Renginiai

2024-10-02 09:15

Kviečiame į pirmąjį Istorinių sostinių forumą, kuris vyks 2024 m. spalio 2 dieną, Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.

VU Istorijos fakultetui užsakytas autobusas išvyksta 8.30 val. nuo Daukanto a., grįžimas iš Kernavės  numatomas 17 val.

Istorinių sostinių forumo programa

Forumo dalyvių registracija 

Forumas skirtas Kernavės UNESCO Pasaulio vertybės statuso suteikimo 20-mečiui paminėti. Forume susitiks istorinių sostinių idėjos autoriai, puoselėtojai, valdytojai, vietos gyventojai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Forumo tikslas – aptarti, kur link juda istorinių sostinių idėja, kaip ją šiuo metu supranta visuomenė, kokios yra ir gali būti istorinių sostinių stiprybės, silpnybės, galimybės bei rizikos.

Forumo partneris - Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Programoje planuojamos trys sesijos, kiekvienoje iš jų numatomas teminis pranešimas:

• 1 sesija. Istorinių sostinių tyrimai

Pirmojoje sesijoje aptarsime, ką naujo žinome ir ką dar tikimės sužinoti apie Lietuvos istorinių sostinių kultūrinę, politinę ir ekonominę reikšmę.

Diskusijos moderatorius: dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas

Dalyviai: prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, doc. dr. Gintautas Vėlius (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija).

Pranešimas: „Apie suirusią laiko tvarką“ Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. dr. Aurimas Švedas

• 2 sesija. Istorinių sostinių populiarinimas per muziejinį pasakojimą

Šios sesijos metu diskutuosime kartu su muziejų kolegomis apie istorinių sostinių viešinimą, turizmo skatinimą ir jų unikalumo išsaugojimą, apie istorinių ir regionų sostinių naratyvo įamžinimą muziejuose. Ar istorinių sostinių idėja gyva, ar turime ką parodyti miestų ir kraštų muziejuose?

Diskusijos moderatorius: Marius Pečiulis, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas

Dalyviai: dr. Arūnas Astramskas (Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius), Kęstutis Gerliakas (Vilniaus muziejaus turinio kuratorius), Ieva Lazauskė (Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėja), Gabrielius Sužiedėlis (Kauno miesto muziejaus direktorius), Alvyga Zmejevskienė (Trakų istorijos muziejaus direktorė).

Pranešimas: „Anapus Optimizmo: daugialypis Kauno modernizmas ir kiti pasakojimai“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Marija Drėmaitė

• 3 sesija. Istorinių sostinių ateitis ir UNESCO apsauga

Kartu su paveldosaugos ekspertais, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovais bei istorinių sostinių valdytojais aptarsime, kaip istorines sostines pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, nepažeidžiant jų autentiškumo ir puoselėjant reikšmę ateities kartoms, diskutuosime apie UNESCO vaidmenį išsaugant istorines sostines ir jų paveldą bei skatinant tarptautinį bendradarbiavimą.

Diskusijos moderatorius: doc. dr. Salvijus Kulevičius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos narys

Dalyviai: prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas), doc. dr. Vaidutė Ščiglienė (Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė), doc. dr. Juozapas Blažiūnas (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius), Sigita Bugenienė (Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė), Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė)

Pranešimas: „Istorinės sostinės idėja - kas toliau?“ Specialus pranešimas apie istorinių sostinių perkėlimą į įstatyminę bazę idėją, jo svarbą ir raidą. Seimo narys, įstatymų projektų dėl istorinių sostinių statuso iniciatorius Kęstutis Vilkauskas

2024-10-03 13:00

2024-10-03 18:00

Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

2024 spalio 3 d.
_______________________________

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS
_______________________________

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas
_______________________________

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.
_______________________________

