Filmų „Mes iš Ukrainos” ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – 2024-02-29
- 2024-02-29 18:00
2024 m. vasario 29 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius) vyks dokumentinių filmų „Mes iš Ukrainos” ir “Sfera” peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjais – kino dailininku, režisieriumi, idėjos autoriumi Jurijumi Grigorovič (Ukraina / Lietuva) ir kino prodiusere Tetiana Ditkovska (Ukraina).
Filmas pasakoja apie žinomus ukrainiečių menininkus per pirmąjį visapusio karo Ukrainoje pusmetį. Menas suteikia laisvę, kuri padeda įveikti neapykantą ir mirtį, o karas naikina gyvenimus. Dabar prieš antrąsias šio karo metines ypač svarbu to nepamiršti. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje liudija, kad niekada nežinai, kiek dar tęsis ramus ir taikus gyvenimas. Reikia žiūrėti tiesai, kad ir kokia baisi ji būtų, į akis, stiprinti save ir būti pasiruošus priešintis negandoms.
Kuriančių žmonių ginklas yra menas. Šis filmas rodo, kiek daug nuveikė, dabar daro Lietuvos ir Ukrainos menininkai, fiksuodami tragedijas ir drąsą, rodydami humanizmo pavyzdžius. Tai padeda įveikti baimę, bejėgiškumo ir vienišumo jausmus.
Šiame filme pasakojama apie:
- Garsų Ukrainos režisierių ir Krymo aktyvistą Olegą Sencovą, Europos Sąjungos A. Sacharovo premijos lauretą, kuris nuo pat visapusiškos Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios priešinosi Rusijos agresijai ir melui;
- Menininkus Jurijų Grigorovič ir Valerijų Juričkovskiy (Marijupolis);
- Muzikantą Olegą Migalį, kuris veda meditacinį susitikimą su dainuonačiais dubenėliais ir savęs pažinimo žaidimais;
- Kubietį Reinaldo Powellą, šokių mokytoją iš Kijivo, vedantį pamokas iki šiol.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
.jpg)
Renginys vyks ukrainiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Diskusija ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.
У 2024 році 29 лютого (четвер) 18:00 ауд. 214 Iсторичного факультету Вільнюського університету (Universiteto g. 7, Vilnius) відбудеться показ документальних фільмів:«Ми з України», «Сфера» та зустріч із творцями фільму – кінохудожником, режисером, автором ідеї Юрієм Грігоровічем (Україна/Литва) та кінопродюсером Тетяною Дітковською (Україна).
Фільм розповідає історію відомих українських митців у перші півроку повномасштабний війни в Україні. Мистецтво дає свободу, яка долає ненависть і смерть, а війна руйнує життя. Зараз, перед другою річницею цієї війни, про це особливо важливо пам’ятати. Події останніх років в Україні показують, що ніколи не знаєш, скільки триватиме спокійне і мирне життя. Вам потрібно дивитися правді в очі, якою б страшною вона не була, зміцнювати себе і бути готовим протистояти біді. Зброя творчих людей – мистецтво. Цей фільм показує, як багато зробили литовські та українські митці, зафіксувавши трагедії та мужність, показавши приклади гуманізму. Допомагає подолати страх, почуття безпорадності та самотності.
Цей фільм про:
- Олега Сенцова - відомого українського режисера і кримського активіста, лауреата премії Сахарова Євросоюзу, який виступає проти російської агресії та брехні з початку повномасштабної війни Росії проти України.
- Художників: Юрія Грігоровіча та Валерія Юрічковського (Маріуполь).
- Музиканта Олега Мiгаля, який проводить медитаційні заходи зі співаючими чашами та ігри самопізнання «Ліла».
- Кубинця Рейнальдо Пауелля, викладача танців з Києва, який досі веде уроки, тощо.
Проект фінансується Радою культури Литви
Захід проходитиме українською мовою з перекладом на литовську.
Дискусія українською та литовською мовами.
The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.
2024 m. vasario 22 d. 18 val. vyks dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimt pirmą kartą rengiami SKAITYMAI, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. vakarai aprėpia daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.
2024 m. vasario 8 d. 18 val. ciklas #istorijosmiestuiirpasauliui keliaus į Palangą, kurioje veikiantis Jono Šliūpo muziejus kvies į Andriaus Grodžio paskaitą „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.
Žmonėmis virtome ir tokiais, kokie esame dabar, tapome akmens amžiuje. Visą šį ilgą laikotarpį mūsų ištikimi draugai ir bene svarbiausi palydovai buvo miškai ir medžiai.
Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra mini savo 30-metį.
Gruodžio 7 d. ketvirtadienį, VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje, nuo 12.00 val. vyks Vroclavo universiteto Archeologijos instituto (Lenkija) profesoriaus Mirosław Masojć vieša paskaita „Seniausia rytinės Sacharos priešistorė: Egipto ir Sudano akmens amžiaus bruožai“.
Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“.
Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?
Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.
Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College
Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
Maloniai kviečiame Jus į paskaitų ciklą, skirtą naujausiems tyrimams ir atradimams Estijos archeologijoje. Tema: „Šiuolaikiniai priešistorinės archeologijos tyrimai ir pasiekimai Estijoje: Akmens amžius; Ankstyvasis metalų laikotarpis ir senasis geležies amžius”.
2023 m. spalio 25 d. 17.30 val. LDK valdovų rūmuose, Renginių salėje vyks diskusija su senosios Lietuvos valstybės ir Vilniaus kūrėjais – LDK didikų palikuonimis.
Lapkričio 9 d. VU Istorijos fakultete, 211 aud. vyks VU Istorijos fakulteto ir Suomijos Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kolokviumas: Nepriklausomybė, Politinės partijos ir Parlamentai tarpukario Lietuvoje ir Suomijoje (Independence, Political Parties and Parliaments in Lithuania and Finland between Two World Wars)