Renginiai

Vasario 7 d., trečiadienį, 18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėj menėje VU Istorijos fakulteto prof. Rimvydo Petrausko knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“ pristatymas. 

Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Rimvydas Valatka, Rimvydas Petrauskas.

Moderuoja Tomas Vaiseta.

Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.

Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis čia. 

Daugiau apie knygą žr. čia.

Vasario 1 d., 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks VU Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. 

Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų buvo LDK kanceliarija, kuri nuo pat įkūrimo reprezentavo patį valdovą, jo teisingumą ir sąžiningumą bei kartu raštu išreikšdavo valdovo valią. Didžiausi istorijos lūžiai šioje institucijoje vyko XVI a., kuomet nuolatos augo rašytinių dokumentų poreikis: priimti trys Lietuvos Statutai, įvestos raštininkų priesaikos, nauja pakanclerio pareigybė ir netgi paties archyvo perrašymas XVI a. pab. – XVII a. pr. 

Kanceliarijos svarbą valstybėje liudija ir pirmuose Lietuvos Statutų skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę kanceliarijos ir raštininkų darbą. Šiai institucijai priklausė keletas veiklos rūšių: viešasis administravimas, valdovo teismas, diplomatinių pasiuntinybių funkcijos. Kanceliarija sudarė sąlygas vidutiniosios bajorijos atstovams siekti karjeros aukštumų valstybės tarnyboje. Asmenys, kurie nebuvo kilę iš didikų giminės, tačiau susisaistę priesaika su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, galėjo jais tapti.

FB įvykį žr. čia.

Studentai studentams apie istorijos studentus, arba ISTORIOGRAFINIS  KLĖJOS  TEISMAS

Istoriografinis Klėjos teismas doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja“ motyvais.

REIKŠMINGOS BYLOS APLINKYBĖS:

• Kodėl „Lietuvių mokslo draugijos“ nariams siūlyta nusifotografuoti pasipuošus lapinėmis kepurėmis?
• Kokios sąlygos nutiesė kelius intelektualiniams manifestams, kas juos skelbė ir „kas iš to“?
• Ko nerasime užsienio stažuočių ataskaitose: rašalo, abonemento kirpykloje ar šiltų vakaro batukų?
• Kas tapo peterburgietiško lituanistikos triumvirato nariais ir kam atiteko Lietuvos Puškino (arba Lietuvos Turgenevo) vaidmuo?
• Kas yra „Didysis šešetas“ ir koks jo vaidmuo prieškario Lietuvos intelektualų socialiniuose tinkluose?
• Dėl ko lažintųsi bylos pagrindu tapusios knygos autorius?

KALTINAMIEJI: visų laikų Lietuvos istorikai ir istorijos studentai.

VIETA IR LAIKAS: SP1 auditorija, 2017 m. gruodžio 21 d., 18 val.

BŪTINAS ATSILANKYMO!

„Atrodo, juk galima būtų šie visi teismuose iškeliami gyvenimo klausimai ir paskaitose išnagrinėti [...]. Iš tikrųjų, paskaitose labai daug išnagrinėjama aktualijų [...], bet gi retkarčiais darytini ir teismai.“

Petras Kondrotas, „Pavasaris“ 11, 1937

Gruodžio 14 d. (ketvirtadienis), 17 val. VU Istorijos fakulteto 330 auditorijoje vyks Bioarcheologijos tyrimų centre viešinčio mokslininko iš Jorko universiteto dr. David Orton paskaita „Pirenne‘s rodents? Rat bones as a proxy for trade and urbanism in medieval Europe“. 

Gruodžio 13 d. (trečiadienis), 18 val. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Katedros a. 4) Didžiojoje renesansinėje menėje Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto METŲ PASKAITA "Mokslininkai bažnyčių kriptose: kunigaikščių Radvilų palaidojimų Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai".

Pranešėjai: Martynas Jakulis, Justina Kozakaitė, Vytautė Lukšėnienė.

2016‒2017 m. vykdyti kompleksiniai kunigaikščių Radvilų laidojimo kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimai jau susilaukė žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo. Per kelis amžius kriptoje susiformavo įspūdingas  giminės nekropolis, bendrame Europos kontekste išsiskiriantis dydžiu ir palaidojimų skaičiumi. Viešoje paskaitoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai pristatys istorinių, antropologinių ir archeologinių tyrimų rezultatus. Ką tyrinėtojai pamatė atvėrę karstus? Kokia nekropolio reikšmė giminės istorijai? Ką kriptos tyrimai atskleidžia apie giminės narių gyvenimo būdą, sveikatą, mirtį ir materialinę kultūrą?

Daugiau informacijos: doc. Salvijus Kulevičius / tel. (8 5) 268 72 53 / el. p.  

FB įvykis

2017 m. gruodžio 11 d. (pirmadienį), 17 val., 329 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su diplomatu, istoriku ir rašytoju prof. dr. Alfonsu Eidintu. 

Diskusijos tema: „Diplomatinio darbo tekstai ir paraštės“ .

Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Tomas Vaiseta.

Skausminga žmonijos istorija, skirtingos interpretacijos, šiandienos santykis su brutalia žmonijos praeitimi, visa tai yra tarptautinio seminaro  Comparing genocides and mass atrocities  tikslas. Seminare opiais ir kontraversiškais klausimais diskutuos žinomi užsienio ir Lietuvos istorikai, politologai. Seminaras skirtas visų pakopų studentams.

Dviejų dienų seminaras vyks 2017 metų gruodžio 12-13 dienomis Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje.

Seminaro programą rasite čia. 

Seminaro kalbos -  lietuvių, anglų, prancūzų su SINCHRONINIU VERTIMU. Dalyviai vaišinami kava, pietumis. 

Seminaro rengėjai:  

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 

Mémorial de la Shoah, Paryžius 

Vilniaus Gaono valstybinis žydų muziejus

Archeologijos katedra drauge su Lietuvos archeologijos draugija gruodžio 8 d., 15 val., VU Istorijos fakulteto 211 aud. kviečia į  seminarą „Metalo ieškikliai Lietuvos archeologijoje“.

2017 m. lapkričio 24 d. (penktadienis) Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija TARP VAKARŲ IR RYTŲ KRIKŠČIONYBIŲ TRADICIJŲ: VILNIAUS ŠVČ. TREJYBĖS ŠVENTOVĖ IR VIENUOLYNAS XIV–XIX A. arba STAČIATIKIŲ IR UNITŲ VISUOMENĖS LDK: ISTORIJA, KULTŪRA, ATMINTIS.

Konferencija vyks rusų, anglų ir lenkų kalbomis

Konferencijos programa

Kvietimas į konferenciją

KVIEČIAME DALYVAUTI! 

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2017 m. lapkričio 24 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyks doc. dr. Aurelijaus Giedos knygos „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ pristatymas ir tarpdisciplininė diskusija „Lietuvos (istoriografijos) raida modernybėje“. Diskusijoje dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto mokslininkai Roma Bončkutė, Aldis Gedutis, Liutauras Kraniauskas, Marijus Šidlauskas ir Vacys Vaivada.

Maloniai kviečiame!

Lietuvos istoriografijos raida – stulbinantis, intriguojantis ir viliojantis fenomenas. Maža būtų pasakyti, kad nuo pirmojo Lietuvos istorijos pasakojimo lietuvių kalba (1822) iki Lietuvos universiteto (1922) dėstomąja lietuvių kalba atidarymo, nuo pirmosios lietuvio Vakaruose parašytos ir išspausdintos istorinės disertacijos (1905) iki pirmojo Lietuvos istorikų suvažiavimo (2005) praėjo ištisi amžiai. Kam dar geriau galėtų tikti prancūzų istorikų nukalta longue durée (ilgosios trukmės) koncepcija? „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ – knyga apie sunkų, permainingą, tačiau vilties ir gyvenimo kupiną lietuvių, mūsų istorikų ir istoriografijos, atėjimą į šį pasaulį.

FB įvykis

2017 m. lapkričio 15-16 d. VU Istorijos fakultete, 214 aud., vyks tarptautinė konferencija „Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges” (Istorijos dėstymas universitete: idėjos, problemos ir iššūkiai). 

 Konferencijos programa

Organizatoriai:Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Transnacionalinės istorijos draugija ir  Švedijos karalystės ambasada.

2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį), 17 val., 211 auditorijoje VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros apvalusis stalas maloniai kviečia į susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo nare Ingrida Šimonyte. 

Diskusijos tema: „Lietuvos mokestinė praktika: argumentai už ir prieš?“ 

Diskusiją moderuos: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Marius Ėmužis.

2017 m. lapkričio 28 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks istoriko, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docento dr. Liudo Jovaišos paskaita „Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?“. Renginys nemokamas, pradžia 17 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Trečioje ciklo „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“ paskaitoje pristatomą Vilniaus vyskupą Eustachijų Valavičių galima laikyti viena žymiausių katalikiškosios Reformos laikotarpio asmenybių. Pastarasis studijavo Vilniaus jėzuitų kolegijoje, vėliau Italijoje penkerius metus mokėsi filosofijos, teisės, teologijos, o grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime ir užėmė svarbias valdžios pareigybes. Eustachijus Valavičius sulaukė nemažai gražių apibūdinimų iš savo amžininkų ir net paties karaliaus. XVII a. dvasininko portrete paliktas įrašas pastarajį apibūdina kaip tobulą senatorių ir uolų ganytoją, o karaliaus Zigmanto Vazos žodžiai vyskupą pristato kaip puikiai prie gyvenimiškos situacijos ir aplinkybių prisitaikantį žmogų: „bažnyčioje – vyskupas, pobūvyje – kompanionas, dvare – dvariškis, tarp kunigų – kunigas, tarp politikų – politikas, tarp eretikų – eretikas“.  Per keturiolika vyskupavimo metų (1616–1630) vyskupas pasižymėjo ne tik kaip geras administratorius ir ganytojas, bet demonstravo ir aukštus intelektinius gebėjimus.

Daugiau informacijos žr. čia

Maloniai kviečiame Jus į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Tomo Čelkio viešą paskaitą „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Paskaita vyks 2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

2017 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienis) Signatarų namų salėje (Pilies g. 26) vyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. 

 Konferencijos programa

2017 m. lapkričio 2 dieną [ketvirtadienį], 18 val. Architektūros [aktualijų] fondas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į kultūros istorikės prof. Susan E. Reid paskaitą „Namudinė modernybė: „pasidaryk pats“, amatai ir nuoširdūs pagražinimai naujuose sovietiniuose namuose 1960-aisiais“.

Paskaitą vyks VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje. 

KUO PAŠNEKOVAS IŠSKIRTINIS? 

Kultūros istorikė, profesorė Susan E. Reid (Loughborough universitetas) daug metų nagrinėja prieštaringą šaltojo karo epochos kultūrą ir šiame kontekste besiformavusį sovietinės buities modernizavimą, architektūrą ir dizainą. Jos su kolegomis parengta knyga „Style and Socialism“ tapo plačiai skaitoma ir referuojama ne tik akademiniame pasaulyje. Pastaruoju metu profesorė daug dėmesio skiria šaltojo karo laikų modernizacijos procesams buvusioje sovietinėje erdvėje – tyrinėja jos ekspozicinę kultūrą (Cold War Cultural Transactions: Designing USSR for the West in Brussels Expo ‘58), buities modernizavimo lenktynes (Cold War Kitchen) ir sovietinio vartojimo ypatumus (Cold War Binaries and the Culture of Consumption in the Late Soviet Home). 

KUO  ĮKVEPIANTIS POKALBIS?

Paskaitoje Susan E. Reid atkreipia dėmesį į namudinius procesus „prisitaikant“ gyventi standartizuotoje sovietinėje erdvėje, kuri išplito pradėjus N. Chruščiovo būsto industrializavimo programą XX a. šeštajame dešimtmetyje. Remdamasi materialiosios kultūros tyrimais ir sakytine istorija, kultūros istorikė atskleidžia masinės būsto statybos ir įrengimo prieštaringumus, neplanuotus ir nemodernius aspektus, tokius kaip vietinė improvizacija, “pasidaryk pats” metodai ir rankdarbiai. Autorė argumentuoja, kad tai nebuvo nei ardomieji, nei protesto veiksmai prieš egzistuojančią sistemą ar visuotinį modernizacijos procesą, greičiau priemonės, padedančios prie jo prisitaikyti.

Paskaita vyksta kaip VU IF vykdomo LMT finansuojamo mokslinio projekto “Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios” (vadovė Marija Drėmaitė) dalis.

*** 

Susan E. Reid – Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s

WHAT? Architecture [news] fund and Vilnius University, Faculty of History present an inspiring talk by Susan E. Reid ‘Makeshift Modernity: DIY, Craft and the Virtuous Homemaker in New Soviet Housing of the 1960s’

WHERE? Vilnius Universitete, Faculty of History, hall 211, Universiteto g. 7, Vilnius

WHEN? November 2, 2017 [Thursday], 6 PM. In English.

HOW THE SPEAKER IS EXCEPTIONAL?

Susan E. Reid is a Professor of Cultural History at the Department of Politics History and International Relations, Loughborough University. She has published widely on visual and material culture, art, gender, consumption, and the everyday in the USSR, focusing on the 1950s–1960s. She has also researched Cold War art, design and visual culture, including Soviet participation in, and reception of, international exhibitions and World Fairs. Currently she is completing an oral history project on everyday aesthetics, socialist modernity, consumption and identity in Khrushchev-era housing, provisionally entitled Khrushchev Modern: Making Oneself at Home in the Soviet 1960s. 

HOW THE TALK IS INSPIRING?

In cities across the Soviet Union in the late 1950s and early 1960s, new housing developments of plain five-storey apartment blocks mushroomed thanks to an intensive programme for mass industrialised housing construction launched by the Party-State in 1957. Modern living conditions

were to be created for millions, it was promised, through state planning and investment in the modernisation of construction, making maximum use of technology and factory prefabrication in place of bricklaying and other artisanal methods. Drawing on oral history and material culture, this article attends to some contradictory, seemingly unplanned and un-modern aspects of popular agency entailed in producing the modern Soviet environment, including the role of local improvisation, DIY and manual craft. These were not necessarily resistant to or subversive of the socialist state’s modernisation project but had a more complex and ambivalent relation to it, as complementary or compensatory accommodations that “tuned” universal models to local contingency.

2017 m. spalio 23 d. (pirmadienį), 17 val., Naujosios istorijos katedra visus futbolo aistruolius ir ne tik maloniai kviečia į apvaliojo stalo organizuojamą susitikimą / diskusiją su Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu Edgaru Jankausku:

"Kada sulauksime Lietuvos futbolo renesanso: nekantrūs istorikai klausia – Edgaras Jankauskas atsako".

Moderuoja: doc. dr. Arūnas Streikus ir dr. Norbertas Černiauskas

Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.

Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Konferencijos programa

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia. 

Plačiajai visuomenei skirtų viešų paskaitų ciklas „Šviežia istorija“ skirtas įvairiais, netikėtais teminiais pjūviais patraukliai pristatyti naujausius tyrimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir kultūros paveldą iš skirtingų perspektyvų. 

Šis tarpinstitucinis ir tarptautinis projektas atspindės įvairialypį LDK istorijos diskursą ir suteiks galimybę įvairių šalių tyrėjams pasidalinti naujausių tyrimų metų sukaupta patirtimi bei rezultatais. 

PASKAITŲ KALENDORIUS:

Spalio 24 d., dr. Andrej Ryčkov „Nusikaltimai ir bausmės: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje vėlyvaisiais viduramžiais – ankstyvaisiais naujaisiais laikais“;

Lapkričio 7 d., dr. Aleh Dziarnovich (Олег Дзярнович) „Ir kalėjimas, ir arsenalas: Krėvos pilies naujausi tyrimai“ (И тюрьма, и арсенал: новейшие исследования Кревского замка);

Lapkričio 14 d., Natalia Bilous (Наталія Білоус) „Ukrainos miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XV-XVI a.)“ (Украинские города в составе Великого княжества Литовского (XV-XVI вв.);

Lapkričio 28 d., Povilas Andrius Stepavičius „Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila: istorija, mitai ir tradicija“; 

Gruodžio 5 d., Gediminas Lesmaitis „Iki šauktinių buvo pašauktiniai. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė“;

Gruodžio 12 d., Rodrigo Calveyra: „Italijos įtaka Vazos karališkojo dvaro rūmų muzikai“ (The influence of Italy in the music of the Vasa's Court);

Paskaitų FB įvykis 

2017 m. spalio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko paskaita „Albertas Radvila: pirmasis didikas vyskupo soste“.

Renginys nemokamas, pradžia 17 val. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Vilniaus vyskupo institucija – Lietuvoje pati seniausia ir garbingiausia: be jos, jungiančios Jogailos ir Vytauto valstybę su dabartine ES ir NATO nare, vargiai įsivaizduojama ne tik religinė ar kultūrinė, bet ir politinė bei ekonominė mūsų šalies istorija. Ši institucija – ne beveidis monolitas, o daugiau nei keturių dešimčių tragiškos ir komiškos, herojiškos ir ironiškos istorijos personažų galerija. Keletą iš jų plačiau pristatys paskaitų ciklas „Vilniaus vyskupų istoriniai portretai“. Jo metu ne vien susipažinsime su daugiau ar mažiau žinomais Vilniaus vyskupais, bet ir – kaip veidrodyje – su juos pristatančiais istorikais.

Paskaitų ciklas organizuojamas tęsiant Liudo Jovaišos knygoje„Vilniaus vyskupai ir jų portretai“pradėtą pažintį su Vilniaus vyskupijos ganytojais.

Daugiau informacijos Bažnytinio paveldo muziejaus puslapyje bei FB evente.

Paskaitų datos: 

Spalio 17 d. Rimvydas Petrauskas. Albertas Radvila: pirmasis didikas vyskupo soste

Lapkričio 7 d. Darius Baronas. Paulius Alšėniškis: eretikų kūjis ar seno sukirpimo katalikas?

Lapkričio 28 d. Liudas Jovaiša. Eustachijus Valavičius: kultūringo liberalo pavyzdys?

Gruodžio 12 d. Vaida Kamuntavičienė. Jurgis Bialozoras: uolus Bažnyčios ir valstybės tarnas

Taip pat žr.: http://bpmuziejus.lt/news/322/50/Paskaitu-ciklas-Vilniaus-vyskupu-istoriniai-portretai.html