Knygos „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917-1920metai“ pristatymas –2022-11-21
- 2022-11-21 15:00
Lapkričio 21 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įvyks "Lietuvos užsienio politikos dokumentai" I tomo (1917-1920 metai) pristatymas. Dokumentų rinkinį parengė profesoriai Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas ir dr. Kęstutis Kilinskas. Išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Dokumentų rinkinys „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai“ pradeda naują lietuvių diplomatijos šaltinių seriją.
Pirmieji lietuvių diplomatiniai dokumentai, kalbantys apie Lietuvos užsienio politikos orientaciją, atspindi ne tik nepriklausomybės idėjos brendimą keturiuose lietuvių politinio sąjūdžio centruose – Šveicarijoje, JAV, Skandinavijoje ir Rusijoje, taip pat Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 d.) parengiamuosius darbus, apeliacijas ir pasitarimus su kariniais bei civiliniais vokiečių pareigūnais, bet ir siekius užmegzti tiesioginius ryšius su kitomis valstybėmis, gauti tarptautinį pripažinimą, taip pat delegacijos prie Paryžiaus taikos konferencijos veiklą. Įtraukti ir svarbūs dokumentai, susiję su Taikos sutartimi su Maskva, trumpu Vilniaus atgavimu 1920-ųjų vasarą ir staigiu praradimu užėmus jį Lucjano Żeligowskio vadovaujamam Lenkijos kariniam junginiui. Dokumentai atskleidžia Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją, pastangas siekti tarptautinio pripažinimo, kovas už lietuvių žemių suvienijimą Lietuvos valstybės ribose, konfliktus su Lenkija dėl Vilniaus, Klaipėdos klausimo iškėlimą, lietuvių diplomatijos užuomazgas, Užsienio reikalų ministerijos sukūrimą, diplomatinių atstovybių steigimą užsienio šalyse, pirmųjų lietuvių diplomatų žingsnius.
Šiame dokumentų rinkinyje chronologine seka skelbiami 466 Lietuvos diplomatų parengti dokumentai. Tai atmintinės apie susitikimus ir pokalbius, kasdienė informacija, veiklos ataskaitos, konsuliniai reikalai, politiniai apibendrinimai, atsakymai į Užsienio reikalų ministerijos paklausimus, politinės apžvalgos, notos, pranešimai, susirašinėjimai.
Lapkričio 28 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kviečia į paskaitą “In Your Face: Banality, Individuality and the History of the Advertising Poster”, kurią skaitys Prof. Dr. Valentin Groebner (Liucerna)
Kviečiame į parodos „Ukrainos istorijos kontūrais: pagarsinti“ kontekste pristatomą dr. Tetianos Boriak pranešimą - paskaitą, skirtą supažindinti su Ukrainos istorija.
Lapkričio 10 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 aud. vyks Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčios Tel Avivo universiteto profesorės Dinos Moyal vieša paskaita "Antisemitism as a Political tool: Being Jewish under the Soviet Regime". Paskaitą moderuos doc. dr. Tomas Vaiseta. Paskaita vyks anglų kalba.
Spalio 24 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kviečia į paskaitą “Out of the Shadow of the Cold War. Perspectives and Case Studies on Writing European History Transnationally, c.1750s-2000s”, kurią skaitys Dr. Bernhard Struck (St Andrews)
Kviečiame į parodos "Karaimų istorijos pėdsakais" atidarymą spalio 19 d. 15.30 val. Istorijos fakultete, II a.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai ir studentai kviečia į popietę Pasvalio krašto muziejuje, kur pasidalins savo atradimais ir pasakojimais apie Šiaurės Lietuvą ir Pasvalio kraštą
Spalio 7 d., 14 val. kviečiame į parodos „Mykolas Biržiška (1882–1962)“ atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.). Renginio metu pranešimus skaitys ir diskutuos profesoriai Vygintas Bronius Pšibilskis (“Mykolas Biržiška – signataras ir politinis rezistentas”) ir Alfredas Bumblauskas (“Netikėtas Mykolas Biržiška”).
2022 m. spalio 4 d. 14.00 val. kviečiame į prof. Leonido Timošenkos monografijos Rusėnų religinė kultūra Vilniuje. Epochos kontekstas. Centrai. Literatūra ir knygų leidyba (XVI–XVII a. pirmasis trečdalis) pristatymą. Pristatyme dalyvaus autorius Leonidas Timošenko, recenzentai Darius Baronas, Ina Kažuro ir Genutė Kirkienė. Renginį moderuos Alfredas Bumblauskas.
2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 aud.) vyks tarptautinis seminaras Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods. Seminaro tikslas – susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus.
2022 m. rugsėjo 20 d. 16.30 val. kviečiame į interneto svetainės „Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas: apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį“ pristatymą.
2022 rugsėjo 1 d.
Liepos 11–15 dienomis Vilniaus universiteto (VU) erdvėse pirmą kartą vyks bendrai VU Istorijos fakulteto ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centro Baltijos šalių universitetų tinklo organizuojama vasaros mokykla „Britų geopolitika Baltijos valstybėse“ (angl. British Geopolitics in the Baltic States).
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje
Kviečiame į diskusiją
Gegužės 2-8 dienomis Istorijos fakultete lankysis grupė Jeruzalės Hebrajų universiteto studentų ir dėstytojų, kurie kartu su fakulteto kolegomis dalyvaus mokomojoje pažintinėje programoje "Lithuania in the 20th Century: Multicultural Perspective of the Heritage Representations", kurios metu ne tik pažins Lietuvą, jos istoriją ir paveldą, bet ir diskutuos apie tai su Lietuvos mokslininkais, aptars daugiakultūriškumo, tapatybės, nacionalizmo problemas.
2022 m. gegužės 6 d., 13.00–16.10 val., Vilniaus universitetas Šv. Jono g. 10 (buvusi Vilniaus universiteto kavinė), Vilnius
2022 m. balandžio 27 d. 18 val. kviečiame dalyvauti Bažnytinio paveldo muziejaus dispute, kuriame istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir religijotyrininkas prof. Egdūnas Račius diskutuos apie tai, kiek ir kokio Rytų civilizacijų paveldo esama šiandienos Lietuvoje ir lietuviuose. Disputą moderuos istorikas dr. Liudas Jovaiša, jis vyks parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kontekste.