Renginiai

2023-06-22 15:00

Studijų baigimo diplomai visiems Istorijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų absolventams bus įteikiami 2023 m. birželio 22 d.  15  val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. 

Iki diplomų įteikimo:

2023 m. laidos absolventus – kiekvieną asmeniškai -  2023 m. birželio 20 d. (antradienį) 10.00-16.00 val. kviečiame pasirašyti baigimo dokumentų (diplomų ir priedėlių) registracijos sąraše  (Istorijos fakulteto Studijų skyriuje, II a. 215 kab.). Kitas asmuo pasirašyti bei paimti  studijų baigimo dokumentus gali tiktai turėdamas notaro patvirtintą įgaliojimą.

Primename, kad iki pasirašymo visi absolventai turi būti atsiskaitę su VU padaliniais,  kiekvienas savo situaciją pasitikrinkite e-studentas aplinkoje.  

Maloniai prašome mus iš anksto informuoti, jeigu negalėsite pasirašyti baigimo dokumentų registracijos sąraše ir dalyvauti įteikimo iškilmėse bei pranešti, kaip ir kada pageidaujate pasiimti dokumentus.

Jeigu kilo neaiškumų dėl šios informacijos, skambinkite  į IF Studijų skyrių  tel. 268 7290, rašykite el.p.

 Linkime visiems gražios šventės !

2023-06-10 11:00

2023-06-11 16:00

Heritas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas birželio 10 ir 11 dienomis kviečia į kultūros paveldo festivalį – Heritas’23: (Pa)tirk paveldą!

Šį kartą festivalis vyks Švenčionėliuose.

Festivalio programa  Facebook

Su Istorijos fakultetu Heritas festivalyje susitiksite Diskusijų erdvėje ir Istorijose apie kultūros paveldą.

DISKUSIJŲ ERDVĖ

 Birželio 10 d. (šeštadienis), Lentpjūvės respublika (Partizanų g. 5A, Švenčionėliai), 11.00–16.20 val.

• I sesija: Nematerialus kultūros paveldas: valstybinės puoselėjimo sistemos link? / moderuoja Rimvydas Laužikas / 11.00–12.00 val.

• II sesija: Paveldo bendruomenių Lietuvoje beieškant / moderuoja Arūnas Survila / 12.20–13.20 val.

• III sesija: Kuriame vietos tapatybę. Kokie pamatai ir kam reikalingas paveldas? / moderuoja Norbertas Černiauskas / 14.00–15.00 val.

• IV sesija: Savivaldybių vaidmuo paveldosaugoje: lūkesčiai ir realijos / moderuoja Salvijus Kulevičius / 15.20–16.20 val.

ISTORIJOS APIE KULTŪROS PAVELDĄ. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pranešimai

 Birželio 11 d. (sekmadienis), Lentpjūvės respublika (Partizanų g. 5A, Švenčionėliai), 11.30–15.00 val.

• Kvalifikacijos tobulinimo kursų „Ekspertai – specialistams“ pristatymas (Ingrida Veliutė) ir paskaita Senovinių pastatų architektūrinės konstrukcijos (Jakovas Mendelevičius, Kultūros paveldo ekspertų asociacija) / 11.30 val.

Pranešimai:

• Vilniaus gubernijos architektas Nikolajus Čaginas: tarp kūrybos ir tarnybos / Dalia Vitkauskaitė / 12.00 val.

• Vietos dvasia ir vietos muziejai – kartu ar atskirai? / Rūta Šermukšnytė / 12.30 val.

• Lėstovkos, podrušnikai ir barzdoti vyrai: Lietuvos sentikių paveldo tyrimų klausimai / Agnė Ropytė / 13.00 val.

• Geležinkeliukas, arba siaurasis geležinkelis: vietos ir didžiosios istorijos / Rokas Stuogis / 13.30 val.

• Nepažintas Lietuvos paveldas: tarpukario modernių kaimo sodybų istorinė perspektyva ir palikimo iššūkiai / Vigilija Pilkauskienė / 14.00 val.

• Pirmasis pasaulinis karas atminties kultūroje ir pavelde: nuo pokyčių tarptautiniu mastu iki siekio suprasti ir atsiminti Lietuvoje / Teodoras Žukas / 14.30 val.

Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius, tel. 8 614 74265, el. paštas

2023-06-05 17:00

Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį -

prof. dr. Werner Paravicini paskaitą Die Preußenreisen: Vom Erkenntniswert einer Randerscheinung / Žygiai į Prūsiją: apie periferinio reiškinio pažinimo vertę

Vieša paskaita vyks birželio 5 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Pranešime pristatomi daug metų besitęsusio „žygių į Prūsiją“ tyrimo rezultatai: gausus Europos kunigaikščių ir didikų dalyvavimas bevaisiuose Vokiečių ordino žygiuose, bandant užimti Lietuvą, kuri tuo metu buvo pagoniškas kraštas. Pirmiausia nagrinėjami šaltiniai ir kelionių maršrutai, vėliau – Karaliaučius kaip Europos riterių susitikimo vieta, taip pat žiauri šių karo žygių realybė. Tuomet žvilgsnis plečiasi ir nukrypsta į finansinius klausimus, į tai, kaip Vakarai pažino Rytus ir kaip buvo įamžintas dalyvavimo atminimas. Kai Lietuva, vėliau ir Žemaitija, tapo krikščionišku kraštu ir nebeliko pagonių, su kuriais reikėtų kovoti, Ordino vyrai sugalvojo naują teisėtą būdą čia pasilikti, tačiau tai nuo žlugimo Prūsijoje neišgelbėjo. Galiausiai žygių į Prūsiją studija pristatoma kaip ideali observatorija, iš kurios galima stebėti ir suprasti patį riteriškiausią istorijoje – XIV-ąjį – amžių.

Werneris Paravicini studijavo istoriją ir romanistiką Berlyne, Getingene, Freiburge, Leuvene ir Manheime. 1984-1993 m. dėstė Kylio universitete, kaip viduramžių ir naujųjų laikų istorijos bei pagalbinių istorijos mokslų profesorius. 1982 m. Manheimo universitete baigė Fritzo Trautzo vadovaujamą habilitaciją. Nuo 1993 iki 2007 m. buvo Vokietijos istorijos instituto Paryžiuje direktoriumi. 2004 m. tapo Christiano Albrechto universiteto Kylyje garbės profesoriumi. W. Paravicini yra vienas svarbiausių Burgundijos istorijos ir viduramžių diduomenės tyrinėtojų. Kaip mokslininkas jis ypač daug prisidėjo prie Prancūzijos-Vokietijos ir Europos istorijos tyrimų. Jo darbų dėka dvaras, kaip socialinė reprezentacijos ir valdymo vieta, atsidūrė viduramžių tyrimų centre. Pagrindinis jo mokslinis darbas - pasakojimas apie Europos diduomenės keliones Prūsijoje.

2023-05-26 15:00

Antrą kartą Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete vieši Colgate universiteto (JAV) studentai pasirinkę studijuoti modulį „Istorijos politika ir istorinė atmintis Lietuvoje“ (dėst. Prof. Valerie Morkevičius), greta kitų studijų tiriamųjų veiklų Lietuvoje jie domisi ir mokslininkų įsitraukimu į savo tyrimų rezultatų viešinimą ir mokslo populiarinimą, kaip būdu ne tik dalintis žiniomis, bet ir formuoti visuomenės nuostatas, įtakoti jų pokyčius. Kartu su JAV studentais į diskusiją yra kviečiami visi Fakulteto studentai ir darbuotojai.

Vieta ir laikas: 2023 m. gegužės 26 d. 15 val. 211 aud.

Diskusijoje anglų kalba dalyvauja:

• Dekanė dr. Loreta Skurvydaitė;
• Austėja Luchtanaitė;
• dr. Marius Ėmužis;
• dokt. Antanas Terleckas;
• dr. Norbertas Černiauskas;
• doc. dr. Tomas Vaiseta.

Diskusiją moderuoja: prof. Jurgita Verbickienė

2023-05-24 18:00

Gegužės 24 d., 18 val. Vilniaus rotušėje vyks naujos Vilniaus universiteto istorikų monografijos „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys“ pristatymas. Renginį ves istorikas dr. Norbertas Černiauskas, dalyvaus knygos autoriai dr. Vilma Bukaitė, dr. Kęstutis Kilinskas ir dr. Leonas Nekrašas.  

