Lietuvos vyriausiuoju archyvaru antrai ketverių metų kadencijai paskirtas Ramojus Kraujelis.Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.
R. Kraujelis (g. 1974) yra istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Lietuvos valstybės naujajame archyve pradėjo dirbti 1997 m., 2011-aisiais buvo paskirtas Lietuvos vyriausiuoju archyvaru pirmajai kadencijai.
Daugiau skaitykite www.respublika.lt
Lietuvos ir Lenkijos santykiai kartais būdavo sudėtingi, pavyzdžiui, tarpukariu, tačiau teiginys, kad Lenkiją kai kuriais atvejais galima vadinti Lietuvos valstybingumo priešu, visiškai neteisingas, sako Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas. „Istoriją reikia rašyti laikantis objektyvumo principo. Reikia kalbėti apie konfliktus, bet kartu ir aiškiai suvokti, kad bendra istorija ir dabartis vis tiek mus daugiau artina, o ne skiria“, – pabrėžia Istorijos fakulteto dekanas.
Daugiau skaitykite www.lrytas.lt
85-ąjį gimtadienį švenčiantis istorikas Edvardas Gudavičius vengia viešumo, bet trečiadienį sutiko dalyvauti 2014 m. į lietuvių kalbą išverstos Oskaro Haleckio knygos „Europos istorijos ribos ir skirstymai“ pristatyme ir diskusijoje „Europa, jos ribos ir Lietuva“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Daugiau skaitykite www.15min.lt
Vienas garsiausių šalies istorikų Edvardas Gudavičius šiemet mini 85 metų jubiliejų. Inžinieriumi dirbęs ir vėlai į istorijos mokslą profesionaliai pasukęs E.Gudavičius gal ir nesitikėjo, kad vėliau dėl savo drąsių ir nusistovėjusias sampratas laužančių įžvalgų savo kolegų bus pripažintas didžiulių permainų Lietuvos istorijos suvokime pradininku ir ištisos istorikų mokyklos kūrėju. Ilgamečio Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo E.Gudavičiaus 85-mečio proga pateikiame skirtingų istorikų kartų vertinimus, ką jiems asmeniškai ir bendrai Lietuvos istoriografijai reiškė šio istoriko darbai.
Daugiau skaitykite www.15min.lt
Žurnalas „Reitingai“ vėl metė iššūkį Lietuvos švietimo sistemai. Šį kartą jie užsimojo nustatyti geriausiai konkrečių sričių specialistus ruošiančius universitetus ir kolegijas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas geriausiai parengia genetikos, medicinos ir sveikatos, paveldo studijų, teisės, politikos mokslų, komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos, ekonomikos, verslo ir vadybos, edukologijos, pedagogikos, istorijos, filosofijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, chemijos, fizikos, matematikos, statistikos, sociologijos alumnius.
Skaitykite daugiau: www.delfi.lt
Jeigu tik galėtų, tai lietuvių egzistencialistas Ričardas Gavelis ir prancūzų filosofas Albertas Camus perduotų linkėjimus Vilniaus universiteto istorikui Tomai Vaisetai. Kodėl? Nes antradienio vakarą Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose pristatyta pirmoji T.Vaisetos prozos knyga „Paukščių miegas“, kuri vadinama sąžiningu ir labai meistriškai atliktu visuomenės chirurgo darbu.
Skaitykite daugiau: www.15.min.lt
Informuojame, kad š. m. gruodžio 8 - 9 d. vyks VU Tarybos narių rinkimų II-asis turas.
Balsavimas vyks nuo 9 val. iki 17 val., 324 auditorijoje.
Iškilus klausimams prašome kreiptis į IF Rinkimų komisijos pirmininką dr. Ryšardą Gaidį ().
Daugiau apie VU Tarybos rinkimus
Lapkričio 19 d., trečiadienį, Teatro salėje įvyko bendras susitikimas – diskusija su kandidatais į Vilniaus universiteto Tarybą – Humanitarinių mokslų ir studijų bei menų ir meno studijų plėtros pogrupyje. Negalėjusius apsilankyti kviečiame susipažinti su kandidatais. Debatų vaizdo įrašas.
