dr. Kęstučio Pesecko paskaitoje „Akmens amžiaus žmogaus miškas“.

Aptarsime medžių vaidmenį žmogaus evoliucijos, akmens amžiaus kultūros ir technologijų raidos kontekste. Taip pat supažindinsime su seniausiais ir įdomiausiais mediniais archeologiniais radiniais, aptiktais Lietuvoje, ir pabandysime pasiaiškinti, kokiuose miškuose gyveno 3 tūkstantmečio pr. Kr. pajūrio gyventojai.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-01-05 15:00

2023-12-15 17:00

Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra mini savo 30-metį.

Maloniai kviečiame jus į diskusiją su katedros įkurėju ir vedėju prof. Alfredu Bumblausku bei parodą „Kai kultūros istorikai paišė: Alfredo Bumblausko pokštas arba Petro Repšio dailės pagrindai“.

Susitikime gruodžio 15 d. 17 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

doc. dr. Loreta Skurvydaitė

2023-12-07 12:00

Gruodžio 7 d. ketvirtadienį, VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje, nuo 12.00 val. vyks Vroclavo universiteto Archeologijos instituto (Lenkija) profesoriaus Mirosław Masojć vieša paskaita „Seniausia rytinės Sacharos priešistorė: Egipto ir Sudano akmens amžiaus bruožai“.

Paskaita vyks anglų kalba.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Prof. M. Masojć daugiau kaip 20 metų dalyvauja tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose Lenkijoje, Egipte, Sudane, Vietname ir Mongolijoje. Pagrindinės jo mokslinių interesų sritys – pleistoceno ir ankstyvojo holoceno medžiotojai-rinkėjai Europoje ir šiaurės rytų Afrikoje, titnago apdirbimas vėlyvajame bronzos amžiuje.

2023-11-30 08:45

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“.

Renginio data: 2023 m. lapkričio 30–gruodžio 1 d.
Vieta: VU tetro salė, Universiteto g. 3, Vilnius.

Dvi dienas beveik trisdešimt kultūros, mokslo ir žiniasklaidos ekspertų iš įvairių Europos šalių diskutuos apie karo poveikį idėjoms ir kultūrai, ką kultūra gali padaryti karo akivaizdoje, kaip žiniasklaida jį gali aprašyti. Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama Europos (ypač Vidurio ir Rytų) istorijos ir geografijos reprezentacijai, naratyvų sklaidos klausimams. Antrąją dieną diskusija plėsis į kultūros veikėjų telkimą karo Ukrainoje sukeltų sukrėtimų kontekste.

„Pastarųjų metų įvykiai parodė, koks svarbus Europos susitarimas dėl bendrų vertybių, principų, strateginio veikimo. Tam, kad šis susitarimas būtų pasiektas lygiateisiškumo ir pagarbos dvasia, reikalingas nuolatinis atviras dialogas. Prancūzijos instituto inicijuota diskusija aktualizuoja kultūros karo akivaizdoje temą. Nuo teorinių svarstymų apie karo keičiamą mąstymą iki praktinių kultūros institucijų problemų“, – renginio idėją sveikina VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Europą formavo daugybė kultūrinių tendencijų, mąstymo mokyklų ir vietinių bei kolektyvinių atsiminimų. Ji buvo statoma didžiulio sąmyšio ir sukrėtimų sąlygomis (Austrijos-Vengrijos ir Osmanų imperijos žlugimas, Antrasis pasaulinis karas, Šaltasis karas, Berlyno sienos griūtis ir kt.), kurios tapo jos istoriniais etalonais. Šiandien ši praeitis neabejotinai rezonuoja su Rusijos vykdoma plataus masto karine invazija į Ukrainą. Todėl konferencijoje bus keliami ir aptariami klausimai apie bendrą europiečių sąmoningumą ir supratimą šioje srityje: kaip ją suvokia žmonės, gyvenantys skirtinguose Europos regionuose? Kaip mes suprantame skirtingus naratyvus, kuriuos formavo daugybė tapatybių? Ar šiandien atsiranda nauja atminties geografija, besitęsianti iki Kyjivo ir Donbaso, kur šiuo metu svarstomas Europos pusiausvyros klausimas?

Nuo pat pirmosios karo dienos Europa intensyviai mobilizavosi priimdama ir palaikydama Ukrainos kultūros veikėjus. Tačiau šiandien Europos kultūros atstovai susiduria su klausimais, kaip stiprinti kultūrinius ryšius, kai pati Ukrainos kultūrinės tapatybės ir nepriklausomybės idėja yra atakuojama, kokių naujų solidarumo formų jiems reikia sugalvoti? Kokie palaikymo būdai, kokios veiklos, kokie kanalai tam gali būti naudojami?

Konferenciją užbaigs diskusija apie informacijos ir žinių prieinamumo svarbą vykstant karui, ką žiniasklaida gali padaryti nušviesdama visuomenę apie dabartinius sukrėtimus, kylančias įtampas besikeičiančioje geopolitinėje pusiausvyroje ir padarinius Europoje.

Daugiau informacijos apie programą, diskusijų dalyvius ir pranešėjus rasite čia.

2023-12-07 18:00

Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?

Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius) gruodžio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į dr. Eugenijaus Saviščevo paskaitą „Rogėmis per Baltiją, arba Mažojo ledynmečio išdaigos Lietuvoje XIV–XVIII a.“

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-21 16:00

Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. LR Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje: kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, reikšmingai prisidėjo prie jos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra neatskiriama jos istorijos dalis.