Nepakakus kvorumo, 2017 m. sausio 24-25 d. vykę Tarybos nario rinkimai paskelbti neįvykusiais.

2017 m. vasario 21 d. Senatas inicijavo dvejus naujus rinkimus į Universiteto tarybos narių vietas (su nutarimu galite susipažinti: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2017-2/S-2017-2-3.pdf ):

1)  Pakartotinius rinkimus į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (dalyvauja visi Universiteto rinkėjai);

2)  Rinkimus į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (rinkimuose dalyvaus šiai mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos rinkėjai).

Kandidatų į Tarybos narius kėlimo laikotarpis 2017 m. vasario 22 d. – kovo 22 d.

Išankstinis Tarybos nario rinkimų balsavimas vyks 2017 m. balandžio 18-19 d.

Tarybos nario rinkimai vyks 2017 m. balandžio 25-26 d.

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė dr. Gražina Sviderskytė už mokslinį darbą „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno byla: istorinis vystymasis, traktuotė, naratyvo kaita“.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse vienu iš nugalėtoju tapo IF magistrantas Marius Debesis už mokslinį (bakalauro) darbą „Seniūnų institutas Lietuvoje 1918–1940 m.: veiklos galios ir jų raiška“ (darbo vadovas doc. Saulius Kaubrys).

Sveikiname!

Minint Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo vasario 16 dienos šventę jaučiame gyvesnį patriotiškumo dvelksmą, gatvėse matome iškeltas vėliavas, girdime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tačiau ar susimąstome kodėl, kaip, kam esame dėkingi už laisvę? Šiais ir kitais klausimais kalbėta vasario 13 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusioje diskusijoje: „Likimo vardas – Valdas Adamkus“: apie nematomą Prezidento darbo pusę, Lietuvos valstybės dabartį bei ateities vizijas.

Nesutrumpintas renginio pavadinimas atskleidžia įvykio dedikaciją tai Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimui bei Lietuvos dabarčiai ir ateičiai apžvelgti skirta diskusija. Renginys prasidėjo Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko sveikinimu bei diskusijos moderatoriaus prof. dr. Alfredo Bumblausko žodžiais: „Geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas“. Po tokių žodžių prisistatė renginio svečias Jo ekscelencija Valdas Adamkus. Pasak jo, Lietuva laisvę atgavo žmonių stiprios valios dėka.

Daugiau skaitykite žurnale „Po liepa“

Nuotr. Indrės Petkutės

Daugiau nuotraukų rasite Istorijos fakulteto facebook paskyroje

Prasidėjo registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą, kuri organizuojama kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams, besidomintiems istorija, siekiantiems žinių, kūrybingiems ir norintiems tobulėti.  

Registracija vyksta iki kovo 3 d. Registracijos anketą rasite čia.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, Lietuvos ir Visuotinės bei kultūros istorijos esminiais faktais. Įgis teorinių žinių, kurios yra būtinos besidomintiems istorija, ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą, taip pat padės ugdyti reikalingus gebėjimus bei įgūdžius.

Mokiniai klausysis paskaitų, susipažins bei tiesiogiai pabendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais. Bus mokomi išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, analizuoti istorinius faktus, argumentuotai dėstyti savo nuomonę.

Mokymo programa sukurta aktualiausiomis jauniesiems istorikams temomis. Į programą įtrauktos tiek teorinės paskaitos, tiek edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos.

Mokykla yra vienmetė. Mokslas susideda iš 3 sesijų ir individualaus darbo per metus. 

Mokyklos baigimo pažymėjimą gauna sėkmingai atlikusieji programoje numatytas užduotis. Likusieji mokiniai gauna išklausiusiojo mokyklos kursą pažymėjimą. 

Mokslas mokamas. Į kainą įskaičiuota: edukacinė programa, ekskursijos. Vienos sesijos kaina – 12 € (už mokslą reikia sumokėti iki sesijos pradžios, mokėti už kiekvieną sesiją atskirai). Daugiau informacijos rasite Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro puslapyje. 

Jaunųjų istorikų mokyklos 2017 programa

Apie jau vykusias Jaunųjų istorikų mokyklas žiūrėkite čia. 

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

„Kodėl užmigome? Dėl to, kad mūsų tėvynės patriarchai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius ir Maironis taip norėjo. Jie sukūrė „užmigimo–atbudimo“ koncepciją, kuria siekta atsiriboti nuo lenkiškos kultūros. Iš to išeina, kad ir Vilniaus mums nereikia. Juozas Tumas-Vaižgantas jį net pavadinęs tautos gangrena. Taigi pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti, nes be jos negalime adekvačiai ugdytis europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“, – įsitikinęs VU istorikas.

Daugiau skaitykite VU naujienuose

E. Kurausko nuotrauka

Daugiau nuotraukų iš studijų mugės „Studijos 2017” rasite VU facebook paskyroje.

Tarpukaris, pirmosios sovietų ir nacių okupacijos laikas, sovietmetis, galiausiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, jos įtvirtinimas – visa tai teko išgyventi literatūrologei, teatrologei, germanistei, ilgametei Atviros Lietuvos fondo pirmininkei Irenai Veisaitei.

Keturias skirtingas epochas apimanti jos gyvenimo istorija nugulė į knygos puslapius, kurie iš naujo buvo praskleisti ketvirtadienio vakarą. Vilniaus universiteto bibliotekoje, ypač puošnioje Baltojoje salėje, VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas surengė savo naujos, I.Veisaitei dedikuotos knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymą, sudominusį kelias dešimtis žmonių.

Skaitykite daugiau 15min. 

„Prieš sužinodamas apie geriausio dėstytojo apdovanojimą kaip tik buvau perskaitęs interviu su rašytoju Valdu Papieviu, kuris, gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, prisipažino, kad toks įvertinimas jam yra „ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė, nerimas dėl ateities“. Negaliu savo įvertinimo sugretinti su V. Papievio apdovanojimu, tačiau jausmas buvo / yra labai panašus. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, bet kartu šį „titulą“ priimu ne tik kaip įdėtų pastangų pripažinimą, bet ir kaip tam tikrą įvertinimą avansu, kuris itin įpareigoja“, – sako geriausias VU Istorijos fakulteto dėstytojas lektorius dr. Norbertas Černiauskas. Tai ne pirmas jo darbo pripažinimas – 2015 m. per Istorijos fakulteto dienas jaunajam istorikui taip pat skirtas metų dėstytojo apdovanojimas.

Interviu skaitykite VU naujienose. 

Vilniaus Universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos narius sąrašą. Taip pat patvirtinta, jog Tarybos nario rinkimai vyks sausio 24–25 dienomis (išankstinis balsavimas sausio 18–19 d.), jei prireiktų antrojo balsavimo turo, jis vyktų sausio 31– vasario 1 dienomis. Su visa Centrinės rinkimų komisijos informacija apie iškeltus kandidatus galite susipažinti čia: http://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-naujienos/4160-patvirtintas-kandidatu-i-vilniaus-universiteto-tarybos-narius-sarasas-2 .

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Istorikas, televizijos laidų vedėjas, Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius Alfredas Bumblauskas – vienas iš dešimties įtakingiausių visuomenininkų Lietuvoje. Pats profesorius laidoje pajuokavo, kad jis toks pat įtakingas kaip Mongolija – sovietmečiu buvo toks anekdotas apie labiausiai nepriklausomą šalį Mongoliją, nuo kurios visai niekas nepriklauso. Daugelyje savo pasisakymų ir straipsnių prof. A. Bumblauskas kalba apie sumenkusį dėmesį humanitariniams mokslams ir dėl to kylančias grėsmes, taip pat apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Būdamas Istorijos fakulteto dekanas, jis daug prisidėjo prie fakulteto pertvarkymo, desovietizacijos.

Šiemet prof. A. Bumblauskas švenčia 60-metį, o istorikui tai – brandos amžius. Ši publikacija parengta remiantis keliais profesoriaus pasisakymais ir straipsniais apie Vilniaus universiteto reikšmę, apie reitingus, apie humanitarinių mokslų nuvertinimo padarinius ir pamokas.

Paprastai sakoma, kad tarp universiteto ir Europos kultūros galima dėti lygybės ženklą. Universitetai kūrė Europos tapatybę. Lotyniškosios švietimo sistemos, kurios viršūnėje – universitetai, ribos – tai Europos kultūros ribos. Prasmių universitetų idėja, kuri buvo pradinė universitetų istorijos paradigma, šiais laikais ypač aktuali, nes dažnai pragmatinis, komercinis požiūris į universitetus paskandina pamatinę universitetų prasmių paieškų idėją. 

Netylant kalboms apie krintančią Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, stringančią sistemos pertvarką, humanitarinių mokslų nuvertinimą (niekinimą) ir būtinybę pakilti pasauliniuose reitinguose, ambicijas gauti Nobelio premiją, svarbu atminti ir įsisąmoninti Vilniaus universiteto istorinį vaidmenį ir jo vietą mokslo ir kultūros istorijoje.

Visas tekstas bernardinai.lt 

Tekstas publikuotas naujausiame žurnalo „Spectrum“ numeryje. 

Gruodžio 15 d.  įteiktos Kultūros ministerijos premijos. Jų laureatais tapo ir du VU Istorijos fakulteto istorikai - dr. Liudas Jovaiša ir dr. Aurimas Švedas.

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas Liudas Jovaiša apdovanotas Martyno Mažvydo premija už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse. Aurimas Švedas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas, įvertintas už publicistinius kūrinius (straipsnių ciklas "Istoriko teritorijos", publikuotas "Literatūroje ir mene").  

Sveikiname!

Taip pat žr. Kultūros ministerijos informaciją 

VU Naujienuose

2014-ieji, kai Ukrainoje įvyko Maidanas ir prasidėjo Rusijos sukeltas karas, buvo vieni svarbiausių metų XXI amžiaus Lietuvos istorijoje. Tada jaunoji karta, karą įsivaizdavusi kaip fikciją iš vadovėlių, pirmą kartą pajuto, kad Lietuvos valstybės egzistavimas nėra savaime suprantamas. Tai sako VU Istorijos fakulteto dėstytojas ir rašytojas dr. Tomas Vaiseta, pristatęs psichologinį romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“.

Interviu su Tomu Vaiseta skaitykite 15min. 

Vilniaus universiteto Senatas lapkričio 22 dienos nutarimu inicijavo Vilniaus universiteto tarybos nario – ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, rinkimus. Jų metu į Tarybą iš Universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę. 

Vadovaujantis Senato patvirtintu Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašu (viešai prieinamas: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2014-7/Tarybos_nariu_rinkimu_ir_igaliojimu_nutraukimo_tvarkos_aprasas.pdf), teisę kelti kandidatus ir balsuoti rinkimuose į Tarybos narius turi kiekvienas Universiteto akademinės bendruomenės narys, atitinkantis Statuto 12 str. 4 d. reikalavimus ir įtrauktas į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Keliami kandidatai turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 p. reikalavimus. Kandidatai į Tarybos nario vietą gali būti keliami iki 2016 m. gruodžio 22 d. pateikiant raštu padalinio rinkimų komisijai prašymą.

Į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kėlimo termino pabaigos (t.y. iki 2016 m. gruodžio 28 d.) privalo pateikti Padalinio rinkimų komisijai:

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;
• kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

(kandidato į Tarybos narius duomenų anketą ir Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius galima pasiimti pas VU Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininką dr. Ryšardą Gaidį, )

Planuojama, jog Tarybos nario rinkimai VU Istorijos fakultete vyks 2017 metų sausio 24-25 dienomis 214 auditorijoje (prieš tai išankstinis balsavimas: sausio 18-19 d.). 

VU Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

2016 m. gruodžio 1 d. įvyko Istorijos fakulteto bendruomenės susitikimas su Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Susitikimo metu eurokomisaras - Istorijos fakulteto absolventas - pasirašė paramos sutartį dėl metinės stipendijos skyrimo Istorijos fakulteto studentui.

Studentai, pretenduojantys į Vytenio Povilo Andriukaičio vardinę stipendiją, kuri yra skiriama besidomintiems XIX–XXI a. istorija, dokumentus gali pateikti iki š.m. gruodžio 16 d. imtinai. 

Kviečiame teikti pasiūlymus ketvirtajam Lietuvos istorikų suvažiavimui, kurio tema Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai.  Suvažiavimas vyks 2017 m. rugsėjo 14-16 d. Kaune.

2017 m. organizuojamas ketvirtasis Lietuvos istorikų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas 2005 m. įvyko Vilniuje, antrasis – 2009 m. Klaipėdoje, trečiasis – 2013 m. Šiauliuose. 

Kviečiame siūlyti sekcijas iš įvairių Lietuvos istorijos laikotarpių. Siūlyme turėtų būti nurodytas sekcijos pavadinimas, trumpa anotacija, moderatorius ir 4-6 pranešėjai (papildomai gali būti numatytas diskutantas). Rekomenduojama, kad sekcijos pranešėjai būtų iš skirtingų institucijų, taip pat, pagal poreikį, ir iš skirtingų disciplinų. Vienas asmuo kaip pranešėjas gali dalyvauti vienos sekcijos darbe. Sekcijų darbo trukmė 3 val.

Siūlymus iki 2017 m. sausio 1 d. prašome siųsti suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkui prof. Jonui Vaičenoniui:  

Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas

2016 m. spalio 17 d.

Spalio 20 d. Lenkijos institute Vilniuje iškilmingai įteikta Józefo Kostrzewskio premija vienam žinomiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos archeologų ir numizmatų prof. habil. dr. Mykolui Michelbertui.

Lenkijos archeologų mokslinės draugijos Vyriausioji valdyba bei Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Istorijos fakulteto vadovybė šį prestižinį tarp lenkų archeologų apdovanojimą skyrė pirmam užsieniečiui – profesoriui M. Michelbertui. Profesorius yra Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos strategijos ekspertas, artimas Lenkijos bičiulis.

Ambasadorius J. Czubiński pasveikino profesorių su apdovanojimu, pabrėždamas labai gerą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų. Taip pat padėkojo Lenkijos archeologams už premijos skyrimą Lietuvos mokslininkui – tai puikus mūsų valstybių mokslo žmonių bendradarbiavimo pavyzdys.

Iškilmėse dalyvavo ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas bei VU bendradarbiai, taip pat Lenkijos archeologų mokslinės draugijos Vyriausiosios valdybos ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Istorijos fakulteto vadovybės atstovai.

Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje informacija

Nuotraukų galerija

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai kartu su viešąja įstaiga Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centru sukūrė interaktyvų edukacinį ir turistinį gidą po žydiškąją Lietuvą – ©Discover Jewish Lithuania.

©Discover Jewish Lithuania – tai nemokama programėlė, kurioje žydų studijų mokslininkai dr. Elena Keidošiūtė, dr. Dovilė Troskovaitė, doktorantai Tadas Janušauskas (Central European University), Monika Ramonaitė, Darius Sakalauskas, vadovaujami Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentės Jurgitos Verbickienės, parengė per 60 skirtingų pasakojimų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą. 

Mokslininkai parodo įvairiapusę žydų istoriją, jų indėlį į Lietuvos istoriją. Siužetai parengti septyniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Vilniuje, Ukmergėje, Kėdainiuose, Joniškyje, Žagarėje, Valkininkuose ir Degsnėse. Jie apima įvairias temas: nuo pirmųjų degalinių Lietuvoje, žydų karių savanorių, padėjusių iškovoti Lietuvos nepriklausomybę, iki garsiosios Vilniaus Didžiosios sinagogos.

Pasakojama penkiomis skirtingomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų, rusų ir lenkų.

Daugiau informacijos rasite VU naujienose; LRT reportaže. 

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos rugsėjo pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos. 

Daugiau informacijos KPD tinklalapyje; taip pat selonija.lt .

Penkis mėnesius Stanfordo universitete (JAV) praleidęs Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas šį laikotarpį prilygina nuotykiui, nes turėjo ne tik išlipti iš komforto zonos, bet ir įsijausti į statistinio amerikiečio vaidmenį. Fulbrighto stipendija mokslininkui atvėrė kelius į turtingus prestižinio Stanfordo universiteto bibliotekos ir Hooverio instituto archyvo fondus. Juose lietuvis it detektyvas ieškojo sąsajų tarp KBG mito ir realybės.

Laimėjote JAV įsteigtą Fulbrighto stipendiją, kuri suteikė galimybę penkis mėnesius stažuotis Stanfordo universitete. Ar tikėjotės, kad Jūsų projektas bus atrinktas?

Tikėjausi, kad mano projektas bus gerai įvertintas Fulbrighto komiteto ekspertų, nes jį rengiau tikrai kruopščiai, konsultavausi su kolegomis iš Lietuvos ir JAV. Be to, jau buvau užmezgęs ryšius su Stanfordo universiteto akademine bendruomene, nes prieš šešerius metus teko padirbėti tiek šio universiteto bibliotekoje, tiek kaimynystėje esančiame Hooverio instituto archyve. Tad puikiai žinojau, kiek ir kaip galiu įsitraukti į Stanfordo universiteto intelektinį gyvenimą, kokių naujų kompetencijų įgysiu laimėjęs stažuotę ir kaip ši nauja patirtis paveiks tolesnę akademinę karjerą.

Visą interviu su VU Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu skaitykite Bernardinai.lt 

VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Čelkis apie „Vytauto kelius“, tiltų statybas ir susisiekimą LDK.

1893 metų rugpjūtį Vilniuje įvyko IX Rusijos imperijos archeologų suvažiavimas. Ruošiantis jam rinkta informacija apie lietuviškų gubernijų – Šiaurės vakarų krašto istoriją. Tam buvo parengtos specialios anketos, kurios išsiuntinėtos į miestelius ir kaimus. Jose klausta žmonių apie jiems žinomus piliakalnius, paženklintus akmenis, pastatų griuvėsius, kapines ir palaidojimus. Prašyta užrašyti legendas. Atskirame punkte klausta apie senus LDK laikų kelius ar bent jų fragmentus. Ir išties, anketas pildę mokytojai, vietos kraštotyrininkai ir raštininkai nurodė ne vieną archajinį kelią. Tuomet jų trasas, tiltų ir pylimų liekanas norėta dokumentuoti kaip istorijos paminklus. Išties, beveik visais amžiais į kelius žvelgta bene tik kaip į funkcinį susisiekimo objektą. Tačiau vis tik ilgalaikėje perspektyvoje senieji LDK keliai ir jų įrenginiai pelnė tradicijos sampratą. Mūsų laikais apie šį paveldą kalbama labai mažai arba išvis nekalbama. Todėl šiuo atveju kaip tik ir norima į jį pažvelgti kaip į LDK valstybės komunikacijos sistemos atspindį. Pakalbėti apie kelius, kuriais vaikščiojo ir važinėjo pats kunigaikštis Vytautas, žygiavo LDK kariuomenė, važiavo diplomatai ir pirkliai. Galbūt nuošaliose vietovėse šių traktų vingiai regimi po šiai dienai, reikia tik ieškoti.

„Netekome iškilaus Lietuvos humanitaro ir vieno iš didžiausių viešųjų intelektualų – Leonido Donskio. Jis buvo tikras kultūros bei idėjų istorikas, dvasiškai priklausęs istorikų bendruomenei, ją ugdęs ir tiesiogiai – dėstęs fakultete sudėtingu jo desovietizacijos laikotarpiu. O ir po to profesoriaus knygos buvo tikras idėjų ir minčių lobynas visose srityse dirbantiems istorikams.“

Profesorius Alfredas Bumblauskas ir Istorijos fakulteto bendruomenė užjaučia žmoną Jolantą ir kitus artimuosius.