Šiame susitikime dalyvavo 4 kandidatai: prof. Alfredas Bumblauskas (Istorijos fakultetas), prof. Domas Kaunas (Komunikacijos fakultetas), doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Filologijos fakultetas), prof. Paulius Vaidotas Subačius (Filologijos fakultetas).
„Universitetas neturi būti tik humanistinis. Bet Universitetas, ignoruojantis humanistiką, negalės tapti Europos ir Lietuvos vertybių puoselėtoju, valstybės ir visuomenės interesų reiškėju“, – mano profesorius Alfredas Bumblauskas.
„Pirmoji mintis, ateinanti į galvą kalbant apie Vilniaus universitetą, yra ši: Vilniaus universitetas yra geras universitetas. Ir geras universitetas žino, kad jis yra geras universitetas. Jame turi būti skatinama ir gerbiama, o ne gąsdinama ir spaudžiama, turi vyrauti visų mokslų ir fakultetų pusiausvyra, o ne kova, ilgaamžė humanitarų tradicija suvokiama kaip pranašumas. Šiame universitete lituanistikos prioritetas dera su dėstomų kalbų ir kultūrų įvairove“, – sakė profesorius Paulius Vaidotas Subačius.
Renginį vedė Filologijos fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka.
Kandidatai trumpai prisistatė, išsakė savo tikslus ir vizijas, pasidalijo savo nuomonėmis apie universiteto ateitį ir didžiausius šiandien kylančius iššūkius, atsakė į universiteto bendruomenės klausimus.
„Istorikai yra šiek tiek tinginiai, nes jie neišnaudoja gerų siužetų“. Pokalbis su lekt. dr. Tomu Vaiseta
Mūsų mylimas dėstytojas Nerijus Šepetys pasakojo apie tyrimą, kurio metu studentų buvo klausiama, kas jie tokie. Gauti labai skirtingi atsakymai. O ką jūs atsakote, paklaustas, kas esate?
Klausimas pasako, ko nereikia sakyti, nes jei nenori būti banalus, nesakysi iš karto, kad esi kokios nors profesijos atstovas. Kažkada su draugais esame svarstę, kodėl paklausti žmonės pirmiausia pasako profesiją. Matyt, todėl, kad tai yra aiškiausias socialinis vaidmuo. Nepradėsi pasakoti savo vidinių apsisprendimų – kas tu esi. Taigi profesiškai, bent jau šiuo metu, esu istorikas, nes iš to valgau duoną. Pagal išsilavinimą pirmiausia esu žurnalistas, bet gavau ir istoriko diplomus, tai turbūt jau galiu sakyti, kad esu istorikas.
Prof. Alfredo Bumblausko tezės rinkimams į Vilniaus universiteto Tarybą
2014 m. lapkričio 19 d. (trečiadienį) 16 val. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3) vyks diskusija - susitikimas su kandidatais į VU Tarybos vidinius narius.
Kviečiame susipažinti su kandidatais, išklausyti jų vizijų, pasidalinti savo nuomonėmis apie universiteto ateitį.
.
http://naujienos.vu.lt/srautas/paskelbti-kandidatu-i-tarybos-narius-sarasai/
Jūsų dėmesiui – gyvas pašnekesys apie istorikiškus dalykus su lekt. dr. Loreta Skurvydaite. Apie knygas studentus, liepą, seminarus ir vabalą.
Koks buvo Jūsų pirmasis prisilietimas prie istorijos, kuris vėliau nuvedė į Istorijos fakultetą?
Knygos. Tiktai knygos.
Galbūt fantastinės?
Ne, ne. Aš fantastikos nemėgau, niekada neskaičiau. Buvo dvi knygų rūšys, kurių niekada neskaičiau ir po šiai dienai neskaitau: fantastika ir visi indėnų nuotykiai. Jų nemėgau, tačiau visa, kas buvo susiję su detektyvais arba su tais klasikiniais, istoriniais romanais, tai buvo tai, nuo ko matyt viskas ir prasidėjo. Kadangi vaikiškos knygos nelabai patiko, buvo įsisukta į detektyvus, o paskui taip natūraliai pereita prie kitų knygų. O vaikystėje, mano prosenelių namuose buvo biblioteka, kuri buvo – na tokia kokia buvo, todėl kiekvieną vasarą reikėdavo perskaityti tas pačias knygas iš naujo. Ir ten buvo viena knyga – „Trys muškietininkai“ rusiškai. Ją aš skaitydavau kiekvieną vasarą, nes ji buvo didžiausia ir aš žinojau, kad man mėnesiui jos turėtų užtekti.
Kas pakito istorijos fakultete nuo Jūsų studijų laikų? Universitetų istorijos paskaitose kartais pasirodydavo, kad viduramžių universitetas ne taip ir smarkiai skiriasi nuo šiandieninio. Bet vis dėlto, kokie ryškiausi pokyčiai įvyko mūsų fakultete per šiuos keletą metų?
Ne, dvasia nekinta, o forma aišku labai stipriai keičiasi... Kas tiksliai? Pasikeitė valgykla, visiškai kitokia negu buvo. Nebėra riterio, kuris buvo sudegintas, ir kuris stovėjo kieme. Pasikeitė pačios auditorijos, nors kardinaliai iš tikrųjų tai ne – išliko labai keista miela dvasia. Išliko kiemelis, kuris yra žavingas. Išliko liepa, pro kurią galima žiūrėti į dangų.
Spalio 9 dieną paaiškėjo jau šeštus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2014“ laimėtojai.
2014 m. susidomėjimas konkursu buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Darbus vertino komisija, kurią sudarė 68 aktyvūs Lietuvos mokslininkai. Daugiausia nominuotų darbų buvo apginta Vilniaus universitete. Geriausiu Humanitarinių mokslų srityje buvo pripažintas Andriaus Jurkevičiaus, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolvento, šiuo metu studijuojančio doktorantūroje, darbas „Smolensko žemė ir jos socialinė struktūra XIV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje“.
Konkurso organizatorės dr. Dianos Meilutytės-Lukauskienės teigimu, konkursas pasiteisino ir kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš aukštųjų mokyklų. Šiemet buvo pasiūlyti aktualūs, išsamūs, aukšta moksline verte pasižymintys darbai, todėl vertintojams buvo labai sunku išskirti ir įvardinti geriausius darbus. Tai džiugina konkurso rengėjus, nes byloja, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiami aukšto lygio mokslo tiriamieji ar taikomieji darbai, ugdomi jaunieji tyrėjai, kurie įgiję reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus sėkmingai tęs mokslinę karjerą.
LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2014“ nugalėtojai bus pagerbti spalio 31 dieną 12 val. istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyksiančios ceremonijos metu.
IN MEMORIAM
Šių metų sausio mėnesį Istorijos fakulteto darbuotojai pasveikino profesorių Algirdą Šidlauską su gražiu ir solidžiu 90-ies metų jubiliejumi. Praėjus po sukaktuvių devyniems mėnesiams, fakulteto bendruomenė palydi velionį į amžinąją nebūtį. Su fakultetu A.Šidlausko likimas susisiejo 1960 metais, kai jame pradėjo dėstyti, 1962m. apgynė disertaciją , tema „Švietimas Lietuvoje XVIIIa. paskutiniajame ketvirtyje.“ 1964m. tapo docentu, vėliau profesoriumi, kelis kartus buvo tuometinės TSRS istorijos katedros vedėju. Istorijos, mokslo istorijos raidos tyrinėjimai senajame Vilniaus Universitete buvo jo mokslinio intereso sritimi. Rengtas ir išspausdintas leidinys apie „ Kraštą ir žmones“, skelbta istorijos šaltinių publikacija „Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai ir vyresniųjų nutarimai“. 1979 metams , kada buvo minimas VU 400 metų įsteigimo jubiliejus buvo išspausdintas Vilniaus Universiteto istorijos tritomis. Vienu jos autorių ir redakcinės kolegijos nariu buvo A.Šidlauskas.
