Renginiai

2024-02-15 18:00

Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimt pirmą kartą rengiami SKAITYMAI, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. vakarai aprėpia daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.

Vienuolikos pranešimų autoriai per septynis vakarus pristatys naujausius retus bronzos am- žiaus dirbinius, XIV a. apeiginį raginį kirvį iš Šventosios upės, geležies amžiaus kaulines šukas iš Šereitlaukio (Pagėgių sav.), nagrinės Vilniuje aptiktų unikalių XVII–XVIII a. sakramentalijų ir religinių medaliukų kontekstą. Remiantis Lieporių kapinyno (Šiaulių m.) tyrinėjimais bus bandoma atkurti šį laidojimo paminklą naudojusios bendruomenės gyvensenos modelį, išsamiai aptariami Vilniaus Kalnų parko teritorijoje aptikti kapai.

Atskiruose skaitymų vakaruose bus apžvelgiama sorų auginimo ir naudojimo maistui Lietuvoje istorija, balų rūdos paieškos ir geležies gavybos eksperimentai, „vilnietiško kostiumo“ atkūrimo galimybės. Pasaulio archeologijai skirtame pranešime bus supažindinama su tarptautinės ekspedicijos atliktais senovės Egipto Sakaros archeologinio komplekso tyrinėjimais ir jų užkulisiais.

Archeologijos vakarai Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir tiesioginės vakarų transliacijos Lietuvos nacionalinio muziejaus YouTube paskyroje. Renginių pradžia 18 val.

Vasario 15 d. Dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), Gytis Grižas (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), Renata Prielgauskienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) XIV a. apeiginis kirvis iš Šventosios upės.

Vasario 29 d. Virginija Ostašenkovienė (Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis; Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) Lieporiai IV–VIII amžiuje: vienos bendruomenės gyvensenos modelis.

Dr. Šarūnė Valotkienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) Vieno kapinyno istorija: šukos iš Šereitlaukio (Pagėgių sav.).

Kovo 14 d. Valdas Steponaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus) Vaškinė Dievo Avinėlio sakramentalija – popiežiaus velykinė malonė, XVII a. pradžioje pasiekusi Vilnių.

Ingrida Čičiurkaitė (Vilniaus universitetas), Renata Prielgauskienė, Rita Povilovska, Regina Ablėnienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) Religinis medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais: radimas, tyrimas, restauravimas, ikonografija.

Kovo 28 d. Prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė- Keen (Vilniaus universitetas; Lietuvos istorijos institutas) Soros Lietuvoje: nuo populiaraus javo iki užmaršties

Balandžio 11 d. Dr. Andra Simniškytė (Lietuvos istorijos institutas) Projektas „Paversk balų rūdą auksu“: balų rūdos paieška ir geležies gavybos eksperimentai

Balandžio 25 d. Sandra Veprauskienė (Senovės Egipto studija „Dendera“) Sakaros kultūrinio kraštovaizdžio atodangos: archeologinių tyrimų patirtys iš Egipto.

Lijana Muradian (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Elena Pranckėnaitė (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) Pamestas ar paliktas? Retų bronzinių dirbinių istorijos ir kontekstai

Gegužės 9 d. Dr. Daiva Steponavičienė (VšĮ „Vita Antiqua“) Vilnietiškas kostiumas: atkūrimo iššūkiai ir galimybės,

Darius Kontrimas (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija) Kapai Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete teritorijoje.

2024-01-31 15:00

International seminar of the (Post)Authoritarian Landscapes Research Centre, Faculty of History of Vilnius University and the East European Studies, University of Amsterdam. Seminar is conducted by prof. Marija Drėmaitė, prof. Arūnas Streikus, Rugilė Rožėnė (Vilnius University), and prof. Christian Noack and dr. Gulnaz Sibgatullina from East European Studies, Faculty of Humanities (University of Amsterdam).

Participants: doctoral students of Vilnius University and master students of University of Amsterdam.

Date: 15.00-18.00 PM, Wednesday, January 31, 2024

Venue: Aud. 211, Faculty of History, Vilnius University

Universiteto g. 7, Vilnius 01513

15.00-15.20. Marija Drėmaitė, Introduction to the (Post)Authoritarian Landscapes Research Centre; Christian Noack, Introduction to the East European Studies at the University of Amsterdam

15.20-16.00 Research Presentations and Discussion

15.20-15.35. Dr Gulnaz Sibgatullina, Muslims and ethnic minorities in Russia.