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

2024-10-03 18:00

Po Pirmojo pasaulinio karo paplitęs Europoje, o šešto dešimtmečio antroje pusėje ir sovietų Lietuvą pasiekęs kolorado vabalas ilgainiui užvaldė ne tik bulvių laukus, bet ir jų augintojų vaizduotes. Asociatyvūs vaizdiniai, tokie kaip kolektyvinės paieškos ar spirito buteliukai, bei mįslingos teorijos, kokiais būdais vabalas atkako į šalį, tebegyvuoja mūsuose, kad ir priblėsę, iki šių dienų. Kada radosi kenkėją apipynę mitai, kodėl jis įgavo papildomų reikšmių? Kaip jis buvo pasitiktas sovietų Lietuvoje, kokie mechanizmai turėjo užtikrinti sovietų deklaruotą planinės kovos pranašumą? O kaipgi šioji kova atrodė praktikoje?

2024 m. spalio 3 d. 18 val. vyks Agnės Kereišiūtės paskaita „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje“.

Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkas Dovydas Pakinkevičius.

Artefaktas: Degtukų dėžutė su kolorado vabalu.

Kada? 2024 m. spalio 3 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-17 18:00

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.

2024 m. spalio 17 d. 18 val. vyks Rugilės Rožėnės paskaita „Dailininkė Lida Meškaitytė ir Klaipėdos krašto kraštovaizdžio likimai“.

Sovietinės okupacijos metais autoritarinis kraštovaizdis formavosi kaip radikalių fizinės erdvės pokyčių, jų apriboto patyrimo ir kontroliuojamos reprezentacijos erdvė. Antšvenčių kaime Jurbarko rajone gyvenusios ir kūrusios miniatiūrų autorės Lidos Meškaitytės (1926–1993) kūryba yra unikalus šios erdvės liudijimas. Iš Klaipėdos krašto kilusios neįgalios savamokslės dailininkės biografija ir jos kaimo peizažai gana greitai sulaukė to meto valdžios pripažinimo. Visgi toks dėmesys turėjo savo kainą – dar ir šiandien menininkės asmenybė ir jos kūrybinis palikimas neretai vertinami neproblemiškai, paraštėse paliekant tiek gyvenamojo laikotarpio, tiek tuo metu vykusių aplinkos pokyčių prieštaringumą. Lidijos Meškaitytės atvejis yra svarbus ne tik iš menotyrinės perspektyvos, bet ir kaip naujo žvilgsnio į autoritarinį kraštovaizdį pavyzdys.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Neringa Andriuškevičiūtė.

Artefaktas: Lekiai – „žirgeliai“. Šilutės r., Vorusnės k., Piešė J. Masalskas, 1956 m. Brėžinys, tušas.

Kada? 2024 m. spalio 17 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-31 18:00

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.

2024 m. spalio 31 d. 18 val. vyks dr. Elenos Pranckėnaitės paskaita „Ežerų gyvenvietės Lietuvoje ir ne tik: kitoks gyvenimas priešistorėje“.

XIX a. viduryje prasidėję ežerų gyvenviečių tyrimai Šveicarijoje sukėlė vadinamąją „ežerų gyvenviečių karštligę“ visoje Europoje. Nuo XX a. pradžios tokių išskirtinių gyvenviečių buvo bandoma ieškoti, nors su didžiule abejone, ir mūsų kraštuose, Baltijos jūros regione. Šios pastangos buvo įvertintos aptikus ir ėmus nuodugniai tyrinėti vėlyvojo bronzos amžiaus Luokesų ežero Molėtų rajone gyvenvietę. Archeologinių tyrimų duomenys atkuria 2500 metų senumo pasakojimą apie ežerų pakrantėse ar seklumose kadaise įsikūrusių ir gyvenusių žmonių buitį ir ūkį, o po vandeniu surasti unikalūs organiniai radiniai iliustruoja kasdienio gyvenimo priešistorėje aspektus. Kodėl priešistorinės bendruomenės rinkosi apsigyventi ežerų pakrantėse ar seklumose? Kokius trobesius jie statė ir ar tikrai gyveno virš vandens? Ar tokius gyvenamosios vietos pasirinkimus galima vadinti neįprastais?

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Lijana Muradian.

Artefaktas: Tinklas žvejybai iš Luokesų I ežero gyvenvietės, Molėtų r. sav. 2010 m. archeologiniai tyrimai, vad. E. Pranckėnaitė (GRD 112717:21).

Kada? 2024 m. spalio 31 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-04 13:00

2024 m. spalio 4–5 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetuose

2024-09-09 17:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas pristato „Paveldo pirmadienių“ viešų paskaitų ciklą ir š. m. rugsėjo 9 d., 17 val. maloniai kviečia į viešą Antverpeno universiteto profesorės dr. Yonca Erkan paskaitą „Kultūros paveldo išsaugojimas praktikoje: pamokos iš valdymo planų“.

Paskaitos metu profesorė Erkan dalinsis įžvalgomis apie valdymo planų vaidmenį kultūros paveldo išsaugojimo srityje, pabrėždama jų kilmę, būtinybę ir teikiamą naudą. Paskaitoje bus nagrinėjama valdymo planų raida nuo 1972 m. UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos, siekiant spręsti šiuolaikinius iššūkius, su kuriais susiduria paveldo vietovės. Profesorė Erkan pabrėš šių planų svarbą išsaugant išskirtinę visuotinę vertę (OUV) paveldo vietovėse ir užtikrinant jų darnų naudojimą. Ji aptars, kaip valdymo planai veikia kaip pagrindas veiksmų koordinavimui ir sprendimų priėmimui tarp suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos bendruomenes, vyriausybes ir tarptautines organizacijas, taip pat remiant paveldo turizmą ir vietos ekonominę plėtrą. Paskaitos metu profesorė Erkan taip pat aptars Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (HUL) metodą ir Poveikio paveldui vertinimą (HIA), nagrinėdama, kaip jie integruoja kultūrinius, socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus valdant urbanistines paveldo vietoves.

Paskaita vyks š. m. rugsėjo 9 d. 17 val., 211 auditorijoje. Moderuoja: Rugilė Puodžiūnienė; paskaitų ciklą kuruoja prof. Marija Drėmaitė ir doktorantė Rugilė Puodžiūnienė. Paskaita yra vieša ir nemokama. Planuojantys dalyvauti, kviečiami registruotis

Prof. dr. Yonca Erkan

Profesorė Erkan yra žymi tarptautinė nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo ekspertė, nuo 2022 m. einanti profesorės pareigas Antverpeno universitete. 2015 m. ji įkūrė UNESCO katedrą „Pasaulio paveldo vertybių valdymas ir skatinimas: naujosios medijos ir bendruomenės įtraukimas“ Kadir Has universitete Stambule. 2018 m. ji dirbo vyresniąja konsultante UNESCO Pasaulio paveldo centre, kur koordinavo Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (HUL) ir Pasaulio paveldo miestų programą. Šiuo metu ji vadovauja keliems tarptautiniams ES Horizon2020 moksliniams projektams, susijusiems su industrinio paveldo darniu vystumu ir integruotu vietos valdymo modelio sukūrimu istoriniams kaimams. Profesorė Erkan yra įgijusi architektūros paveldo tvarkybos daktaro laipsnį Stambulo technikos universitete, architektūros studijų magistro laipsnį Masačusetso technologijos institute (MIT) ir Yıldız technikos universitete. Jos tyrimų sritys orientuotos į darnų miestų vystymąsi ir kultūros paveldo išsaugojimą, taikant mokslinius tyrimus praktikoje. Profesorė Erkan taip pat reikšmingai prisidėjo prie paveldo išsaugojimo projektų, įskaitant Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos parengimą įrašymui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir teikdama ekspertinius komentarus dėl Vilniaus istorinio centro valdymo plano.