Istorijos fakulteto istorijos specialybės studentams skaitė paskaitas, speckursus, vedė seminarus, kuriuose nagrinėdavo XIX a. Rusijos ir Lietuvos problemas. Skaitė vaikščiodamas po auditoriją, ne iš lapų, kaip vėliau sakydavo, kiekvienos paskaitos išvakarėse po kelis kartus peržiūrėdavo numatytą išdėstyti medžiagą. Studentų buvo mėgstamas už paskaitų originalumą ir sukeldavo pagarbą reiklumu istorijos žinojimui.
Atsikuriant Lietuvos valstybei, VU atgaivinant autonomiją, prof. A.Šidlauskas buvo vienas naujosios universiteto valdymo institucijos - Senato tikruoju nariu, prisidėjo prie VU kelio į atsinaujinimą, istorijos studijų pertvarkymą. Atkūrus Valstybingumą Universitete dar dirbo dešimtmetį , po to išėjo į pensiją. Kol galėjo, ateidavo į fakultetą, domėjosi studijomis, tyrimais, istorikų publikacijomis. 2014m. sausio 31 d. asmeniškai priėmė atėjusius pasveikinti kolegas, humoristiškai nusakė gyvenimo pokyčius, apgailestavo, kad dėl ligos nebuvo S.Jegelevičiaus, klausinėjo apie buvusius kolegas, skonėjosi vynu...
Istorijos fakultetas neteko dar vieno istoriko, istorikai privalo atsiminti istorikus, kai jų neatsimins kiti.
Prof. A. Šidlauskas bus pašarvotas spalio 3 d. penktadienį 16 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1 salėje, karstas išnešamas šeštadienį 14 val., laidojamas Karveliškių kapinėse.
Leibnico Europos istorijos institutas skiria mokslinių tyrimų stipendijas tarptautinėms podoktorantūros studijoms nuo 2015 m. sausio.
Daugiau informacijos:
vokiečių kalba
anglų kalba
2014 m. vasario 22 d. mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, žymus Lietuvos istorikas, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kryžiaus karininkas doc. dr. Sigitas Jegelevičius.
2014 m. vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, tarp jų ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorių dr. Vydą Dolinską. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Lietuvos mokslo taryba kviečia į programos „Horizontas 2020“ sričių „SC6 - Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „SC7 - Saugios visuomenės“ informacinę dieną.
Renginys vyks 2014 m. vasario 7 d. 10 val. Lietuvos mokslo taryboje, Mažojoje salėje.
Renginio tikslas – supažindinti socialinių ir humanitarinių mokslų atstovus su programa „Horizontas 2020“ ir pristatyti sričių „Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „Saugios visuomenės“ 2014–2015 m. darbo programas ir paskelbtus kvietimus teikti paraiškas.
Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu iki vasario 6 d. Dalyių skaičius ribotas.
Daugiau informacijos apie sritis „Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ ir „Saugios visuomenės“.
Paskelbtus kvietimus galite rasti EK Dalyvių portale.
2014 m. vasario 12 d. 17 val. vyks dr. Giedrės Motuzaitės Matuzevičiūtės vieša paskaita anglų kalba "Before Silk Road. Food Networks in Prehistory".
Renginio vieta - VU Donelaičio auditorija, Universiteto g. 3.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentei dr. Daliai Bukelevičiūtei 2013 m. lapkričio 14 d. buvo įteiktas Šviesuolio apdovanojimas. Garbingas apdovanojimas Vilniaus universiteto docentei skirtas už dvišalių Lietuvos ir Čekijos Respublikos santykių plėtojimą mokslinėje bei kultūrinėje srityje.
