Vakar, balandžio 26 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu. Sveikiname!

Balandžio 26 d.  Lietuvos Mokslų akademijoje buvo apdovanoti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Vytautas Volungevičius už mokslinį darbą „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. 

Nuotraukų galerija

VU Istorijos fakulteto docentas, kultūros antropologas dr. Donatas Brandišauskas laimėjo prestižinį Nacionalinės Geografijos Draugijos (National Geographic Society) grantą. 

Kelis metus doc. Donatas Brandišauskas vykdys antropologinius lauko tyrimus Rytų Sibire - Pietų Jakutijoje ir Amūro regione, tyrinėdamas autochtonų religines praktikas bei kraštovaizdžio suvokimą šiandienos Sibire.

Prieš 90 metų, 1926-ųjų balandį, įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Jos vyskupijų ribos išliko nekeistos iki pat 1991 metų. Ši iš pirmo žvilgsnio administracinė reforma tarsi užantspaudavo Kauno Lietuvos projektą ir ilgam įtvirtino laikinąją sostinę kaip modernios katalikybės centrą. Apie ne tik Bažnyčios, bet ir Lietuvos istorijos ryškų įvykį – „Lietuvos žinių“ pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakuteto docentu dr. Arūnu Streikumi.

Visą interviu skaitykite © Lietuvos žinios

Balandžio 28 d., ketvirtadienį, 14.30 val. kviečiamas atviras Istorijos fakulteto tarybos posėdis – diskusija su humanitarų išrinktu VU Tarybos nariu prof. dr. Pauliumi Subačiumi apie situaciją Vilniaus universitete ir pirmuosius Vilniaus universiteto naujos tarybos darbo metus. Diskusijoje kviečiame dalyvauti visą Istorijos fakulteto bendruomenę. 

Posėdis vyks 211 auditorijoje.

Balandžio 21 d. Valdovų rūmuose įvyko pilietinio projekto „Aš už Lietuvą“ pristatymas. VU Istorijos fakutetas taip pat yra šio projekto partneris ir gegužės mėnesį visuomenei pasiūlys kelias viešas paskaitas istorijos ir paveldo temomis.

„Šiandien startuojame su net 75 konkrečiomis veiklomis ir daugiau nei 3 tūkstančiais savanorių, kurie jiems patinkančias ir dominančias veiklas gali rinktis iš šešių skirtingų kategorijų: gražinti aplinką, padėti kitiems pažinti savo kraštą ir jo istoriją, programuoti, saugoti, ir, žinoma, švęsti kaimynų dieną. Neabejojame, kad tai - dar tik pradžia“, - iniciatyvai skirtoje spaudos konferencijoje sakė projekto koordinatorė, Istorijos fakulteto magistrantė Luka Lesauskaitė.

Daugiau apie pristatymą žr.: 15min.lt, kauno.diena.lt 

Projekto svetainė:  asuzlietuva.lt

Su didžiuliu triukšmu pasirodžius (ir plačios recepcijos sulaukus) Rūtos Vanagaitės knygai Mūsiškiai (Vilnius: Alma littera, 2016), patyriau didelį išorinį spaudimą (ir kartu jutau stiprėjantį vidujį akstiną) kaip nors reaguoti. Mieliems Lietuvos žmonėms („mūsiškiams“?) šluojant vieną knygos tiražą po kito, visoms žiniasklaidos priemonėms rengiant su tuo susijusias diskusijas, viešinant komentarus ir replikas, susilaukiančias viešosios erdvės dalyvių reakcijų pliūpsnių, vis labiau regėjosi, kad prasmingai ką pasakyti į temą – beveik nebeįmanoma. 

VU Istorijos fakulteto docento dr. Nerijaus Šepečio recenziją knygai Mūsiškiai skaitykite © Lietuvos žinios

Tekstas perpublikuotas iš „Naujasis Židinys-Aidai“ (2016, nr. 2). 

XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė. Anot jos, skatinant vaisingumą buvo laikomasi įvairių magiškų ritualų bei papročių (pavyzdžiui, per vestuves nepjaunamas iškastruotas gyvulys, o vietoj deserto atnešamos ožio arba lokio sėklidės), gydomasi vandeniu ir žolelėmis, laikomasi griežto pasninko ar net plakamasi.

Daugiau ©  www.lrt.lt

Balandžio 15 d. "Ryto garsuose" VU Istorijos fakulteto dekanas, medievistas prof. Rimvydas Petrauskas. Pokalbis apie universitetines studijas, istoriko amatą, medievistiką ir neseniai pasirodžiusią knygą „Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“.

Pašnekesį pasiklausyti galite LRT mediatekoje (nuo 2:37:22).

Taip pat IF dekano prof. Rimvydo Petrausko mintys apie istorijos brandos egzaminą bei istorijos mokslą DELFI (2016 04 15).

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas. Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel’s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie tai interviu su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu.

Interviu skaitykite naujienos.vu.lt

Šįmet Vilniaus universiteto gimtadienį švęsime visą savaitę –  nuo balandžio 1 iki balandžio 7 dienos. Švęsime linksmai, dvasingai, studentiškai ir sveikai. Tradiciškai bus eksponuojama pirmoji lietuviška knyga, o Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas surengs viešą paskaitą. Ta proga istoriką pakvietėme pasikalbėti apie universiteto gimtadienį.

Profesorius nedvejoja, kad balandžio 1-oji – tinkama diena švęsti universiteto gimtadienį, nes šią dieną Steponas Batoras pasirašė privilegiją. Su melagių diena ši data nesiejama – anot žymaus istoriko, kartais ir balandžio 1-ąją nutinka rimtų dalykų.

Visą interviu skaitykite © naujienos.vu.lt

Prof. A. Bumblauskas balandžio 4 d. 10 val. Teatro salėje skaitys viešą paskaitą „Universitetas brėžia civilizacijos ribas – logikų ir poetų universitetas“.

Universiteto gimtadienio renginių programa  

Gerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 proc.) skirti Vilniaus universiteto ISTORIJOS FAKULTETUI.

Norint skirti paramą, reikia ranka arba elektroniniu būdu užpildyti prašymo formą FR0512:

• Ranka užpildytą formą (formą galite rasti čia) reikia nunešti arba nusiųsti į Valstybinę mokesčių inspekciją pagal savo gyvenamąją vietą (adresus galite rasti čia); 
• Pildant formą elektroniniu būdu, reikia per Jūsų banko teikiamą internetinės bankininkystės paslaugą prisijungti prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir užpildyti formą portale.

Duomenys reikalingi deklaracijos formos pildymui:

E1 Gavėjo tipas: 2

E2 Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 211950810

E3 Mokesčio dalies paskirtis: ISTORIJOS FAKULTETUI

Skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį Istorijos fakultetui galite iki 2017 m. gegužės 2 d.

Dėkojame! 

Tarpukariu permąstytas ir paneigtas darbštaus lietuvio mitas: šalyje buvo tūkstančiai juodadarbių, neturinčių profesijos, stokojančių verslumo ir darbštumo. Jiems lengviau buvo emigruoti.

Tokiomis mintimis Seime surengtoje konferencijoje apie emigraciją dalijosi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas. Pasak N. Černiausko, tai nebuvo tų žmonių kaltė, o baudžiavos pasekmė.

Skaitykite daugiau © DELFI

Žemėlapis šiandien yra mums įprastas ir savaime suprantamas dokumentas, leidžiantis orientuotis tam tikroje teritorijoje ir sudarytas griežtai laikantis taisyklių. Kartografijos mokslui užgimstant XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), žemėlapio kūrimas daug labiau priklausė nuo paties kūrėjo išmonės ir vaizduotės. Jis teikė informaciją ir tų laikų keliautojams, ir mūsų laikų tyrėjams.

