Renginiai - Istorijos fakultetas

Sidebar

Universitas et Academia Vilnensis 17812018 m. balandžio 6 d. Vilniaus universiteto centrinių rūmų Senato salėje vyks mokslinė konferencija "Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai".

Konferencijos programa

Maloniai kviečiame visus besidominčius! 

Konferencijos organizatoriai:

Vilniaus universiteto (VU) muziejus,

VU biblioteka,

VU Komunikacijos fakultetas,

VU Istorijos fakultetas,

VU Bendruomenės vystymo skyrius.

 

Olgos Posaškovos nuotr. Albinas JanuškaKovo 19 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 329 auditorijoje (Universiteto g. 7, III aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo diskusija "Lietuvos užsienio politikos problemos XX-XXI amžių sankirtoje" su Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, diplomatu  Albinu Januška.

Moderuoja:  doc. dr. Arūnas Streikus ir lekt. Andrius Grodis.

vilniaus knygu muge 2018Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 19-oji Vilniaus knygų mugė.

 

Kviečiame apsilankyti Vilniaus knygų mugėje ir susitikti su VU Istorijos fakulteto dėstytojais:

 

 

 

VASARIO 22 D., KETVIRTADIENIS

10.00

Forumas-LRT studija

Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio knygos „Lietuvos istorija kiekvienam pristatymas. Dalyvauja autoriai, Algimantas Kasparavičius (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). Filmuoja LRT. FB Įvykis 

 14.00

Konferencijų salė 5.1

Knygos „Būtovės slėpiniai. Lietuvos vartai į jūrą“ pristatymas. Dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Eugenijus Saviščevas, Aurelijus Gieda, Aurimas Švedas (Alma littera). 

 14.00

Konferencijų salė 5.5

Dangiro Mačiulio knygos „Tautinė mokykla: žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Algis Povilas Kasperavičius, Albinas Kalvaitis, Artūras Svarauskas (LII).

 15.00

Konferencijų salė 3.2

Arūno Bubnio knygos „Lietuvių policijos batalionai 1941–1945 m.“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Algirdas Jakubčionis, Algimantas Kasparavičius, Dainius Noreika (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).

  17.00

Konferencijų salė 5.2

100 vizijų Lietuvai. Dalyvauja Ernestas Parulskis, Tomas Vaiseta, Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė (Lietuvos kultūros institutas). FB Įvykis

 18.00

Konferencijų salė 5.2

Istorikai Lietuvoje: retro(per)spektyva ir problemos. Aurelijaus Giedos monografijos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas. Dalyvauja Aurimas Švedas, Tamara Bairašauskaitė, Alfredas Bumblauskas, Brigita Speičytė (Vilniaus universitetas).

VASARIO 23 D., PENKTADIENIS

12.00 Konferencijų salė 5.2

Felixo Ackermanno knygos „Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Nerijus Šepetys, Rimvydas Petrauskas (Lapas, Goethe’s institutas). FB Įvykis

 12.00

Konferencijų salė 5.5

Britų literatūra Lietuvoje: kas verčiama ir apie ką skaitome? Dalyvauja Artūras Vasiliauskas, Audrius Ožalas, Marius Burokas, Jūratė Čerškutė (Britų taryba).

 14.00

Konferencijų salė 3.2

Kankinystė vakar, šiandien ir visada? Už ką, vardan ko? Dalyvauja Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Arūnas Streikus, Paulius Subačius (labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“).

 17.00

Konferencijų salė 5.2

Irenos Veisaitės kalba „Atleisti ir kurti ateitį yra gyvųjų priedermė“ ir pokalbis su istoriku Aurimu Švedu. Dalyvauja Irena Veisaitė, Aurimas Švedas (Aukso žuvys).

 17.00

Konferencijų salė 3.2

Luboš Švec knygos „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988–1991“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Bohumil Mazánek, Ramūnas Bogdanas, Dalia Bukelevičiūtė (Margi raštai).

 19.00

Konferencijų salė 5.2

Gedimino Kulikausko knygos „Lietuvio kodas“ pristatymas. Dalyvauja Justinas Žilinskas, Aurelijus Katkevičius, Jurgita Ludavičienė, Algirdas Jakubčionis (Tyto alba).

19.00

Rašytojų kampas

Evelinos Gužauskytės knygos „Kaip Kristupas Kolumbas įvardijo pasaulį. Derybų diskursas laivo žurnaluose (1492–1504)“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Laima Kalėdienė, Kazimieras Garšva, Algis Povilas Kasperavičius (Homo liber).

 20.00

Konferencijų salė 5.5

DiskusijaKunigaikščiai Olelkaičiai ir Lietuva“. Knygos „Kunigaikščiai Olelkaičiai-Sluckiai“ (aut. kolektyvas) pristatymas. Dalyvauja Sigitas Narbutas, Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė, Virginijus Strolia (LMA Vrublevskių biblioteka).

VASARIO 24 D., ŠEŠTADIENIS

11.00

Rašytojų kampas

Vytauto Toleikio knygos „Pasakojimai prabudus. Atsiminimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Tomas Vaiseta, Darius Kuolys, Edita Mildažytė (Naujasis Židinys-Aidai).

 13.00

Konferencijų salė 5.5

Diskusija „Knygos – į valstybės gynybą?!“ Dalyvauja Mindaugas Nefas, Arvydas Anušauskas, Edmundas Jakilaitis, Norbertas Černiauskas (Lietuvos šaulių sąjunga).

 13.00

Stende 3.17A

Bažnytinio paveldo muziejaus stende susitikimas su doc. dr. Liudu Jovaiša. FB Įvykis

 14.00

Konferencijų salė 5.2

Rimvydo Petrausko knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Zenonas Norkus, Nerijus Šepetys, Irena Vaišvilaitė (Naujasis Židinys-Aidai). FB Įvykis 

 14.00

Konferencijų salė 3.1

Mari-Liis Paaver ir Grigorijaus Potašenko knygos „Ikonų tapytojas XX amžiuje. Ivano Michailovo gyvenimas ir kūryba“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Nadežda Morozova, Jolanta Zabarskaitė, Tojana Račiūnaitė (Vilniaus universitetas). FB Įvykis

15.00

Konferencijų salė 3.1

 Šventųjų užtariami – prieš šimtmečius ir šiandien. Dalyvauja Arnoldas Valkauskas, Liudas Jovaiša, Jonas Varaneckas, Sigutė Maslauskaitė (labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“).

 16.00

Konferencijų salė 5.2

Knygos „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ (sud. Marija Drėmaitė) pristatymas. Dalyvauja autorė, Julija Reklaitė, Vaidas Petrulis, Arūnas Gelūnas (Lapas). FB Įvykis

 18.00

Forumas-LRT studija

Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija XV pab.–XVII a.“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Genutė Kirkienė, Alfredas Bumblauskas, Vilma Gudienė (Lietuvos edukologijos universitetas). Filmuoja LRT.

 18.00

Konferencijų salė 5.1

Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aurimas Švedas, Bernardas Gailius (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

 15.00

Konferencijų salė 5.5

Bernardo Gailiaus knygos „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Nerijus Šepetys, Rita Miliūtė, Justinas Žilinskas (Naujasis Židinys-Aidai). FB Įvykis

A.Bumblauskas VU2018 m. vasario 21 dieną, 17:30 Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) vyks  VU Istorijos fakulteto prof. Alfredo Bumblausko paskaita „Valstybingumo viršukalnės“. 

 

Tai - pirmoji paskaita pradedanti naują Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros Law Firm GLIMSTEDT rengiamą atvirą nemokamų paskaitų ciklą #LEAD!

