Doc. Nerijus Šepetys: Jūsiškiai – mums ne mūsiškiai
Su didžiuliu triukšmu pasirodžius (ir plačios recepcijos sulaukus) Rūtos Vanagaitės knygai Mūsiškiai (Vilnius: Alma littera, 2016), patyriau didelį išorinį spaudimą (ir kartu jutau stiprėjantį vidujį akstiną) kaip nors reaguoti. Mieliems Lietuvos žmonėms („mūsiškiams“?) šluojant vieną knygos tiražą po kito, visoms žiniasklaidos priemonėms rengiant su tuo susijusias diskusijas, viešinant komentarus ir replikas, susilaukiančias viešosios erdvės dalyvių reakcijų pliūpsnių, vis labiau regėjosi, kad prasmingai ką pasakyti į temą – beveik nebeįmanoma.
VU Istorijos fakulteto docento dr. Nerijaus Šepečio recenziją knygai Mūsiškiai skaitykite © Lietuvos žinios
Tekstas perpublikuotas iš „Naujasis Židinys-Aidai“ (2016, nr. 2).
XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė. Anot jos, skatinant vaisingumą buvo laikomasi įvairių magiškų ritualų bei papročių (pavyzdžiui, per vestuves nepjaunamas iškastruotas gyvulys, o vietoj deserto atnešamos ožio arba lokio sėklidės), gydomasi vandeniu ir žolelėmis, laikomasi griežto pasninko ar net plakamasi.
Balandžio 15 d. "Ryto garsuose" VU Istorijos fakulteto dekanas, medievistas prof. Rimvydas Petrauskas. Pokalbis apie universitetines studijas, istoriko amatą, medievistiką ir neseniai pasirodžiusią knygą „Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas. Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel’s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie tai interviu su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu.
Šįmet Vilniaus universiteto gimtadienį švęsime visą savaitę – nuo balandžio 1 iki balandžio 7 dienos. Švęsime linksmai, dvasingai, studentiškai ir sveikai. Tradiciškai bus eksponuojama pirmoji lietuviška knyga, o Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas surengs viešą paskaitą. Ta proga istoriką pakvietėme pasikalbėti apie universiteto gimtadienį.
Gerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 proc.) skirti Vilniaus universiteto ISTORIJOS FAKULTETUI.
Tarpukariu permąstytas ir paneigtas darbštaus lietuvio mitas: šalyje buvo tūkstančiai juodadarbių, neturinčių profesijos, stokojančių verslumo ir darbštumo. Jiems lengviau buvo emigruoti.
Žemėlapis šiandien yra mums įprastas ir savaime suprantamas dokumentas, leidžiantis orientuotis tam tikroje teritorijoje ir sudarytas griežtai laikantis taisyklių. Kartografijos mokslui užgimstant XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), žemėlapio kūrimas daug labiau priklausė nuo paties kūrėjo išmonės ir vaizduotės. Jis teikė informaciją ir tų laikų keliautojams, ir mūsų laikų tyrėjams.
Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2015 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.
DELFI konferencijoje viešėję VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė dalijosi įžvalgomis apie humanitarinių mokslų situaciją Lietuvoje.
„Mes esame ištroškę didybės. Ieškome to, kas galėtų įrodyti kažkokią iš amžių glūdumų iškylančią lietuvių stiprybę ir taip įtvirtinti save dabartyje!“ – sako VU IF istorikas dr. Vytautas Volungevičius, tuo pačiu primindamas keistą mūsų visuomenės polinkį į mistifikacijas ir ezoteriką.
Naujas VU Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo tekstas „Literatūroje ir mene“. Šį kartą iš už Atlanto. 
Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – Vasario 16-osios išvakarėse LRT „Dėmesio centre“ pokalbis su VU Istorijos faskulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.
Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektui ir knygai „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ už gyvą urbanistinę istoriją skirta Patriotų premija 2016. 
"Pateiksiu paprastą pavyzdį. Apie visų čia, Lietuvoje, nemėgstamą Jozefą Pilsudskį ar labiau mėgstamą Adomą Mickevičių Lenkijoje kasmet išeina po naują knygą, naują interpretaciją, o mes sustojome 1938-aisiais. J. Basanavičiaus vardą minime iš balkonų Vasario 16-ąją, vadiname jį tautinio atgimimo tėvu, su juo vardu siejame modernios Lietuvos susikūrimą, o išsamios akademinės biografijos, apimančias visas jo veiklos sritis, neturime“, – kalbėjo kultūros istorikas.
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. O geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui doc. Aurimui Švedui sukelia šypseną. Savo profesiją jis vadina egzistenciniu nuotykiu ir studentams neleidžia atsilikti nuo šiuolaikinės istorijos tendencijų.
Kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokinius, besidominčius istorija, siekiančius žinių, kūrybingus ir norinčius tobulėti į Jaunųjų istorikų mokyklą. 
Holokausto edukacijoje aš matau problemą: ar iš tikrųjų mes geriau suprasime Holokaustą, jeigu žinosime, kaip jis fiziškai vyko, kas kiek šūvių paleido ir panašius dalykus, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, nagrinėjanti antijudaizmo ir antisemitizmo fenomeną, doc. dr. Jurgita Verbickienė.
Известный историк Литвы, профессор Вильнюсского университета Альфредас Бумблаускас, в интервью с EHU Times поделился своей точкой зрения относительно дискуссий о принадлежности наследия ВКЛ.