Apie tai „Lietuvos žiniose“ interviu su naujos knygos apie LDK rankraštinius žemėlapius autoriais VU Istorijos fakulteto lektoriumi dr. Tomu Čelkiu ir VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro vyresniąja bibliotekininke Valentina Karpova-Čelkiene. 

Interviu skaitykite © Lietuvos žinios

T. Čelkio ir V. Karpovos-Čelkienės knygos pristatymas 2016 m. kovo 31 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje (Universiteto 3). 

Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2015 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Vytautas Volungevičius už mokslinį darbą „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Sveikiname! 

Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt

Kijevo leidyklos „Baltija druk“ knyga Kunigaikščiai Ostrogiškiai (Князі Острозькі) Ukrainoje pelnė 2015-ųjų „Metų knygos“ titulą. Tokį sprendimą priėmė nepriklausoma Ukrainos knygų reitingų agentūra „Metų knyga“.

Ukrainiečių kalba išleistą knygą, kurios tekstus parašė Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai, iš dalies finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tai - URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektas, kuriam vadovavo VU Istorijos fakulteto docentė Genutė Kirkienė. Knygos pratarmę parengė IF profesorius Alfredas Bumblauskas.

Daugiau apie tai skaitykite lrytas.lt

Taip pat apie tai žr. Ukrainos spaudoje: gazeta.ua, volynpost.com, gazeta.lviv.ua

Knygos ištrauką galite rasti čia.

DELFI konferencijoje viešėję VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė dalijosi įžvalgomis apie humanitarinių mokslų situaciją Lietuvoje.

„Humanitarai dažnai atsiduria beteisinančiojo pozicijoje: kam tu esi reikalingas, lyg teologas ar filosofas turėtų aiškintis, kam reikalingas. Apie istorikus, kultūros istorikus net nekalbėsiu – reikia įrodinėti, kad tu esi naudingas liaudies ūkiui. Tyčia šią sovietinę sąvoką pavartojau, pagal ją planinėje visuomenėje specialistai turi būti suprogramuoti konkrečiai visuomenės funkcijai. Toks mąstymas kartojasi“, – kalbėjo profesorius A. Bumblauskas.

Skaitykite daugiau DELFI.lt 

Taip pat žr. viso pokalbio video

Nuotrauka M. Ažušilio (DELFI)

„Mes esame ištroškę didybės. Ieškome to, kas galėtų įrodyti kažkokią iš amžių glūdumų iškylančią lietuvių stiprybę ir taip įtvirtinti save dabartyje!“ – sako VU IF istorikas dr. Vytautas Volungevičius, tuo pačiu primindamas keistą mūsų visuomenės polinkį į mistifikacijas ir ezoteriką.

Visą interviu skaitykite © www.tv3.lt

Nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo

Naujas VU Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo tekstas „Literatūroje ir mene“. Šį kartą iš už Atlanto. 

Aurimas Švedas laimėjo JAV įsteigtą prestižinę "Fulbright" stipendiją ir nuo sausio mėnesio stažuojasi Šiaurės Kalifornijoje įsikūrusiame Stanfordo universitete.

Visą tekstą skaitykite literaturairmenas.lt 

Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi,  vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – Vasario 16-osios išvakarėse LRT „Dėmesio centre“ pokalbis su VU Istorijos faskulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.

„Vasario 16-oji sukūrė šiandieninės lietuviškos tapatybės pagrindus. 1990 metų kovo 11-oji turėjo ant ko atsistoti. Tarpukario Lietuvos pasiekimai didžiuliai. Vien žemės ūkio suklestėjimas yra fenomenalus“ , – sako prof. A. Bumblauskas. 

Pokalbio santrauka: A. Bumblauskas: tarpukario Lietuvą išgarsino ANBO lėktuvai, krepšinis ir sviestas, LRT.lt 

Laidos „Dėmesio centre“ video galite rasti čia. 

Taip pat žr. pokalbį su prof. A. Bumblausku TV3 studijoje apie Vasario 16-osios signatarus (video).