Tarptautinė konferencija „Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje“ – 2023-11-17
- 2023-11-17 09:30
2023 lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakutete, 211 aud. vyks tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje / Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej. Konferencija skiriama 700 metų Vilniaus jubiliejui.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinis fakultetas ir Kyjivo krikščionybės tyrimų programa bei Leibnizo Rytų Europos istorijos ir kultūros institutas. Konferenciją finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-MOR-23-41) ir Juozo Sido fondas istorijos mokslo ir studijų vystymui.
Konferencijos kalbos anglų ir lenkų.
Prof. Maria Bogucka (1929–2020) atkreipė dėmesį į policentrinį Abiejų Tautų Respublikos pobūdį. Respublikoje nebuvo vieno visapusiškai dominuojančio centro, o egzistavo keliolika politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai dominuojančių didmiesčių, kurie patys teisiniu, religiniu ir kitais atžvilgiais irgi buvo heterogeniški. Tarp didžiųjų miestų vyko intensyvi ir įvairiakryptė komunikacija, kuri atsispindėjo politikoje, prekyboje, migracijoje, religinėje bendrystėje bei kultūrinėje difuzijoje. Ši komunikacija buvo reikšminga ne tik patiems miestams ir juose egzistavusioms struktūroms, bet ir valstybėms, regionams, ne tik lotyniškajam, bet ir graikiškajam pasauliui.
Tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej skiriama šiai įvairiakryptei ir rezultatyviai miestų komunikacijai aptarti.
Jei Krokuvos ir Vilniaus, o ypač Krokuvos ir Lvivo ryšiai jau nemažai tirti, tyrimų rezultatai išdėstyti gausybėje monografijų ir straipsnių bei šaltinių publikacijų, tai Vilniaus ir Lvivo ryšiai istoriografijoje nušviesti fragmentiškai. Vienų iš didžiųjų ir daugeliu atžvilgių artimų regiono miestų Vilniaus ir Lvivo ryšiai, ypač po 1569 m. Liublino unijos, kai ukrainietiškos žemės atiteko Lenkijai, nei Lietuvos, nei Ukrainos tyrėjų dar nebuvo nagrinėti. O tų ryšių ir bendrybių būta įvairų. Pavyzdžiui, šie miestai priklausė išskirtinei – nobilituotųjų miestų – grupei. Vilnius šią privilegiją gavo 1568 m., o Lvivas– po šimto metų – 1658 (1661) m.
Spalio 5 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorės dr. Irenos Vaišvilaitės paskaita „Roma Pranciškaus Smuglevičiaus gyvenime ir kūryboje“.
Rugsėjo 25 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje maloniai kviečia Jus į prof. dr. Hans-Joachim Schmidt paskaitą „Kas yra tauta? Diskusijos XV a. susirinkimuose“
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje spalio 2 d. 17 val. maloniai kviečia Jus į dr. Zoltán Boldizsár Simon paskaitą „Istorinės žinios ir planetos krizės“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyks fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčio Jeruzalės Hebrajų universiteto dėstytojo dr. Semion Goldin paskaitos.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė naujoje šviesoje apmąstyti daug dalykų. Bet visų pirma jis paskatino plačiau pažvelgti į Ukrainą, suprasti jos vietą Europoje ir pasaulyje. Naujas požiūris negali gimti be Ukrainos istorijos permąstymo. Nepaisant teritorinio ir demografinio dydžio ir ganėtinai centrinės geografinės padėties, į ją pernelyg ilgai žvelgta kaip į periferiją Europos rytuose, o jos istorija ir tapatybė buvo įdomi tik nedideliam specialistų ratui.
Konferencijos atidarymo metu (rugsėjo 15 d., 9 val., VU Teatro salė) įžanginį pranešimą The Past in the Present: Rethinking Ukraine, Europe and the Role of the Nation-State in the Global Age skaitys žymus britų istorikas, Aberdyno universiteto profesorius, įtakingos knygos apie Lenkijos ir Lietuvos uniją autorius prof. Robertas I. Frostas.
