Naujienos

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto Senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto Senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio): 

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas;
• Filosofijos fakultetas;
• Istorijos fakultetas;
• Kauno fakultetas;
• Komunikacijos fakultetas;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

2. Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai): 

• Chemijos ir geomokslų fakultetas;
• Fizikos fakultetas;
• Gyvybės mokslų centras;
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

2018 m. kovo 7-8 dienomis skelbiami pakartotiniai rinkimai į Vilniaus universiteto darbo tarybą!

Rinkimai IF vyks 329 aud. Balsavimo laikas 9:00 – 16:30 val. 

Vasario 26-28 dienomis vykę rinkimai į darbo tarybą Vilniaus universitete pripažinti neįvykusiais dėl per mažo rinkėjų aktyvumo. Rinkimuose dalyvavo 1881 iš 4547 (41,37 proc.) rinkėjo teisę turėjusių Vilniaus universiteto darbuotojų. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais tik tada, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. 

Visa informacija apie rinkimų tvarką ir kandidatus – puslapyje rinkimai.vu.lt.  

Istorija prasideda čia.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė sveikina visus Vasario 16-osios proga.

VU IF dekanas

prof. Rimvydas Petrauskas

Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. 

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas VU Istorijos fakulteto dekanas, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Sveikiname!  

Daugiau žr. čia

Nuotrauka: DELFI/Karolina Pansevič

Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais ir studentais (vadovė doc. dr. Jurgita Verbickienė) parengta kilnojamoji paroda „Lietuvą kūrėme kartu“ supažindina su Lietuvos tautinėms ir etninėms bendruomenėms, jų vaidmeniu kuriant Lietuvos valstybę, ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Paroda „Lietuvą kūrėme kartu“ atidaroma vasario 15 d. 14 val. 30 min. Vilniuje įsikūrusioje Tautinių bendrijų namų svetainėje (Raugyklos g. 25, Vilnius). 

 Apie dalyvavimą pranešti el. p.:  

Daugiau skaitykite 15min.lt

Įgyvendinant naująjį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Vilniaus universitete skelbiami rinkimai į darbo tarybą. Ją sudarys 11 narių, renkamų 3 metų kadencijai.

Darbo tarybos pagrindinė funkcija – atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus bei skatinti abiejų darbo santykių šalių reguliarų (bent kartą per metus) informavimą ir tarpusavio konsultavimąsi šiais pagrindiniais klausimais:

• bendriniai einamųjų metų darbdavio planuojami pokyčiai, susiję su darbuotojų darbo sąlygų pasikeitimais; 
• su personalu susiję vietiniai norminiai teisės aktai; 
• grupės darbuotojų atleidimo atvejai; 
• verslo ar jo dalies perdavimo atvejai.

Dalyvavimas darbo tarybos veikloje yra savanoriškas, darbo tarybos nariu gali būti išrinktas tik to pats pageidaujantis asmuo, jei darbuotojai visuotinio balsavimo metu pareiškia jam pasitikėjimą ir išrenka jį į darbo tarybą.

Darbo tarybos nario funkcijos gali būti atliekamos darbo metu, šiai veiklai skiriama 60 darbo valandų per metus paliekant darbuotojo įprastą darbo užmokestį. Dalyvavimas darbo tarybos veikloje nėra papildomai apmokamas.

Rinkimai vyks 2018 m. vasario 26-28 dienomis, 9:00 – 16:30 val.

Istorijos fakulteto darbuotojai balsuoja 329 aud.  

Ar darbuotojas įtrauktas į sąrašus (gali balsuoti dirbantis ne trumpiau, kaip 3 mėn.),  kur jam tiksliai vykti, galima patikrinti čia: https://www.vu.lt/rinkimai/balsavimo-vieta  

Ne Vilniuje ir ne Kaune dirbantiems rinkėjo teises turintiems darbuotojams bus galimybė 2018 m. vasario 21-23 dienomis balsuoti paštu. 

Kanditatų į VU Darbo tarybos narius sąrašas

• 10 kandidatų iš bendrojo sąrašo;
• 1 kandidatą iš specialaus jungtinio profesinių sąjungų keliamų kandidatų sąrašo. 

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, skaičiuojant balsus negaliojančiais bus laikomi tie biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

Laimėtojais bus pripažinti tie kandidatai, kurie surinks daugiausiai balsų kiekviename sąraše (tiek bendrame, tiek profesinių sąjungų keliamų kandidatų sąraše).

Daugiau informacijos rasite čia. 

Pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kviečiu Istorijos fakulteto bendruomenę (dėstytojus ir administracijos darbuotojus, studentus ir alumnus) šį trečiadienį, vasario 14 d., 12.30 susitikti Fakulteto kiemelyje bendrai nuotraukai. Kviečiame atsinešti vėliavas ar vėliavėles.

Pasitikime ir švęskime Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu!

VU IF dekanas

Rimvydas Petrauskas

2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta dr. Norbertui Černiauskui už projektą „Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais“. Tai nutarė pirmadienį (sausio 29 d.) posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą. 

Plačiau: 15min.lt, DELFI.lt, Bernardinai.lt, Verslo žinios, Vakarų ekspresas.

Prasidėjo registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą, kuri organizuojama kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams, besidomintiems istorija, siekiantiems žinių, kūrybingiems ir norintiems tobulėti. 

Jaunųjų istorikų mokyklos I sesija vyks kovo 15–16 d., II sesija – balandžio 12–13 d., III sesija – gegužės 10–11 d.  Programą žr. čia. 

Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje "VILNIAUS UNIVERSITETAS: TRADICIJŲ TĄSA, PERTRŪKIAI IR IŠRADIMAI"

Konferencija vyks: 2018 m. balandžio 6 d.

Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto (VU) muziejus, VU biblioteka, VU Komunikacijos fakultetas, VU Istorijos fakultetas, VU Bendruomenės vystymo skyrius. Konferencija yra Vilniaus universiteto gimtadienio minėjimo programos dalis. 

Vilniaus universiteto istorija – tai nuolat kintantis, atsinaujinantis naratyvas. Keičiantis, pildantis bendruomenei atsiranda naujos tradicijos, formuojasi nauji požiūriai į praeitį ir paveldo objektus. Minėdami Vilniaus universiteto gimtadienį (balandžio 1 d.), kviečiame įvairių mokslo sričių tyrėjus, kurie galėtų pristatyti naujausius atradimus apie universiteto istoriją, bendruomenę ar naujus požiūrius apie praeities naratyvo pateikimą. Galimos pranešimų gairės:

• istorinės asmenybės Vilniaus universitete: iniciatyvos, darbai, provokacijos;
• paveldo klausimai Vilniaus universitete: į kitas šalis iškeliavusios vertybės, nauji atradimai Vilniaus universiteto erdvėje ir kitos aktualijos;
• Vilniaus universiteto istorijos komunikacija: naujos pateikimo formos, požiūriai, klausimai;
• oficialūs ir neoficialūs Vilniaus universiteto simboliai bei ženklai;
• istorinės ir šiuolaikinės Vilniaus universiteto bendruomenės tradicijos.

Savo pranešimų temas ir anotacijas (iki  200 žodžių) prašome pateikti iki vasario 15 d. Registracijos formą rasite čia: https://goo.gl/forms/etrs7RkMwXsrgjEF2

Daugiau informacijos taip pat žr. čia

Istorijos fakulteto bendruomenę sukrėtė netikėta ankstyva mūsų absolvento ir kolegos dr. Gedimino Lesmaičio mirtis. Užjausdami artimuosius ir draugus, prisiminsime Gediminą kaip tyrimų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę autorių, aktyvų istorikų bendruomenės narį, palaikiusį plačius kontaktus su kolegomis Lenkijoje, Rusijoje,  Baltarusijoje, Ukrainoje, o visų pirma - kaip nuoširdų bičiulį,

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenės vardu -

dekanas Rimvydas Petrauskas 

2017 m. pradžioje Vilniaus universitetas ir JAV lietuvis Juozas Sidas pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kurią buvo remiamos istorijos studijos ir mokslas Vilniaus universitete. Šia parama Juozas Sidas puoselėja savo dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimą.

Sutartis numatė, kad paramos lėšos (14 500 eurų) skiriamos trims veikloms: Istorijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimui, mokslo rezultatų sklaidai ir mokslininkų skatinimui. Didžioji lėšų dalis buvo panaudota atnaujinant darbuotojų ir studentų kompiuterinę klasę. Ši kompiuterinė ir programinė įranga padeda užtikrinti Istorijos fakultete vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų ryšius su praktine-taikomąja sritimis – naudoti fizinių ir technologijos mokslų pasiekimus bei priemones istorijos, archeologijos, paveldo studijose (GIS, ESRI, ArcGIS programinės įrangos – žemėlapių, duomenų bazių, archeologinių brėžinių ir piešinių sudarymas ir kt.).

Kita lėšų dalis buvo skirta Istorijos fakulteto mokslininkų tiriamųjų darbų ir tarptautiškumo sklaidai, viešinant Lietuvos istorijos tyrimus tarptautiniu lygiu – finansuotas 11 straipsnių, kurie bus publikuoti užsienio leidiniuose, vertimas į anglų kalbą.

Galiausiai buvo paskelbta Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos mokslo tyrimus. Šių metų premija per Istorijos fakulteto baigiamąją mokslo metų šventę birželio 26 d. Šv. Jonų bažnyčioje buvo įteikta doc. Marijai Drėmaitei už dvi monografijas apie tarpukario ir sovietmečio architektūrą (Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje, 1918-1940, Vilnius: Lapas, 2016; Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017).

Juozo Sido parama leidžia stiprinti sritis, kuriose labiausiai trūksta resursų – tyrimų infrastruktūrą ir paramą tarptautinėms aukšto lygio publikacijoms Lietuvos istorijos tema rengti.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad 2017 m. gruodžio 7 d. fakulteto Taryboje įvyko slaptas balsavimas Istorijos fakulteto dekano rinkimuose.

Istorijos fakulteto dekanu vienbalsiai išrinktas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

VU Istorijos fakulteto

Rinkimų komisija

2017 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienis), 14.30 val., 211 aud. Istorijos fakulteto Tarybos posėdyje vyks fakulteto dekano rinkimai. 

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

Lapkričio 29 d. (trečiadienį), 15 val. Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks kandidato VU Istorijos fakulteto dekano rinkimuose, profesoriaus Rimvydo Petrausko  programinių nuostatų pristatymas.

Kviečiame dalyvauti!

Nei vienam iš kandidatų abiejuose rinkimuose nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis po 2 daugiausiai balsų surinkusius kandidatus. Plačiau apie rezultatus: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4553-patvirtinti-senato-nariu-rinkimu-pirmojo-turo-rezultatai

Antro turo grafikas:

Lapkričio 14 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 15 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 16 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

2017 m. gruodžio 17 d. baigiasi Istorijos fakulteto dekano kadencija. Remiantis VU Istorijos fakulteto nuostatais, likus 4 mėnesiams iki kadencijos  pabaigos buvo paskelbtos konkurso sąlygos dekano pareigoms užimti, sudaryta dekano rinkimų komisija. Taip pat buvo nustatytas galutinis pareiškiminių dokumentų priėmimo terminas – 2017 m. lapkričio 2 d. Iki nurodytos datos VU Istorijos fakulteto dekano rinkimų komisija gavo vienintelio paraiškovo – prof. Rimvydo Petrausko pareiškiminius dokumentus. Pateiktieji dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Komisija pripažino prof. R. Petrauską esant kandidatu VU Istorijos fakulteto dekano rinkimuose.  Apie tai buvo informuota Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Taryba.

Kandidato programinių nuostatų pristatymas numatytas 2017 m. lapkričio 29 d. Istorijos fakulteto dekano rinkimai vyks 2017 m. gruodžio 7 d.

VU Istorijos fakulteto dekano rinkimo komisija: 

doc. dr. Saulius Kaubrys (pirmininkas),

doc. dr. Genutė Kirkienė, 

doc. dr. Gintautas Vėlius.

• Doc. dr. Nerijus Šepetys: „Auroros“ šešėlyje. Šimtas Rusijos revoliucijos metų 

Šis pasakojimas yra apie bolševikus ir komunizmą*, t.y. apie dalykus, kurie pavadinime nepaminėti. Ant­rame plane juos palikau sąmoningai, taip signalizuodamas dažną mūsų (europiečių, vakariečių) suvokimo bėdą, kai bolševizmas pražiūrimas, suvedamas į tai, kas istoriškai ar geografiškai stabilu ir (at)pažįstama: (ko gi norėti, juk čia –) Rytai, Azija, o dažniausiai Rusija.

Daugiau skaityti 15min.lt

• Dr. Ryšard Gaidis apie bolševikų revoliuciją: nuo pradžių buvo kuriama nusikaltėliška sistema 

Bolševikų revoliucija 1917-ųjų lapkričio 7 dieną prasidėjo kaip dalies Petrogrado darbininkų ir kareivių maištas prieš sutvirtėti nespėjusią Rusijos respubliką. Praėjus šimtui metų, pasaulis vis dar bando atsigauti nuo katastrofiškų Spalio perversmo pasekmių. Nemažai progų buvo iššvaistyta pačioje pradžioje, kai tiek Rusijai vadovavusi Laikinoji vyriausybė, tiek ir vėliau „baltųjų“ pajėgų vadai bei Vakarų šalių interventai pakartotinai neįvertino Vladimiro Lenino šalininkų keliamo pavojaus ir nesuderino savo veiksmų, naujienų portalui Alfa.lt sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas dr. Ryšard Gaidis.

Daugiau skaityti Alfa.lt

• Pokalbis su dr. Tomu Vaiseta: Bolševikai labai gerai žinojo, ką norėtų padaryti su žmonija 

Perversmas, revoliucija, revoliucija revoliucijoje – įvairiai vadinama bolševikų sėkmės istorija mini savo šimtmetį. Maža, tačiau ryžtinga politinė grupuotė su stipria ideologija ir Vladimiru Leninu priešakyje 1917 m. spalio 25 d. pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso XX a. istorinį naratyvą. Vis dėlto komunizmo įsigalėjimas, Vakaruose suvokiamas kaip didžiulė humaniškumo tragedija, Rusijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Anot rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos, dabartinė Kremliaus valdžia pasimokė ir nereiškia savo ideologijos taip tiesmukai, kaip tai darė bolševikai, tačiau siekis susigrąžinti Rusijos galybę sau įkvėpimo semiasi iš tų pačių komunistinės diktatūros herojų.

Pokalbis T. Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje.

Daugiau skaityti Bernardinai.lt

Likus 100 dienų iki valstybės šimtmečio minėjimo, antradienį (2017 11 07) Vilniaus geležinkelio stotyje buvo pristatytos būsimos šventės programos veiklos Lietuvoje bei užsienyje.

Šimtmečio pasakojimo ir naratyvo autoriai – VU Istorijos fakulteto istorikai prof. Alfredas Bumblauskas ir dr. Norbertas Černiauskas.

„Mus pakvietė, kad padėtume susigaudyti, kur yra tas šimtmetis. Ir kodėl jį reikia švęsti, nors ką tik minėjimo tūkstantmetį. Kiek čia tų datų gali būti? Bet vasario 16 atskirai reikia identifikuoti. Šimtmetis yra mūsų jaunosios, moderniosios šalies pradžia. Ir mes jį pasirenkame. Mes nesistengiame minėti tik tos kartos žmonių, mus jungia mūsų trispalvė. Ji ir yra mūsų šimtmečio spalvos“, – susirinkusiems pasakojo prof. A. Bumblauskas.

Istorikas dr. N.Černiauskas pritarė, kad švenčiame ne tik viena diena: „Mes švenčiame ne vienos dienos, ne akto pasirašymo dieną. Būtent visą visumą. Šitas šimtas metų jungia visas skirtingas istorines epochas, kurios nebūtinai mums yra smagios. Kas jas jungia? Tai būtent trispalvė“. 

Plačiau skaityti:

Pristatyta Valstybės šimtmečio programa: bus bandoma apimti tris Lietuvos epochas, 15min.

Pristatyta esminė šimtmečio mintis – mes esame herojai, Lrytas.

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) 17 val. Istorijos fakulteto 211 aud. susitikti su kandidate į VU Senatą doc. dr. Nerija Putinaite.

Daugiau informacijos apie kanditatę žr. čia.