2024-07-15 18:30

2024 liepos 15–17 d. Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija Bridging Divides: The Jews of Historical Lithuania.

Konferencijos pragrama anglų kalba

2024-06-14 17:00

2024  birželio 14 d., 17 val. Istorijos fakulteto, 211 auditorijoje vyks Tetianos Boriak monografijos pristatymas Усна історія у джерельній базі студій Голодомору: історія формування та інформаційний потенціал корпусу свідчень (The Oral History Segment in Source Base of Holodomor Research in Ukraine (1932-1933): History of Formation, Theoretical and Methodological Aspects).

Diskusijoje dalyvaus Istorijos ir Teisės fakultetų mokslininkai dr. Tetiana Boriak, prof. Arūnas Streikus, dr. Kateryna Latysh. Diskusiją moderuos dr. Antanas Terleckas

Diskusija vyks anglų kalba.

Holodomoro, humanitarinės katastrofos, kurią sukėlė Stalinas, mastą pajuto visi, tuo metu buvę Ukrainoje. Tetiana Boriak nagrinėja žodinius Holodomoro istorijos šaltinius (daugiau nei 100 000 vienetų), jų formavimosi procesą, bado vaizdinį individualioje ukrainiečių atmintyje, badmečio atminties įvairiapusiškumą, lygina oficialius sovietinius dokumentus ir asmeninius liudijimus. Skirtingo amžiaus, lyties, socialinio statuso, skirtingos profesijos, skirtingų ideologinių pažiūrų žmonės, gyvenę skirtingu laikotarpiu įvairiose šalyse paliko tūkstančius prisiminimų.  Kolektyvinė ir individuali atmintis, nepaisant liudininkams primesto tylėjimo, išsaugojo bado prisiminimą.

2024-06-07 09:00

2024 m. birželio 7 d. kviečiame į konferenciją „Bendruomenių ir paveldo sąveikos“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, Vilnius), pradžia 09:00 val.

Renginį bus galima stebėti ir nuotoliu Youtube kanale.

Konferencija skirta bendruomenės ir paveldo sąveikų klausimams, šio lauko problemų identifikavimui ir diskusijoms dėl galimų jų sprendimų. Kviečiame gvildenti platų temų spektrą: nuo teorinių bendruomenės apibrėžčių iki bendruomenių paveldosauginių ir paveldo edukacijos praktikų, apimant miesto, kaimo ir virtualių bendruomenių problematikas.

Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (remia Lietuvos mokslo taryba, finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13).

Programa

Išsamiau apie renginį: www.paveldobendruomenes.if.vu.lt

2024-05-24 15:00

Šiais metais populiariosios kultūros parodoje „Comic Con Baltics 2024“, kuri vyks gegužės 24–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, išvysite ir Vilniaus universiteto (VU) stendą. Jame keturi VU fakultetai pristatys įvairias veiklas, susijusias su jų studijų programomis. Vienas iš dalyvaujančių fakultetų bus ir Istorijos fakultetas.

Heraldikos pagrindai ir herbų kūrimas

Herbai ir jų simbolika yra neatskiriama epinės fantastikos klasikos „Žiedų valdovo“ (Lord of the Rings) Viduržemio, septynių „Sostų žaidimų“ (Game of Thrones) karalysčių, naujai ekranizuotos mokslinės fantastikos „Kopos“ (Dune) visatos ar Hogvartso (Harry Potter) burtų ir kerėjimo mokyklos dalis. Tačiau paties herbo, kaip asmens, šeimos, miesto, korporacijos ar valstybės simbolio istorija, yra ne ką mažiau įdomesnė, nei patys fantastikos kūriniai. Herbų kūrimas, jų skaitymas ir vaizdavimas suformavo ypatingą heraldinę kalbą ir taisykles, kuri galioja realybėje ir net fantastikos kūriniuose.