15.35-15.50. Arūnas Streikus, The Vatican and (Post)Soviet Russia: A Historical Perspective

15.50-16.00. Discussion

16.00-16.30. Coffee break

16.30-18.00. Research Presentations and Discussion

16.30-16.45. Christian Noack, (Post-)colonial influences in European Cultural diplomacy (Germany – Poland – Ukraine)

16.45-17.00. Rugilė Rožėnė, Ineta Šuopytė, Exploring Decay and Revitalization in the (Post)colonial Landscape of Tyruliai Settlement

17.00-18.00. Discussion

2024-02-08 18:00

2024 m. vasario 8 d. 18 val. ciklas #istorijosmiestuiirpasauliui keliaus į Palangą, kurioje veikiantis Jono Šliūpo muziejus kvies į Andriaus Grodžio paskaitą „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.

1918 m. vasario 16 d. deklaruotas Lietuvos valstybingumo įtvirtinimas visuomenės istorinėje atmintyje dažniausiai siejamas su 1919–1920 metais vykusiu Nepriklausomybės karu, tarptautinės bendruomenės pripažinimo siekimu, sienų su kaimyninėmis šalimis nustatymu. Tačiau kova dėl nepriklausomybės vyko ne tik mūšio lauke ir diplomatų kabinetuose. 1918 m. Lietuvą užklupo pasaulį sukrėtusi ispaniškojo gripo pandemija, vėliau epideminį lygį šalyje pasiekė šiltinė, dizenterija, raupai, kitos užkrečiamosios ūminės arba lėtinės infekcinės ligos. Kokie veiksniai lėmė epideminių ligų protrūkį valstybingumo atkūrimo laikotarpiu? Kokiomis priemonėmis buvo bandoma stabdyti epidemijų plitimą? Kaip į užkrečiamąsias infekcines ligas reagavo karų ir okupacijų nualinta Lietuvos visuomenė?

Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-01-26 10:00

Nuoširdžiai kviečiame į Istorijos fakulteto ir partnerių organizuojamą Miestelių seminarą nr. 1 Kražiuose.

Nuo Kražių iki Lietuvos:tarpukario Lietuvos miestelių gyventojai lietuviai ir jų kultūra

2024 m. sausio 26 d. / 10:00 val.

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos Aktų salė

(S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, Kražiai)

Programa

10:00 Atidarymas ir sveikinimai

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė

Buvęs kražietis, verslininkas Vidas Fokas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas Salvijus Kulevičius

10:10 Įvadinis pranešimas Atrandant Kražių miestelėnus: vieno namo istorija / Rimvydas Tamulaitis, UAB VF Projektai; Emilija Kvietkuvienė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija

I sesija

Miestelėno beieškant

10:30 Tarpukario miestelio inteligentai / Dangiras Mačiulis, Lietuvos istorijos institutas

10:50 Lietuviai miestelių gyventojai – arčiau miestiečių ar kaimiečių / Adomas Žirlys, Vilniaus universitetas

11:10 Pro klebonijos langą: XX a. I-os pusės Lietuvos miestelio kasdienybė kunigo akimis / Norbertas Černiauskas, Vilniaus universitetas

11:30 Aptarimas ir klausimai

11:40 Kavos pertrauka

II sesija

Politinis aspektas

11:55 Miesteliai renka valdžią: 1918–1924 m. / Saulius Kaubrys, Vilniaus universitetas

12:15 Vasario 16-oji Lietuvos miesteliuose tarpukariu / Vilma Bukaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus

12:35 Karininkų būstai tarpukario Lietuvoje: socialinės integracijos ženklai / Kęstutis Kilinskas, Vilniaus universitetas

12:55 Aptarimas ir klausimai

13:05 Pietų pertrauka

III sesija

Kultūrinis aspektas

14:00 Skaitymo kultūros diegimas tarpukariu: miestelių skaityklos ir bibliotekos / Dominyka Tarvydaitė, Vilniaus universitetas

