Seminaras „Metalo ieškikliai Lietuvos archeologijoje“
Archeologijos katedra drauge su Lietuvos archeologijos draugija gruodžio 8 d., 15 val., VU Istorijos fakulteto 211 aud. kviečia į seminarą „Metalo ieškikliai Lietuvos archeologijoje“.
Archeologijos katedra drauge su Lietuvos archeologijos draugija gruodžio 8 d., 15 val., VU Istorijos fakulteto 211 aud. kviečia į seminarą „Metalo ieškikliai Lietuvos archeologijoje“.
2017 m. lapkričio 24 d. (penktadienis) Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija TARP VAKARŲ IR RYTŲ KRIKŠČIONYBIŲ TRADICIJŲ: VILNIAUS ŠVČ. TREJYBĖS ŠVENTOVĖ IR VIENUOLYNAS XIV–XIX A. arba STAČIATIKIŲ IR UNITŲ VISUOMENĖS LDK: ISTORIJA, KULTŪRA, ATMINTIS.
Konferencija vyks rusų, anglų ir lenkų kalbomis
KVIEČIAME DALYVAUTI!
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
2017 m. lapkričio 24 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas ir tarpdisciplininė diskusija „Lietuvos (istoriografijos) raida modernybėje“. Diskusijoje dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto mokslininkai Roma Bončkutė, Aldis Gedutis, Liutauras Kraniauskas, Marijus Šidlauskas ir Vacys Vaivada.
Maloniai kviečiame!
Lietuvos istoriografijos raida – stulbinantis, intriguojantis ir viliojantis fenomenas. Maža būtų pasakyti, kad nuo pirmojo Lietuvos istorijos pasakojimo lietuvių kalba (1822) iki Lietuvos universiteto (1922) dėstomąja lietuvių kalba atidarymo, nuo pirmosios lietuvio Vakaruose parašytos ir išspausdintos istorinės disertacijos (1905) iki pirmojo Lietuvos istorikų suvažiavimo (2005) praėjo ištisi amžiai. Kam dar geriau galėtų tikti prancūzų istorikų nukalta longue durée (ilgosios trukmės) koncepcija? „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ – knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.
2017 m. lapkričio 15-16 d. VU Istorijos fakultete, 214 aud., vyks tarptautinė konferencija „Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges” (Istorijos dėstymas universitete: idėjos, problemos ir iššūkiai).
Organizatoriai:Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Transnacionalinės istorijos draugija ir Švedijos karalystės ambasada.
2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį), 17 val., 211 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo nare Ingrida Šimonyte.
Diskusijos tema: „Lietuvos mokestinė praktika: argumentai už ir prieš?“
Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Marius Ėmužis.
2017 m. lapkričio 28 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks istoriko, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docento dr. Liudo Jovaišos paskaita „Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?“. Renginys nemokamas, pradžia 17 val.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Trečioje ciklo „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“ paskaitoje pristatomą Vilniaus vyskupą Eustachijų Valavičių galima laikyti viena žymiausių katalikiškosios Reformos laikotarpio asmenybių. Pastarasis studijavo Vilniaus jėzuitų kolegijoje, vėliau Italijoje penkerius metus mokėsi filosofijos, teisės, teologijos, o grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime ir užėmė svarbias valdžios pareigybes. Eustachijus Valavičius sulaukė nemažai gražių apibūdinimų iš savo amžininkų ir net paties karaliaus. XVII a. dvasininko portrete paliktas įrašas pastarajį apibūdina kaip tobulą senatorių ir uolų ganytoją, o karaliaus Zigmanto Vazos žodžiai vyskupą pristato kaip puikiai prie gyvenimiškos situacijos ir aplinkybių prisitaikantį žmogų: „bažnyčioje – vyskupas, pobūvyje – kompanionas, dvare – dvariškis, tarp kunigų – kunigas, tarp politikų – politikas, tarp eretikų – eretikas“. Per keturiolika vyskupavimo metų (1616–1630) vyskupas pasižymėjo ne tik kaip geras administratorius ir ganytojas, bet demonstravo ir aukštus intelektinius gebėjimus.
Daugiau informacijos žr. čia
Maloniai kviečiame Jus į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Tomo Čelkio viešą paskaitą „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Paskaita vyks 2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.
Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.
2017 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienis) Signatarų namų salėje (Pilies g. 26) vyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.
2017 m. lapkričio 2 dieną [ketvirtadienį], 18 val. Architektūros [aktualijų] fondas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaitą „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“.
Paskaitą vyks VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje.
KUO PAŠNEKOVAS IŠSKIRTINIS?
Kultūros istorikė, profesorė Susan E. Reid (Loughborough universitetas) daug metų nagrinėja prieštaringą šaltojo karo epochos kultūrą ir šiame kontekste besiformavusį sovietinės buities modernizavimą, architektūrą ir dizainą. Jos su kolegomis parengta knyga „Style and Socialism“ tapo plačiai skaitoma ir referuojama ne tik akademiniame pasaulyje. Pastaruoju metu profesorė daug dėmesio skiria šaltojo karo laikų modernizacijos procesams buvusioje sovietinėje erdvėje – tyrinėja jos ekspozicinę kultūrą (Cold War Cultural Transactions: Designing USSR for the West in Brussels Expo ‘58), buities modernizavimo lenktynes (Cold War Kitchen) ir sovietinio vartojimo ypatumus (Cold War Binaries and the Culture of Consumption in the Late Soviet Home).
KUO ĮKVEPIANTIS POKALBIS?
Paskaitoje Susan E. Reid atkreipia dėmesį į namudinius procesus „prisitaikant“ gyventi standartizuotoje sovietinėje erdvėje, kuri išplito pradėjus N. Chruščiovo būsto industrializavimo programą XX a. šeštajame dešimtmetyje. Remdamasi materialiosios kultūros tyrimais ir sakytine istorija, kultūros istorikė atskleidžia masinės būsto statybos ir įrengimo prieštaringumus, neplanuotus ir nemodernius aspektus, tokius kaip vietinė improvizacija, “pasidaryk pats” metodai ir rankdarbiai. Autorė argumentuoja, kad tai nebuvo nei ardomieji, nei protesto veiksmai prieš egzistuojančią sistemą ar visuotinį modernizacijos procesą, greičiau priemonės, padedančios prie jo prisitaikyti.
Paskaita vyksta kaip VU IF vykdomo LMT finansuojamo mokslinio projekto “Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios” (vadovė Marija Drėmaitė) dalis.
***
Susan E. Reid – Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s
WHAT? Architecture [news] fund and Vilnius University, Faculty of History present an inspiring talk by Susan E. Reid ‘Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s’
WHERE? Vilnius Universitete, Faculty of History, hall 211, Universiteto g. 7, Vilnius
WHEN? November 2, 2017 [Thursday], 6 PM. In English.
HOW THE SPEAKER IS EXCEPTIONAL?
Susan E. Reid is a Professor of Cultural History at the Department of Politics History and International Relations, Loughborough University. She has published widely on visual and material culture, art, gender, consumption, and the everyday in the USSR, focusing on the 1950s–1960s. She has also researched Cold War art, design and visual culture, including Soviet participation in, and reception of, international exhibitions and World Fairs. Currently she is completing an oral history project on everyday aesthetics, socialist modernity, consumption and identity in Khrushchev-era housing, provisionally entitled Khrushchev Modern: Making Oneself at Home in the Soviet 1960s.
HOW THE TALK IS INSPIRING?
In cities across the Soviet Union in the late 1950s and early 1960s, new housing developments of plain five-storey apartment blocks mushroomed thanks to an intensive programme for mass industrialised housing construction launched by the Party-State in 1957. Modern living conditions
were to be created for millions, it was promised, through state planning and investment in the modernisation of construction, making maximum use of technology and factory prefabrication in place of bricklaying and other artisanal methods. Drawing on oral history and material culture, this article attends to some contradictory, seemingly unplanned and un-modern aspects of popular agency entailed in producing the modern Soviet environment, including the role of local improvisation, DIY and manual craft. These were not necessarily resistant to or subversive of the socialist state’s modernisation project but had a more complex and ambivalent relation to it, as complementary or compensatory accommodations that “tuned” universal models to local contingency.
2017 m. spalio 23 d. (pirmadienį), 17 val., Naujosios istorijos katedra visus futbolo aistruolius ir ne tik maloniai kviečia į apvaliojo stalo organizuojamą susitikimą / diskusiją su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku:
"Kada sulauksime Lietuvos futbolo renesanso: nekantrūs istorikai klausia – Edgaras Jankauskas atsako".
Moderuoja: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Norbertas Černiauskas
Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)
2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.
Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia.
Plačiajai visuomenei skirtų viešų paskaitų ciklas „Šviežia istorija“ skirtas įvairiais, netikėtais teminiais pjūviais patraukliai pristatyti naujausius tyrimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir kultūros paveldą iš skirtingų perspektyvų.
Šis tarpinstitucinis ir tarptautinis projektas atspindės įvairialypį LDK istorijos diskursą ir suteiks galimybę įvairių šalių tyrėjams pasidalinti naujausių tyrimų metų sukaupta patirtimi bei rezultatais.
PASKAITŲ KALENDORIUS:
Gruodžio 5 d., Gediminas Lesmaitis „Iki šauktinių buvo pašauktiniai. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė“;
2017 m. spalio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko paskaita „Albertas Radvila: pirmasis didikas vyskupo soste“.
Renginys nemokamas, pradžia 17 val. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Vilniaus vyskupo institucija – Lietuvoje pati seniausia ir garbingiausia: be jos, jungiančios Jogailos ir Vytauto valstybę su dabartine ES ir NATO nare, vargiai įsivaizduojama ne tik religinė ar kultūrinė, bet ir politinė bei ekonominė mūsų šalies istorija. Ši institucija – ne beveidis monolitas, o daugiau nei keturių dešimčių tragiškos ir komiškos, herojiškos ir ironiškos istorijos personažų galerija. Keletą iš jų plačiau pristatys paskaitų ciklas „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“. Jo metu ne vien susipažinsime su daugiau ar mažiau žinomais Vilniaus vyskupais, bet ir – kaip veidrodyje – su juos pristatančiais istorikais.
Paskaitų ciklas organizuojamas tęsiant Liudo Jovaišos knygoje„Vilniaus vyskupai ir jų portretai“pradėtą pažintį su Vilniaus vyskupijos ganytojais.
Daugiau informacijos Bažnytinio paveldo muziejaus puslapyje bei FB evente.
Paskaitų datos:
Spalio 17 d. Rimvydas Petrauskas. Albertas Radvila: pirmasis didikas vyskupo soste
Lapkričio 7 d. Darius Baronas. Paulius Alšėniškis: eretikų kūjis ar seno sukirpimo katalikas?
Lapkričio 28 d. Liudas Jovaiša. Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?
Gruodžio 12 d. Vaida Kamuntavičienė. Jurgis Bialozoras: uolus Bažnyčios ir valstybės tarnas
Taip pat žr.: http://bpmuziejus.lt/news/322/50/Paskaitu-ciklas-Vilniaus-vyskupu-istoriniai-portretai.html
Spalio 19 d. (ketvirtadienis) Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Konstitucijos salė ), spalio 21 d. Klaipėdos universitete (Herkaus Manto g. 84, Konferencijų salė, I a.) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“.
Konferncijos programa anglų k.
2017 m. spalio 17 d. KVIEČIAME į kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptose 2017 m. vykdytų tyrimų pristatymą PALAIDOJIMAI BAŽNYČIŲ KRIPTOSE IR JŲ TYRIMAI. Renginio pradžia 17.30 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7) 211 auditorijoje.
Bendras Lietuvos ir Baltarusijos kultūros paveldo puoselėjimo projektas „LDK didikų Radvilų palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus“
Projektas finansuojamas: Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis
Projektą įgyvendina: Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Projekto partneriai: Управление по охране историко-культурного наследия Министерства культуры Республики Беларусь, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
2017 m. spalio 12 – 13 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras ir Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija kviečia į tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių sentikių kultūros paveldas: tyrimai, paveldo aktualizavimas ir kultūros kelio idėja“ bei knygos Mari-Liis Paaver, Grigorijus Potašenko „IKONŲ TAPYTOJAS XX AMŽIUJE. IVANO MICHAILOVO GYVENIMAS IR KŪRYBA“ pristatymą spalio 13 d. 16 val.
Renginys vyks Istorijos fakulteto 214 aud.
2017 m. rugsėjo 6 – spalio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Čia piliakalniu slenka žemyn akmenėlis sunkus pamažu: Lietuvos piliakalnių tyrinėjimų apžvalga LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose (XIX a. vid. – XX a.)“.
Bibliotekos fonduose saugomo rankraštinio paveldo dokumentai supažindina lankytojus su piliakalnių tyrimais XIX a. viduryje – XX a., archeologais, tyrinėjusiais piliakalnius, juose rastais radiniais, vizualine informacija. Didžioji dalis parodos eksponatų yra iš archeologų Petro Tarasenkos, Prano Kulikausko ir Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fondų. Parodoje eksponuojami kasinėjimų dienoraščiai, piešiniai, fotografijos, įvairūs dokumentai iš Punios, Nemenčinės, Aukštadvario, Rudaminos, Narkūnų, Maišiagalos, Kernavės, Migonių, Apuolės, Pajevonio – Kunigiškių, Darbutų, Medvėgalio, Moškėnų – Laukupėnų, Velikuškio, Poteronių, Merkinės, Paukščių kalno piliakalnių kasinėjimų ir tyrimų. Eksponuojamas Eustachijaus Tiškevičiaus darbas apie piliakalnių kasinėjimus, Tado Daugirdo Darbutų piliakalnio tyrimai.
Daugiau žr. čia.
Studijų metų pradžios šventės RENOVATIO STUDIORUM programa VU ir Istorijos fakultete
2017 m. rugsėjo 1 d. (penktadienis):
9.30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme.
10.00 val. – Mokslo metų pradžios šventė Istorijos fakulteto bendruomenei Daukšos kiemelyje po liepa.
14.45 val. – Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3), nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.
15.30–16.30 val. – iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme. Koncertuos Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“ (meno vadovas Albinas Kučinskas) ir akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ (meno vadovė Rasa Gelgotienė). Iškilmių nuotaiką kels perkusijos studija „Afrikos būgnai“ (vadovas Gediminas Mačiulskis).
18.00 val. – vakaras su Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Gospel choru (Šv. Jono g. 12).
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Birželio 12 dieną 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) vyks kolektyvinės monografijos Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai) sutiktuvės.
Renginyje dalyvaus: Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto profesoriai habil. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis, dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Arvydas Pacevičius, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai dr. Reda Griškaitė, knygos recenzentas doc. dr. Rimantas Miknys ir kiti.
Renginio vedėjos: Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanė dr. Loreta Skurvydaitė.
Ši gausiai iliustruota kolektyvinė monografija, kurią parengė net 12 autorių (atsakomasis redaktorius – prof. habil. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis), atskleidžia Vilniaus universiteto regalijų, bibliotekos, archyvo, kolekcijų, muziejų ir įvairių rinkinių likimą įvairiais universiteto gyvavimo laikotarpiais.
Daugiau informacijos žr. čia
2017 m. gegužės 23–24 d. Valdovų rūmuose vyks tarptautinė mokslinė konferencija „VIENO VALDOVO IŠTIKIMI PAVALDINIAI...“: LIETUVA IR SAKSONIJA VALDANT VETINAMS.
Konferencijos organizatoriai:
Konferencijos partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
Oficialios konferencijos kalbos: Lietuvių ir vokiečių (sinchroninis vertimas)