Apie knygą

Pirmasis Vilniaus burmistras lietuvis Konstantinas Stašys (1880–1942) – įdomi, bet dar nepakankamai pažįstama asmenybė. Šią spragą užpildo Vilniaus universiteto istorikų monografija „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys".

Kviečiama susipažinti su energingu ir sumaniu žmogumi iš Lietuvos šiaurės rytinio pakraščio, įveikusiu daugelį išbandymų ir po Pirmojo pasaulinio karo pradėjusiu naują gyvenimą Vilniuje.

Provizorius, pedagogas, daugelio miesto lietuvių draugijų narys, o vėliau ir lyderis garsėjo komunikabilumu, tolerancija, komandinio darbo gebėjimais.

Didžiulės svarbos jo gyvenime turėjo palaikanti šeima – žmona Zuzana ir dukra Konstancija.

Kas jį atvedė į farmacijos sritį, link visuomeninio darbo, galų gale į burmistro pareigas? Kokius sunkumus teko įveikti vaikystėje ir jaunystėje, sunkiai veržiantis į mokslus, ką pavyko nuveikti, vadovaujant miestui sudėtingu laikotarpiu nuo 1939 m. gruodžio iki 1940 m. birželio pabaigos ir kokią tragediją teko patirti po Lietuvos okupacijos?

Knygoje „Vilniaus sargas. Burmistras Konstantinas Stašys" rasite ne tik atsakymus į šiuos klausimus – pamatysite, kad Konstantino Stašio biografija glaudžiai pinasi su jo gyvenimo dienų Lietuvos ir Vilniaus miesto istorija.

2023-05-10 16:30

Gegužės 10 d., 16 val. 30 min., kviečiame visus VU Istorijos fakulteto bendruomenės narius - studentus, administracijos darbuotojus ir dėstytojus - ateiti į susitikimą pasikalbėti apie studijų metu kylančius iššūkius žmonėms, turintiems įvairias negalias.

Negalios judėjimo idėjas, negalios modelį ir poveikio politikai būdus, negalią turinčių žmonių patirtis universitete ir rekomendacijas pristatys Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė, VU informatikos magistro studijas baigęs Povilas Staniulis ir edukologijos doktorantūrą studijuojanti Ugnė Žilytė. Pokalbį moderuos – Tomas Vaiseta.

Susitikimas vyks 211 auditorijoje, numatoma jo trukmė - 1,5 val.

2023-05-07 18:00

Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kartu su Yeshiva University The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies kviečia į susitikimą su dailininku Samueliu Baku. Sutikimo metu kuriame kalbėsime apie Holokaustą, žydų bendruomenių tapatumą, Samuelio Bako kūrybą ir Vilniaus reikšmę kūrėjo gyvenime.

Susitikimas vyks anglų kalba 2023 m. gegužės 7 d. (sekmadienį), 18 val., nuotoliu.

Kviečiame dalyvauti paspaudus nuorodą:
https://yeshiva-university.zoom.us/j/93425264518.

2023-04-25 11:00

Balandžio 25 d., 11 val., 106 a. Dr. Horváth Csaba Sándor iš Széchenyi István Universiteto (Humanitarinių, socialinių mokslų ir edukacijos fakultetas) skaitys paskaitą “Railway like World/Cultural Heritage (in Austria and Hungary)”.

2023-04-27 15:00

Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kviečia  nuotolinį seminarą susitikimą su profesoriumi dr. Tharcisse Seminega. Gimęs Ruandoje, Tharcisse Seminega apgynė daktaro disertaciją biotechnogolijų srityje ir ilgą laiką dėstė biologiją ir biochemiją Nacionaliniame Ruandos universitete Butare. Tačiau 1994 m. Tharcisse Seminega, kaip ir kiti tutsių etninės grupės nariai, patyrė burtalų persekiojimą ir tik gelbėtojų dėka kartu su savo žmona ir vaikais išvengė genocido, pražudžiusio daugiau kaip šimtą dvidešimt jo šeimos narių. Dabar profesorius skiria savo laiką ir pastangas dalindamasis patirtimi ir Ruandoje vykdyto genocido istorija su studentais. Jis yra knygos “No Greater Love: How my Family Survived the Genocide in Rwanda” autorius.

Kviečiame visus išgirsti unikalų liudijimą apie Ruandos genocido patirtis.

Susitikimas vyks balandžio 27 dieną (ketvirtadienį) nuo 15 val. anglų kalba MS teams platformoje. Nuoroda į susitikimą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NzI1YjYwOTctNGVhZi00NTY3LTg1MDktZmFlYjM4NmNhNjY1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2277927c23-ab6f-4dee-8b97-b6b04b42f28b%22%7d

Susitikimas yra modulio „Genocidai. Kaip atpažinti ir suprasti?“ dalis.

2023-04-17 17:00

Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį - dr. habil. Magdalena Saryusz-Wolska paskaitą Visual Cultures in Times of Change. How Did Images Shape Social Realities around 1945 and 1989?/ Vizualinės kultūros pokyčių laikais. Kaip vaizdai veikė socialinę tikrovę 1945-1989 m.?

Vieša paskaita vyks blandžio 17 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. dr. Marija Drėmaitė

Renginys vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą.

Įvairūs vaizdiniai šaltiniai jų raiškos formos - filmai, plakatai, žurnalų viršeliai ir daugelis kitų, yra tapę daugiau ne tik šiuolaikinės tikrovės atspindžiais. Kultūros tyrinėtojai daro prielaida/teigia, kad Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios prasidėjus „vizualiniam posūkiui", vaizdai aktyviai prisideda prie šiuolaikinio socialinio gyvenimo. Jie ne tik atspindi mus supantį pasaulį, bet ir jį formuoja. Tai, kas ištirta kalbant apie vėlyvąją modernybę, tinka ir istorijos tyrimams. Koks buvo vaizdų vaidmuo formuojant socialinę tikrovę ir naujojo "normalumo" idėjas lemiamais momentais 1945 ir 1989 m. Lenkijoje ir Vokietijoje? Kaip populiarioji vizualioji kultūra paveikė laikotarpį po 1945 m. ir po 1989 m.? Paskaita grindžiama populiariųjų vaizdų, kurie anuomet abiejose visuomenėse diegė naujas normas ir vertybes, aptarimu.

Magdalena Saryusz-Wolska studijavo kultūros studijas ir sociologiją Lodzės, Gyseno ir Mainco universitetuose. Lodzės universitete 2008 m. ji apgynė daktaro disertaciją, o 2016 m. Varšuvos universitete apsigynė habilitaciją. Nuo 2008 m. ji yra Lodzės universiteto Šiuolaikinės kultūros instituto docentė. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ji stažavosi Lenkijos mokslų akademijos Istorinių tyrimų centre Berlyne, po to tapo Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje mokslo darbuotoja. Nuo 2018 m. iki 2020 m. ji taip pat buvo vizituojančia profesore ir Humboldto mokslo darbuotoja Johanneso Gutenbergo universitete Maince. Jos mokslinių tyrimų sritys: kino ir medijų istorija nuo 1945 m., vizualinė istorija, kolektyvinė ir kultūrinė atmintis, recepcijos studijos.

Naujausios publikacijos:

Mikrogeschichten der Erinnerungskultur: "Am grünen Strand der Spree" und die Remedialisierung des Holocaust by bullets, De Gruyter, Berlin und Boston 2022 (= Medien und Kulturelle Erinnerungm Bd. 8);

Bilder der Normalisierung. Gesundheit, Ernährung und Haushalt in der visuellen Kultur Deutschlands 1945-1948, Transcript Verlag, Bielefeld 2017 (gem. mit Anna Labentz).

2023-03-27 17:00

Prof. dr. Mathias Niendorf paskaitą Globetrotter, Gastarbeiter und Gelehrte: Litauen im Blick des Westens/ Keliautojai, svetimšaliai darbininkai ir mokslininkai: Lietuva Vakarų akyse

Kovo 27 d. 17 val. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje.

Moderatorius: prof. Alfredas Bumblauskas

Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Lietuvą galima užjausti. Ji visada ypač rūpėjo Vakarams: viduramžiais – savotiška nuotykių žaidimų aikštelė jaunuoliams iš gerų šeimų, Vokiečių ordino „kryžiuočiams“, vėliau – gamtos tyrinėtojų rojus. Kita vertus, vis labiau religiniais įsitikinimais buvo grindžiama idėja, kad Lietuva – laisvos meilės rojus. O gal veikiau tai pragaras žemėje? Atrodo, abejonių kilo ir humanistui, Renesanso epochos popiežiui, Pijui II. Žvilgsniams krypstant į Lietuvą, siaubingus vaizdus keitė svajingos iliuzijos. Kilo klausimas, kokį vaidmenį Europoje turėtų atlikti Lietuva: tilto ar užtvaros? Pranešime istoriniu pjūviu nagrinėjami Lietuvos, kaip savos ir svetimos šalies įvaizdžiai.

Prof. Mathias Niendorfas studijavo istoriją ir slavistiką Heidelberge, Poznanėje, Maskvoje ir Tiubingene. 1987 m. Tiubingeno universitete jis baigė magistrantūros studijas. 1996 m. Kylio universitete M. Niendorfas apgynė Rytų Europos istorijos daktaro disertaciją. Kelerius metus dirbęs moksliniu bendradarbiu Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, 2003 m. jis grįžo į Kylį ir apsigynė Rytų Europos istorijos habilitaciją. 2004-2005 m. jis ėjo pavaduojančio profesoriaus pareigas Erfurte, o nuo 2008 m. - Greifsvalde. Nuo 2009 m. jis pradėjo dirbti Kristiano Albrechto universitete Kylyje kaip profesorius adjunktas. Nuo 2010 m. jis yra Greifsvaldo universiteto Rytų Europos istorijos katedros vedėju.

Naujausios publikacijos:

Geschichte Litauens. Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009, Wiesbaden 2022;

Sztubak, student i uczony. Ernst Bernheim w egodokumentach 1865-1880 / Pennäler – Student – Privatdozent. Der Historiker Ernst Bernheim in Selbstzeugnissen 1865-1880, Warschau 2020 (hrsg. mit A. Kuligowsk

2023-03-23 15:00

Research Seminar of the project cities.building.culture (CBC)

cities.building.culture (CBC) is a project developed though the collaboration of the Karlsruhe Institute of Technology (KIT), RWTH Aachen University and GWZO Leipzig, with the aim of proposing new approaches to the sustainable management of built heritage in residential districts, looking at both historical and mass housing neighborhoods.

Faculty of History

Seminar Program

• Development and legacy of the mass housing in Lithuania

  Prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilnius University, Faculty of History

• Post-war concrete housing in Vilnius as heritage: challenges and opportunities

  Dr. Aušra Černauskienė, post-doc., Vilnius University, Faculty of History

• Unwritten testimonies of socialism. Historical approach to real heritage

  Rugilė Rožėnė, PhD student, Vilnius University, Faculty of History

• Conceptual and theoretical basis of the CBC Project
  Dr. Liliana Iuga, RWTH Aachen University
  
  
• The heritage of GDR modernism in Leipzig’s urban development since 1990

  Thomas Dienberg, Municipality of Leipzig

• Approaches to the mass housing district of Leipzig- Grünau – municipal and civic engagement
  Juliana Pantzer, Municipality of Leipzig

2023-03-09 10:00

Kovo 9 d. 10.00 val. VU Istorijos fakultete 332 aud. Lankasterio universiteto karo ir diplomatijos tyrimų centro vadovas prof. Marco Wyss skaitys paskaitą „Pokolonialinis saugumas: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos interesai bei jų realizacija Vakarų Afrikoje Šaltojo karo metais“.

Paskaitoje, ką tik pasirodžiusios monografijos „Post Colonial security: Britain, France and West Africa's Cold War“ pagrindu bus kalbama apie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenį perduodant valdžią ir saugumo funkcijas Nigerijoje ir Dramblio Kaulo Krante 1958–1966 m. Nagrinėjama Londono ir Paryžiaus politinių interesų, vietinių elitų, politinių ir socialinių veikėjų bei naujai įsikūrusių institucijų varžymosi dinamika reaguojant į Šaltojo karo keliamus iššūkius.

Kviečiame dalyvauti.

2023-03-03 17:00

Maloniai kviečiame. Bus prekiaujama ribotu kiekiu knygų už mažesnę nei leidyklos kainą.

2023-02-23 13:00

Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete š.m. vasario 23 d., 13 val.,  330 aud., vyks profesoriaus Claus von Carnap-Bornheim (Šlezvigas, Vokietija) vieša paskaita apie UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo planų rengimo aktualijas.

2023-02-23 17:20

2023 m. vasario 23 d. 17.20 val. kviečiame į svečio iš Ukrainos Vladislovo Gribovskio viešą paskaitą „Nuo pasienio teritorijos iki fronto: Ukrainos ir Rusijos konflikto apmąstymai almanache Фронтири міста / Frontyry mista“. Su svečiu diskutuos Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė dr. Genutė Kirkienė.

Ukrainos leidyklos „Герда“ leidžiamas almanachas „Фронтири міста“ (Frontyry mista) dienos šviesą išvydo 2012 metais. Pradinis šio leidinio sumanymas buvo dekonstruoti Dnipro miesto (anksčiau vadinto Jekaterinoslavu ir Dniepropetrovsku) istorijos rusiškąjį imperinį ir sovietinį naratyvus. Plečiantis autorių ratui almanache buvo pristatytos ir kitų Ukrainos bei Rusijos (Pavolgio, Šiaurės Kaukazo) miestų istorijos imperinio ir sovietinio naratyvų dekonstrukcijos. Frontier (pasienio teritorijos) konceptas tapo pagrindiniu šio almanacho metodologiniu instrumentu, leidžiančiu ne tik atlikti dekonstrukcijas, bet ir sukurti miesto istorijos kaip nepasibaigusios praeities perspektyvą. Praeities tarpsmas dabartyje (pasireiškiantis idėjomis, vaizdiniais, gyvenimo sanklodomis) akivaizdžiai atsispindi miestiečių politinėse elgsenose. Pradedant 2004 m. pietų ir rytų Ukrainos miestuose vietos istorija pradėjo įgyti vis ryškesnį politinį atspalvį. „Atminčių karai“ virto teritorijų pasisavinimo arba apgynimo kovomis. Skirtingų kultūrinių sanklodų susikirtimo ribos miestuose virto didelės ideologinės įtampos zonomis. Šių situacijų ir tendencijų apmąstymas pristatomas tiek pasitelkiant mokslines prieigas (istorijos, etnologijos, sociologijos, politologijos), tiek ir kūrybines priemones (beletristikos ir vaizduojamųjų menų).

Renginys vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, Vilnius).

Renginio kalbos – lietuvių ir ukrainiečių (bus verčiama).

Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius, +370 614 74265,

2023-01-25 14:00

International seminar of the Faculty of History of Vilnius University and Master students of the East European Studies, University of Amsterdam. Seminar is conducted by prof. Marija Drėmaitė and prof. Arūnas Streikus (Vilnius University), and prof. Christian Noack and dr. Sara Crombach (University of Amsterdam).

14.00-14.45. Presentation and Discussion

Marija Drėmaitė, The Phenomenon of Kaunas Modernism (1919-1939) and its Aftermath: Interpretations of built environment

14.45-15.00 Break

15.00-16.30 Research Presentations and Discussion

15.00-15.10. Arūnas Streikus, Introductory remarks on the state of Soviet/Russian studies at Vilnius University and on their future in general

15.10-15.20. Christian Noack, The Future of East European Studies from Amsterdam Perspective

Reflection

15.30.-15.40. Rūta Matimaitytė, To reclaim a repressed voice: the case of wolf children as a community of memory and Russian speakers in the Baltic states

15.40-15.50. Ieva Balčiūnė, Young, “antisocial“, “immoral“: cases of juvenile delinquency in Soviet Lithuania

15.50-16.15. Discussion

16.15-16.30. Coffee break

16.30-18.00. Research Presentations and Discussion

16.30-16.40. Tomas Vaiseta, Findings of the research project on shifts of sexual culture in Soviet Lithuania

16.40-16.50. Tomas Vaitelė, Television in Soviet Lithuania: how popular culture could be a tool for understanding

16.50-17.00. Rugilė Rožėnė, Eastern Europe VS Western Soviet Union. The Powers of Discourse in Spatial History

17.00-18.00. Discussion

2022-12-14 17:00

Gruodžio 14 d. 17 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 aud. vyks ketvirtasis, jau paskutinis, 35–erių metų veiklos sukaktį mininčios Lietuvos heraldikos komisijos inicijuojamo pokalbių ciklo „Heraldika šiandien. Terra incognita ir identiteto raiškos atradimai“ renginys, pokalbis „Švietimo, mokslo ir kultūros atspindžiai šiuolaikinėje Lietuvos heraldikoje“.

Herbas – tarsi vizitinė kortelė, simbolių kalba išreiškianti tai, kas svarbiausia asmeniui, institucijai, bendruomenei, valstybei. Kalbant apie šiuolaikinę heraldiką, tai ir kuriamo gyvo santykio su praeitimi išraiška bei praeities ir dabarties ryšio, ateities lūkesčių atspindys.

2022-12-19 17:30

Tradiciškai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – Metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai. Nuo 2014 metų paskaitas jau yra skaitę archeologai Albinas Kuncevičius, Justina Kozokaitė, Gintautas Vėlius, istorikai Martynas Jakulis ir Nerijus Šepetys, Aurimas Švedas, Tomas Čelkis, antropologas Donatas Brandišauskas.

2022 m. gruodžio 19 d. 17:30 Istorijos fakulteto 211 aud. Metų paskaitą  Information war: how the Soviet/Russian propaganda discredited the Holodomor of 1932-1933" skaitys dr. Tetiana Boriak.
Renginio kalba - anglų.

The Holodomor has survived in collective memory of Ukrainians as an event that drastically broke lives of millions of people. Scale of catastrophe can be traced in the historical sources of various types and authorship. The Soviet regime did it best to keep this crime hidden and involved the wide scale of instruments. There are three periods of information war which was aimed to discredit the testimonies about the famine: 1930s, 1945–1980s, and post 1991. The different instruments depending on time, geography and spread of knowledge about the famine were used. Creating various narratives, the Soviet/Russian state was rather successful in hiding not only the traces but also discrediting the famine itself, as well as its survivors and historians who were researching the Holodomor. The knowledge of these instruments and narratives can give us an important approach to the Holodomor studies and, in broader sense, can bring the better understanding of Ukrainian history, Russian imperial ambitions, and the contemporary war in Ukraine. 

Tetiana Boriak – is Ukrainian historian (PhD in history), assistant professor, a researcher at the Faculty of History, Vilnius University. She received the fellowship of Marius Jakulis Jason foundation in 2022. She studied at the University of Kansas (USA) and got her master degree in History. She is the author of two books. One of the book 1933: “Why Are You Still Alive?” was the prize winner of 2016 Book of the Year in the category “Research/Documents” in Ukraine. She was Fulbright Fellow at Harvard University (Ukrainian Research Institute) in 2013–2014 with the project GIS-Atlas of the Holodomor. She was the host of the Ukrainian TV programme History with meat (Istoriia z m’iasom) in 2017-2018, and 2019–2022. The programme had 70 series, all of them are available on YouTube channel. Tetiana Boriak is the author of more than 60 articles, she is actively participating in the national and international conferences and she is involved in various science dissemination activities.

2022-12-07 10:00

2022 m. gruodžio 7 d., trečiadienį, nuo 10:00 iki 12:30 val. Vilniaus universitetas, Aula Parva salė.
Sinchroninis vertimas prancūzų – lietuvių kalbomis

Renginio programa

9:30 – 10:00
Pasveikinimas

10:00 – 10:15
Sveikinimo žodžiai
– M. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius
– Mme Alix Everard, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje

10:15 – 10:30
Garbės svečias: Vytautas Landsbergis (bus patvirtinta)

10:30 – 10:50
Julien Gueslin (Paryžiaus Nantero universitetas).
Lietuva ir prancūzų kultūra Pirmosios Respublikos laikotarpiu (1918-1940): politinis ginklas, kultūrinės raidos priemonė ar galimybė susipažinti su Europos kultūra.

10:50 – 11:05
Arūnas Streikus (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
Prancūzijos reprezentacija Lietuvoje sovietmečiu.

11:05 – 11:20
Birutė Strakšienė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus pirmininkė, KTU Prancūzų kultūros centro vadovė.
Birutės Strakšienės liudijimas: „Kaip Prancūzija pakeitė mano ir mūsų gyvenimą“.

11:20 – 11:35
| Kavos pertrauka

11:40 – 11:55
Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai).
Užtikrinti dalyvavimą: Lietuvos kultūrinės diplomatijos Prancūzijoje šimtmetis.

11:55 – 12:15
Akvilė Kabašinskaitė (Sorbonos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas) ir Monika Šipelytė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
Lietuvos ir Prancūzijos diplomatinių santykių šimtmetis: paprasto naratyvo konstravimas remiantis tyrimais.

12:15 – 12:30
Klausimai.

12:30
Vaišės.