14:20 Tarpukario Lietuvos miestelių spauda: moksleivių laikraštėliai / Lina Hall, Vilniaus universitetas

14:40 Vaistininkas J. Piekarskis ir jo indėlis į Nevarėnų miestelio kūrimą tarpukariu / Viktorija Šimkutė, Lietuvos istorijos institutas

15:00  Aptarimas ir klausimai

15:10 Kavos pertrauka

Baigiamoji sesija ir diskusija

Sugrįžtant į Kražius

15:25 Kaip atskirti miestietį?: vilnietiškos satyrinės spaudos vaizdinys XX a. pradžioje / Olga Mastianica, Lietuvos istorijos institutas

15:45 Kražių miestelis tarpukariu: asmenybės, organizacijos, gyvenimas / Vygantas Mažonas, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras

16:05 Diskusija Ar radome miestelėną? / moderuoja Salvijus Kulevičius ir Rimvydas Tamulaitis

16:35 Pabaiga

Organizatoriai ir partneriai:

• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas*
• Lietuvos istorijos institutas
• Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija
• Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras
• Kražių seniūnija
• UAB VF Projektai

Renginį remia:

• Buvęs kražietis, verslininkas Vidas Fokas
• UAB VF Projektai

* Projektas Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės (Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-VIS-23-13).

Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

2024-01-25 18:00

Žmonėmis virtome ir tokiais, kokie esame dabar, tapome akmens amžiuje. Visą šį ilgą laikotarpį mūsų ištikimi draugai ir bene svarbiausi palydovai buvo miškai ir medžiai.

Senasis arsenalas kviečia sausio 25 d. 18 val. sudalyvauti dr. Kęstučio Pesecko paskaitoje „Akmens amžiaus žmogaus miškas“.

Aptarsime medžių vaidmenį žmogaus evoliucijos, akmens amžiaus kultūros ir technologijų raidos kontekste. Taip pat supažindinsime su seniausiais ir įdomiausiais mediniais archeologiniais radiniais, aptiktais Lietuvoje, ir pabandysime pasiaiškinti, kokiuose miškuose gyveno 3 tūkstantmečio pr. Kr. pajūrio gyventojai.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2024-01-05 15:00

2023-12-15 17:00

Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra mini savo 30-metį.

Maloniai kviečiame jus į diskusiją su katedros įkurėju ir vedėju prof. Alfredu Bumblausku bei parodą „Kai kultūros istorikai paišė: Alfredo Bumblausko pokštas arba Petro Repšio dailės pagrindai“.

Susitikime gruodžio 15 d. 17 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

doc. dr. Loreta Skurvydaitė

2023-12-07 12:00

Gruodžio 7 d. ketvirtadienį, VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje, nuo 12.00 val. vyks Vroclavo universiteto Archeologijos instituto (Lenkija) profesoriaus Mirosław Masojć vieša paskaita „Seniausia rytinės Sacharos priešistorė: Egipto ir Sudano akmens amžiaus bruožai“.

Paskaita vyks anglų kalba.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Prof. M. Masojć daugiau kaip 20 metų dalyvauja tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose Lenkijoje, Egipte, Sudane, Vietname ir Mongolijoje. Pagrindinės jo mokslinių interesų sritys – pleistoceno ir ankstyvojo holoceno medžiotojai-rinkėjai Europoje ir šiaurės rytų Afrikoje, titnago apdirbimas vėlyvajame bronzos amžiuje.

2023-11-30 08:45

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“.

Renginio data: 2023 m. lapkričio 30–gruodžio 1 d.
Vieta: VU tetro salė, Universiteto g. 3, Vilnius.

Dvi dienas beveik trisdešimt kultūros, mokslo ir žiniasklaidos ekspertų iš įvairių Europos šalių diskutuos apie karo poveikį idėjoms ir kultūrai, ką kultūra gali padaryti karo akivaizdoje, kaip žiniasklaida jį gali aprašyti. Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama Europos (ypač Vidurio ir Rytų) istorijos ir geografijos reprezentacijai, naratyvų sklaidos klausimams. Antrąją dieną diskusija plėsis į kultūros veikėjų telkimą karo Ukrainoje sukeltų sukrėtimų kontekste.

