Dr. Paul Srodecki (Sønderborg) paskaita „Crusading on the Frontiers of Latin Christendom – Key Research Issues and Debates“ –2024-03-25
- 2024-03-25 17:00
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus kovo 25 d. į Dr. Paul Srodecki (Sønderborg) paskaitą „Crusading on the Frontiers of Latin Christendom – Key Research Issues and Debates“.
Paskaitą moderuos dr. Darius Baronas.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val. Paskaita vyks anglų kalba.
Paskaita galima stebėti tiesiogiai VU IF „YouTube“ kanale.
Dagiau apie paskaitą:
If a survey were to be held today to find out what is meant by a crusade, the answer, which would probably be given most frequently, is that it refers to the wars of the Latin Christians of the high Middle Ages in the Holy Land. The extent to which this traditional depiction is still widespread among the general public is shown by countless popular or rather pseudo-scientific publications on the subject (whether in print or as TV productions), which reduce the crusade phenomenon of the Middle Ages solely to the conflict ‘between Orient and Occident’. However, for medieval contemporaries, the term crusade (or better: the various Latin crusading terms such as cruciata, expeditio, iter, via, peregrinatio, profectio or passagium, as well as their respective national language equivalents), had a much broader range than the description of the military campaigns for the protection or rather the Reconquista of Christianity’s sacred sites in the Holy Land. Using the crusade as justification, the popes also legitimised numerous armed endeavours outside the Levant. With only a few exceptions, the latter campaigns only received limited attention in Western studies from the beginning of modern historiography in the nineteenth until well into the twentieth centuries. Ranging in scope from the Baltic Sea region to the Balkans and Iberia, in this lecture be presented the crusading and crusade movement on the edges of Latin Christendom.
Daugiau apie pranešėją:
Paul Srodecki received his PhD from the University of Gießen, Germany. He has been working as an Assistant Professor, Research Fellow and Lecturer in Medieval and Eastern European History in various other academic institution. He has been working at the universities of Giessen, Kiel, Flensburg Ostrava, Poznań and Sønderborg. He has published several treatises on alterity and alienity discourses, crusading on the frontiers of Latin Christendom as well as historical deconstruction and mnemonic culture with a special focus on East-Central and Eastern Europe.
Lauksime Jūsų paskaitoje.
Kovo 7 d. 18 val. Senasis arsenalas kviečia į dr. Tomo Čelkio paskaita „Svetima, bauginanti ir viliojanti aplinka. Svetimšalių kelionės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
Dr. Federica Deo, University of Parma / Politecnico di Milano
Speaker’s Short Biography:
Nė kiek neperdedant galima teigti, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.
2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius) vyks dokumentinių filmų „Mes iš Ukrainos” ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – kino dailininku, režisieriumi, idėjos autoriumi Jurijumi Grigorovič (Ukraina / Lietuva) ir kino prodiusere Tetiana Ditkovska (Ukraina)..jpg)
The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.
2024 m. vasario 22 d. 18 val. vyks dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimt pirmą kartą rengiami SKAITYMAI, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. vakarai aprėpia daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.
2024 m. vasario 8 d. 18 val. ciklas #istorijosmiestuiirpasauliui keliaus į Palangą, kurioje veikiantis Jono Šliūpo muziejus kvies į Andriaus Grodžio paskaitą „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.
Žmonėmis virtome ir tokiais, kokie esame dabar, tapome akmens amžiuje. Visą šį ilgą laikotarpį mūsų ištikimi draugai ir bene svarbiausi palydovai buvo miškai ir medžiai.
Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra mini savo 30-metį.
Gruodžio 7 d. ketvirtadienį, VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje, nuo 12.00 val. vyks Vroclavo universiteto Archeologijos instituto (Lenkija) profesoriaus Mirosław Masojć vieša paskaita „Seniausia rytinės Sacharos priešistorė: Egipto ir Sudano akmens amžiaus bruožai“.
Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“.
Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?
Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.
Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College
Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.