Renginiai

2023-12-07 18:00

Mažuoju ledynmečiu mokslininkai įvardija santykinai šaltą XIV–XIX amžių laikotarpį. Šį apibūdinimą išgirdęs, pavyzdžiui, XVII amžiaus žmogus turbūt būtų nusistebėjęs: „Nejau mūsų orai šaltesni, nei buvo senovėje?“ Ir tikrai, šaltesni jie atrodo ir žvelgiant iš mūsų dienų. Ypač XVI–XIX amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, žiemos buvo šaltesnės, o vasaros lietingesnės. Dėl to tais laikais gyvenę žmonės patyrė daugybę sunkių išbandymų. Užsitęsę šalčiai, ilgai išliekantis gilus sniegas ir žemės paviršiaus įšalas buvo aiškūs perspėjimai apie būsimą blogą derlių, išaugsiančias duonos kainas ir bado grėsmę. Todėl žmonės ne tik stebėjo orus, bet ir ėmė juos aprašyti, o vėliau dar ir nuosekliai fiksuoti. Ką apie Mažojo ledynmečio laikotarpio Lietuvos žmonių gyvenimą galime sužinoti iš tų užrašų?

Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius) gruodžio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į dr. Eugenijaus Saviščevo paskaitą „Rogėmis per Baltiją, arba Mažojo ledynmečio išdaigos Lietuvoje XIV–XVIII a.“

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-21 16:00

Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. LR Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje: kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, reikšmingai prisidėjo prie jos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra neatskiriama jos istorijos dalis.

2023-11-20 17:00

Prof. John V. Maciuika, City University of New York, Baruch College

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrimų centras “(Post)Autoritariniai kraštovaizdžiai” kviečia į pirmą viešą paskaitą.

Paskaita vyks 2023 m. lapkričio 20 d., pirmadienį, 17 val., 211 aud.

Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė.

Paskaita vyks anglų kalba.

Istorinė Berlyno karališkųjų rūmų rekonstrukcija (2013–2020 m.; 600 mln. eurų), kaip naujas, mišrios paskirties muziejų kompleksas, kelia esminį klausimą dėl tokio tipo projektų: ar seniai nugriauto pastato rekonstrukcija gali būti laikoma autentišku praeities tęstinumu, ar tai tik simbolis, o dar blogiau – istorinio kičo kūrinys, atimantis galimybes statyti šiuolaikinius paminklus, išreiškiančius unikalius dabarties siekius? Šioje paskaitoje nagrinėjami žingsniai, kurių buvo imtasi po Vokietijų susijungimo, paskatinusio šio ir panašių projektų atsiradimą. Kokie yra šio ir kitų rekonstrukcijos projektų pokyčiai; kas yra jų pagrindiniai dalyviai ir kaip nustatomi nesibaigiančių diskusijų dėl atstatymų „laimėtojai“ ir „pralaimėtojai“? Kalbant plačiau, ar rekonstruotų rūmų architektūra atitinka platesnę nacionalinio kraštovaizdžio istorinėje Berlyno širdyje viziją, atsižvelgiant į svarbiausių Vokietijos Demokratinės Respublikos pastatų nugriovimą, Muziejų salos išplėtimą ir planuojamą Karlo Schinkelio Berlyno statybos akademijos rekonstrukciją? Kieno „vizija“ ir kieno „nacionalinis kraštovaizdis“ realizuojamas ir kokiems interesams geriausiai pasitarnaus šis „naujas“ istorinis urbanistinis ansamblis? Galiausiai Berlyno rūmų rekonstrukcijos projektas bus aptariamas pastarojo meto Europos istorinių atstatymų įkarščio kontekste. Ši auganti rekonstrukcijų tendencija ženklina esminį posūkį nuo dešimtmečius kauptos istorinės išsaugojimo praktikos, kuri buvo linkusi vertinti autentiškas istorines liekanas ir atmesti bet kokį „kopijų“ kūrimą. Kas lemia tokį požiūrio pasikeitimą? Paskaitą apibendrins kitų europinių projektų ir dviejų naujausių šios srities tekstų – Winfriedo Nerdingerio A History of Reconstruction/Construction of History (2010) ir Adriano von Butlaro Historic Preservation Instead of a Cult of Imitiations (2011) – aptarimas.

Apie pranešėją:

John V. Maciuika yra meno ir architektūros istorijos profesorius Barucho koledže, Niujorko miesto universitete (CUNY). Jis dėsto architektūros istorijos, urbanistikos ir taikomojo meno kursus Barucho koledžo vaizduojamųjų ir scenos menų katedroje bei CUNY absolventų centro doktorantūroje. Jo moksliniuose tyrimuose akcentuojamas architektūros ir kultūrinio identiteto ryšys Vidurio Europoje. Šiuos tyrimus rėmė Amerikos akademija Romoje, Aleksandro fon Humboldto fondas ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba. Jis yra dviejų knygų autorius: Before the Bauhaus: Architecture, Politics, and the German State, 1890-1920, Cambridge University Press (2005) ir  Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai (Vilnius: Lapas, 2020, parengta kartu su  Marija Drėmaite Vilniaus universiteto Istorijos fakultete). Dabartinis jo rengiamos knygos pavadinimas Infrastructures of Memory: Architectural Reconstruction and the Curation of the Past in Central and Eastern Europe.

2023-11-23 18:00

Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.

2017 ir 2018 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Pasvalio krašte surengtų sakytinės istorijos ekspedicijų duomenys leidžia atidžiau pažvelgti į šios didžiosios istorijos pabaigą – paskutinius vėjo malūnų dešimtmečius Lietuvoje. Tai buvo staigi revoliucija ar lėtas pasitraukimas? Kada Lietuvoje pastatyti paskutiniai vėjo malūnai? Kokia pabaiga ištiko senuosius vėjo malūnus? Paskaitoje paseksime vėjo malūnų saulėlydžio pėdsakais.

Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.) lapkričio 23 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į dr. Salvijaus Kulevičiaus paskaitą „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Jono Basanavičiaus gimtinėje, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-09 18:00

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.

Nuo neatmenamų laikų žmonių gyvensena buvo neatsiejama nuo gamtos. Senovės gyventojai nuolat bandė prisitaikyti prie juos supančios gamtinės aplinkos, siekdami užtikrinti savo saugumą, patogumą ir išlikimą, sykiu ir patys darydami didelį poveikį gamtai. Vis dėlto, net ir remiantis antikinių autorių pasakojimais, praeities kraštovaizdžius pažinti nelengva. Dar sudėtingiau į juos pažvelgti mūsų protėvių akimis. Todėl į šią kelionę leidžiamės remdamiesi įvairiais archeologijos, geologijos, biologijos ir kitų gamtos mokslų šaltiniais.

Kviečiame sužinoti daugiau 2023 m. lapkričio 9 d. dr. Karolio Minkevičiaus paskaitoje „Ką matė Tacitas: baltų kraštovaizdžiai Romos laikais“.

Paskaita vyks 2023 m. lapkričio 9 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo renginių salė, Arsenalo g. 3.

Paskaitą bus galima stebėti gyvai Senajame arsenale, arba tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.

2023-11-06 10:00

Maloniai kviečiame Jus į  paskaitų ciklą, skirtą naujausiems tyrimams ir atradimams Estijos archeologijoje. Tema: „Šiuolaikiniai priešistorinės archeologijos tyrimai ir pasiekimai Estijoje: Akmens amžius; Ankstyvasis metalų laikotarpis ir senasis geležies amžius”.

Dvi paskaitos, po kurių bus klausimai ir diskusijos, bus skaitomos lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 218 auditorijoje, nuo 10 val.

Akmens amžiaus tyrimus pristatys Tartu universiteto Archeologijos katedros vedėjas, Laboratorinės archeologijos skyriaus vadovas prof. dr. Aivar Kriiska.

Ankstyvojo metalų laikotarpio ir senojo geležies amžiaus tyrimus pristatys Tartu universiteto Istorijos ir archeologijos instituto vadovas, Archeologijos skyriaus vedėjas akademikas, prof. dr. Valter Lang.

2023-10-25 17:30

2023-10-25 19:00

2023 m. spalio 25 d. 17.30 val. LDK valdovų rūmuose, Renginių salėje vyks diskusija su senosios Lietuvos valstybės ir Vilniaus kūrėjais – LDK didikų palikuonimis.

Moderatorius:

•  prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Diskusijos dalyviai:

• Maciej Radziwiłł;

• Łukasz Sapieha;

• Adam Zamoyski. 

Renginys vyks tarptautinės mokslinės konferencijos Vilnius ir jo bendruomenės XIII-XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai metu.

Registruotis

2023-11-09 09:00

Lapkričio 9 d. VU Istorijos fakultete, 211 aud. vyks VU Istorijos fakulteto ir Suomijos Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kolokviumas: Nepriklausomybė, Politinės partijos ir Parlamentai tarpukario Lietuvoje ir Suomijoje (Independence, Political Parties and Parliaments in Lithuania and Finland between Two World Wars)

Kolokviumo metu pranešimus skaitys Lietuvos istorijos instituto mokslinkai, VU Istorijos fakulteto dėstytojai ir doktorantai bei svečiai iš Suomijos Oulu universiteto. Renginys vyks anglų kalba. 

Kolokviumo programa (angl).

2023-10-25 09:30

2023 spalio 25–27 dienomis Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose (Vilnius, Katedros a. 4) vysk tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius ir jo bendruomenės XIII-XXI a.: septyni sugyvenimo mieste istorijos šimtmečiai“. Kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa

Nuorodos registracijai:

spalio 25 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/auvty5yx

spalio 26 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/mnyfndcj

spalio 27 d.: http://registracija.valdovurumai.lt/s5u5geki

2023-10-26 08:30

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu ir Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų Daviso centru (Davis Center for Russian and Eurasian Studies), kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Piliečių įsitraukimas į Sovietų Sąungos autoritarinį valdymą“ („Popular Participation in Authoritarian Governance in the USSR“). Konferencija vyks š. m. spalio 26 d. 8:30 val. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3). 

2023-10-19 09:00

Spalio 19 d. Vilniaus Universitete, Istorijos Fakultete vyks Archeologijos katedros organizuojama 12-oji tarptautinė mokslinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ STRATEGIJOS IR METODAI“. Konferencija vyks anglų kalba.

Bus skaitomi plataus tematinio spektro pranešimai aprėpiantys daugelį iki laboratorinių archeologijos lauko tyrimų metodų (archeologinių tyrimų strategijos, aeroarcheologija, geofiziniai tyrimų metodai, gręžiniai...). Ypatingas dėmesys konferencijoje bus skiriamas nedestrukciniams ir mažai destrukciniams tyrimų metodams, taip pat tarpdisciplininiams tyrimams. Su kokiais techniniais iššūkiais ir problemomis teko susidurti, kokios naudotų metodų stipriosios ir silpnosios pusės, geriausi tarpdisciplininių tyrimų praktikų pavyzdžiai, visa tai bus šioje konferencijoje plėtojamos temos.

Atliktų tyrimų patirtimis dalinsis platus ratas archeologų iš kaimyninių šalių (Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija, Baltarusija, Ukraina).

Registracija nebūtina. 

Kontaktinis paštas 

Konferecijos programa (angl.)

2023-10-05 18:00

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.

Idėja, kad įkvėptas ar kitais būdais įsisavintas užterštas oras gali sukelti ligas, ne vieną amžių buvo įleidusi tvirtas šaknis žmonių mąstysenoje. XVIII amžiaus mokslininkų atradimai keitė požiūrį į aplinką ir šiame kontekste radosi ypatingas jautrumas nuo miesto kasdienybės neatsiejamiems kvapams, o žmogaus nosis tapo vienu iš svarbiausių diagnostinių instrumentų.

Kviečiame sužinoti daugiau 2023 m. spalio 5 d. doc. Martyno Jakulio paskaitoje „Užkrėstas ir žmonių sveikatai žalingas oras“: nešvara, ligos ir sanitarija Vilniuje XVIII a. antrojoje pusėje“.

Paskaita vyks 2023 m. spalio 5 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo renginių salė, Arsenalo g. 3

Paskaita bus tiesiogiai transliuojama portale 15min, Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ paskyroje.

2023-10-05 18:00

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.

2023 m. spalio 19 d. 18 val. vyks dr. Tomos Zarankaitės-Margienės paskaita „Įsakais savo griežtais kunigaikštis <…> sergi gėrybes miškų“. Gamtos apsauga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVI a.“.

Nuo seniausių laikų žmogus kuria santykį su jį supančia gamta. Svarbiausių gamtos apsaugos nuostatų pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje matyti jau XIII a. dokumentuose. To meto bendruomenės ir valdantysis elitas pastebėjo poreikį administruoti ir apsaugoti miškus bei jų teikiamas gėrybes nuo netinkamo eksploatavimo. Nuolatinė kova dėl teisių į gamtos teikiamas gėrybes teismuose keitė paprotinės teisės normas, gludino įstatymus. Per beveik tris šimtus metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Jogailaičiams pavyko sukurti gerai veikiančią gamtos apsaugos sistemą, kuri savo integralumu išsiskyrė net tarp to meto kaimyninių šalių.

Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė Sigita Mikšaitė pristatys istorinį artefaktą: Rondelį – vėlyvųjų viduramžių europietišką durklą, menantį dar XIV a.

Paskaita vyks 2023 m. spalio 19 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius).

Paskaita bus tiesiogiai transliuojama portale 15min, Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ paskyroje.

2023-11-17 09:30

2023 lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakutete, 211 aud. vyks tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje / Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej. Konferencija skiriama 700 metų Vilniaus jubiliejui.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinis fakultetas ir Kyjivo krikščionybės tyrimų programa bei Leibnizo Rytų Europos istorijos ir kultūros institutas. Konferenciją finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-MOR-23-41) ir Juozo Sido fondas istorijos mokslo ir studijų vystymui.

Konferencijos kalbos anglų ir lenkų.

KONFERENCIJOS PROGAMA

Prof. Maria Bogucka (1929–2020) atkreipė dėmesį į policentrinį Abiejų Tautų Respublikos pobūdį. Respublikoje nebuvo vieno visapusiškai dominuojančio centro, o egzistavo keliolika politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai dominuojančių didmiesčių, kurie patys teisiniu, religiniu ir kitais atžvilgiais irgi buvo heterogeniški. Tarp didžiųjų miestų vyko intensyvi ir įvairiakryptė komunikacija, kuri atsispindėjo politikoje, prekyboje, migracijoje, religinėje bendrystėje bei kultūrinėje difuzijoje. Ši komunikacija buvo reikšminga ne tik patiems miestams ir juose egzistavusioms struktūroms, bet ir valstybėms, regionams, ne tik lotyniškajam, bet ir graikiškajam pasauliui.

Tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej skiriama šiai įvairiakryptei ir rezultatyviai miestų komunikacijai aptarti.

Jei Krokuvos ir Vilniaus, o ypač Krokuvos ir Lvivo ryšiai jau nemažai tirti, tyrimų rezultatai išdėstyti gausybėje monografijų ir straipsnių bei šaltinių publikacijų, tai Vilniaus ir Lvivo ryšiai istoriografijoje nušviesti fragmentiškai. Vienų iš didžiųjų ir daugeliu atžvilgių artimų regiono miestų Vilniaus ir Lvivo ryšiai, ypač po 1569 m. Liublino unijos, kai ukrainietiškos žemės atiteko Lenkijai, nei Lietuvos, nei Ukrainos tyrėjų dar nebuvo nagrinėti. O tų ryšių ir bendrybių būta įvairų. Pavyzdžiui, šie miestai priklausė išskirtinei – nobilituotųjų miestų – grupei. Vilnius šią privilegiją gavo 1568 m., o Lvivas– po šimto metų – 1658 (1661) m.

2023-10-05 17:00

Spalio 5 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks vieša Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorės dr. Irenos Vaišvilaitės paskaita „Roma Pranciškaus Smuglevičiaus gyvenime ir kūryboje“.

Septyniolikmetis Pranciškus Smuglevičius atvyko į Romą - to meto Vakarų kultūros centrą, kuriame praleido du dešimtmečius, suformavusius jį kaip asmenį ir kaip dailininką.

Pranešimas parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Pranciškus Smuglevičius – iškili Europos Apšvietos figūra Abiejų Tautų Respublikoje“ (vadovė dr. Irena Vaišvilaitė).

Renginys nemokamas.

Registracija nebūtina.

 Facebook

2023-10-13 10:00

2023 m. spalio 13–14 d. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3) vyks tarptautinė konferencija Juozapatas Kuncevičius: istorija, palikimas, atmintys, skirta šventojo Juozapato kankinystės 400-mečiui.

Konferenciją organizuoja:

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas;

Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinis fakultetas ir Kyjivo krikščionybės tyrimų programa;

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Konferenciją globoja:

J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas;

J. E. Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.

Pagrindinės konferencijos kalbos – lietuvių ir ukrainiečių (sinchroninis vertimas).

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://us06web.zoom.us/j/85489046380

Programa LT UA EN

 Facebook

2023-09-25 17:00

Rugsėjo 25 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje maloniai kviečia Jus į  prof. dr. Hans-Joachim Schmidt paskaitą „Kas yra tauta? Diskusijos XV a. susirinkimuose“

Moderatorius: Dr. Darius Baronas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 aud.

Iki šiol bandymai apibrėžti tautą remiantis objektyviais, visuotinai galiojančiais kriterijais yra nesėkmingi. Nuoroda į bendrą kilmę yra tik fikcija. Tauta yra ne objektyviai duota, ji labiau mentalinis konstruktas, glaudžiai susijęs su tautine sąmone. Atsakymas į klausimą, kas gi yra tauta, priklauso ne tik nuo atitinkamos tautos gyventojų, elito ir institucijų savimonės, bet ir nuo tų, kurie yra už tautos ribų. Kadangi tautos sąvoka grindžiamos skirtingos ir antagonistinės interpretacijos bei sampratos, būtina išsiaiškinti, kaip atitinkami amžininkai numatė ir siūlė savus argumentus tautos sąvokai paaiškinti. Pranešime tai bus siekiama padaryta aptariant konkrečius pavyzdžius: XV a. ekumeninius susirinkimus Konstancos (1414–1418), Pavijos ir Sienos (1423), Bazelio (143–1449).

Prof. dr. Hans-Joachim Schmidt 1974-1981 m. studijavo istoriją, romanistiką ir pedagogiką Tryro, Nanto ir Santandero universitetuose. 1985 m. Tryro universitete apgynė daktaro disertaciją. 1984-1989 m. dirbo moksliniu asistentu Berlyno laisvaiame universitete, 1990-1998 m. mokslinį darbą dirbo Gyseno universiteto Istorijos institute. 1991 m. buvo vizituojančiu mokslininku Vokietijos istorijos institute Romoje ir Teisės mokykloje Kalifornijos universitete Berklyje. 1994-1996 m. buvo pavaduojančiu viduramžių istorijos profesoriumi Tryro ir Gyseno universitetuose. Nuo 1998 m. sausio men. nuolatinis viduramžių istorijos ir bendrosios Šveicarijos istorijos profesorius, Fribūrgo universitetas, 2002-2003 m. ir 2014-2018 m. Istorijos katedros vedėjas. Nuo 2022 metų profesorius emeritas.

Paskaita vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą.

Pirmadienio paskaitų ciklas organizuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

2023-10-02 17:00

2023-10-02 00:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje spalio 2 d. 17 val. maloniai kviečia Jus į dr. Zoltán Boldizsár Simon paskaitą „Istorinės žinios ir planetos krizės“.

Paskaitos moderatorius: Doc. dr. Aurimas Švedas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 aud.

Antropoceno sąvoka ir žmogaus veiksnio istoriniuose procesuose suvokimas greitai išplito humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Istoriniai atsakymai į antropoceno ir planetos problemas paprastai susiveda į du skirtingus požiūrius su priešingomis tendencijomis. Pirmojo požiūrio šalininkai bando pritaikyti esamus istorinio pažinimo būdus šiandienos plane tos krizėms, istorizuojant antropoceną. Jie atstovauja disciplinų savęs supratimo status quo. Antrosios grupės atstovai kelia klausimą, ar pakanka pirmojo požiūrio (neneigiant jo privalumų), ir bando ištirti, kaip dabartinė planetos situacija meta iššūkį istoriniam mąstymui. Pranešime remiantis antrosios grupės požiūriu bus pasisakoma už naujų istorinio pažinimo formų, galinčių adekvačiai spręsti šių dienų planetos krizes būtinybę. Paskaitoje bus aptariami svarbiausi istorinio žinojimo, pritaikyto antropoceno sunkumams principai: istorinio požiūrio teritorijos išplėtimas, mokslinio raštingumo ugdymas istoriniuose tyrimuose ir į ateitį orientuoto žinojimo siekis.

Dr. Zoltán Boldizsár Simon yra istorikas/istorijos teoretikas, dirbantis Bielefeldo universitete. Jis buvo Leideno universiteto docentas ir vizituojantis mokslininkas Makso Planko mokslo istorijos institute. Jo mokslinių interesų sritys yra istorijos teorija, idėjų istorija, mokslo ir technologijų istorija bei antropoceno tyrimai.

Svarbiausios publikacijos:

• History in Time of Unprecedented Change: A Theory for the 21st Cen-tury (Bloomsbury, 2019).
• The Epochal Event: Transformations in the Entangled Human, Technological, and Natural Worlds (Palgrave, 2020).
• Historical Understanding: Past, Present, and Future (Bloomsbury, 2022, co-edited with Lars Deile).
• Cambridge Elements entitled The Fabric of Historical Time (Cambridge, 2023, co-authored with Marek Tamm).
• Pirmadienio paskaitų ciklas organizuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

2023-09-19 09:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyks fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčio Jeruzalės Hebrajų universiteto dėstytojo dr. Semion Goldin paskaitos.

Semion Goldin apgynė daktaro disertaciją Jeruzalės Hebrajų universitete. Jo atliekami tyrimai paskelbti straipsniuose, konferencijų pranešimuose bei monografijoje „The Russian Army and the Jewish Population, 1914–1917. Libel, Persecution, Reaction“ (Springer, 2021), kuri analizuoja Rusijos kariuomenės veiklą žydų atžvilgiu Pirmojo pasaulinio karo metu nuo 1914 iki 1917 metų.

Dr. Semion Goldin skaitys paskaitas modulyje Etniniai teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (vad. prof. J. Verbickienė). Paskaitos bus atviros visiems, besidomintiems Rusijos imperijos bei žydų istorija, vyks anglų kalba.

• Rugsėjo 19 d., antradienis, 9:00 – 13:00, Istorijos fakultetas, 330 auditorija

1/ The Russian Army and the Jewish population during WWI: accusations, repressions, violence.

2/ The context and possible explanations: Jews and the “Jewish Question” in the Russian Empire before and during the War.

• Rugsėjo 21 d. ketvirtadienis, 9:00 – 13:00, Istorijos fakultetas, 330 auditorija

1/ The mass deportations of the Jewish population from the Baltic provinces in 1915 as a case study.

2/ The interaction of the Russian state and the Jews during WWI: results and conclusions.

2023-09-15 09:00

2023-09-17 12:00

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė naujoje šviesoje apmąstyti daug dalykų. Bet visų pirma jis paskatino plačiau pažvelgti į Ukrainą, suprasti jos vietą Europoje ir pasaulyje. Naujas požiūris negali gimti be Ukrainos istorijos permąstymo. Nepaisant teritorinio ir demografinio dydžio ir ganėtinai centrinės geografinės padėties, į ją pernelyg ilgai žvelgta kaip į periferiją Europos rytuose, o jos istorija ir tapatybė buvo įdomi tik nedideliam specialistų ratui.

Rugsėjo 15-17 d. Vilniaus universitete vyks visos eilės tarptautinių mokslo institucijų rengiama konferencija Permąstant Ukrainą ir Europą: Nauji iššūkiai istorikams / Rethinking Ukraine and Europe: New Challenges for Historians, kurioje dalyvaus daugiau kaip 150 mokslininkų iš įvairių valstybių, tarp jų gausus Ukrainos istorikų būrys.

Kongreso programa

Konferencijos atidarymo metu (rugsėjo 15 d., 9 val., VU Teatro salė) įžanginį pranešimą The Past in the Present: Rethinking Ukraine, Europe and the Role of the Nation-State in the Global Age skaitys žymus britų istorikas, Aberdyno universiteto profesorius, įtakingos knygos apie Lenkijos ir Lietuvos uniją autorius prof. Robertas I. Frostas.

Pranešimo aprašymas: Putino invazija į Ukrainą ir drąsus ukrainiečių tautos pasipriešinimas ginant savo apsisprendimo teisę kelia esminių klausimų apie dabartinę istorijos mokslo kryptį. Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo tėvynę, bet ir už tai, kad išsaugotų savo tautiškumą, kurį Putinas neigia. Jų kova primena mums, kad tautos ir tautinės tapatybės idėja tebėra svarbi ir sulaukia plataus atgarsio. Ši idėja atrodo savaime suprantama piliečiams tų valstybių, kurios savo ištakas mato Abiejų Tautų Respublikoje. Ilgi svetimšalių valdymo metai po 1772/1795 m. ir trauminė XX a. patirtis Rytų Europoje užtikrino, kad tikėjimas pamatine tautos reikšme yra bendras ukrainiečiams, lenkams, lietuviams ir, kaip parodė 2020-2021 m. protestai prieš Lukašenkos diktatūrą, baltarusiams. Tačiau, nepaisant didelio šiuolaikinio mokslo dėmesio tapatybės klausimams, tautos išėjo iš mados. Vietoje to tyrimuose dominuoja didžiosios pasaulio istorijos, transnacionalinės istorijos, pakraščių ir neapibrėžtumo temos. Šioje paskaitoje bus nagrinėjama ilga tautos ir politinių formų santykio Rytų Europoje istorija, kintantys tautų sąveikos kontekstai ir klausiama, ar nacionalinės valstybės amžius, kadaise laikytas politiniu modernybės tikslu, jau praeina.