„Pastarųjų metų įvykiai parodė, koks svarbus Europos susitarimas dėl bendrų vertybių, principų, strateginio veikimo. Tam, kad šis susitarimas būtų pasiektas lygiateisiškumo ir pagarbos dvasia, reikalingas nuolatinis atviras dialogas. Prancūzijos instituto inicijuota diskusija aktualizuoja kultūros karo akivaizdoje temą. Nuo teorinių svarstymų apie karo keičiamą mąstymą iki praktinių kultūros institucijų problemų“, – renginio idėją sveikina VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Europą formavo daugybė kultūrinių tendencijų, mąstymo mokyklų ir vietinių bei kolektyvinių atsiminimų. Ji buvo statoma didžiulio sąmyšio ir sukrėtimų sąlygomis (Austrijos-Vengrijos ir Osmanų imperijos žlugimas, Antrasis pasaulinis karas, Šaltasis karas, Berlyno sienos griūtis ir kt.), kurios tapo jos istoriniais etalonais. Šiandien ši praeitis neabejotinai rezonuoja su Rusijos vykdoma plataus masto karine invazija į Ukrainą. Todėl konferencijoje bus keliami ir aptariami klausimai apie bendrą europiečių sąmoningumą ir supratimą šioje srityje: kaip ją suvokia žmonės, gyvenantys skirtinguose Europos regionuose? Kaip mes suprantame skirtingus naratyvus, kuriuos formavo daugybė tapatybių? Ar šiandien atsiranda nauja atminties geografija, besitęsianti iki Kyjivo ir Donbaso, kur šiuo metu svarstomas Europos pusiausvyros klausimas?

Nuo pat pirmosios karo dienos Europa intensyviai mobilizavosi priimdama ir palaikydama Ukrainos kultūros veikėjus. Tačiau šiandien Europos kultūros atstovai susiduria su klausimais, kaip stiprinti kultūrinius ryšius, kai pati Ukrainos kultūrinės tapatybės ir nepriklausomybės idėja yra atakuojama, kokių naujų solidarumo formų jiems reikia sugalvoti? Kokie palaikymo būdai, kokios veiklos, kokie kanalai tam gali būti naudojami?

Konferenciją užbaigs diskusija apie informacijos ir žinių prieinamumo svarbą vykstant karui, ką žiniasklaida gali padaryti nušviesdama visuomenę apie dabartinius sukrėtimus, kylančias įtampas besikeičiančioje geopolitinėje pusiausvyroje ir padarinius Europoje.

Reikalinga registracija.

Daugiau informacijos apie programą, diskusijų dalyvius ir pranešėjus rasite čia.

2023-12-07 18:00

Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?

Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius) gruodžio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į dr. Eugenijaus Saviščevo paskaitą „Rogėmis per Baltiją, arba Mažojo ledynmečio išdaigos Lietuvoje XIV–XVIII a.“

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-21 16:00

Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. LR Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje: kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, reikšmingai prisidėjo prie jos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra neatskiriama jos istorijos dalis.

2023-11-20 17:00

Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrimų centras “(Post)Autoritariniai kraštovaizdžiai” kviečia į pirmą viešą paskaitą.

Paskaita vyks 2023 m. lapkričio 20 d., pirmadienį, 17 val., 211 aud.

Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė.

Paskaita vyks anglų kalba.

