Dr. Federica Deo vieša paskaita "Toward a Conservation Plan for Soviet Modernism in Tashkent: Questioning History to Image Future Prospects" – 2024-03-04
- 2024-03-04 17:00
Dr. Federica Deo, University of Parma / Politecnico di Milano
Public lecture
Vilnius University, Faculty of History, (Post)Authoritarian Landscapes Research Centre
The lecture will take place on Monday, 4 March 2024, 5 pm, Room 214.
Moderator prof. dr. Marija Drėmaitė
The lecture will be in English
On April 26, 1966, the capital of the former Soviet Republic of Uzbekistan was struck by a dramatic earthquake. Nearly leveling the entire historic core of the "old city," the earthquake marked a turning point in the urban history of the Uzbek capital. The response of urban planners to the effects of the catastrophe materialized in a General Plan that, taking into account the seismic nature of the region and the ongoing immigration processes, outlined what was to become the major capital of the Soviet Union in Central Asia. During the past few decades, Soviet architecture in Tashkent has faced significant risks. Many buildings constructed after the 1966 earthquake have been demolished, while others have been acquired by private owners and undergone renovations compromising their authenticity and integrity. As part of the Tashkent Modernism XX/XXI project, the research conducted by the team from Politecnico (Davide Del Curto, Andrea Gritti, Sofia Celli, Federica Deo) aims to develop a preservation plan for the Soviet Modernism heritage in Tashkent.
The lecture will trace the urban history of the capital in the 20th century and highlight the relationships between the post-earthquake plan, previous urban issues, and the significant buildings that now represent Tashkent's Soviet heritage.
Speaker’s Short Biography:
Federica Deo is a lecturer in architectural history at the Università degli Studi di Parma. She earned her PhD in the History of Architecture from the Università degli Studi di Napoli Federico II (2019). Her doctoral thesis focused on the work of the architect Ilya Golosov, providing an analysis of the transition between the avant-garde period and Socialist Realism. She worked as a research fellow at the Politecnico di Milano, collaborating on the project “Tashkent Modernism XX/XXI” (2022-2023). Federica has also participated in several research projects related to the history of Italian contemporary architecture and contributed to the organization of several international conferences and exhibitions, including “Terragni e Golosov: Novocomum a Como, Club Zuev a Mosca. Avanguardie a confronto” (2019/2020, Archivio Terragni/MuAr, “A.V. Shchusev” State Museum), “Santiago Calatrava. Nella luce di Napoli” (2019, Museo di Capodimonte), and "Salerno Moderna. Le opere e i progetti di Michele De Angelis" (2020, Archivio di Stato di Salerno).
Nė kiek neperdedant galima teigti, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.
2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius) vyks dokumentinių filmų „Mes iš Ukrainos” ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – kino dailininku, režisieriumi, idėjos autoriumi Jurijumi Grigorovič (Ukraina / Lietuva) ir kino prodiusere Tetiana Ditkovska (Ukraina)..jpg)
2024 m. vasario 22 d. 18 val. vyks dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimt pirmą kartą rengiami SKAITYMAI, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. vakarai aprėpia daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.
2024 m. vasario 8 d. 18 val. ciklas #istorijosmiestuiirpasauliui keliaus į Palangą, kurioje veikiantis Jono Šliūpo muziejus kvies į Andriaus Grodžio paskaitą „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.
Žmonėmis virtome ir tokiais, kokie esame dabar, tapome akmens amžiuje. Visą šį ilgą laikotarpį mūsų ištikimi draugai ir bene svarbiausi palydovai buvo miškai ir medžiai.
Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra mini savo 30-metį.
Gruodžio 7 d. ketvirtadienį, VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje, nuo 12.00 val. vyks Vroclavo universiteto Archeologijos instituto (Lenkija) profesoriaus Mirosław Masojć vieša paskaita „Seniausia rytinės Sacharos priešistorė: Egipto ir Sudano akmens amžiaus bruožai“.

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“.
Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?
Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.
Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College
Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.