Renginiai

2020 m. vasario 24 d. 17 val. kviečiame į Prof. Stefan Berger (Bochumas) paskaitą „Istorinių nacionalizmo tyrinėjimų perspektyvos šiandien“.

Renginio vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 211 aud.

Moderatorius ir komentatorius: dr. Darius Staliūnas, Lietuvos istorijos institutas
Paskaita vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių k.
Renginio partneris: Vilniaus universitetas

Nuo 1980-ųjų metų nacionalizmo tyrinėjimai visame pasaulyje išgyvena pakilimo laikotarpį, nors dar 1960-aisiais – 1970-aisiais metais mažai kas domėjosi šia tema. Į kokius etapus nuo 1980-ųjų metų būtų galima suskirstyti nacionalizmo tyrimus? Kokias reikšmingiausias mokslines kontroversijas šiame tyrimo lauke galima išskirti? Kokią įtaką šiai tyrimų sričiai turėjo 1990-aisiais metais įvykusi komunizmo griūtis? Kokios teorinės prieigos padarė didžiausią įtaką šiems tyrimams? Kokios yra nacionalizmo tyrinėjimų perspektyvos šiandien? Paskaitos metu bus siekiama apžvelgti vis sunkiau apčiuopiamą nacionalizmo tyrimų kraštovaizdį bei aptarti politinę ir socialinę nacionalizmo tyrimų įtaką šiandienos globaliame dešiniųjų populizmų amžiuje.

Stefan Berger yra socialinės istorijos profesorius bei Socialinių judėjimų instituto vadovas Rūro universitete Bochume. Jis taip pat vadovauja Rūro srities istorijos fondui bei yra Kardifo universiteto Jungtinėje Karalystėje garbės profesorius. Naujausios publikacijos: "Praeitis kaip istorija. Nacionalinis identitetas ir istorinė sąmonė modernioje Europoje", Basingstokas, 2015, Nacionalizmo istorijos rašymas, Londonas, 2019 (kartu su Eric Strom), vadovavo knygų serijos "Aprašyti tautą" leidimui (Basingstokas, 2007–2015).

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje paskaitų ciklas yra skirtas istorikams ir platesnei istorija besidominčiai visuomenei. Paskaitų metu bus diskutuojama svarbiais istoriniais klausimais bei bus nuolat siekiama pristatyti naujausius ir aktualiausius mokslinius tyrimus. Kviečiami pranešėjai bus istorikai(-ės) bei istorijai artimų disciplinų atstovai(-ės) iš daugiausiai vokiečiakalbės mokslinės erdvės. Vokietijos istorijos instituto paskaitų ciklas siekia tapti Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų susitikimų ir komunikacijos vieta. Paskaitos vyks pirmadieniais 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir Lietuvos istorijos institute.

2020-02-02 12:12

 Vasario 6 d. Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai kviečiami į išskirtinę dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ premjerą. Algio Kuzmicko kurtame filme pasakojama apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškos ir atradimo istoriją, kurioje ženklų pėdsaką paliko ir VU mokslininkai.

Režisieriaus teigimu, 2016 m. prasidėjus archeologiniams tyrimams Našlaičių kapinėse nei jis pats, nei iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų bei Vilniaus universiteto mokslininkų sudaryta komanda apie filmą nesvarstė.

„Mėnesį planuoti tyrimo darbai truko du vasaros ir rudens sezonus. Niekas negalėjo numatyti, kokį galimą scenarijų padiktuos tyrimų eiga. Suradus A. Ramanausko-Vanago palaikus nuspręsta filmuoti ir tolesnius tyrimo etapus. Tik tuomet buvo nutarta visą turimą filmuotą medžiagą susisteminti ir parengti siauresniam specialistų ratui skirtą filmą, į kurio peržiūrą kviečiama ir VU bendruomenė“, – pasakoja A. Kuzmickas.

Šiuo metu baigiama rengti dar viena filmo versija, kuri, atsisakius mokslinės detalios informacijos, bus skirta plačiajai visuomenei.

Po dokumentinio filmo premjeros visi dalyviai kviečiami į diskusiją su filmo kūrėju ir VU mokslininkais, dalyvavusia A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoje ir tolesniuose jų tyrimo etapuose.

Premjera vyks vasario 6 d. 18 val. VU Teatro salėje (universiteto g. 3, Vilnius). Dokumentinio filmo trukmė – 50 min. Norintiems dalyvauti renginyje būtina užsiregistruoti. Vietų skaičius ribotas. Registracijos formą rasite čia: https://www.vu.lt/registracija-i-vanago-sugrizimas-premjera

VU kapelionas kun. Eugenijus Puzynia SJ kviečia Istorijos fakulteto bendruomenę į Adventinį susitikimą / popietę, kuris įvyks pirmadienį, gruodžio 16 d., 16.30 val., fakulteto 211 auditorijoje. Prie arbatos puodelio galėsime skirti laiko neformaliam pokalbiui ir pabendravimui dvasinėmis ar gyvenimiškomis temomis, laužyti tradicinį kalėdaitį, palinkėti kolegoms ir visai fakulteto bendruomenei prasmingų artėjančių švenčių.

2019 m. lapkričio 12 d., 15.00-17.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 auditorijoje vyks LMT finansuojamos programos "Modernybė Lietuvoje" projekto "Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios" (S-MOD-17-21) seminaras ir rezultatų pristatymas bei aptarimas.

Projekto vykdytojai prof. dr. Marija Drėmaitė, dr. Viltė Janušauskaitė ir dokt. Matas Šiupšisnkas pristatys savo tirtas temas ir aptars jas su kviestiniais ekspertais.

Projekto vadovė Marija Drėmaitė pristatys projekto rezultatus (tyrimo aktualumą, sklaidos priemones, mokslinius straipsnius, pranešimus konferencijose ir parengtą monografiją).

Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas	Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba

Gruodžio 11 d. (trečiadienis), 17 val. kviečiame į VU Istorijos fakulteto metų renginį "Kodėl kai kurios istorinės knygos nesensta? Johano Huizingos "Viduramžių rudens" šimtmečiui"

Dalyvauja: prof. Marija Drėmaitė, doc. dr. Aurelijus Gieda, doktr. Povilas Andrius Stepavičius, doc. dr. Aurimas Švedas, dr. Artūras Vasiliauskas.

Renginio vieta: VU Istorijos fakultetas, 211 aud.

Renginio metu bus pristatytas leidyklos "Aukso žuvys" išleistas naujas Johano Huizingos knygos "Viduramžių ruduo" lietuviškas leidimas, kurią bus galima ir įsigyti.

Kviečiame į atvirą magistrantūros studijų modulio „Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida“ paskaitą
„Asmeninis investavimas: kaip uždirbti pinigus iš pinigų ir kada tinkamas metas tai pradėti daryti?"

Dėstytojai: p. Karolis Kybartas (Girtekos fondų valdytojas) ir p. Justinas Noreika (VU Fondo direktorius)
Paskaita vyks šių metų gruodžio 4 d. 11 val. VU Istorijos fakulteto 211 aud.
Kviečiame prisijungti, įgyti naujų įgūdžių ir išdrįsti pabandyti. Paskaita bus ne tik svarbi ir naudinga kiekvienam, bet ir praktiškai pritaikoma.

2019 m. gruodžio 5 - 7 dienomis vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Kylio Christiano Albrechto universiteto ir Herderio instituto Marburge rengiama tarptautinė mokslinė konferencija

„Unijos ir dalybos: naujos valdžios formos vėlyvųjų Viduramžių Europoje“
(Unions and Partitions: New Forms of Power in the Late Medieval Europe / Unionen und Teilungen. Neue Herrschaftsformen im spätmittelalterlichen Europa)

Konferencijos programa

Renginio vieta: Lietuvos nacionalinis muziejus Valdovų rūmai, Katedros a. 4.

Organizatoriai ir rėmėjai:

2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Stepono Batoro universiteto šimtmečiui.

Konferencijos programa - kvietimas

KONFERENCIJOS PROGRAMA

14.00 Konferencijos atidarymas – sveikinimai

14.30 Pranešimai

Prof. MARIJA DRĖMAITĖ. Vladas Drėma ir jo studijos Stepono Batoro universitete;
Prof. ANNA SUPRUNIUK. Abraham Suckever ir kiti Stepono Batoro universiteto studentai;
Prof. TOMAS VENCLOVA. Czesław Miłosz – Vilniaus universiteto studentas.

16.00 Parodos „Stepono Batoro universitetas 1919-1939“ atidarymas ir kavos pertrauka

16.45 Apvalaus stalo diskusija: SBU Lenkijos ir Lietuvos visuomenės opinijose

Diskutuos prof. ALFREDAS BUMBLAUSKAS, dr. BARBARA STANKEVIČ ir prof. MIROSŁAW A. SUPRUNIUK. Moderuos dr. ARTŪRAS VASILIAUSKAS.

Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Organizatoriai ir vykdytojai:

Lapkričio 26 d. 17 val. kviečiame į VU bibliotekos organizuojamą diskusiją, skirtą Stepono Batoro universiteto 100-mečiui: “Kodėl Czesławas Miłoszas nepriėmė pasiūlymo tapti Vilniaus universiteto garbės daktaru?”
Diskusijoje dalyvaus VU Istorijos fakulteto istorikai - profesorius dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Loreta Skurvydaitė, dr. Inga Leonavičiūtė.

1919 m. atkurtas Stepono Batoro universitetas buvo lenkiškas universitetas, tačiau jis žymėjo senojo, 1832 m. carinės Rusijos uždaryto universiteto tęstinumą. SBU tapo Alma Mater vieninteliam mūsų Nobelio premijos laureatui Cz. Miłoszui, kuris universitetą minėjo net savo laureato kalboje, o SBU uždarymą laikė istorine klaida. Kaip atsakyti į Cz. Miłoszo klausimą, ką Lietuva padarė, kad integruotų į savo kultūrą jo Alma Mater?

Diskusijos vieta: VU bibliotekos Č. Milošo skaitykla (Universiteto g. 3, I a.)

FB įvykis

Fotografija: Czesławas Miłoszas Vilniuje, 1929 m. Jeilio universiteto Beinecke biblioteka, Cz. Miłoszo kolekcija

Minint Valstybės archeologijos komisijos steigimo 100-metį, visus besidominčius archeologijos mokslo istorija ir šiandienos mokslo pasiekimais, kviečiame dalyvauti Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.

Renginys vyks 2019 m. lapkričio 22 d., 10 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, adresu Vilniaus g. 33, Kaunas.

Būtina išankstinė registracija el. paštu: iki lapkričio 21 d.

Renginio metu pranešimus skaitys Lietuvos bei užsienio šalių archeologai, paveldosaugininkai, istorikai. I-oji renginio sesija yra skirta Valstybės archeologijos komisijos istorijai ir veiklai pristatyti, antrojoje renginio dalyje pristatomi ir aktualizuojami pastarųjų metų svarbiausi Lietuvos archeologijos mokslo pasiekimai.
Renginį dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Renginys atviras ir nemokamas visiems norintiems dalyvauti. Konferencijos metu numatomas sinchroninis vertimas.

Kviečiame dalyvauti susitikime su DAAD lektriumi Vilniuje
dr. Alexander Mionskowski. 

Susitikimas vyks 2019 m. lapkričio 20 d., 17.15 val., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 214 auditorijoje. 

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir Pasvalio krašto muziejus nuoširdžiai Jus kviečia į seniesiems vėjo malūnams skirtą renginį –Senieji vėjo malūnai: istorija, atmintis, paveldas

Jūsų lauks pranešimai:

• Vėjo malūnai Lietuvoje: istorija ir svarba / Kamilė Daugėlienė
• Malūnų kelias į lietuvių protus ir širdis: dabartinio malūnų vaizdinio ištakos ir variacijos / Salvijus Kulevičius
• Praeičiai ar dabarčiai? Senųjų vėjo malūnų atgaivinimas / Zenonas Baubonis
• Kas gali prakalbinti senuosius malūnus? Lietuvos muziejų patirtys ir galimybės / Rasa Lalaitė
• Jūsų krašto senieji vėjo malūnai: likusieji ir jų istorijos / Alina Borzenkaitė

Biržai:
2019 m. lapkričio 20 d. (trečiadienį)
17.30 val.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Pilies arsenalo konferencijų salėje (Radvilos g. 3, Biržai)
Kvietimas

Kupiškis:
2019 m. lapkričio 27 d. (trečiadienį)
13.00 val.
Kupiškio etnografijos muziejaus Parodų salėje (Gedimino g. 2, Kupiškis)
Kvietimas

Panevėžys:
2019 m. lapkričio 27 d. (trečiadienį)
17.00 val.
Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23, Panevėžys)
Kvietimas

Rokiškis:
2019 m. lapkričio 20 d. (trečiadienį)
13.00 val.
Rokiškio krašto muziejaus Didžiojoje menėje (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis)
Kvietimas

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą: „Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“
Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius / e. paštu: / tel. +370 614 74265

Maloniai kviečiame į mokslinę konferenciją „Vilnius ir vilniečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais“.

Konferencija vyks 2019 m. lapkričio 14 ir 15 d. Lietuvos istorijos institute (Kražių g.5)

Konferencijos programa

Konferenciją organizuoja:

Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas
Adomo Mickevičiaus Univesitetas Poznanėje
VU Istorijos fakultetas
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Pasvalio krašto muziejus nuoširdžiai kviečia į seniesiems vandens malūnams skirtą renginį – konferenciją-diskusiją-parodą

2019 m. lapkričio 15 d. (penktadienį), 12.00 val.

Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6, Pasvalys)

Kvietimas 

Pranešimai:

• Bjaurus ar reikšmingas? Pramonės paveldo atgimimas Europoje / prof. Marija Drėmaitė
• Pėdsakai archyvuose. Apie vandens malūnus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Tomas Čelkis
• Kai malūnai buvo „užtvenkti“ ir „užversti“. Ekspedicijų Pasvalio krašte užrašai / Salvijus Kulevičius
• Vieno malūno istorija: Pasvalio miesto vandens malūnas / Alina Borzenkaitė
• Pasvalio krašto senieji vandens malūnai: nebaigta istorija / Gražvydas Balčiūnaitis

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą: „Senieji vandens malūnai: gyvosios istorijos“. Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius / e. paštu: / tel. 8 614 74265

Projektą vykdo:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas,
Pasvalio krašto muziejus

Projektą remia:

Projekto partneriai:
Raubonių kaimo bendruomenė,
Pasvalio r. laikraštis „Darbas“,
UAB Pas Rimą,
Auseklio malūnas (Latvija)

2019 m. lapkričio 13 d. 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senoji Rinka 12) vyks 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 konferencija-seminaras „Kunigaikščių Radvilų katalikiškoji kripta Nesvyžiuje ir evangelikų reformatų kripta Kėdainiuose: istorija, dabartis, tyrimai ir perspektyvos“

Dalyvauja:

1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip“.

2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. „Evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“.

3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“.

4. Dr. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. „Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai“.

Organizatoriai:
Kėdainių krašto muziejus  
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

FB įvykis

2019 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks disputas, skirtas reformacijos dienai „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“.

Įžangos žodį tars Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Pranešimus skaitys:
Prof. dr. Raimonda Ragauskienė „Duomenys apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų kunigaikščių Radvilų sveikatą“;
Prof. dr. Deimantas Karvelis „Evangelikų reformatų bažnyčių Radvilų Kėdainiuose statyba ir rekonstrukcija XVII–XVIII a.“;
Prof. dr. Aivas Ragauskas „Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt. – XVIII a.): bažnytinių mirties metrikų analizė“.

Renginį ves VU Istorijos fakulteto prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Dispute taip pat dalyvaus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų tyrėjai ir Kėdainių krašto muziejaus atstovai.

Koncertuos choras „Giesmė“ (vadovė Gražina Petrauskaitė).

Renginio organizatoriai: 

Partneriai:

Lietuvos mokslų akademija, Kėdainių krašto muziejus.

FB Įvykis

2019 m. lapkričio 14 d. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje vyks tarptautinis seminaras „Muziejų ekspozicijų kūrimas: kaip veikia didieji pasakojimai ir ko nori visuomenė”, skirtas gerųjų ir kritikuotinų muziejų ekspozicijų formavimo tendencijų aptarimui, inovatyvių ekspozicijų pavyzdžių pristatymui, bus diskutuojama paveldo interpretavimo ir komunikavimo muziejuose klausimais. Taip pat bus pristatytos Lietuvos ir Ukrainos specialistų parengtos rekomendacijos paveldo komunikacijos ir šiuolaikinės visuomenės interesų muziejuose tema. Renginio pradžia – 10 val.; trukmė – 3 val.

Renginio programa

Seminaro temos:

• muziejaus ekspozicijos vaidmuo, ieškant visuomenės problemų sprendimų;
• didieji ir alternatyvūs naratyvai muziejuose – ką jie veikia ir kaip juos atpažinti;
• šiuolaikinės (alternatyvios) strategijos muziejų ekspozicijose.

Seminaro geografija: Lietuva ir Ukraina

Seminare dalyvauja ir pranešimus skaito:    
Vasilis Banachas, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Irina Hnidik, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Salvijus Kulevičius, doc. dr. / Vilniaus universitetas;
Romanas Kuzminas, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Rimvydas Laužikas, prof. dr. / Vilniaus universitetas;
Rūta Šermukšnytė, doc. dr. / Vilniaus universitetas;
Odeta Žukauskienė, dr. / Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Seminaro kalbos: lietuvių ir rusų

Renginys nemokamas; prašytume užsiregistruoti iš anksto el. paštu 

Daugiau informacijos: Rūta Šermukšnytė, el. paštas

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos“ (Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa).

Projektą vykdo:	Projekto partneriai:	Projektą finansuoja:

Seminare taip pat bus pristatyta įgyvendinant projektą parašyta ir išleista kolektyvinė monografija NARATYVŲ LABIRINTUOSE: LIETUVOS IR UKRAINOS MUZIEJŲ PATIRTYS. 

Knygoje nagrinėjama, kaip skirtinga posovietinės transformacijos patirtis atsispindi muziejiniuose Lietuvos ir Ukrainos naratyvuose, kuo skirtingi ir panašūs (tiek turinio, tiek jo raiškos požiūriu) muziejiniai pasakojimai, kokius pasakojimus galima įvardyti kaip dominuojančius, o kas laikytina alternatyviais pasakojimais. Pateikiama ir metodinio pobūdžio pasiūlymų, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.
Knyga aktuali istorinių naratyvų ir muziejų tyrinėtojams, su istorijos, kultūros ir paveldo interpretavimo bei komunikavimo problemomis susiduriantiems muziejininkams, visiems, besidomintiems Lietuvos ir Ukrainos praeities ir jos reprezentavimo temomis.        

VU Istorijos fakultetas ir leidykla "Aukso žuvys" kviečia 2019 m. spalio 21 d. 17.30 val. į vakarą skirtą prof. Edvardo Gudavičiaus 90-mečiui "Istorijos inžinierius".

I. Istoriografija. Idėjos ir istorikas (kolegos ir mokiniai: Alfredas Bumblauskas, Aurelijus Gieda, Alvydas Nikžentaitis, Rimvydas Petrauskas, Aurimas Švedas, Irena Valikonytė);

II. Istoriosofija. Diskusija: vizija ir įtakos (stebėtojai, klausytojai, skaitytojai: Aurimas Švedas (moderuoja), Vytautas Bruveris, Karolis Čižauskas, Paulius Gritėnas, Povilas A. Stepavičius, Tomas Vaiseta).
 
Renginys vyks VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje (Universiteto g. 7).
 
Renginio metu bus galima įsigyti naujausią Profesoriaus knygą "Istorijos inžinierius".

FB Įvykis

Kvietimas

Taip pat žr.: A. Švedas: Praeities tyrimų baruose E.Gudavičius suderino istoriko ir inžinieriaus tapatybes (15min, 2019 rugsėjo 6 d.)

2019-2020 m.m. rudens semestre Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete dvi savaites vizituos prof. Amos Morris-Reich iš Tel Avivo Universiteto Izraelyje. Savo vizito metu antisemitizmo istorijos tyrimuose besispecializuojantis profesorius skaitys paskaitas modulyje “Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje” (modulio vadovė: prof. Jurgita Verbickienė), į kurias kaip laisvi klausytojai kviečiami ir visi Vilniaus Universiteto bendruomenės nariai bei kitų akademinių ar edukacinių institucijų atstovai.

Profesoriaus atvykimą remia Jeruzalės Hebrajų universitetas ir Vilniaus universitetas pagal Studijų tarptautiškumo iniciatyvų programą.

Paskaitos vyks VU Istorijos fakultete, 330 auditorijoje. Paskaitos vyks anglų kalba.

Spalio 15 d.
9.00-10.30 val. Central questions in the study of antisemitism. Antisemitism vs. anti-Judaism/whose history is the history of antisemitism?
11.00-12.30 val. Central questions in the study of antisemitism. Religion and science. Semantic history approach vs. political approach.  Periodization and the question of continuity.
13.00-14.30 val. Pre-Holocaust (and post-Holocaust) antisemitism from a post-Holocaust perspective

Spalio 17 d.
9.00-10.30 val. From Religion to Science? The reformulation of antisemitism in the 19th and 20th Centuries. The emergence of modern science and the rise of natural sciences/biology and notions of race. Epistemology and politics: Racism and antisemitism.
11.00-12.30 val. The reformulation of antisemitism in the 19th and 20th Centuries. Scientific media: photography as an example.

Spalio 22 d.
9.00-10.30 val. The reformulation of antisemitism in the 19th and 20th Centuries. Culture. Music: the case of Richard Wagner. Gender: examples from the work of Sander Gilman.
11.00-12.30 val. Responses of Jews as an ideological and methodological question: Luftmensch/ Parasite in culture and politics.
13.00-14.30 val. Nazi antisemitism and the Holocaust: a. Hitler's antisemitism. b. The debate over the role of antisemitism in the murder of the Jews.

Spalio 24 d.
9.00-10.30 val. Aspects of ambivalence in antisemitism after 1945. Nostra Aestate (religion) and the UNESCO statement on race (science).
11.00-12.30 val. Survivals of Nazi beliefs and ideology in German science. Criticism of Israel and Zionism.

Spalio 16-18 d. kviečiame į tarptautinį seminarą „Religious communities and political constructions: Balkans, Eastern Europe, Mediterranean (11th-20th centuries)“, kuris vyks VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, 211 auditorija).

Seminare - solidus tarptautinis istorikų desantas, o jų pranešimuose ir diskusijose:

• Nuo XI a. Iberijos pusiasalio iki XXI a. Jordanijos;
• Europos ir Artimųjų Rytų katalikai, ortodoksai, žydai ir musulmonai politinių darinių rėmuose ir kultūrinių mainų skersvėjuose;
• Lietuvos patirtis plačiame laiko ir erdvės kontekste.

Seminaro programa