Istorinė Berlyno karališkųjų rūmų rekonstrukcija (2013–2020 m.; 600 mln. eurų), kaip naujas, mišrios paskirties muziejų kompleksas, kelia esminį klausimą dėl tokio tipo projektų: ar seniai nugriauto pastato rekonstrukcija gali būti laikoma autentišku praeities tęstinumu, ar tai tik simbolis, o dar blogiau – istorinio kičo kūrinys, atimantis galimybes statyti šiuolaikinius paminklus, išreiškiančius unikalius dabarties siekius? Šioje paskaitoje nagrinėjami žingsniai, kurių buvo imtasi po Vokietijų susijungimo, paskatinusio šio ir panašių projektų atsiradimą. Kokie yra šio ir kitų rekonstrukcijos projektų pokyčiai; kas yra jų pagrindiniai dalyviai ir kaip nustatomi nesibaigiančių diskusijų dėl atstatymų „laimėtojai“ ir „pralaimėtojai“? Kalbant plačiau, ar rekonstruotų rūmų architektūra atitinka platesnę nacionalinio kraštovaizdžio istorinėje Berlyno širdyje viziją, atsižvelgiant į svarbiausių Vokietijos Demokratinės Respublikos pastatų nugriovimą, Muziejų salos išplėtimą ir planuojamą Karlo Schinkelio Berlyno statybos akademijos rekonstrukciją? Kieno „vizija“ ir kieno „nacionalinis kraštovaizdis“ realizuojamas ir kokiems interesams geriausiai pasitarnaus šis „naujas“ istorinis urbanistinis ansamblis? Galiausiai Berlyno rūmų rekonstrukcijos projektas bus aptariamas pastarojo meto Europos istorinių atstatymų įkarščio kontekste. Ši auganti rekonstrukcijų tendencija ženklina esminį posūkį nuo dešimtmečius kauptos istorinės išsaugojimo praktikos, kuri buvo linkusi vertinti autentiškas istorines liekanas ir atmesti bet kokį „kopijų“ kūrimą. Kas lemia tokį požiūrio pasikeitimą? Paskaitą apibendrins kitų europinių projektų ir dviejų naujausių šios srities tekstų – Winfriedo Nerdingerio A History of Reconstruction/Construction of History (2010) ir Adriano von Butlaro Historic Preservation Instead of a Cult of Imitiations (2011) – aptarimas.

Apie pranešėją:

John V. Maciuika yra meno ir architektūros istorijos profesorius Barucho koledže, Niujorko miesto universitete (CUNY). Jis dėsto architektūros istorijos, urbanistikos ir taikomojo meno kursus Barucho koledžo vaizduojamųjų ir scenos menų katedroje bei CUNY absolventų centro doktorantūroje. Jo moksliniuose tyrimuose akcentuojamas architektūros ir kultūrinio identiteto ryšys Vidurio Europoje. Šiuos tyrimus rėmė Amerikos akademija Romoje, Aleksandro fon Humboldto fondas ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba. Jis yra dviejų knygų autorius: Before the Bauhaus: Architecture, Politics, and the German State, 1890-1920, Cambridge University Press (2005) ir  Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai (Vilnius: Lapas, 2020, parengta kartu su  Marija Drėmaite Vilniaus universiteto Istorijos fakultete). Dabartinis jo rengiamos knygos pavadinimas Infrastructures of Memory: Architectural Reconstruction and the Curation of the Past in Central and Eastern Europe.

2023-11-23 18:00

Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.

2017 ir 2018 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Pasvalio krašte surengtų sakytinės istorijos ekspedicijų duomenys leidžia atidžiau pažvelgti į šios didžiosios istorijos pabaigą – paskutinius vėjo malūnų dešimtmečius Lietuvoje. Tai buvo staigi revoliucija ar lėtas pasitraukimas? Kada Lietuvoje pastatyti paskutiniai vėjo malūnai? Kokia pabaiga ištiko senuosius vėjo malūnus? Paskaitoje paseksime vėjo malūnų saulėlydžio pėdsakais.

Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.) lapkričio 23 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į dr. Salvijaus Kulevičiaus paskaitą „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Jono Basanavičiaus gimtinėje, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-09 18:00

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.

Nuo neatmenamų laikų žmonių gyvensena buvo neatsiejama nuo gamtos. Senovės gyventojai nuolat bandė prisitaikyti prie juos supančios gamtinės aplinkos, siekdami užtikrinti savo saugumą, patogumą ir išlikimą, sykiu ir patys darydami didelį poveikį gamtai. Vis dėlto, net ir remiantis antikinių autorių pasakojimais, praeities kraštovaizdžius pažinti nelengva. Dar sudėtingiau į juos pažvelgti mūsų protėvių akimis. Todėl į šią kelionę leidžiamės remdamiesi įvairiais archeologijos, geologijos, biologijos ir kitų gamtos mokslų šaltiniais.

Kviečiame sužinoti daugiau 2023 m. lapkričio 9 d. dr. Karolio Minkevičiaus paskaitoje „Ką matė Tacitas: baltų kraštovaizdžiai Romos laikais“.

Paskaita vyks 2023 m. lapkričio 9 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo renginių salė, Arsenalo g. 3.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-06 10:00

Maloniai kviečiame Jus į  paskaitų ciklą, skirtą naujausiems tyrimams ir atradimams Estijos archeologijoje. Tema: „Šiuolaikiniai priešistorinės archeologijos tyrimai ir pasiekimai Estijoje: Akmens amžius; Ankstyvasis metalų laikotarpis ir senasis geležies amžius”.

Dvi paskaitos, po kurių bus klausimai ir diskusijos, bus skaitomos lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 218 auditorijoje, nuo 10 val.

Akmens amžiaus tyrimus pristatys Tartu universiteto Archeologijos katedros vedėjas, Laboratorinės archeologijos skyriaus vadovas prof. dr. Aivar Kriiska.

Ankstyvojo metalų laikotarpio ir senojo geležies amžiaus tyrimus pristatys Tartu universiteto Istorijos ir archeologijos instituto vadovas, Archeologijos skyriaus vedėjas akademikas, prof. dr. Valter Lang.

2023-10-25 17:30

2023-10-25 19:00

2023 m. spalio 25 d. 17.30 val. LDK valdovų rūmuose, Renginių salėje vyks diskusija su senosios Lietuvos valstybės ir Vilniaus kūrėjais – LDK didikų palikuonimis.

Moderatorius:

•  prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Diskusijos dalyviai:

• Maciej Radziwiłł;

• Łukasz Sapieha;

• Adam Zamoyski. 

Renginys vyks tarptautinės mokslinės konferencijos Vilnius ir jo bendruomenės XIII-XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai metu.

Registruotis

2023-11-09 09:00

Lapkričio 9 d. VU Istorijos fakultete, 211 aud. vyks VU Istorijos fakulteto ir Suomijos Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kolokviumas: Nepriklausomybė, Politinės partijos ir Parlamentai tarpukario Lietuvoje ir Suomijoje (Independence, Political Parties and Parliaments in Lithuania and Finland between Two World Wars)

Kolokviumo metu pranešimus skaitys Lietuvos istorijos instituto mokslinkai, VU Istorijos fakulteto dėstytojai ir doktorantai bei svečiai iš Suomijos Oulu universiteto. Renginys vyks anglų kalba. 

Kolokviumo programa (angl).

2023-10-25 09:30

2023 spalio 25–27 dienomis Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose (Vilnius, Katedros a. 4) vysk tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius ir jo bendruomenės XIII-XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai“. Kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa

Nuorodos registracijai:

spalio 25 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/auvty5yx

spalio 26 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/mnyfndcj

spalio 27 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/s5u5geki

2023-10-26 08:30

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu ir Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centru (Davis Center for Russian and Eurasian Studies), kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Piliečių įsitraukimas į Sovietų Sąungos autoritarinį valdymą“ („Popular Participation in Authoritarian Governance in the USSR“). Konferencija vyks š. m. spalio 26 d. 8:30 val. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3). 

2023-10-19 09:00

Spalio 19 d. Vilniaus Universitete, Istorijos Fakultete vyks Archeologijos katedros organizuojama 12-oji tarptautinė mokslinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ STRATEGIJOS IR METODAI“. Konferencija vyks anglų kalba.

Bus skaitomi plataus tematinio spektro pranešimai aprėpiantys daugelį iki laboratorinių archeologijos lauko tyrimų metodų (archeologinių tyrimų strategijos, aeroarcheologija, geofiziniai tyrimų metodai, gręžiniai...). Ypatingas dėmesys konferencijoje bus skiriamas nedestrukciniams ir mažai destrukciniams tyrimų metodams, taip pat tarpdisciplininiams tyrimams. Su kokiais techniniais iššūkiais ir problemomis teko susidurti, kokios naudotų metodų stipriosios ir silpnosios pusės, geriausi tarpdisciplininių tyrimų praktikų pavyzdžiai, visa tai bus šioje konferencijoje plėtojamos temos.

Atliktų tyrimų patirtimis dalinsis platus ratas archeologų iš kaimyninių šalių (Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija, Baltarusija, Ukraina).

Registracija nebūtina. 

Kontaktinis paštas 

Konferecijos programa (angl.)