Renginiai

2018 m. rugsėjo 28 d., penktadienį, 13.00-16.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 auditorijoje vyks seminaras "Sovietmečio gyvenimo būdo ir erdvės tyrimai: sociologinis aspektas".

Seminarą rengia jungtinė IF vykdomų LMT programos Modernybė Lietuvoje projektų grupė: projekto "Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios" (S-MOD-17-21) vadovė doc. dr. Marija Drėmaitė ir projekto "Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje" (S-MOD-17-6) vadovas dr. Valdemaras Klumbys.

Seminaro programa

13:00-13:45. Kviestinis pranešimas. Dr. Dalia Čiupailaitė (VU FsF). Būstas kaip sociologinė problema. Posocialistinio kismo atvejis.

13:45-14:00. Kava.

14:00-14:30. Doc. dr. Marija Drėmaitė. "Jūs gaunate butą". Projekto ir tyrimo pristatymas.

14:30-15:00. Dokt. Viltė Janušauskaitė. Gyvenimas mikrorajone iš gyventojų perspektyvos.

15:00-15:30. Dr. Valdemaras Klumbys, doc. dr. Tomas Vaiseta, dokt. Enrika Žilytė. Seksualinis pilietinis karas vietoj seksualinės revoliucijos.

15:30-16:00. Diskusija. Kviestinis diskutantas prof. Arūnas Streikus.

Rugsėjo 27 d. Valdovų rūmuose vyks mokslinė konferencija „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“.

Mokslinės konferencijos tikslas – aptarti įvairialypius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius ryšius su Šventosios Romos imperija, Vokiečių ordinu, Prūsija, Hanzos miestų sąjunga, Austrija, Bavarija ir kitais vokiškai kalbančiais kraštais dinastinių, politinių, diplomatinių, kultūrinių, meninių, ūkinių ir militarinių santykių aspektais.

Ji rengiama lygiagrečiai su tarptautine moksline konferencija „Puikūs susitikimai – VII. Konfliktas ir taikdarystė diplomatijoje (1300–1800)“, kuri vyks š. m. rugsėjo 27–28 d. Valdovų rūmų muziejuje. Konferencijos programa.

Konferencijos „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“ programa: https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai/lietuvos-ir-vokiskai-kalbanciu-krastu-istoriniai-rysiai

2018 m. rugsėjo 24 d., pirmadienį, 17.00 val. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje (Universiteto g. 7) vyks Bochumo Rūro universiteto profesoriaus Klauso Oschemos paskaita "Europos idėjos viduramžiais – kontinento kontūrų formavimasis". Renginį moderuos prof. Rimvydas Petrauskas.

Paskaita vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių k.

Ilgą laiką mokslininkai darė prielaidą, kad Europos sąvoka neturėjo didesnės reikšmės viduramžių visuomenėms. Nuo 1980–ųjų metų medievistikos publikacijose Europos idėja labai stipriai išpopuliarėjo – Europa pakeitė tautos sampratą kaip istorinį atskaitos tašką. Tačiau abu šie moksliniai požiūriai istoriškai nėra visiškai teisingi.

Šiame pranešime klausytojai bus supažindinti su Europos idėja ir jos raida, kurią vystė viduramžių rašytojai ir mąstytojai: nuo pirmųjų apibrėžimų ankstyvaisiais viduramžiais ir Karolingų klestėjimo laikotarpiu iki polemiškų Europos idėjų kryžiaus žygių bei turkų karų laikotarpiu 15 a. ir baigiant gilesniais kultūriniais Europos sąvokos apibrėžimais. Šio proceso metu svarbų vaidmenį atlikdavo Europos sienų klausimas ir polemika išorinės grėsmės atvejais. Tad kyla klausimas, kaip ši prieštaringa Europos samprata, žemyno pavadinimą pavertusi savotišku politinių rietenų įrankiu (Kampfbegriff), buvo realizuota. 

Klaus Oschema – žinomas vokiečių medievistas, paskelbęs monografiją „Europos vaizdiniai Viduramžiais“.

Tai - pirmoji paskaita, pradedanti naują Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje rengiamą viešų paskaitų ciklą.

Paskaitų ciklo programa  Žr. taip pat FB Įvykį

Paskaitų ciklo partneriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Lietuvos istorijos institutas. 

2018 m. rugsėjo 28 d., 17.00 val. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Katedros a. 4, Vilnius) Renginių salėje vyks mokslo monografijos „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas“ pristatymas. 

Pristatymas vyks lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. K V I E Č I A M E !

Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų.

Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių/unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas tapo visos Kijevo metropolijos dvasiniu centru ir unitiško Bazilijonų ordino lopšiu.

Peržengtos ir civilizacijų ribos – ši vieta suartino rusėniškus (ukrainietiškus-baltarusiškus) Rytus ir lietuviškus Vakarus.

Monografijoje, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos.

Knygos viršelis ir turinys

Nuotraukos autorius: Algimantas Aleksandravičius. 

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Ukrainos katalikiškasis universitetas

Partneriai:

Bazilijonų Šv. Juozapato Vilniaus vienuolynas

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Projektas:

Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis

Projektą rėmė:

Lietuvos mokslo taryba

Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija

Daugiau informacijos:

Salvijus Kulevičius

el. paštas

tel. + 370 614 74265

Kaip mūsų kasdienis gyvenimas priklauso nuo sėkmingos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos? Kaip susiję žmogaus teisės ir tvari plėtra? Šiuos klausimus jau netrukus spręs studentai ir patyrę kultūros paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Rugpjūčio 4-11 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“.

Antrus metus vykstančio edukacinio renginio tikslas – kelti paveldosaugos ir susijusių disciplinų studentų bei jau praktikuojančių specialistų kvalifikaciją kultūrinių kraštovaizdžių, turinčių UNESCO Pasaulio paveldo statusą, saugojimo ir tvaraus jų naudojimo srityje, aktualizuojant nematerialaus kultūros paveldo svarbą.

Vasaros mokyklos „Kultūriniai kraštovaizdžiai“ paskaitos yra atviros visuomenei. Kviečiami visi besidomintys šia sritimi.

Paskaitos, dirbtuvės ir ekskursijos vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos ir vasaros mokyklos programą rasite čia. 

Projektą įgyvendina Vilniaus dailės akademija bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir VšĮ „Archfondas“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kviečiame aukštųjų mokyklų studentus į vasaros ekspediciją, skirtą PASVALIO KRAŠTO senųjų vėjo malūnų istorijos ir paveldo tyrimams - ŠIAURĖS SPARNAI: ŠIAURĖS LIETUVOS VĖJO MALŪNŲ PAVELDO TYRIMAI’ 2018.

Susidomėjusius prašome registruotis iki birželio 25 d.

Daugiau informacijos ir registracija: (Salvijus Kulevičius). Dalyvių skaičius ribotas. 

Ekspedicijos laikas planuojamas 2018 m. RUGPJŪČIO 6–10 d. 

Nakvynė (Pasvalyje) ir maitinimas – pasirūpins organizatoriai (nemokama).

Ekspedicijos organizatoriai: Pasvalio krašto muziejus, VU Istorijos fakultetas.

Rėmėjai: Pasvalio rajono savivaldybė.

Birželis 5 d., 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Pamiršta bendruomenė: tarp karaimų ir dingusių Izraelio genčių“, kurią skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė dr. Dovilė Troskovaitė.

Kalbėdami apie judaizmą dažnai visai nepelnytai pamirštame nors ir nedidelę, tačiau unikalią grupę – Lietuvos karaimus, kurie išpažino kiek kitokią – ne rabinistinę judaizmo formą. Ši etnokonfesinė grupė šiandien retai siejama su žydų tradicijomis ir bendruomene, tačiau ilgus amžius jos buvo itin artimos.

Karaimai – nedidelė savita etninė grupė, įsikūrusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XV a. Tai nekrikščioniška bendruomene, kurios išpažįstama religija yra judaizmo forma, bet savyje turi visų monoteistinių religijų elementų. Šimtmečiais išsaugota karaimų kalba tarpsta tarp kitų, į save nepanašių kalbų, ir nors patyrė nemenką jų įtaką, tačiau išlaikė jai būdingą archajiškumą. 

Gebėjimas prisitaikyti ir kartu išlaikyti savitumą lėmė, kad tokia nedidelė bendruomenė, kurios narių skaičius niekada neviršijo kelių šimtų, sugebėjo išlikti svetimoje aplinkoje. Įsigyvenimo kintančioje aplinkoje būtinybė ir siekis išlikti lėmė bendruomenės raidą – savivokos formavimąsi, kultūrinės orientacijos kaitą. 

Po paskaitos dr. D. Troskovaitė kvies pasikalbėti apie šios bendruomenės istoriją, kultūrą ir kartu paieškoti atsakymo, kas bendra tarp karaimų ir dingusių Izraelio genčių.

FB įvykis

Lietuvos heraldikos komisija maloniai kviečia į Tarptautinį heraldikos forumą, kuris vyks Prezidento rūmuose Vilniuje (S. Daukanto a. 3) š. m. birželio 14 d. (ketvirtadienį). Forume pranešimus skaitys vienuolika heraldikos specialistų iš Belgijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sakartvelo, Suomijos ir Ukrainos. Renginyje vyks 2017 m. municipalinės heraldikos pagerbimo ceremonija. Detalesnė informacija laiško priede. Registracija (iki birželio 1 d.) ir informacija pasiteirauti: el. p. , .

Programa

Minint Tautinių bendrijų dieną, gegužės 21 d. (pirmadienį), 15 val. Lietuvos Respublikos Seime bus pristatyta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta paroda „Lietuvą kūrėme kartu“.

Ši paroda parenkta bendradarbiaujant su VU Istorijos fakulteto dėstytojais ir studentais (vadovė doc. dr. Jurgita Verbickienė). Joje supažindina su Lietuvos tautinėms ir etninėms bendruomenėms, jų vaidmeniu kuriant Lietuvos valstybę, ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Registracija į renginį vyksta iki gegužės 18 d. 12 val. per Seimo informacinę sistemą 

Daugiau apie parodą žr. Tautinių mažumų departamento puslapyje, o taip pat 15min.

Gegužės 23 d., 18 val. Lietuvių katalikų mokslo akademijos salėje (Pilies g. 8) vyks naujos VU Istorijos fakulteto docento dr. Arūno Streikaus monografijos „Minties kolektyvizacija. Cenzūrą sovietų Lietuvoje“ pristatymas.

Daugiau žr. FB įvykyje

Apie knygą rasite čia

Gegužės 7 – 11 d. vyks jubiliejinė IFDi 40. Kviečiame!

GEGUŽĖS 7 D. 

• 17 val. Diskusija „Skirtis tarp miesto brendimo ir paveldo naikinimo“

Pirma – Lietuvos kino studija, dabar - Misionierių bažnyčia, Šv. Jokūbo ligoninė, Petro Cvirkos paminklas – vieni iš daugybės Vilniaus miesto sopulių, kalbant apie Vilniaus miesto architektūros kaitą bei paveldo likimą. Kur yra riba tarp žmonių prisirišimo prie sentimentalios aplinkos, paveldosaugos apglėbto palikimo bei siekio modernizuoti, atnaujinti miestą? 

Diskusijoje dalyvaus: architektūros raidos istorikė, kultūros paveldo ekspertė Jūratė Markevičienė, architektūros tyrinėtojas Almantas Samalavičus, istorijos fakulteto doktorantė Viltė Janušauskaitė. Moderuos: sen! Dovilė Skėraitytė.

Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto kiemelis (lietaus atveju - 218 aud.) 

• 19 val. Protmūšis su dr. Artūru Vasiliausku. Vieta: "Juoda Raudona" (Vienuolio g. 4). 

GEGUŽĖS 8 D.

• 11 val. Šachmatų turnyras VU Istorijos fakultete 
• 11 val. Ekskursija „Vilnius pasakose ir legendose“, kurios metu pasivaikščiosime po legendomis apipintą Vilniaus senamiestį, išgirsime padavimų, pasakų ir bandysime išsiaiškinti, kiek tiesos yra gražiuose pasakojimuose! Pradžia: VU IF kiemelis. 
• 15.30 val. Ekskursija „Spalvos ir garbė tarpukario Vilniuje“. Artėjant kitų metų dvigubam Vilniaus universiteto jubiliejui (440 nuo įkūrimo ir 100 nuo atkūrimo), korporacija Tilia kviečia Vilniaus Universiteto bendruomenę ir vilniečius bei miesto svečius kartu pasivaikščioti po tarpukario Vilniaus studentų miestą.
  
• 18 val. Diskusija "Lietuvis mirė, tegyvuoja lietuvis!" . Lietuvos visuomenė keičiasi. Kartu keičiasi ir piliečiai, jų poreikiai bei bendras jų identitetas. Bet kas yra Lietuvos pilietis, o kas yra lietuvis? Kaip kito šių sąvokų supratimas praeityje, kaip mes jas suprantame dabar? O svarbiausia - kaip jos kis ateityje? Kokie mes būsime vėliau, kur žengsime globalėjančiame pasaulyje, kaip keisis mūsų identitetas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus bandysime surasti diskusijos metu. Diskusiją moderuos: dr. Norbertas Černiauskas.  Diskusijoje dalyvaus: Gabrielius Landsbergis (TSLKD pirmininkas, LR seimo narys),  Gintautas Paluckas (LSDP pirmininkas, Vilniaus vicemeras). Jolanta Zabarskaitė (Lietuvių kalbos instituto direktorė), Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ir VU IF daktaras). Renginio vieta: Džiazo baras "Paviljonas" (Pylimo g. 21B).

GEGUŽĖS 9 d. 

• Nuo 14 iki 18 val. Senovės diena. VU IF kiemelyje jūsu lauks: Viduramžiai LT karių pasirodymas

• 21 val. Kino vakaras. Nėrius A. Pečiūra „Lietuva - tai jėga!" Šiemet IFDi kino vakare sulauksime ypatingo svečio - vieno žymiausių Lietuvos pankroko judėjimo atstovų Nėriaus A. Pečiūros – Atsuktuvo. Gegužės 9 d. 21 val. VU Istorijos fakulteto kiemelyje kūrėjas pristatys savo naują dokumentinį muzikinį filmą „Lietuva – tai jėga!“. 

GEGUŽĖS 10 d. 

• 10:00–15:00 Jubiliejinis futbolo turnyras, Saulėtekio alėja 26. 
• 15 val. Ekskursija "Ką valgė mūsų protėviai". VU Gamtos mokslų fakultetas. 
• 17 val. diskusija „Istorinis apendicitas ar iškreiptos Karlo mintys?“. VU Istorijos fakulteto kiemelis (lietaus atveju - 211 aud.). Diskusijoje dalyvaus: Istorijos fakulteto doc. dr. Aurelijus Gieda, Skirmantas Mičas, Istorijos fakulteto dokt. Laurynas Peluritis ir CEU dokt., korp!Tilia filisteris Povilas Dikavičius. Diskusiją moderuos: sen! Povilas Andrius Stepavičius.

GEGUŽĖS 11 d. 

• 19 val.  Bendruomenės vakaras. 

2018 m. balandžio 19 d., 17:30 val. VU Istorijos fakulteto skaitykloje vyks diskusija "Šimtmečio problema. Vasario 16 d. kontekstai". 

Šimtmečio atkurtai Lietuvai minėjimas užė ir dar ūš; pavyzdžiui, per Dainų šventę, truksiančią iki pat liepos 6 d., kai minima [tariama] Mindaugo karūnacijos diena. Tad ne tik paprastumo tikslu neretai naudotas žodžių junginys "Lietuvos šimtmetis", pamirštant siekį valstybę atkurti, o ne sukurti, kartais kelią painiavą, ką daryti su visomis tomis lietuvomis. Koks jų idėjinis bei faktinis santykis? Ar 1918 m. vasario 16 d. tebuvo visos senosios Lietuvos istorijos kulminacija bei laukta išdava? Kas pasėkmingiau: 1518-ieji ar 1918-ieji? Ir ar nauja istorija būtinai svarbesnė? 

Apie idėjines, istoriosofines bei metodologines šimtmečio paraštes diskutuos: asist. dr. Vytautas Volungevičius, doc. dr. Aurelijus Gieda bei lekt. Andrius Grodis. Pokalbį moderuos Skirmantas Mičas.

FB Įvykis

Balandžio 3 d., 16.30 val.  Smuglevičiaus salėje - „Nepraustas ir nešukuotas Vilnius“. VU Istorijos fakulteto doc. Marija Drėmaitė pristatys ilgamečio VU bibliotekos direktoriaus Jurgio Tornau darytų XX a. 6-7 deš. Vilniaus nuotraukų kolekciją. Apie kolekcijos atsiradimą ir kelią į Vilniaus universiteto biblioteką papasakos Tornau šeimos draugas D. Kalinauskas.  

Taip pat žr. FB Įvykį

2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus universiteto centrinių rūmų Senato salėje vyks mokslinė konferencija "Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai".

Konferencijos programa

Maloniai kviečiame visus besidominčius! 

Konferencijos organizatoriai:

Vilniaus universiteto (VU) muziejus,

VU biblioteka,

VU Komunikacijos fakultetas,

VU Istorijos fakultetas,

VU Bendruomenės vystymo skyrius.

Kovo 19 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 329 auditorijoje (Universiteto g. 7, III aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo diskusija "Lietuvos užsienio politikos problemos XX-XXI amžių sankirtoje" su Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, diplomatu  Albinu Januška.

Moderuoja:  doc. dr. Arūnas Streikus ir lekt. Andrius Grodis.

Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 19-oji Vilniaus knygų mugė.

Kviečiame apsilankyti Vilniaus knygų mugėje ir susitikti su VU Istorijos fakulteto dėstytojais:

VASARIO 22 D., KETVIRTADIENIS

VASARIO 23 D., PENKTADIENIS

VASARIO 24 D., ŠEŠTADIENIS

2018 m. vasario 21 dieną, 17:30 Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) vyks  VU Istorijos fakulteto prof. Alfredo Bumblausko paskaita „Valstybingumo viršukalnės“. 

Tai - pirmoji paskaita pradedanti naują Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros Law Firm GLIMSTEDT rengiamą atvirą nemokamų paskaitų ciklą #LEAD!

2018 m. vasario 20 d. 18 val. Valdovų rūmuose vyks istorikų prof. Alfredo Bumblausko ir dr. Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ 1-osios knygos pristatymas. 

Leidinyje aprašomi pagrindiniai Lietuvos istorijos epizodai nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Daug dėmesio skiriama kasdieniniam žmonių gyvenimui (darbams, šventėms, būstui, mitybai). Bene pirmą kartą dėmesys sutelkiamas į vaikus istorijoje: kokie senovėje buvo jų žaidimai, auklėjimo sistema, mokyklos ir elementoriai, kaip gyveno ir valdė mažamečiai kunigaikščiai ir karaliai. Pagrindinis autorių tikslas – papasakoti istoriją vaiko akimis ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje. Leidinį praturtina gausi vaizdinė medžiaga, puikūs dailininkų Šarūno Miškinio ir Rimo Valeikio piešiniai. 

Renginio metu autorius kalbins žymus Lietuvos istorikas Antanas Kulakauskas ir leidėjas Saulius Žukas.

Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašom registruotis - http://registracija.valdovurumai.lt/u663hhgj

FB Ivykis

2018 m. vasario 12 d., 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į diskusiją su TS-LKD pirmininku, LRS nariu, Istorijos fakulteto absolventu Gabrieliumi Landsbergiu.

Diskusijos tema: Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetis. Ar esame pasiruošę naujam? 

Moderuoja: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas

Diskusijos vieta: VU Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7)

FB įvykis 

Pasitikime ir švęskime Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu!

Vasario 7 d., trečiadienį, 18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėj menėje VU Istorijos fakulteto prof. Rimvydo Petrausko knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“ pristatymas. 

Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Rimvydas Valatka, Rimvydas Petrauskas.

Moderuoja Tomas Vaiseta.

Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.

Renginys nemokamas, tačiau prašom iš anksto registruotis čia. 

Daugiau apie knygą žr. čia.