Sidebar

svedas.aAr lietuvių istorikai rašo manifestus? Toks klausimas (užduotas „Literatūros ir meno" Nr. 6 spausdintame tekste) tapo postūmiu naujiems svarstymams „Istoriko teritorijoje".
I
XX a. praeities tyrinėtojų bendruomenei buvo galimybių, iššūkių, sudužusių likimų ir drąsių svajonių išsipildymo laikas. Neretu atveju ribines situacijas ir patirtis mėginę apmąstyti ir apie savo darbo prasmę galvoję istorikai rašė tekstus, kuriuos galima priskirti manifestų žanrui. Skaitydami juos įgyjame galimybę pamatyti ne tik pavienių mokslininkų ar visos praeities tyrinėtojų bendruomenės siluetus epochos fone, bet ir pajusti tai, kas paprastai vadinama Zeitgeist – laiko dvasia.

Šiame tekste nebus mėginama išsamiai aptarti visus XX a. lietuvių istorikų rašytus manifestus – tai būtų pernelyg ambicingas ir vargiai įgyvendinamas uždavinys. Sumanymas kur kas kuklesnis – pristatyti praėjusiame amžiuje lietuvių istorikų parašytus 8 tekstus, kuriuose aptariama, kas vienu ar kitu laikotarpiu mūzos Klėjos tarnams buvo svarbiausia.

Visą tekstą skaitykite literaturairmenas.lt

v.sunsovasRašytiniai šaltiniai dažniausiai aprašo turtingųjų ir kilmingųjų gyvenimą bei kasdienybę. Vidutiniokai ir varguoliai liktų istorijos paraštėse, jei ne antropologijos mokslo šaka. Mokslininkai tirdami mirusiųjų palaikus gali daug pasakyti apie svarbiausius istorijos įvykius, karų aplinkybes, bendruomenių gyvenimo įpročius bei ritualus. Pasitelkę tarpdisciplininius tyrimų metodus antropologai taip pat gali apibūdinti istorijos pamirštųjų ligas bei dietą. Vaidotas Suncovas Makso Planko Evoliucinės antropologijos institute tyrė dantų akmenis surinktus nuo viduramžių vilniečių palaikų, mėgindamas apibūdinti jų mitybą.

Visą straipsnį skalitykite © www.delfi.lt

 

TSALietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nuolatine atstovybe prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Jungtinių Tautų biuro Ženevoje biblioteka, užbaigė dvejus metus trukusį projektą ir visuomenei pristatė Tautų Sąjungos archyvo dokumentus. Lietuva – viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių, įgyvendinusi tokį projektą.

Tautų Sąjungos archyvas yra įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Suskaitmeninti dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920–1940 metais, patalpinti Jungtinių Tautų bibliotekos Ženevoje interneto svetainėje. Suskaitmeninta beveik 40 tūkstančių dokumentų.

Su dokumentais susipažinti galima
Jungtinių Tautų bibliotekos svetainėje, Tautų Sąjungos archyvo Tyrimų gairių skyriuje.

Projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ir užsienio reikalų ministerijos.

Daugiau apie projektą.

Seserys knSofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Daugelio mūsų, išskyrus istorikus, žinios apie šias moteris apsiriboja tuo, kad tai buvo tuomečių Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos. Vienas kitas gal dar pridurtų, kad S. Smetonienė daug rūkė ir mėgo lošti kortomis. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys“ gerokai praplečia mūsų žinių ir suvokimo apie šias moteris ribas.

„Vilnius buvo labai svarbus abiem seserims. Čia prasideda Smetonų šeimos vedybinis gyvenimas. Tai jų jaunystės miestas. Jadvyga taip pat čia gyveno, kol išvyko studijuoti į Sankt Peterburgą. Lenkų okupacija ir bolševikų invazija 1919 m. priverčia Smetonų šeimą pasitraukti į Kauną. Jame prasideda naujas seserų gyvenimo etapas“, – susirinkusiesiems į knygos pristatymą Vilniaus paveikslų galerijoje kalbėjo knygos autorė.

Visą straipsnį skaitykite www.naujienos.vu.lt

http://blog.history.ac.uk/files/2014/05/communism-radio-free-europe-v-usa.jpgKodėl sovietmečiu valdžia slopino užsienio radijo signalus ir žmonėms tekdavo slapčia klausytis „Amerikos balso“ ar „Laisvosios Europos“? Radijo bangomis transliuota ne tik vakarietiška populiarioji muzika, bet ir pranešimai apie sovietų nutylėtus pasaulio įvykius, politiniai komentarai.