Rugsėjo 8 d., 17.30 val. pristatoma nauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkių Aelitos Ambrulevičiūtės, Marijos Drėmaitės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knyga Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais (VU leidykla, 2022).
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šį rudenį ir vėl kvies Jus į
Siekiant užmegzti dialogą su užsienio studentais įvairiais šiuolaikinės Vidurio ir Rytų Europos klausimais, Vokietijos akademinių stipendijų fondas (Studienstiftung des deutschen Volkes) organizuoja Europos vasaros akademiją (European Summer Academy). Šios vasaros akademijos bendradarbiavimo partneriai – Vilniaus universitetas (VU) ir Europos humanitarinis universitetas (EHU).
Rugpjūčio 3 d. įvyko jau trečiasis renginys, kurį bendradarbiaujantys Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Meijo universitetas (Japonija) rengia kartu. Šį kartą, be ekskursijų ir pažintinės programos, vyko seminaras, kurio metu dr. Kęstutis Kilinskas skaitė pranešimą apie 1904–1905 m. Rusijos ir Japonijos karo atmintį Lietuvoje („Rosso – Japanese war 1904-05: experiences, roles of actors and memory representations in interwar Lithuania (Why there was no memory?)“). Po pranešimo sekė klausimai ir diskusijos auditorijoje.
Studijų baigimo diplomai visiems Istorijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų absolventams bus įteikiami 2023 m. birželio 22 d. 15 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Heritas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas birželio 10 ir 11 dienomis kviečia į kultūros paveldo festivalį – Heritas’23: (Pa)tirk paveldą!
Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį -
Antrą kartą Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete vieši Colgate universiteto (JAV) studentai pasirinkę studijuoti modulį „Istorijos politika ir istorinė atmintis Lietuvoje“ (dėst. Prof. Valerie Morkevičius), greta kitų studijų tiriamųjų veiklų Lietuvoje jie domisi ir mokslininkų įsitraukimu į savo tyrimų rezultatų viešinimą ir mokslo populiarinimą, kaip būdu ne tik dalintis žiniomis, bet ir formuoti visuomenės nuostatas, įtakoti jų pokyčius. Kartu su JAV studentais į diskusiją yra kviečiami visi Fakulteto studentai ir darbuotojai.
Gegužės 24 d., 18 val. Vilniaus rotušėje vyks naujos Vilniaus universiteto istorikų monografijos „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys“ pristatymas. Renginį ves istorikas dr. Norbertas Černiauskas, dalyvaus knygos autoriai dr. Vilma Bukaitė, dr. Kęstutis Kilinskas ir dr. Leonas Nekrašas.
Gegužės 10 d., 16 val. 30 min., kviečiame visus VU Istorijos fakulteto bendruomenės narius - studentus, administracijos darbuotojus ir dėstytojus - ateiti į susitikimą pasikalbėti apie studijų metu kylančius iššūkius žmonėms, turintiems įvairias negalias.
Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kartu su Yeshiva University The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies kviečia į susitikimą su dailininku Samueliu Baku. Sutikimo metu kuriame kalbėsime apie Holokaustą, žydų bendruomenių tapatumą, Samuelio Bako kūrybą ir Vilniaus reikšmę kūrėjo gyvenime.
Balandžio 25 d., 11 val., 106 a.
Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kviečia nuotolinį seminarą susitikimą su profesoriumi dr. Tharcisse Seminega. Gimęs Ruandoje, Tharcisse Seminega apgynė daktaro disertaciją biotechnogolijų srityje ir ilgą laiką dėstė biologiją ir biochemiją Nacionaliniame Ruandos universitete Butare. Tačiau 1994 m. Tharcisse Seminega, kaip ir kiti tutsių etninės grupės nariai, patyrė burtalų persekiojimą ir tik gelbėtojų dėka kartu su savo žmona ir vaikais išvengė genocido, pražudžiusio daugiau kaip šimtą dvidešimt jo šeimos narių. Dabar profesorius skiria savo laiką ir pastangas dalindamasis patirtimi ir Ruandoje vykdyto genocido istorija su studentais. Jis yra knygos “No Greater Love: How my Family Survived the Genocide in Rwanda” autorius.