Prof. John V. Maciuika paskaita „Atminties infrastruktūros: Architektūrinės rekonstrukcijos ir atminties priežiūra Vidurio ir Rytų Europoje“ – 2023-11-20
- 2023-11-20 17:00
Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrimų centras “(Post)Autoritariniai kraštovaizdžiai” kviečia į pirmą viešą paskaitą.
Paskaita vyks 2023 m. lapkričio 20 d., pirmadienį, 17 val., 211 aud.
Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė.
Paskaita vyks anglų kalba.
Istorinė Berlyno karališkųjų rūmų rekonstrukcija (2013–2020 m.; 600 mln. eurų), kaip naujas, mišrios paskirties muziejų kompleksas, kelia esminį klausimą dėl tokio tipo projektų: ar seniai nugriauto pastato rekonstrukcija gali būti laikoma autentišku praeities tęstinumu, ar tai tik simbolis, o dar blogiau – istorinio kičo kūrinys, atimantis galimybes statyti šiuolaikinius paminklus, išreiškiančius unikalius dabarties siekius? Šioje paskaitoje nagrinėjami žingsniai, kurių buvo imtasi po Vokietijų susijungimo, paskatinusio šio ir panašių projektų atsiradimą. Kokie yra šio ir kitų rekonstrukcijos projektų pokyčiai; kas yra jų pagrindiniai dalyviai ir kaip nustatomi nesibaigiančių diskusijų dėl atstatymų „laimėtojai“ ir „pralaimėtojai“? Kalbant plačiau, ar rekonstruotų rūmų architektūra atitinka platesnę nacionalinio kraštovaizdžio istorinėje Berlyno širdyje viziją, atsižvelgiant į svarbiausių Vokietijos Demokratinės Respublikos pastatų nugriovimą, Muziejų salos išplėtimą ir planuojamą Karlo Schinkelio Berlyno statybos akademijos rekonstrukciją? Kieno „vizija“ ir kieno „nacionalinis kraštovaizdis“ realizuojamas ir kokiems interesams geriausiai pasitarnaus šis „naujas“ istorinis urbanistinis ansamblis? Galiausiai Berlyno rūmų rekonstrukcijos projektas bus aptariamas pastarojo meto Europos istorinių atstatymų įkarščio kontekste. Ši auganti rekonstrukcijų tendencija ženklina esminį posūkį nuo dešimtmečius kauptos istorinės išsaugojimo praktikos, kuri buvo linkusi vertinti autentiškas istorines liekanas ir atmesti bet kokį „kopijų“ kūrimą. Kas lemia tokį požiūrio pasikeitimą? Paskaitą apibendrins kitų europinių projektų ir dviejų naujausių šios srities tekstų – Winfriedo Nerdingerio A History of Reconstruction/Construction of History (2010) ir Adriano von Butlaro Historic Preservation Instead of a Cult of Imitiations (2011) – aptarimas.
Apie pranešėją:
John V. Maciuika yra meno ir architektūros istorijos profesorius Barucho koledže, Niujorko miesto universitete (CUNY). Jis dėsto architektūros istorijos, urbanistikos ir taikomojo meno kursus Barucho koledžo vaizduojamųjų ir scenos menų katedroje bei CUNY absolventų centro doktorantūroje. Jo moksliniuose tyrimuose akcentuojamas architektūros ir kultūrinio identiteto ryšys Vidurio Europoje. Šiuos tyrimus rėmė Amerikos akademija Romoje, Aleksandro fon Humboldto fondas ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba. Jis yra dviejų knygų autorius: Before the Bauhaus: Architecture, Politics, and the German State, 1890-1920, Cambridge University Press (2005) ir Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai (Vilnius: Lapas, 2020, parengta kartu su Marija Drėmaite Vilniaus universiteto Istorijos fakultete). Dabartinis jo rengiamos knygos pavadinimas Infrastructures of Memory: Architectural Reconstruction and the Curation of the Past in Central and Eastern Europe.
Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
Maloniai kviečiame Jus į paskaitų ciklą, skirtą naujausiems tyrimams ir atradimams Estijos archeologijoje. Tema: „Šiuolaikiniai priešistorinės archeologijos tyrimai ir pasiekimai Estijoje: Akmens amžius; Ankstyvasis metalų laikotarpis ir senasis geležies amžius”.
2023 m. spalio 25 d. 17.30 val. LDK valdovų rūmuose, Renginių salėje vyks diskusija su senosios Lietuvos valstybės ir Vilniaus kūrėjais – LDK didikų palikuonimis.
Lapkričio 9 d. VU Istorijos fakultete, 211 aud. vyks VU Istorijos fakulteto ir Suomijos Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kolokviumas: Nepriklausomybė, Politinės partijos ir Parlamentai tarpukario Lietuvoje ir Suomijoje (Independence, Political Parties and Parliaments in Lithuania and Finland between Two World Wars)
2023 spalio 25–27 dienomis Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose (Vilnius, Katedros a. 4) vysk tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius ir jo bendruomenės XIII-XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai“. Kviečiame dalyvauti.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu ir Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centru (Davis Center for Russian and Eurasian Studies), kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Piliečių įsitraukimas į Sovietų Sąungos autoritarinį valdymą“ („Popular Participation in Authoritarian Governance in the USSR“). Konferencija vyks š. m. spalio 26 d. 8:30 val. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3). 
Spalio 19 d. Vilniaus Universitete, Istorijos Fakultete vyks Archeologijos katedros organizuojama 12-oji tarptautinė mokslinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ STRATEGIJOS IR METODAI“. Konferencija vyks anglų kalba.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
2023 lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakutete, 211 aud. vyks tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje / Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej. Konferencija skiriama 700 metų Vilniaus jubiliejui.
Spalio 5 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorės dr. Irenos Vaišvilaitės paskaita „Roma Pranciškaus Smuglevičiaus gyvenime ir kūryboje“.
2023 m. spalio 13–14 d. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3) vyks tarptautinė konferencija Juozapatas Kuncevičius: istorija, palikimas, atmintys, skirta šventojo Juozapato kankinystės 400-mečiui.
Rugsėjo 25 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje maloniai kviečia Jus į prof. dr. Hans-Joachim Schmidt paskaitą „Kas yra tauta? Diskusijos XV a. susirinkimuose“
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje spalio 2 d. 17 val. maloniai kviečia Jus į dr. Zoltán Boldizsár Simon paskaitą „Istorinės žinios ir planetos krizės“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyks fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčio Jeruzalės Hebrajų universiteto dėstytojo dr. Semion Goldin paskaitos.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė naujoje šviesoje apmąstyti daug dalykų. Bet visų pirma jis paskatino plačiau pažvelgti į Ukrainą, suprasti jos vietą Europoje ir pasaulyje. Naujas požiūris negali gimti be Ukrainos istorijos permąstymo. Nepaisant teritorinio ir demografinio dydžio ir ganėtinai centrinės geografinės padėties, į ją pernelyg ilgai žvelgta kaip į periferiją Europos rytuose, o jos istorija ir tapatybė buvo įdomi tik nedideliam specialistų ratui.
Konferencijos atidarymo metu (rugsėjo 15 d., 9 val., VU Teatro salė) įžanginį pranešimą The Past in the Present: Rethinking Ukraine, Europe and the Role of the Nation-State in the Global Age skaitys žymus britų istorikas, Aberdyno universiteto profesorius, įtakingos knygos apie Lenkijos ir Lietuvos uniją autorius prof. Robertas I. Frostas.
Rugsėjo 8 d., 17.30 val. pristatoma nauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkių Aelitos Ambrulevičiūtės, Marijos Drėmaitės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knyga Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais (VU leidykla, 2022).
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šį rudenį ir vėl kvies Jus į