Dar daugiau – telefoninės žurnalistikos, kai būdavo susisiekiama su Lietuvos disidentais, bei savilaidos skaitymo eteryje dėka melo šydas, dengęs sovietinę tikrovę ėmė pleišėti. Vakarų radijo transliacijos privertė lietuvius susimąstyti apie tai, kaip jie gyvena, teigia neseniai disertaciją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynusi dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė.

Daugiau skaitykite: www.lzinios.lt
© Lietuvos žinios

filisterisŠių metų pradžioje korporacija Tilia pašventino savo vėliavą. Iškilminga ceremonija, kurioje dalyvavo studentai korporantai, o taip pat nemažas būrys filisterių, nebūtų įvykusi be Rimo Mikalausko, Lietuvos evangelikų reformatų kunigo, kurį korporantai pažįsta kaip filisterį Žemę. Jūsų dėmesiui pokalbis su juo.

Kaip fakultete susikūrė korporacija Tilia? Kam iš visų pirmosios kartos filisterių, vadinamų „signatarais“, kilo ši idėja?

Tiesą sakant, nežinau, kam kilo ta pirma mintis. Gal ir nebeprisiminsiu, kai tiek laiko praėjo. Visi mes tuomet bendrabutyje gyvenome kartu ir ta korporacija gimė taip, kaip ir žmogus gimsta – juk ne iš karto (spragteli pirštais) – štai yra vaikelis! Jis prasideda, tada auga, kol dienos šviesą pamato. Iš tiesų jau, matyt, prieš mus buvo kartos, kurios paruošė dirvą korporacijai. Mes buvom dar mažiukai, jauni, o jie turėjo tradicijas, kurias radome ir iš jų perėmėme tą istorijos fakulteto studentų ypatingumą, tapatumą. Tuo metu (1988 metais) prasidėjo Lietuvos laisvėjimo laikotarpis, „Sąjūdis“ ir mes matėme tas studentų galimybes. O kas pirmiausia yra studentas? Tikras studentas – tai korporantas! Mes visi gyvenome korporacija ir kam kilo pirminė idėja, negaliu pasakyti. Tačiau žinau konkrečiai, kas sugalvojo pavadinimą.

Skaityti daugiau...

S.Cerneviciute-S.KaubrysTarpukario Lietuvoje mirties bausmės sulaukdavo ir žiaurius nusikaltimus padarę, ir prieš jauną valstybę ir jos politikus kėsinęsi asmenys. Mirties bausmė buvo viena iš valstybės teisingumo ir apsaugos kolonų, tačiau apie ją iki šiol buvo labai mažai žinota. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikų Sigitos Černevičiūtės ir Sauliaus Kaubrio parašyta monografija „Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 m.“  leidžia pirmą kartą išsamiau susipažinti su mirties bausmės praktika tarpukariu.

Interviu su dokt. Sigita Černevičiūte skaitykite www.15min.lt

 

protokolasĮ ISTORIJOS FAKULTETO TARYBA IŠRINKTI:

Istorijos fakulteto tarybos nariai profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai:
Alfredas Bumblauskas
Zenonas Butkus
Albinas Kuncevičius
Irena Valikonytė

Istorijos fakulteto tarybos nariai docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai:
Marija Drėmaitė
Algirdas Jakubčionis
Eugenijus Saviščevas
Aurimas Švedas
Gintautas Vėlius

Istorijos fakulteto tarybos nariai lektoriai ir/ar asistentai, mokslo darbuotojai ir jaunesnieji mokslo darbuotojai:
Salvijus Kulevičius
Justina Poškienė
Loreta Skurvydaitė

Studentų atstovai:
Kunigunda Čepkauskaitė
Konstancija Giedrikaitė
Milda Kvizikevičiūtė
Rūta Miškinytė

Istorijos fakulteto tarybos nariai socialinių partnerių atstovai:
Tamara Bairašauskaitė – Lietuvos istorijos institutas
Ramojus Kraujelis – Lietuvos vyriausiasis archyvaras

Dekanas prof. Rimvydas Petrauskas

justina-kozakaiteVilniuje, Subačiaus gatvėje, buvo rasti trijų, skirtingo amžiaus nukirsdintų vyrų palaikai - tvirtina palaikų ekspertizę atlikusi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė. Mokslininkė aprašė antrą nukirsdinimų atvejį Lietuvoje tirdama daugiau nei 119 individų palaikus, kuriuos archeologai aptiko kasinėjimų metu, minėtoje Vilniaus vietoje.

Visą strapsnį skaitykite www.delfi.lt  


 

votelineprof. dr. Tamara Bairašauskaitė
prof. dr. Alfredas Bumblauskas
prof. dr. Zenonas Butkus
doc. dr. Marija Drėmaitė
lekt. dr. Aurelijus Gieda
lekt. Andrius Grodis
doc. dr. Algirdas Jakubčionis
doc. dr. Jolanta Karpavičienė
doc. dr. Ramojus Kraujelis
lekt. dr. Salvijus Kulevičius
prof. dr. Albinas Kuncevičius
lekt. dr. Justina Poškienė
doc. dr. Eugenijus Saviščevas
lekt. dr. Loreta Skurvydaitė
doc. dr. Arūnas Streikus
doc. dr. Nerijus Šepetys
doc. dr. Aurimas Švedas
prof. dr. Irena Valikonytė
doc. dr. Jurgita Verbickienė
doc. dr. Gintautas Vėlius

Manto Daubaro rankose - palaikai su galimais kanibalizmo pėdsakais D.Liekio nuotr.  http://www.delfi.lt/mokslas/mumiju-tyrimu-maratonas/lietuvoje-aptiko-kanibalizmo-pedsaka.d?id=67219078#ixzz3SCVFqS00Neolito epochoje, dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno pavienės medžiotojų-rinkėjų gentys, kurios buvo bepradedančios įvaldyti žemdirbystės amatą ir darytis vis labiau sėslios. Šių žmonių gyvenimo būdas, religija ir pasaulėžiūra kelia daug klausimų akmens amžių tyrinėjantiems archeologams bei antropologams. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Mantas Daubaras, tirdamas prieš 6000 metų Kretuono ežero apylinkėse gyvenusių žmonių palaikus aptiko iki šiol Lietuvoje neaprašytą kanibalizmo atvejį

Visą straipsnį skaitykite www.delfi.lt

if-vkn

 

16-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, vyksiančioje 2015 vasario 19-22 d., dalyvaus gausus VU IF istorikų būrys.
Kviečiame užsukti!

 

 

Vasario 19 d, ketvirtadienis

12 val. Vaikų scena, salė 4.
Protų mūšis: įdomioji Lietuvos istorijos pamoka penktokams.
Dalyvauja prof. Alfredas Bumblauskas (Baltos lankos). Jis ves protų mūšį ir supažindins renginio dalyvius su įdomiausiais, netikėtais istorijos faktais.

16 val. 5.1 konf. salė.
Jubiliejinė programa „M. K. Oginskis: tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“ (LII).
Renginyje dalyvaus Istorijos fakulteto docentė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Generalinė sekretorė dr. Marija Drėmaitė.

17 val. 5.3 konf. salė.
Diskusija „Pirmosios knygos konkursas - literatūrinės kelionės pradžia“ (LRS leidykla).
Tarp dalyvių - pirmosios knygos konkurso laureatas dr. Tomas Vaiseta.

18 val. Forumas -LRT studija.
Tomo Vaisetos knygos „Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984)“ pristatymas (Naujasis Židinys-Aidai).
Dalyvauja autorius, doc. dr. Aurimas Švedas, IF dokt. Vladas Liepuonius ir menotyrininkė Agnė Narušytė. 

Vasario 20 d., penktadienis

14 val. 5.5 konf. salė.
Oskaro Haleckio knygos „Europos istorijos ribos ir skirstymai“ pristatymas (Margi raštai).
Dalyvauja dr. Nerijus Babinskas, prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Aurelijus Gieda bei Alvydas Nikžentaitis.

16 val. Forumas -LRT studija.
Diskusijų klubas. „Ką pasakoja vėliavos“.
Dalyvauja dr. Norbertas Černiauskas. 
Ar Lietuva gali būti traktuojama kaip problema? Ar vis dėlto ji yra neginčijama vertybė, kurią reikia gerbti ir mylėti, o ne kritikuoti. Šioje diskusijoje ypač svarbus istorinis Lietuvos pagrindas. Kokią istorinę sąmonę ir pagrindą turi mūsų Lietuva? Gal tai Motiejaus Valančiaus, o gal Jono Basanavičiaus sukurta Lietuva? Istorikai ir politologai analizuos istorinio Lietuvos pagrindo problemas: kuri mintis — Valančiaus, Basanavičiaus, Smetonos, o galbūt Landsbergio — padarė didesnę įtaką besikuriančiai moderniai Lietuvai.

19 val. 5.3 konf. salė.
Diskusija „Kas rašo Lietuvos kultūros istoriją?“ (MMC).
Tarp dalyvių doc. dr. Marija Drėmaitė.

Vasario 21 d., šeštadienis

10 val. 3.2 konf. salė.
Prof. Rasos Čepaitienės sudaryto straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas.
Dalyvauja sudarytoja, doc. dr. Rūta Šermukšnytė, dr. Agnė Vaitkuvienė.

12 val. 5.3 konf. salė.
Profesorių Alfredo Bumblausko ir Edvardo Gudavičiaus knygos „Būtovės slėpiniai: nuo Netimero iki...“ pristatymas (Alma littera).
Dalyvauja autoriai, knygos sudarytojas doc. dr. Aurimas Švedas, doc. dr. Eugenijus Saviščevas bei žurnalistė ir TV laidų vedėja Edita Mildažytė.

20 val. Forumas -LRT studija.
Prof. Alfredo Bumblausko (ir kitų) knygos „Kunigaikščiai Ostragiškiai“ pristatymas (LMA Vrublevskių biblioteka).
Dalyvauja autoriai prof. Alfredas Bumblauskas ir doc. dr. Genutė Kirkienė, Sigitas Narbutas bei Edita Mildažytė.

Vasario 22 d.,  sekmadienis

10 val. Forumas -LRT studija.
Nerijos Putinaitės knygos „Trys lietuviškos Europos. Tauta, Europa, ES dabartinėje tapatybėje“ pristatymas (Naujasis Židinys-Aidai).
Dalyvauja autorė, prof. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Nerijus Šepetys, Ramūnu Vilpišauskas.

11 val. Forumas -LRT studija knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ pristatymas (LLTI).
Tarp dalyvių doc. dr. Aurimas Švedas ir dr. Violeta Davoliūtė. Renginį tiesiogiai transliuos LRT KULTŪRA.

Visa Knygų mugės‘2015 programa.  

rinkimaiRinkimų komisijos sprendimu, rinkimai į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tarybą vyks 2015 m. vasario 23 d. nuo 9 val. iki 17 val. 324 auditorijoje.

Kandidatus į Istorijos fakulteto tarybą prašome iškelti iki 2015 m. vasario 20 d. Informaciją apie iškeltus kandidatus reikia pateikti raštu iki 2015 m. vasario 20 d. 17 val. į 209 kabinetą.

Teisę kelti kandidatus ar išsikelti įfakulteto tarybos narius turi fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai, atitinkantys Vilniaus universiteto statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tarybos rinkėjų sąrašas.

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija:

  • dr. Ryšard Gaidis (pirmininkas);
  • dr. Inga Leonavičiūtė;
  • Gabrielė Janilionytė, studentė.

 

Dr. N.Černiauskas, V. Bruveris dr. B. Gailius / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukaNors paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, miško brolių karas dar nesibaigė, jis vyksta mūsų atminties, vidaus ir tarptautinės politikos frontuose.
Su tokiu teiginiu į diskusiją „Karas dėl partizanų – su savimi ir su priešais“ vakar kvietė Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto (IF) alumni draugija.

Oficialiai pokario pasipriešinimas yra vienas pagrindinių istorinės atminties ramsčių, drauge su didžiaisiais kunigaikščiais, valstybe nuo jūrų lig jūrų, tautiniu atgimimu, Pirmąja respublika, Sąjūdžio laikotarpiu. Ar partizanų kovos vieta Lietuvos visuomenės atmintyje iš tiesų pagrindinė, o gal visgi nišinė?

Daugiau skaitykite: www.lzinios.lt
© Lietuvos žinios

collage-2015-01-27Jaunųjų istorikų mokykla

Į mokyklą kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų 9–11 klasių mokinius, besidominčius istorija, siekiančius žinių, kūrybingus ir norinčius tobulėti.

Mokykla organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, Lietuvos ir Visuotinės bei kultūros istorijos esminiais faktais. Įgys teorinių žinių, kurios yra būtinos besidomintiems istorija, ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą, taip pat padės ugdyti reikalingus gebėjimus bei įgūdžius.

Mokiniai klausysis paskaitų, susipažins bei tiesiogiai pabendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais. Bus mokomi išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, analizuoti istorinius faktus, argumentuotai dėstyti savo nuomonę.

Skaityti daugiau...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos