Istorikas, televizijos laidų vedėjas, Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius Alfredas Bumblauskas – vienas iš dešimties įtakingiausių visuomenininkų Lietuvoje. Pats profesorius laidoje pajuokavo, kad jis toks pat įtakingas kaip Mongolija – sovietmečiu buvo toks anekdotas apie labiausiai nepriklausomą šalį Mongoliją, nuo kurios visai niekas nepriklauso. Daugelyje savo pasisakymų ir straipsnių prof. A. Bumblauskas kalba apie sumenkusį dėmesį humanitariniams mokslams ir dėl to kylančias grėsmes, taip pat apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Būdamas Istorijos fakulteto dekanas, jis daug prisidėjo prie fakulteto pertvarkymo, desovietizacijos.

Šiemet prof. A. Bumblauskas švenčia 60-metį, o istorikui tai – brandos amžius. Ši publikacija parengta remiantis keliais profesoriaus pasisakymais ir straipsniais apie Vilniaus universiteto reikšmę, apie reitingus, apie humanitarinių mokslų nuvertinimo padarinius ir pamokas.

Paprastai sakoma, kad tarp universiteto ir Europos kultūros galima dėti lygybės ženklą. Universitetai kūrė Europos tapatybę. Lotyniškosios švietimo sistemos, kurios viršūnėje – universitetai, ribos – tai Europos kultūros ribos. Prasmių universitetų idėja, kuri buvo pradinė universitetų istorijos paradigma, šiais laikais ypač aktuali, nes dažnai pragmatinis, komercinis požiūris į universitetus paskandina pamatinę universitetų prasmių paieškų idėją. 

Netylant kalboms apie krintančią Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, stringančią sistemos pertvarką, humanitarinių mokslų nuvertinimą (niekinimą) ir būtinybę pakilti pasauliniuose reitinguose, ambicijas gauti Nobelio premiją, svarbu atminti ir įsisąmoninti Vilniaus universiteto istorinį vaidmenį ir jo vietą mokslo ir kultūros istorijoje.

Visas tekstas bernardinai.lt 

Tekstas publikuotas naujausiame žurnalo „Spectrum“ numeryje. 

Gruodžio 15 d.  įteiktos Kultūros ministerijos premijos. Jų laureatais tapo ir du VU Istorijos fakulteto istorikai - dr. Liudas Jovaiša ir dr. Aurimas Švedas.

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas Liudas Jovaiša apdovanotas Martyno Mažvydo premija už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse. Aurimas Švedas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas, įvertintas už publicistinius kūrinius (straipsnių ciklas "Istoriko teritorijos", publikuotas "Literatūroje ir mene").  

Sveikiname!

Taip pat žr. Kultūros ministerijos informaciją 

VU Naujienuose

2014-ieji, kai Ukrainoje įvyko Maidanas ir prasidėjo Rusijos sukeltas karas, buvo vieni svarbiausių metų XXI amžiaus Lietuvos istorijoje. Tada jaunoji karta, karą įsivaizdavusi kaip fikciją iš vadovėlių, pirmą kartą pajuto, kad Lietuvos valstybės egzistavimas nėra savaime suprantamas. Tai sako VU Istorijos fakulteto dėstytojas ir rašytojas dr. Tomas Vaiseta, pristatęs psichologinį romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“.

Interviu su Tomu Vaiseta skaitykite 15min. 

Vilniaus universiteto Senatas lapkričio 22 dienos nutarimu inicijavo Vilniaus universiteto tarybos nario – ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, rinkimus. Jų metu į Tarybą iš Universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę. 

Vadovaujantis Senato patvirtintu Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašu (viešai prieinamas: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2014-7/Tarybos_nariu_rinkimu_ir_igaliojimu_nutraukimo_tvarkos_aprasas.pdf), teisę kelti kandidatus ir balsuoti rinkimuose į Tarybos narius turi kiekvienas Universiteto akademinės bendruomenės narys, atitinkantis Statuto 12 str. 4 d. reikalavimus ir įtrauktas į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Keliami kandidatai turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 p. reikalavimus. Kandidatai į Tarybos nario vietą gali būti keliami iki 2016 m. gruodžio 22 d. pateikiant raštu padalinio rinkimų komisijai prašymą.

Į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kėlimo termino pabaigos (t.y. iki 2016 m. gruodžio 28 d.) privalo pateikti Padalinio rinkimų komisijai:

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;
• kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

(kandidato į Tarybos narius duomenų anketą ir Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius galima pasiimti pas VU Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininką dr. Ryšardą Gaidį, )

Planuojama, jog Tarybos nario rinkimai VU Istorijos fakultete vyks 2017 metų sausio 24-25 dienomis 214 auditorijoje (prieš tai išankstinis balsavimas: sausio 18-19 d.). 

VU Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

2016 m. gruodžio 1 d. įvyko Istorijos fakulteto bendruomenės susitikimas su Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Susitikimo metu eurokomisaras - Istorijos fakulteto absolventas - pasirašė paramos sutartį dėl metinės stipendijos skyrimo Istorijos fakulteto studentui.

Studentai, pretenduojantys į Vytenio Povilo Andriukaičio vardinę stipendiją, kuri yra skiriama besidomintiems XIX–XXI a. istorija, dokumentus gali pateikti iki š.m. gruodžio 16 d. imtinai. 

Kviečiame teikti pasiūlymus ketvirtajam Lietuvos istorikų suvažiavimui, kurio tema Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai.  Suvažiavimas vyks 2017 m. rugsėjo 14-16 d. Kaune.

2017 m. organizuojamas ketvirtasis Lietuvos istorikų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas 2005 m. įvyko Vilniuje, antrasis – 2009 m. Klaipėdoje, trečiasis – 2013 m. Šiauliuose. 

Kviečiame siūlyti sekcijas iš įvairių Lietuvos istorijos laikotarpių. Siūlyme turėtų būti nurodytas sekcijos pavadinimas, trumpa anotacija, moderatorius ir 4-6 pranešėjai (papildomai gali būti numatytas diskutantas). Rekomenduojama, kad sekcijos pranešėjai būtų iš skirtingų institucijų, taip pat, pagal poreikį, ir iš skirtingų disciplinų. Vienas asmuo kaip pranešėjas gali dalyvauti vienos sekcijos darbe. Sekcijų darbo trukmė 3 val.

Siūlymus iki 2017 m. sausio 1 d. prašome siųsti suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkui prof. Jonui Vaičenoniui:  

Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas

2016 m. spalio 17 d.

Spalio 20 d. Lenkijos institute Vilniuje iškilmingai įteikta Józefo Kostrzewskio premija vienam žinomiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos archeologų ir numizmatų prof. habil. dr. Mykolui Michelbertui.

Lenkijos archeologų mokslinės draugijos Vyriausioji valdyba bei Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Istorijos fakulteto vadovybė šį prestižinį tarp lenkų archeologų apdovanojimą skyrė pirmam užsieniečiui – profesoriui M. Michelbertui. Profesorius yra Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos strategijos ekspertas, artimas Lenkijos bičiulis.

Ambasadorius J. Czubiński pasveikino profesorių su apdovanojimu, pabrėždamas labai gerą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų. Taip pat padėkojo Lenkijos archeologams už premijos skyrimą Lietuvos mokslininkui – tai puikus mūsų valstybių mokslo žmonių bendradarbiavimo pavyzdys.

Iškilmėse dalyvavo ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas bei VU bendradarbiai, taip pat Lenkijos archeologų mokslinės draugijos Vyriausiosios valdybos ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Istorijos fakulteto vadovybės atstovai.

Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje informacija

Nuotraukų galerija

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkai kartu su viešąja įstaiga Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centru sukūrė interaktyvų edukacinį ir turistinį gidą po žydiškąją Lietuvą – ©Discover Jewish Lithuania.

©Discover Jewish Lithuania – tai nemokama programėlė, kurioje žydų studijų mokslininkai dr. Elena Keidošiūtė, dr. Dovilė Troskovaitė, doktorantai Tadas Janušauskas (Central European University), Monika Ramonaitė, Darius Sakalauskas, vadovaujami Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentės Jurgitos Verbickienės, parengė per 60 skirtingų pasakojimų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą. 

Mokslininkai parodo įvairiapusę žydų istoriją, jų indėlį į Lietuvos istoriją. Siužetai parengti septyniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: Vilniuje, Ukmergėje, Kėdainiuose, Joniškyje, Žagarėje, Valkininkuose ir Degsnėse. Jie apima įvairias temas: nuo pirmųjų degalinių Lietuvoje, žydų karių savanorių, padėjusių iškovoti Lietuvos nepriklausomybę, iki garsiosios Vilniaus Didžiosios sinagogos.

Pasakojama penkiomis skirtingomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų, rusų ir lenkų.

Daugiau informacijos rasite VU naujienose; LRT reportaže. 

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos rugsėjo pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos. 

Daugiau informacijos KPD tinklalapyje; taip pat selonija.lt .

Penkis mėnesius Stanfordo universitete (JAV) praleidęs Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas šį laikotarpį prilygina nuotykiui, nes turėjo ne tik išlipti iš komforto zonos, bet ir įsijausti į statistinio amerikiečio vaidmenį. Fulbrighto stipendija mokslininkui atvėrė kelius į turtingus prestižinio Stanfordo universiteto bibliotekos ir Hooverio instituto archyvo fondus. Juose lietuvis it detektyvas ieškojo sąsajų tarp KBG mito ir realybės.

Laimėjote JAV įsteigtą Fulbrighto stipendiją, kuri suteikė galimybę penkis mėnesius stažuotis Stanfordo universitete. Ar tikėjotės, kad Jūsų projektas bus atrinktas?

Tikėjausi, kad mano projektas bus gerai įvertintas Fulbrighto komiteto ekspertų, nes jį rengiau tikrai kruopščiai, konsultavausi su kolegomis iš Lietuvos ir JAV. Be to, jau buvau užmezgęs ryšius su Stanfordo universiteto akademine bendruomene, nes prieš šešerius metus teko padirbėti tiek šio universiteto bibliotekoje, tiek kaimynystėje esančiame Hooverio instituto archyve. Tad puikiai žinojau, kiek ir kaip galiu įsitraukti į Stanfordo universiteto intelektinį gyvenimą, kokių naujų kompetencijų įgysiu laimėjęs stažuotę ir kaip ši nauja patirtis paveiks tolesnę akademinę karjerą.

Visą interviu su VU Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu skaitykite Bernardinai.lt 

VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Čelkis apie „Vytauto kelius“, tiltų statybas ir susisiekimą LDK.

1893 metų rugpjūtį Vilniuje įvyko IX Rusijos imperijos archeologų suvažiavimas. Ruošiantis jam rinkta informacija apie lietuviškų gubernijų – Šiaurės vakarų krašto istoriją. Tam buvo parengtos specialios anketos, kurios išsiuntinėtos į miestelius ir kaimus. Jose klausta žmonių apie jiems žinomus piliakalnius, paženklintus akmenis, pastatų griuvėsius, kapines ir palaidojimus. Prašyta užrašyti legendas. Atskirame punkte klausta apie senus LDK laikų kelius ar bent jų fragmentus. Ir išties, anketas pildę mokytojai, vietos kraštotyrininkai ir raštininkai nurodė ne vieną archajinį kelią. Tuomet jų trasas, tiltų ir pylimų liekanas norėta dokumentuoti kaip istorijos paminklus. Išties, beveik visais amžiais į kelius žvelgta bene tik kaip į funkcinį susisiekimo objektą. Tačiau vis tik ilgalaikėje perspektyvoje senieji LDK keliai ir jų įrenginiai pelnė tradicijos sampratą. Mūsų laikais apie šį paveldą kalbama labai mažai arba išvis nekalbama. Todėl šiuo atveju kaip tik ir norima į jį pažvelgti kaip į LDK valstybės komunikacijos sistemos atspindį. Pakalbėti apie kelius, kuriais vaikščiojo ir važinėjo pats kunigaikštis Vytautas, žygiavo LDK kariuomenė, važiavo diplomatai ir pirkliai. Galbūt nuošaliose vietovėse šių traktų vingiai regimi po šiai dienai, reikia tik ieškoti.

„Netekome iškilaus Lietuvos humanitaro ir vieno iš didžiausių viešųjų intelektualų – Leonido Donskio. Jis buvo tikras kultūros bei idėjų istorikas, dvasiškai priklausęs istorikų bendruomenei, ją ugdęs ir tiesiogiai – dėstęs fakultete sudėtingu jo desovietizacijos laikotarpiu. O ir po to profesoriaus knygos buvo tikras idėjų ir minčių lobynas visose srityse dirbantiems istorikams.“

Profesorius Alfredas Bumblauskas ir Istorijos fakulteto bendruomenė užjaučia žmoną Jolantą ir kitus artimuosius.

2016 m. spalio 17-21 d. kviečiame jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus į bendrųjų kompetencijų gebėjimų mokymus. Mokymų metu koncentruotai supažindinsime su labai įvairiomis mokslinės veiklos organizavimo, publikavimo, projektinės veiklos, rezultatų sklaidos, atviros prieigos ir kitomis temomis.

Detalesnė informacija ir registracija http://www.vu.lt/mokslas/mokymai 

Istorikų, antropologų ir paveldo išsaugojimo specialistų komanda tyrinėjo kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje (Baltarusija) palaikus ir įkapes, taip pat atliko pavyzdinius konservavimo ir restauravimo darbus.

„Ištirti penki sarkofagai, siejami su Mikalojumi Kristupu Radvila-Našlaitėliu, jo žmona Elžbieta Eufemija Višnioviecka-Radviliene ir jų vaikais. Visos šeimos palaikai buvo mumifikuoti. Per pirminę antropologinę apžiūrą neaptikta jokių balzamavimui būdingų pjūvių, tačiau istoriniai šaltiniai mini, kad mirusiųjų kūnai buvo ypatingai paruošiami, išmirkomi žolelių tirpaluose. Vizualiai tokio specifinio balzamavimo būdo nustatyti neįmanoma – tam būtini cheminiai tyrimai“, – pasakoja Istorijos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė.

Daugiau skaitykite © VU naujienos; lrytas.lt ; 15min.lt

Rugsėjo 14 dieną Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta paroda „Višnioveckiai – užmirštoji karališkoji giminė“. Sveikinimo žodį tarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas. 

Renginyje taip pat buvo pristatytos šešios istorinės knygos ukrainiečių kalba, išleistos įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis rengtus projektus, kurių koordinatoriais ir knygų sudarytojais buvo Istorijos fakulteto docentė Genutė Kirkienė ir prof. A. Bumblauskas.

Parodą Užsienio reikalų ministerijoje galima aplankyti iki 2016 m. spalio 6 d. Būtina išankstinė registracija (el. paštu arba telefonu 8 706 52345).

Daugiau: Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta kunigaikščių Višnioveckių portretų paroda, urm.lt

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto kultūros antropologas doc. dr. Donatas Brandišauskas tapo pirmuoju šalies tyrėju, gavusiu prestižinį mokslinių tyrimų grantą iš Nacionalinės geografijos draugijos (angl. National Geographic Society) ir rugsėjo 13 d. pradės vykdyti lauko tyrimus Pietų Jakutijoje ir Amūro regione, Rusijoje.

Vykdydamas projektą VU antropologas dirbs autochtonų elnių augintojų ir medžiotojų bendruomenėse, tirs kintančias sąsajas tarp jų religinių praktikų, kraštovaizdžio suvokimo bei jų teisių šiandienos Rusijoje. Bendradarbiaudamas su užsienio mokslo institucijomis, kokybinius lauko tyrimus Arktikoje doc. dr. D. Brandišauskas vykdo nuo 2003 m.

Daugiau žr. VU Naujienuose

Mieli Dėstytojai,

Kviečiame Jus registruotis Erasmus dėstymo vizitams 2016-2017 m.m.

Elektroninė dėstytojų registracija vyks nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d.

Daugiau informacijos apie Erasmus dėstymo vizitus ir jų finansavimo tvarką  rasite čia.

Partnerinių institucijų sąrašą, į kurias galima vykti Erasmus dėstymo vizitui, rasite čia.

Jei turite klausimų, kreipkitės į  savo fakulteto Erasmus koordinatorių arba į Simoną Vižinienę , Institucinę Erasmus koordinatorę Tarptautinių programų ir ryšių skyriuje (VU CR, 242 kab.), , tel. 268 7048.

Remiantis įvairių apklaustų elito grupių atstovų nuomone, įtakingiausiu visuomenininku Lietuvoje pripažintas istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Įtakingais laikomų visuomenininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros/sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, tarnautojus/teisininkus bei pačius visuomenininkus.

Prof. A. Bumblauskas surinko 307 balsus, pralenkdamas Leonidą Donskį (259) ir Ričardą Doveiką (218).

Visas sąrašas 

Daugiau skaitykite: 

• Lietuvos įtakingiausieji 2016: visuomenininkai, Delfi.lt
• L. Donskis ir A. Bumblauskas – apie didžiausias grėsmes Lietuvai: tai ne Rusija, Delfi.lt
• Delfi konferencijos video 

Vilniaus universitete rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms, archeologijos teorijos ir metodologijos, tarpdiscipliniškumo archeologijoje klausimus.

Kongreso atidarymo ceremonija vyks rugpjūčio 31 d. 18 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Visas tekstas © VU naujienos; Diena.lt 

Europos archeologai susipažins su baltų kultūros radiniais, 15min.

Kongreso programa

Kongreso puslapis 

Kiekviename Baltarusijos kaime galima atsiskaityti banko kortele, rytinė Lietuvos siena galėjo būti toliau, o Vilniaus baroko mokykla neturi analogų. Su tokiais įspūdžiais iš antrojo projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ Baltarusijoje grįžo jos vadovas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Kuo buvo ypatinga ši ekspedicija? Ar viskas vyko taip, kaip planavote?

Ji buvo gerokai sunkesnė. Nemunas Baltarusijoje kitoks, todėl sunkiau viską suplanuoti. Po Baltarusiją buvau keliavęs tik populiariaisiais maršrutais „Būtovės slėpiniams“: Gardinas, Naugardukas, Nesvyžius, Miras, Lyda. Šiaip paprastai lankausi Baltarusijoje Lietuvos ambasados ar universitetų kvietimu. Tad niekada nesu buvęs ten, kur prasideda Nemunas.

Šiek tiek nustebino pati Baltarusija, nes kiekviename kaime galima atsiskaityti banko kortele. Pastebimi politiniai niuansai dėl santvarkos, bet žmonės gyvena tvarkingai. Gal politologai tai pavadintų tvarkingu diktatūriniu gyvenimu, bet pareigūnai prie mūsų beveik nesikabinėjo. Tik kai kurie nustebo, kad filmuojame su dronais, nes apskritai nebuvo jų matę, o kiti sakė, kad batiai nepatiks. Bet turėjome visus reikalingus dokumentus. Manau, kad filmavimas iš skraidančios kameros buvo didysis šios ir pernykštės ekspedicijos sėkmės garantas. Atsiradus dronams, nuotraukos iš oro balionų ar lėktuvų tapo praeitimi. 

Visą tekstą skaitykite © VU naujienose