Naujienos

VU Istorijos fakulteto docentai dr. Dalia Bukelevičiūtė ir dr. Ramojus Kraujelis yra išvykę į vizitą Kinijoje. Pekine birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba vadovaujama R. Kraujelio pasirašė supratimo memorandumą dėl tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo. Tai turėtų atverti platesnes galimybes ateities tyrimams.

Birželio 26 d. Harbine Dalia Bukelevičiūtė tarptautinėje konferencijoje pristatė lietuvių bendruomenės gyvenimo aplinkybes Harbine 1905-1945 m. bei vienintelio Lietuvos konsulato Azijoje, t. y. Harbine veiklą. D. Bukelevičiūtė pranešimą skaitė gavusi vardinį Harbino miesto (kuriame gyvena apie 10 mln. gyventojų) mero pakvietimą. Šioje konferencijoje dalyvauja daugiau nei 150 dalyvių iš užsienio valstybių JAV, Rusijos, Izraelio, Kanados, Australijos, Lenkijos ir kt. Pranešimas susilaukė didelio dalyvių susidomėjimo, nes iki 1945 m. Harbine buvo išduota apie 700 lietuviškų pasų įvairių tautų atstovams, tad konferencijoje buvę Harbino gyventojai atskleidžia savo asmenines sąsajas su Lietuva. D. Bukelevičiūtė dalyvavo susitikime su Hrbino meru, kuriam buvo pristatytos galimos ateitie bendradarbiavimo perspektyvos.

R. Kraujelis ir D. Bukelevičiūtė bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys lydimi Lietuvos ambasados atašė Ryčio Satkausko birželio 27 d. lankėsi Harbino miesto archyve, kur buvo deramasi dėl lietuvių gyvenusių Harbine archyvinių bylų perdavimo Lietuvai ir atvėrimo Lietuvos mokslininkams. Istorikai lankėsi Harbino kapines, kuriose yra palaidoti ir buvę lietuvių bendruomenės nariai, bei Lietuvos karaimų įkurtą tabako fabriką. 

Gegužės 26 dieną Atviros Lietuvos Fondo namuose įvyko antrasis renginys iš ciklo „Europos idėjos paieškos“. Diskutavo kultūros antropologas ir istorikas, publicistas profesorius Andrzej Mencwel (Instytut Kultury Polskiej, Varšuva), Vilniaus universiteto kultūros istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir teatrologas Vaidas Jauniškis. Pokalbį moderavo Vilniaus universiteto kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. 

Diskusijoje svarstyta, ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; (Jerzy Giedroyco idėjų kontekste) ar iš tiesų šio žmogaus pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte?

Olf.lt skaitytojams siūlome diskusijos ištrauką. 

Balandžio 18 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus” (toliau – Projektas) įgyvendinimo sutartį, kuris finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų, prisidedant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Šio projekto partneriai yra Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, atsakingas už mokslinius tyrimus, ir Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija.

Departamentas 2016 m. taip pat vykdė projektą Nesvyžiaus Šv. Dievo Kūno bažnyčioje rūsio patalpose įrengtame LDK didikų Radvilų giminės mauzoliejuje. Projekto eigoje buvo įsitikinta, kad rūsiuose įrengto mauzoliejaus fizinė būklė blogėja, todėl kol nebus sustabdytas drėgmės skverbimasis į rūsio patalpas, galima atlikti tik palaikų antropologinius tyrimus. Praeitų metų patirtis parodė, kad karstai yra sumaišyti, o palaikai yra natūraliai mumifikuoti arba pritaikyti unikalūs mumifikavimo būdai, kurie Lietuvoje nebuvo taikomi. Todėl kolegoms iš Baltarusijos pasiūlyta gauti leidimus dėl mėginių išvežimo ir laboratorinių tyrimų atlikimo, kurie padėtų tiksliau identifikuoti palaikus.

Labai svarbi šių metų Projekto veikla - pasidalijimas su kolegomis iš Baltarusijos sukaupta kultūros paveldo apsaugos specialistų patirtimi. Šiuo tikslu gegužės 22 – 27 d. į Vilnių atvyko Baltarusijos kultūros paveldo apsaugos specialistai, kurie dalyvauja praktiniame mokomajame seminare „Kultūros paveldo tvarkybos pamokos in situ“. Šio seminaro metu specialistai konkrečiuose objektuose supažindinami su polichromijos, dekoro ir kt. restauravimo/atkūrimo ypatumais, palaidojimo vietų apsauga ir tvarkyba, medžio ir metalo dirbinių restauravimu ir kt. Mokymai vyksta Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose (Rumšiškėse, Kaune, Kretingoje ir Palangoje).

Be jau minėtų veiklų - antropologinių tyrimų ir praktinio mokomojo seminaro, numatytos dvi konferencijos (Vilniuje ir Minske), kurių metu specialistai supažindins su tyrimų Radvilų mauzoliejuje rezultatais.

Apie 2016 m. birželio 13–14 d. vykusį bendro Lietuvos ir Baltarusijos projekto „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ praktinį-mokomąjį seminarą VU Istorijos fakultete žr. čia

Taip pat žr.: VU mokslininkai Baltarusijoje tyrė kunigaikščių Radvilų palaikus    

Antrajame „Istorijos laboratorija“ pokalbyje Kokie didvyriai miega sovietų kapuose? - VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas dr. Salvijus Kulevičius bei Naujosios istorijos katedros lektorius dr. Norbertas Černiauskas.

Kiek yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje, kaip jos atsirado ir kaip buvo išnaudojimos politiniais bei ideologiniais tikslais sovietmečiu? Kodėl dėl palaidojimo vietų įsižiebia atminčių konfliktai? Kodėl žuvusieji, kaip skulptūros, obeliskai ir stelos, pradėjo naują, simbolinę, kelionę, kuri tęsiasi iki šiol – kaip ilgai ir rūpestingai puoselėjamas, politinius ir ideologinius tikslus realizuojantis mitas? Kaip į Sovietų sąjungos palaidojimo vietas pažvelgti ne tik per istorijos ir paveldo, bet ir propagandos prizmes? Šiuos ir kitus klausimus pokalbio metu ir atsako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikai.

Pokalbio video žr. čia 

Taip pat skaitykite DELFI: Sovietmečio palikimas Lietuvoje: šiuos objektus Rusija gali panaudoti kaip Trojos arklį

Startavo bendras "Delfi" ir VU Istorijos fakulteto projektas "Istorijos laboratorija". Du mėnesius kiekvieną antradienį IF dirbantys istorikai, archeologai, antropologai ir kultūros istorikai "Delfi" studijoje svarstys pačius įvairiausius klausimus, susijusius mūsų dabartimi ir praeitimi. 

Visuomenėje jau kurį laiką netyla diskusijos dėl to, kas nutiko su yrančiu Gedimino pilies kalnu. Ar tikrai jis gali nuvirsti? Ką reikia daryti, norint to išvengti? Apie tai DELFI TV konferencijoje svarstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius Albinas Kuncevičius ir Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas Aurimas Švedas.

Ne veltui vienu garsiausių Lietuvos archeologų vadinamas A. Kuncevičius yra daugiausiai kapų ištyrinėjęs mokslininkas. Pagarsėjęs kaip Senųjų Trakų pilies tyrinėtojas, kasinėjęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, didžiausio pasisiekimo jis sulaukė 2003–2011 metais, kai kasinėjimų Dubingių piliavietėje metu kartu su kitais archeologais rado bene garsiausių LDK didikų, netgi šalies valdovais tituluotų Radvilų palaikus.

„Kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją, didžioji dalis piliakalnių naudota iki Žalgirio mūšio ir tik nedidelė dalis naudoti kaip dvarai, tarp jų ir Dubingiai. Kiekvienas archeologas žino, kad Dubingiai susiję su Radvilomis, o mes kaip tik ieškojome vietos, kur galima vykdyti studentų praktiką.

Nusprendėme patyrinėti dar Vytauto Didžiojo statytos bažnyčios griuvėsius. Kalvos viduryje išsikasėme dievo stalą ir po grindimis radome kolektyvinį palaidojimą“, – apie aštuonių žmonių palaikų radinį dėžėje pasakojo archeologas. Bijodami apsirikti, archeologai savo radinio negarsino iki 2005 m. gegužės 2 d. Sugretinus įvairius antropometrinius, istorinius, ikonografinius duomenis nustatyta, kad bažnyčioje buvo palaidoti mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkova, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus ir žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila. 2009 m. rugsėjį įvyko atsisveikinimo su Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija, o už tiriamąją veiklą A. Kuncevičiui kartu su Rimantu Jankausku ir Rimvydu Laužiku skirta Nacionalinė mokslo pažangos premija.

Pokalbį (su video) žiūrėkite DELFI

Vilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs aplinkosaugoje, vėliau ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, A. Kuncevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.

Neįgyvendinta svajonė atvėrė duris naujam pomėgiui 

Archeologas prasitaria, kad išties jis turėjo didelį norą studijuoti Lietuvos istoriją, tačiau ten jis buvo nepriimtas. Tai lėmė archeologijos studijų pasirinkimą, kurios apėmė itin platų spektrą – nuo šiaurės elnių iki dabartinių kasinėjimų. Baigęs studijas ilgą laiką A.Kuncevičius dirbo paminklosaugoje, tačiau mokslo ir naujų atradimų profesoriui buvo negana. Anot mokslų daktaro, valdovų rūmai jam, dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš ir domėjausi dalykais, kurie susiję su LDK. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis valdovų rūmais ir galiausiai juos kasinėti. 1988–1990 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo inicijuojamos šimtai ekskursijų, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą – apatinis aukštas, atkasti rūsiai ir kokliai buvo rasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A. Kuncevičius.

Visą interviu skaitykite 15min.lt

Tomas Vaiseta nustebo išgirdęs, kad Vilniaus universiteto Istorijos fakultete jis gali rašyti net ir eilėraštį, jeigu taip sugebės pasakyti ką nors naujo ir savito. Prieš įžengdamas į auditoriją galvoje jis turėjo visiškai kitokį istorijos mokslo vaizdinį, kitaip suvokė istorikų veiklą. Per studijų metus T. Vaiseta neparašė eilėraščio profesoriui, tačiau sėkmingai baigė magistro studijų programą, o vėliau apsigynė daktaro disertaciją.

32 metų istorikas T.Vaiseta sutiko pasikalbėti apie tai, kaip universitetas ugdo gebėjimą mąstyti.

– Kaip jaunas žmogus gali savyje atpažinti istoriką?

– Kartą važiuodami su panašaus amžiaus kolega istoriku Norbertu Černiausku į komandiruotę įsikalbėjome apie savo ankstyvą paauglystę. Paaiškėjo, kad nors mūsų pomėgiai ir interesai skyrėsi, tačiau turėjome bendrą polinkį – į sąsiuvinius kruopščiai užrašinėjome NBA krepšininkų ir komandų statistiką. Jau tuomet toks užsiėmimas turėjo atrodyti bergždžias, šiais laikais jis būtų visiškai nesuprantamas, tačiau tuomet pagalvojau, kad tokie polinkiai formuoja istoriką – noras ieškoti, kaupti medžiagą, ją sisteminti, analizuoti. Iš tokio juoko, kuris galbūt tiktų visiems (būsimiems) mokslininkams apibūdinti, galima būtų ieškoti ir rimtesnio atsakymo, kad į istoriją palinksta žmonės, kuriuos pirmiausia domina ne gamtos, elementariųjų dalelių ar skaičių, o žmonių gyvenamas pasaulis ir jų tikrovė, kuriamos to gyvenimo formos ir prasmės. Kiek esu bendravęs su kitais istorikais, faktiškai visi galėtų paliudyti ir kitą nuo ankstyvų metų turėtą polinkį – tekstams. Tekstus šiuo atveju suprantu plačiąja kultūrine prasme – visa tai, ką galima vienaip ar kitaip skaityti: ne tik knygos, straipsniai, dokumentai, bet ir filmai, fotografijos, dailės kūriniai ir t. t. Jeigu žmogus turi polinkį būti su tekstais, tarp tekstų ir tekstuose, istorijos ir kultūros istorijos studijos taip pat jam labai tiktų. Be to, skirtingai nuo pasitaikančių stereotipinių įsivaizdavimų, istorijos pažinimui reikalingas universalus žvilgsnis, net jei nagrinėji labai siaurą ir specifinį klausimą. Istorikas neįsivaizduoja, kaip galima, tarkime, politinį įvykį suprasti be žinių apie to meto ekonominį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Todėl istorija labai tinka tiems, kurie linkę domėtis juos supančiu pasauliu kuo plačiau, universaliau, nebijodami aprėpti kelias, tarpusavyje iš pirmo žvilgsnio net mažai susijusias gyvenimo sferas. Galiausiai, kadangi paauglystėje svarsčiau ir apie astronomo profesiją, galėčiau pasakyti ir visai romantiškai: jeigu galvodami apie mūsų visų praeitį jaučiate tą patį baugų, neaprėpiamą ir neapčiuopiamą jausmą, kaip ir spoksodami į žvaigždėtą dangų, tikrai galite studijuoti istoriją – esminį dalyką jau esate supratę.

Visą interviu skaitykite: 15min.lt

Dvylika Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų akademinių asociacijų, vienijančių apie pusantro tūkstančio narių, paskelbė deklaraciją, kuria reikalaujama esmingai atnaujinti Lietuvos mokslo politiką. Pabrėžiama, kad mokslas ir studijos pagaliau turi tapti pagrindiniu Lietuvos valstybės prioritetu, ir tai turi būti įtvirtinta nacionaliniu susitarimu.

Deklaracija žymi ją pasirašiusių HSM asociacijų Sąjūdį – gilesnio tarpusavio bendradarbiavimo pradžią. Susibūrę HSM draugijų atstovai sieks, kad politikai galiausiai pradėtų skirti reikalingą dėmesį tiek HSM disciplinų plėtotei, tiek visos mokslo politikos atnaujinimui. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia.

Taip pat skaitykite VU naujienuose. 

VU Istorijos fakultetas 2017 m. balandžio 22 d. kviečia 9-12 klasių mokinius į ISTORIJOS LABORATORIJĄ. Užsiėmimai vyks 11.00 – 15.30 val., 211 auditorijoje.

Istorijos ir kultūros tyrimai, antropologiniai ir archeologiniai eksperimentai: nuo kasdienybės rekonstrukcijos iki istorinio detektyvo. Sėkmingai atlikus kūrybines ir analitines užduotis, Jums bus įteiktas Jaunojo istoriko tyrėjo pažymėjimas.

Užsiėmimai nemokami. 

Jei susidomėjote – registruokitės adresu: 

2017 m. ISTORIJOS LABORATORIJOS programa

Daugiau informacijos apie ISTORIJOS LABORATORIJĄ žr. čia

Balandžio 24 d. (pirmadienį) 16 val. kviečiame dalyvauti kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą debatuose, kurie vyks Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje (Saulėtekio al. 9, I rūmai, 217 auditorija).

VU Taryba tiesiogiai dalyvauja didžiausio šalies universiteto valdyme ir yra vienas pagrindinių jo valdymo organų bei rūpinasi strateginiais aukštosios mokyklos plėtros klausimais. Šiuo metu kandidatai pretenduoja į dvi laisvas VU Tarybos vietas.

VU Tarybos nariu – ne Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Giedrius Dusevičius (UAB „Inus“) ir Česlavas Okinčicas (advokatas).

VU Tarybos nariu – Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Aleksandras Dobryninas (VU Filosofijos fakultetas), Nerija Putinaitė (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) ir Vytautas Nekrošius (VU Teisės fakultetas).

Renginį moderuos Universiteto alumnas, žurnalistas Aurimas Perednis. Renginys bus transliuojamas ir internetu: https://www.youtube.com/watch?v=lBLOAvLR83s

Jeigu turite klausimų kandidatams, kviečiame juos pateikti e. paštu () arba komentaruose po transliacijos nuoroda. 

Primename, kad Tarybos narių rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose numatyti šių metų balandžio 25-26 dienomis.

Su kandidatais į VU Tarybą galite susipažinti VU puslapyje.

Kviečiame susipažinti su kandidatais, diskutuoti, domėtis ir aktyviai dalyvauti naujųjų VU Tarybos narių rinkimuose!

VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į dvi Universiteto tarybos narių vietas sąrašą bei patvirtino, jog abeji rinkimai vyks balandžio 25-26 dienomis (prieš savaitę tradiciškai bus numatytas išankstinis balsavimas).

Su išsamesne informacija galite susipažinti čia: http://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-naujienos/4247-patvirtintas-kandidatu-i-vilniaus-universiteto-tarybos-narius-sarasas-3

Istorijos fakulteto

Rinkimų komisija

Sveikinu savo ir fakulteto bendruomenės vardu kolegą prof. Liudą Mažylį su puikiu atradimu. Nereikia sakyti, ką šis dokumentas reiškia ir mums istorikams, ir visuomenei. Toks atradimas taip pat yra nuostabus įvykis mokslininko gyvenime, vainikuojantis ne visuomet matomą kruopštų darbą.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas

prof. Rimvydas Petrauskas

Vilniaus universitetas pradeda projektą "Grįžtanti atmintis – Recovering Memory". Projektą globoja universiteto Bendruomenės reikalų prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, įgyvendina – Istorijos fakulteto mokslininkai, kartu su VU muziejumi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru. Iškilminga Atminties diplomų įteikimo ceremonija vyks 2017 m. balandžio 3 d. Ceremoniją ketinama transliuoti per Facebook.

Projektu „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“ siekiama įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis, išreikšti jiems pagarbą simboliniais diplomais. „Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Tikimasi, kad jo teikimo ceremonijos taps tradiciniu Vilniaus universiteto bendruomenės renginiu“, – teigia viena projekto idėjos autorių, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė.

Daugiau informacijos VU naujienuose, BNS inf.

Lietuvos archeologijos draugija geriausiais 2016 metų archeologais už Lietuvos ir Europos archeologų mokslinio bendradarbiavimo stiprinimą, inicijuojant XXII Europos archeologų asociacijos kongresą Vilniuje paskelbė VU Istorijos fakulteto prof. dr. Albiną Kuncevičių bei doktorantę Agnę Žilinskaitę.

Sveikiname!

Nepakakus kvorumo, 2017 m. sausio 24-25 d. vykę Tarybos nario rinkimai paskelbti neįvykusiais.

2017 m. vasario 21 d. Senatas inicijavo dvejus naujus rinkimus į Universiteto tarybos narių vietas (su nutarimu galite susipažinti: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2017-2/S-2017-2-3.pdf ):

1)  Pakartotinius rinkimus į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (dalyvauja visi Universiteto rinkėjai);

2)  Rinkimus į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (rinkimuose dalyvaus šiai mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos rinkėjai).

Kandidatų į Tarybos narius kėlimo laikotarpis 2017 m. vasario 22 d. – kovo 22 d.

Išankstinis Tarybos nario rinkimų balsavimas vyks 2017 m. balandžio 18-19 d.

Tarybos nario rinkimai vyks 2017 m. balandžio 25-26 d.

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė dr. Gražina Sviderskytė už mokslinį darbą „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno byla: istorinis vystymasis, traktuotė, naratyvo kaita“.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse vienu iš nugalėtoju tapo IF magistrantas Marius Debesis už mokslinį (bakalauro) darbą „Seniūnų institutas Lietuvoje 1918–1940 m.: veiklos galios ir jų raiška“ (darbo vadovas doc. Saulius Kaubrys).

Sveikiname!

Minint Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo vasario 16 dienos šventę jaučiame gyvesnį patriotiškumo dvelksmą, gatvėse matome iškeltas vėliavas, girdime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tačiau ar susimąstome kodėl, kaip, kam esame dėkingi už laisvę? Šiais ir kitais klausimais kalbėta vasario 13 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusioje diskusijoje: „Likimo vardas – Valdas Adamkus“: apie nematomą Prezidento darbo pusę, Lietuvos valstybės dabartį bei ateities vizijas.

Nesutrumpintas renginio pavadinimas atskleidžia įvykio dedikaciją tai Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimui bei Lietuvos dabarčiai ir ateičiai apžvelgti skirta diskusija. Renginys prasidėjo Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko sveikinimu bei diskusijos moderatoriaus prof. dr. Alfredo Bumblausko žodžiais: „Geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas“. Po tokių žodžių prisistatė renginio svečias Jo ekscelencija Valdas Adamkus. Pasak jo, Lietuva laisvę atgavo žmonių stiprios valios dėka.

Daugiau skaitykite žurnale „Po liepa“

Nuotr. Indrės Petkutės

Daugiau nuotraukų rasite Istorijos fakulteto facebook paskyroje

Prasidėjo registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą, kuri organizuojama kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams, besidomintiems istorija, siekiantiems žinių, kūrybingiems ir norintiems tobulėti.  

Registracija vyksta iki kovo 3 d. Registracijos anketą rasite čia.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, Lietuvos ir Visuotinės bei kultūros istorijos esminiais faktais. Įgis teorinių žinių, kurios yra būtinos besidomintiems istorija, ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą, taip pat padės ugdyti reikalingus gebėjimus bei įgūdžius.

Mokiniai klausysis paskaitų, susipažins bei tiesiogiai pabendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais. Bus mokomi išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, analizuoti istorinius faktus, argumentuotai dėstyti savo nuomonę.

Mokymo programa sukurta aktualiausiomis jauniesiems istorikams temomis. Į programą įtrauktos tiek teorinės paskaitos, tiek edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos.

Mokykla yra vienmetė. Mokslas susideda iš 3 sesijų ir individualaus darbo per metus. 

Mokyklos baigimo pažymėjimą gauna sėkmingai atlikusieji programoje numatytas užduotis. Likusieji mokiniai gauna išklausiusiojo mokyklos kursą pažymėjimą. 

Mokslas mokamas. Į kainą įskaičiuota: edukacinė programa, ekskursijos. Vienos sesijos kaina – 12 € (už mokslą reikia sumokėti iki sesijos pradžios, mokėti už kiekvieną sesiją atskirai). Daugiau informacijos rasite Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro puslapyje. 

Jaunųjų istorikų mokyklos 2017 programa

Apie jau vykusias Jaunųjų istorikų mokyklas žiūrėkite čia. 

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

„Kodėl užmigome? Dėl to, kad mūsų tėvynės patriarchai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius ir Maironis taip norėjo. Jie sukūrė „užmigimo–atbudimo“ koncepciją, kuria siekta atsiriboti nuo lenkiškos kultūros. Iš to išeina, kad ir Vilniaus mums nereikia. Juozas Tumas-Vaižgantas jį net pavadinęs tautos gangrena. Taigi pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti, nes be jos negalime adekvačiai ugdytis europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“, – įsitikinęs VU istorikas.

Daugiau skaitykite VU naujienuose

E. Kurausko nuotrauka

Daugiau nuotraukų iš studijų mugės „Studijos 2017” rasite VU facebook paskyroje.

Tarpukaris, pirmosios sovietų ir nacių okupacijos laikas, sovietmetis, galiausiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, jos įtvirtinimas – visa tai teko išgyventi literatūrologei, teatrologei, germanistei, ilgametei Atviros Lietuvos fondo pirmininkei Irenai Veisaitei.

Keturias skirtingas epochas apimanti jos gyvenimo istorija nugulė į knygos puslapius, kurie iš naujo buvo praskleisti ketvirtadienio vakarą. Vilniaus universiteto bibliotekoje, ypač puošnioje Baltojoje salėje, VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas surengė savo naujos, I.Veisaitei dedikuotos knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymą, sudominusį kelias dešimtis žmonių.

Skaitykite daugiau 15min.