Šių metų „Comic Con Baltics 2024“ kviečiame ateiti prie VU stendo ir padedant Istorijos fakulteto studentams susikurti savo asmeninį herbą. Sukurtą herbą galėsite atsispausdinti ant lipnaus popieriaus. Herbo kūrimo procesą konsultuos ir apie herbų istoriją pasakos Indiana Džounso personažas.

Fantastiškos istorijos ir istorija fantastikoje

Taip pat kviečiame į VU Istorijos fakulteto doktorantų ir fantastikos mėgėjų Dovydo Skarolskio bei Rūtos Miškinytes diskusiją „Jėzuitai Kopoje ir geopolitine ezoterika: fantastinės literatūros ir istorijos paralelės“, kurią moderuos Paulius Ambrazevičius. Diskusijoje išgirsite kaip siužetai iš istorijos įkvepia fantastikos autorius ir rašytojus, kaip seni istoriniai ir mitologiniai pasakojimai yra perkuriami moderniems laikams bei kitas su istorija ir fantastika susijusias temas. Diskusija vyks penktadienį (24 d.) 15 val. 5.2 salėje.

2024-05-16 10:00

Tarptautinė mokslinė konferencija skirta išskirtinei, bet vis dar per menkai pažintai ir deramai neįvertintai Abiejų Tautų Respublikos kultūros asmenybei – Pranciškui Smuglevičiui (1745–1807). Pasirinktas konferencijos aspektas padės išryškinti dailininko asmenybės ir kūrybos santykį su Apšvietos epochos idėjomis, atskleis jo veiklos reikšmę ne tik meniniame, bet ir platesniame Europos kultūros ir politikos istorijos kontekste. 

Konferencijoje dalyvaujantys žinomi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai pranešimuose aptars menkai arba visai netirtus Smuglevičiaus biografijos ir kūrybos aspektus, naujai pažvelgs į jo veiklą lėmusius platesnius geopolitinius, sociopolitinius, kultūrinius kontekstus ir atskleis netikėtų paralelių su tokių žinomų mąstytojų kaip prancūzų filosofas Voltaireʼas idėjomis. Smuglevičiaus veiklai Romos laikotarpiu skirtuose pranešimuose pateikiama naujų įžvalgų apie jo individualaus, originalaus meninio braižo formavimosi aplinkybes, paneigiamos įsitvirtinusios vertinimo klišės. Pranešimai aprėpia tiek platesnę dailininko ryšių ir įtakų savo laiko meninei kultūrai panoramą, tiek įdėmesnį ir detalų žvilgsnį į vadinamųjų „Tito termų“ albumo titulinę iliustraciją. 

Klausytojai taip pat turės galimybę susipažinti su naujomis Smuglevičiaus kūrinių atribucijomis ir originaliomis įvairių jo buitinių, istorinių, alegorinių, religinių kompozicijų turinio interpretacijomis, išgirs visiškai naujų faktų apie dailininko ateljė Varšuvoje veiklą ir  jo kūrybos vertinimus XIX a. Kai kuriuose pranešimuose aptariami ir kitų Smuglevičių dinastijos dailininkų (brolio Antano, brolio Pilypo anūko Felikso) kūrybos tyrimų klausimai.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Smuglevičius ir Apšvietos epocha Abiejų Tautų Respublikoje ir Europoje“  

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4, 01128 Vilnius

KONFERENCIJOS PROGRAMA 

Organizatoriai:

Finansuoja:

2024-05-17 10:00

2024 m. geužės 17 d. 10 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 auditorijoje vyks konferencija „Moteris prie istorijos šaltinio“, skirta  profesorės Irenos Valikonytės 75 metų jubiliejui.

Konferencijos programa

2024-05-07 17:00

(Post)Autoritarinių kraštovaizdžių tyrimo centras gegužės 7 d., 17 val., Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 214 auditorijoje rengia prof. dr. Lauros Hindelang (Berno universitetas, Šveicarija) seminarą "Oil landscapes in the Arab Gulf region (20th and 21st century)" aptariant jos knygą Iridescent Kuwait. Petro-Modernity and Urban Visual Culture since the Mid-Twentieth Century (De Gruyter, 2022). 

2024-05-06 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus gegužės 6 d. į prof. dr. Laura Hindelang (Bern) paskaitą „Tracing Women's Architectural Roles in the 1800s: The Case of Marianne of Prussia“

Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val.

Paskaita vyks anglų kalba.

2024-05-07 10:00

Konferencijos programa

10.00 – įžanginis fakulteto dekanės doc. dr. Loretos Skurvydaitės ir konferencijos rengėjų žodis.

I sesija

Moderuoja dr. Norbertas Černiauskas

10.30-11.00 Monika Sakalauskaitė Idėja užkariauja pasaulį: kaip žemyno tapatybės krizė (per)kūrė “Europos sielą”.

11.00 – 11.30 Arijana Kotova Marijos Gimbutienės geležies amžiaus sampratos įtaka XX a. Lietuvoje.

11.30 – 12.00 Agnė Kereišiūtė „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje.

12.00 – 12.30 Kavos pertraukėlė.

12.30 - 13.00 Beatričė Sandaitė Laisvai samdomo menininko fenomenas LDK XVIII a.

13.00 – 13. 30 Rima Volungytė Vyrų globėjos ir slaugytojos ar (ir) lietuvybės skleidėjos ir kūrėjos? Moterų vaidmuo valstybės kūrime remiantis pasižymėjusių visuomenės veikėjų pensijų sistema tarpukario Lietuvoje.

13.30 – 14.30 Pietų pertrauka.

II sesija

Moderuoja doc. dr. Dovilė Troskovaitė

14.30 – 15.00 Akvilė Girdenytė Vilniuje gyvenančios prancūzų bendruomenės santykis su prancūziškuoju Vilniaus paveldu.

15.00 – 15.30 Georgij Lon Šiaurės vakarų krašto mokinių ir studentų ekskursijos XX a. pradžioje.

15.30 – 16.00 Jūnė Masilionytė Kauno žydų atminties vietos ir jų reikšmė vietos bendruomenei.

16.00 - 16.30 Armina Kavaliauskaitė ir Liveta Šikarskaitė Holokausto neigimo, kaip reiškinio, egzistavimas Lietuvoje po 1990-ųjų.

16.30 – 17.00 Konferencijos uždarymas. Dalyvių ir organizatorių baigiamieji žodžiai.

Konferencija bus transliuojam Istorijos fakulteto youtube kanale   Youtube

2024-04-29 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Vilniaus universiteto Istorijos Fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu maloniai kviečia Jus balandžio 29 d. į prof. dr. Karsten Brüggemann (Tallinn) paskaitą „A Transnational Perspective on the Baltic Wars of Independence“.

Paskaitą moderuos dr. Kęstutis Kilinskas

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val.

Paskaita vyks anglų kalba.

Dagiau apie paskaitą:

In this lecture presentation, Karsten Brüggemann aims for a broader contextualization of the multifaceted developments during the years 1918-1920 on the territories of the Baltic States. Focusing on Latvia and, especially, Estonia, he is going to compare conditions in all three young republics during the turmoil of war, revolution, and imperial dissolution. What seems natural to us today, the emergence of three national states, was a highly contested and, as it seemed back then, very unlikely outcome of these crises.

Daugiau apie pranešėją:

Karsten Brüggemann is Professor of Estonian and General History at the School of Humanities of Tallinn University. He received his PhD in history from the University of Hamburg in 1999, with a study on the Russian Civil War in the Baltic region. In 2013, he defended his habilitation at the University of Gießen with a study on the perception of the Baltic provinces in Russian imperial culture. Licht und Luft des Imperiums. Legitimations- und Repräsentationsstrategien russischer Herrschaft in den Ostseeprovinzen im 19. und frühen 20. Jahrhundert was published in 2018. Together with colleagues, he has published a history of Tallinn, a history of the Baltic States and edited the three-volume history of the Baltic States: Das Baltikum. Geschichte einer europäischen Region. His main research areas in the field of Baltic/Russian history are: the history of 19th and 20th century, cultural and transnational history, memory and history, the historical dimensions of sport, tourism and music.

2024-04-24 18:00

2024 m. balandžio 24 d. 18.00 val., Vilniaus universiteto Idėjų observatorija, M. K. Čiurlionio g. 29, Vilnius

Šuo neabejotinai yra pirmasis prijaukintas gyvūnas, o kartu artimiausias žmogaus palydovas jau bent 15 000 metų. Per ilgus tarpusavio bendradarbiavimo amžius keitėsi šuns atliekamos funkcijos, plėtėsi jo veiklos spektras. Rodos, apie šunis šiandien žinome labai daug, bet ar tikrai viską?

Tyrinėdami archeologinius, zooarcheologinius ir istorinius šaltinius VU Istorijos fakulteto mokslininkai Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius bei Toma Zarankaitė-Margienė atskleidė įdomiausių naujų faktų apie Lietuvoje XIII–XVIII a. gyvenusius šunis.

Norite apie tai sužinoti plačiau? Ateikite į knygos pristatymą balandžio 24 d., 18.00 val. VU Idėjų observatorijoje!

(renginio trukmė ~ 1 val.)

2024-04-18 18:00

2024 m. balandžio 18 d. 18 val. Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks prof. Marijos Drėmaitės paskaita „Žmogus ir miegamieji rajonai“. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

Masinės gyvenamosios statybos rajonai neretai pavadinami „miegamaisiais“. Kaip XX amžiuje susiformavo ir kodėl visame pasaulyje masiškai paplito ši gyvenamosios aplinkos forma, nepaisant įvairiausių techninių ir idėjinių naujovių? Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo pastatyta beveik 300 „mikrorajonų“ – masinės statybos daugiabučių namų kvartalų su kultūrinio-buitinio aptarnavimo infrastruktūra: vaikų darželiais, mokyklomis, parduotuvėmis ir prekybos bei paslaugų centrais. Kada ir kaip jie atsirado, vystėsi ir kaip juose gyveno žmogus? Kas lėmė, kad, nepaisant įvairių architektūrinių eksperimentų, šie rajonai įsitvirtino būtent kaip sovietinių miestų kraštovaizdžio atributas?

Istorinį artefaktą pristatys dr. Evelina Bukauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė. Artefaktas: Stambiaplokščių gyvenamųjų namų serija 120 V. Autoriai Bronius Krūminis, Vidas Sargelis, konstruktorius Vaclovas Zubrus. 1973 m.

2024-03-28 17:00

Kovo 28 d., 17 val. VU Istorijos fakultete kviečiame į prancūzų istoriko, medievisto Marco Blocho knygos „Istorijos apologija, arba Istoriko amatas“ lietuviško vertimo pristatymą.

Marcas Blochas savo didįjį gyvenimo liudijimą rašė itin sudėtingoje ir slogioje Antrojo pasaulinio karo kasdienybėje. Po jo žūties surastas rankraštis pirmą kartą publikuotas 1949 m. ir iki šiol išlieka viena pamatinių istoriografinių studijų.

Lietuviško vertimo proga kviečiame pasikalbėti apie Marcą Blochą, jo tyrimus ir keliamus esminius klausimus: kas yra istorija, kokia istoriko darbo prasmė, kokie istoriko darbo principai, kam istorija, kaip mokslas, reikalinga žmogui ir visuomenei.

Renginyje dalyvaus knygos vertėjas iš prancūzų kalbos Vytautas Volungevičius, knygos redaktorius Paulius Garbačiaukas, istorikas Nerijus Šepetys. Pokalbį moderuos istorikas Karolis Čižauskas.

 Facebook