 
Žr. taip pat FB Įvykį
 

AB ir MB Istorija2018 m. vasario 20 d. 18 val. Valdovų rūmuose vyks istorikų prof. Alfredo Bumblausko ir dr. Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ 1-osios knygos pristatymas. 

Leidinyje aprašomi pagrindiniai Lietuvos istorijos epizodai nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Daug dėmesio skiriama kasdieniniam žmonių gyvenimui (darbams, šventėms, būstui, mitybai). Bene pirmą kartą dėmesys sutelkiamas į vaikus istorijoje: kokie senovėje buvo jų žaidimai, auklėjimo sistema, mokyklos ir elementoriai, kaip gyveno ir valdė mažamečiai kunigaikščiai ir karaliai. Pagrindinis autorių tikslas – papasakoti istoriją vaiko akimis ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje. Leidinį praturtina gausi vaizdinė medžiaga, puikūs dailininkų Šarūno Miškinio ir Rimo Valeikio piešiniai. 

Renginio metu autorius kalbins žymus Lietuvos istorikas Antanas Kulakauskas ir leidėjas Saulius Žukas.

Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašom registruotis - http://registracija.valdovurumai.lt/u663hhgj

FB Ivykis

 

G. Landsbergis2018 m. vasario 12 d., 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į diskusiją su TS-LKD pirmininku, LRS nariu, Istorijos fakulteto absolventu Gabrieliumi Landsbergiu.

Diskusijos tema: Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetis. Ar esame pasiruošę naujam? 

Moderuoja: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas

Diskusijos vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)

FB įvykis 

Pasitikime ir švęskime Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu!

Petrauskas knygaVasario 7 d., trečiadienį, 18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėj menėje VU Istorijos fakulteto prof. Rimvydo Petrausko knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“ pristatymas. 

Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Rimvydas Valatka, Rimvydas Petrauskas.

Moderuoja Tomas Vaiseta.

Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.

Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis čia

Daugiau apie knygą žr. čia.

LDK rastininkaiVasario 1 d., 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks VU Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. 

 

Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų buvo LDK kanceliarija, kuri nuo pat įkūrimo reprezentavo patį valdovą, jo teisingumą ir sąžiningumą bei kartu raštu išreikšdavo valdovo valią. Didžiausi istorijos lūžiai šioje institucijoje vyko XVI a., kuomet nuolatos augo rašytinių dokumentų poreikis: priimti trys Lietuvos Statutai, įvestos raštininkų priesaikos, nauja pakanclerio pareigybė ir netgi paties archyvo perrašymas XVI a. pab. – XVII a. pr. 

Kanceliarijos svarbą valstybėje liudija ir pirmuose Lietuvos Statutų skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę kanceliarijos ir raštininkų darbą. Šiai institucijai priklausė keletas veiklos rūšių: viešasis administravimas, valdovo teismas, diplomatinių pasiuntinybių funkcijos. Kanceliarija sudarė sąlygas vidutiniosios bajorijos atstovams siekti karjeros aukštumų valstybės tarnyboje. Asmenys, kurie nebuvo kilę iš didikų giminės, tačiau susisaistę priesaika su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, galėjo jais tapti.

FB įvykį žr. čia.

DSC 3940Studentai studentams apie istorijos studentus, arba ISTORIOGRAFINIS  KLĖJOS  TEISMAS

Istoriografinis Klėjos teismas doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja“ motyvais.

REIKŠMINGOS BYLOS APLINKYBĖS:

  • Kodėl „Lietuvių mokslo draugijos“ nariams siūlyta nusifotografuoti pasipuošus lapinėmis kepurėmis?
  • Kokios sąlygos nutiesė kelius intelektualiniams manifestams, kas juos skelbė ir „kas iš to“?
  • Ko nerasime užsienio stažuočių ataskaitose: rašalo, abonemento kirpykloje ar šiltų vakaro batukų?
  • Kas tapo peterburgietiško lituanistikos triumvirato nariais ir kam atiteko Lietuvos Puškino (arba Lietuvos Turgenevo) vaidmuo?
  • Kas yra „Didysis šešetas“ ir koks jo vaidmuo prieškario Lietuvos intelektualų socialiniuose tinkluose?
  • Dėl ko lažintųsi bylos pagrindu tapusios knygos autorius?

KALTINAMIEJI: visų laikų Lietuvos istorikai ir istorijos studentai.

VIETA IR LAIKAS: SP1 auditorija, 2017 m. gruodžio 21 d., 18 val.

BŪTINAS ATSILANKYMO!

 

 

Atrodo, juk galima būtų šie visi teismuose iškeliami gyvenimo klausimai ir paskaitose išnagrinėti [...]. Iš tikrųjų, paskaitose labai daug išnagrinėjama aktualijų [...], bet gi retkarčiais darytini ir teismai.

Petras Kondrotas, „Pavasaris“ 11, 1937

image001 copyGruodžio 14 d. (ketvirtadienis), 17 val. VU Istorijos fakulteto 330 auditorijoje vyks Bioarcheologijos tyrimų centre viešinčio mokslininko iš Jorko universiteto dr. David Orton paskaita „Pirenne‘s rodents? Rat bones as a proxy for trade and urbanism in medieval Europe“. 

memorialines lenteles zymincios palaidota asmeni 72348466Gruodžio 13 d. (trečiadienis), 18 val. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Katedros a. 4) Didžiojoje renesansinėje menėje Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto METŲ PASKAITA "Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai".

Pranešėjai: Martynas Jakulis, Justina Kozakaitė, Vytautė Lukšėnienė.

2016‒2017 m. vykdyti kompleksiniai kunigaikščių Radvilų laidojimo kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai jau susilaukė žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo. Per kelis amžius kriptoje susiformavo įspūdingas  giminės nekropolis, bendrame Europos kontekste išsiskiriantis dydžiu ir palaidojimų skaičiumi. Viešoje paskaitoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai pristatys istorinių, antropologinių ir archeologinių tyrimų rezultatus. Ką tyrinėtojai pamatė atvėrę karstus? Kokia nekropolio reikšmė giminės istorijai? Ką kriptos tyrimai atskleidžia apie giminės narių gyvenimo būdą, sveikatą, mirtį ir materialinę kultūrą?

Daugiau informacijos: doc. Salvijus Kulevičius / tel. (8 5) 268 72 53 / el. p.  

FB įvykis

 

24740380 1852240891734768 152853174 n2017 m. gruodžio 11 d. (pirmadienį), 17 val., 329 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su diplomatu, istoriku ir rašytoju prof. dr. Alfonsu Eidintu. 

Diskusijos tema: „Diplomatinio darbo tekstai ir paraštės“ .

Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Tomas Vaiseta.

 

6238145Skausminga žmonijos istorija, skirtingos interpretacijos, šiandienos santykis su brutalia žmonijos praeitimi, visa tai yra tarptautinio seminaro  Comparing genocides and mass atrocities  tikslas. Seminare opiais ir kontraversiškais klausimais diskutuos žinomi užsienio ir Lietuvos istorikai, politologai. Seminaras skirtas visų pakopų studentams.

Dviejų dienų seminaras vyks 2017 metų gruodžio 12-13 dienomis Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje.

Seminaro programą rasite čia

Seminaro kalbos -  lietuvių, anglų, prancūzų su SINCHRONINIU VERTIMU. Dalyviai vaišinami kava, pietumis. 

 

Seminaro rengėjai:  

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 

Mémorial de la Shoah, Paryžius 

Vilniaus Gaono valstybinis žydų muziejus

01. Ausros vartu panorama K.Driskiaus 22017 m. lapkričio 24 d. (penktadienis) Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija TARP VAKARŲ IR RYTŲ KRIKŠČIONYBIŲ TRADICIJŲ: VILNIAUS ŠVČ. TREJYBĖS ŠVENTOVĖ IR VIENUOLYNAS XIV–XIX A. arba STAČIATIKIŲ IR UNITŲ VISUOMENĖS LDK: ISTORIJA, KULTŪRA, ATMINTIS.

Konferencija vyks rusų, anglų ir lenkų kalbomis

Konferencijos programa

Kvietimas į konferenciją

KVIEČIAME DALYVAUTI! 

 

 

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gieda12017 m. lapkričio 24 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas ir tarpdisciplininė diskusija „Lietuvos (istoriografijos) raida modernybėje“. Diskusijoje dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto mokslininkai Roma Bončkutė, Aldis Gedutis, Liutauras Kraniauskas, Marijus Šidlauskas ir Vacys Vaivada.

Maloniai kviečiame!

Lietuvos istoriografijos raida – stulbinantis, intriguojantis ir viliojantis fenomenas. Maža būtų pasakyti, kad nuo pirmojo Lietuvos istorijos pasakojimo lietuvių kalba (1822) iki Lietuvos universiteto (1922) dėstomąja lietuvių kalba atidarymo, nuo pirmosios lietuvio Vakaruose parašytos ir išspausdintos istorinės disertacijos (1905) iki pirmojo Lietuvos istorikų suvažiavimo (2005) praėjo ištisi amžiai. Kam dar geriau galėtų tikti prancūzų istorikų nukalta longue durée (ilgosios trukmės) koncepcija? „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ – knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.

FB įvykis

 

3232 allg ringvorl lernen2017 m. lapkričio 15-16 d. VU Istorijos fakultete, 214 aud., vyks tarptautinė konferencija „Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges” (Istorijos dėstymas universitete: idėjos, problemos ir iššūkiai). 

 Konferencijos programa

Organizatoriai:Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Transnacionalinės istorijos draugija ir  Švedijos karalystės ambasada.

 vilnius lt lt 

 

 

Simonyte2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį), 17 val., 211 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo nare Ingrida Šimonyte

Diskusijos tema: „Lietuvos mokestinė praktika: argumentai už ir prieš?“ 

Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Marius Ėmužis.

Eustachijus Valavicius. XVII a.fr2017 m. lapkričio 28 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks istoriko, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docento dr. Liudo Jovaišos paskaita „Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?“. Renginys nemokamas, pradžia 17 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Trečioje ciklo „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“ paskaitoje pristatomą Vilniaus vyskupą Eustachijų Valavičių galima laikyti viena žymiausių katalikiškosios Reformos laikotarpio asmenybių. Pastarasis studijavo Vilniaus jėzuitų kolegijoje, vėliau Italijoje penkerius metus mokėsi filosofijos, teisės, teologijos, o grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime ir užėmė svarbias valdžios pareigybes. Eustachijus Valavičius sulaukė nemažai gražių apibūdinimų iš savo amžininkų ir net paties karaliaus. XVII a. dvasininko portrete paliktas įrašas pastarajį apibūdina kaip tobulą senatorių ir uolų ganytoją, o karaliaus Zigmanto Vazos žodžiai vyskupą pristato kaip puikiai prie gyvenimiškos situacijos ir aplinkybių prisitaikantį žmogų: „bažnyčioje – vyskupas, pobūvyje – kompanionas, dvare – dvariškis, tarp kunigų – kunigas, tarp politikų – politikas, tarp eretikų – eretikas“.  Per keturiolika vyskupavimo metų (1616–1630) vyskupas pasižymėjo ne tik kaip geras administratorius ir ganytojas, bet demonstravo ir aukštus intelektinius gebėjimus.

Daugiau informacijos žr. čia

 

zemaitija 1768 fragmMaloniai kviečiame Jus į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Tomo Čelkio viešą paskaitą „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Paskaita vyks 2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos