Visos naujienos - Istorijos fakultetas

Sidebar

L.SkurvydaiteJūsų dėmesiui – gyvas pašnekesys apie istorikiškus dalykus su lekt. dr. Loreta Skurvydaite. Apie knygas studentus, liepą, seminarus ir vabalą.

Koks buvo Jūsų pirmasis prisilietimas prie istorijos, kuris vėliau nuvedė į Istorijos fakultetą?
Knygos. Tiktai knygos.

Galbūt fantastinės?
Ne, ne. Aš fantastikos nemėgau, niekada neskaičiau. Buvo dvi knygų rūšys, kurių niekada neskaičiau ir po šiai dienai neskaitau: fantastika ir visi indėnų nuotykiai. Jų nemėgau, tačiau visa, kas buvo susiję su detektyvais arba su tais klasikiniais, istoriniais romanais, tai buvo tai, nuo ko matyt viskas ir prasidėjo. Kadangi vaikiškos knygos nelabai patiko, buvo įsisukta į detektyvus, o paskui taip natūraliai pereita prie kitų knygų. O vaikystėje, mano prosenelių namuose buvo biblioteka, kuri buvo – na tokia kokia buvo, todėl kiekvieną vasarą reikėdavo perskaityti tas pačias knygas iš naujo. Ir ten buvo viena knyga – „Trys muškietininkai“ rusiškai. Ją aš skaitydavau kiekvieną vasarą, nes ji buvo didžiausia ir aš žinojau, kad man mėnesiui jos turėtų užtekti.

Kas pakito istorijos fakultete nuo Jūsų studijų laikų? Universitetų istorijos paskaitose kartais pasirodydavo, kad viduramžių universitetas ne taip ir smarkiai skiriasi nuo šiandieninio. Bet vis dėlto, kokie ryškiausi pokyčiai įvyko mūsų fakultete per šiuos keletą metų?
Ne, dvasia nekinta, o forma aišku labai stipriai keičiasi... Kas tiksliai? Pasikeitė valgykla, visiškai kitokia negu buvo. Nebėra riterio, kuris buvo sudegintas, ir kuris stovėjo kieme. Pasikeitė pačios auditorijos, nors kardinaliai iš tikrųjų tai ne – išliko labai keista miela dvasia. Išliko kiemelis, kuris yra žavingas. Išliko liepa, pro kurią galima žiūrėti į dangų.

Skaityti daugiau...

Spalio 9 dieną paaiškėjo jau šeštus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2014“ laimėtojai.

2014 m. susidomėjimas konkursu buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Darbus vertino komisija, kurią sudarė 68 aktyvūs Lietuvos mokslininkai. Daugiausia nominuotų darbų buvo apginta Vilniaus universitete. Geriausiu Humanitarinių mokslų srityje buvo pripažintas Andriaus Jurkevičiaus, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolvento, šiuo metu studijuojančio doktorantūroje, darbas  „Smolensko žemė ir jos socialinė struktūra XIV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje“.

Konkurso organizatorės dr. Dianos Meilutytės-Lukauskienės teigimu, konkursas pasiteisino ir kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš aukštųjų mokyklų. Šiemet buvo pasiūlyti aktualūs, išsamūs, aukšta moksline verte pasižymintys darbai, todėl vertintojams buvo labai sunku išskirti ir įvardinti geriausius darbus. Tai džiugina konkurso rengėjus, nes byloja, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiami aukšto lygio mokslo tiriamieji ar taikomieji darbai, ugdomi jaunieji tyrėjai, kurie įgiję reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus sėkmingai tęs mokslinę karjerą.

LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2014“ nugalėtojai bus pagerbti spalio 31 dieną 12 val. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyksiančios ceremonijos metu.

IN MEMORIAM

Šių metų sausio mėnesį Istorijos fakulteto darbuotojai pasveikino profesorių Algirdą Šidlauską su gražiu ir solidžiu 90-ies metų jubiliejumi. Praėjus po sukaktuvių devyniems mėnesiams, fakulteto bendruomenė palydi velionį į amžinąją nebūtį. Su fakultetu A.Šidlausko likimas susisiejo 1960 metais, kai jame pradėjo dėstyti, 1962m. apgynė disertaciją , tema „Švietimas Lietuvoje XVIIIa. paskutiniajame ketvirtyje.“ 1964m. tapo docentu, vėliau profesoriumi, kelis kartus buvo tuometinės TSRS istorijos katedros vedėju. Istorijos, mokslo istorijos raidos tyrinėjimai senajame Vilniaus Universitete buvo jo mokslinio intereso sritimi. Rengtas ir išspausdintas leidinys apie „ Kraštą ir žmones“, skelbta istorijos šaltinių publikacija „Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai ir vyresniųjų nutarimai“. 1979 metams , kada buvo minimas VU 400 metų įsteigimo jubiliejus buvo išspausdintas Vilniaus Universiteto istorijos tritomis. Vienu jos autorių ir redakcinės kolegijos nariu buvo A.Šidlauskas.
Istorijos fakulteto istorijos specialybės studentams skaitė paskaitas, speckursus, vedė seminarus, kuriuose nagrinėdavo XIX a. Rusijos ir Lietuvos problemas. Skaitė vaikščiodamas po auditoriją, ne iš lapų, kaip vėliau sakydavo, kiekvienos paskaitos išvakarėse po kelis kartus peržiūrėdavo numatytą išdėstyti medžiagą. Studentų buvo mėgstamas už paskaitų originalumą ir sukeldavo pagarbą reiklumu istorijos žinojimui.
Atsikuriant Lietuvos valstybei, VU atgaivinant autonomiją, prof. A.Šidlauskas buvo vienas naujosios universiteto valdymo institucijos - Senato tikruoju nariu, prisidėjo prie VU kelio į atsinaujinimą, istorijos studijų pertvarkymą. Atkūrus Valstybingumą Universitete dar dirbo dešimtmetį , po to išėjo į pensiją. Kol galėjo, ateidavo į fakultetą, domėjosi studijomis, tyrimais, istorikų publikacijomis. 2014m. sausio 31 d. asmeniškai priėmė atėjusius pasveikinti kolegas, humoristiškai nusakė gyvenimo pokyčius, apgailestavo, kad dėl ligos nebuvo S.Jegelevičiaus, klausinėjo apie buvusius kolegas, skonėjosi vynu...
Istorijos fakultetas neteko dar vieno istoriko, istorikai privalo atsiminti istorikus, kai jų neatsimins kiti.

Prof. A. Šidlauskas bus pašarvotas spalio 3 d. penktadienį 16 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1 salėje, karstas išnešamas šeštadienį 14 val., laidojamas Karveliškių kapinėse.

 

 2014 m. vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, tarp jų ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorių dr. Vydą Dolinską. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

Skaityti daugiau...

Lietuvos mokslo taryba kviečia į programos „Horizontas 2020“ sričių „SC6 - Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „SC7 - Saugios visuomenės“ informacinę dieną.

Renginys vyks 2014 m. vasario 7 d. 10 val. Lietuvos mokslo taryboje, Mažojoje salėje.

Renginio programa

Renginio tikslas – supažindinti socialinių ir humanitarinių mokslų atstovus su programa „Horizontas 2020“ ir pristatyti sričių „Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „Saugios visuomenės“ 2014–2015 m. darbo programas ir paskelbtus kvietimus teikti paraiškas.
Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu  iki vasario 6 d. Dalyių skaičius ribotas.
Daugiau informacijos apie sritis „Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „Saugios visuomenės“.
Paskelbtus kvietimus galite rasti EK Dalyvių portale.

Savaitraštis „Veidas“ jau trečią kartą rinko mokslininkus, vertus „Mini Nobelio“. Vieni pagrindinių kriterijų buvo jų darbų cituojamumas tarptautiniuose mokslo leidiniuose, tos srities mokslininkų apklausos rezultatai, kur įmanoma – ir įregistruoti patentai. Naujas kriterijus – mokslo darbų pritaikomumas, pridėtinė vertė valstybei.

Labiausiai dėmesio nusipelniusiu istoriku pripažintas VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas. „Seniai galvoju apie šiuolaikinę, naujais šaltiniais ir tyrimais paremtą Vytauto Didžiojo mokslinę biografiją. Šis istorinis asmuo mane ypač domina, nes jo valdymo metu valstybėje įvyko svarbių pokyčių. Iki šiol sociologinės apklausos vienareikšmiškai rodo, kad Vytautas Didysis – populiariausia Lietuvos istorijos persona“, – sako prof. R. Petrauskas.

http://naujienos.vu.lt/ivertinimai/paskelbti-veido-mini-nobeliai/

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos