S. Kulevičius: „Būti „pasaulio piliečiu“ be savo istorijos, reiškia būti be veido“
Buvo laikas, kai reikėjo griauti iš tarpukario ir sovietmečio paveldėtus stereotipus, kad dvaras lietuviams yra kažkas svetima ir tolima. Dabar diskusijai kviečia po įvykių Ukrainoje paaštrėjusi grėsmės nuojauta, informaciniai karai ir Žaliojo tilto skulptūrų istorija. Taip apie sugrįžtantį projektą POST Kryžkelė pasakojo vienas iš jos organizatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius.
– Kaip gimė POST Kryžkelė? Kokios aplinkybės paskatino pradėti šį projektą prieš 10 metų?
– Tenka grįžti bent 11 metų atgalios. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kūrėsi buvusios Kurtuvėnų dvaro sodybos teritorijoje. Iš pelenų kilo 2001 m. sudegęs dvaro svirnas, pradėta galvoti apie dvaro parko sutvarkymą, 2002 m. savo paslaptis atvėrė Kurtuvėnų bažnyčios rūsys, nustebinęs čia buvusiais dvarininkų palaidojimais. Su dvaro istorija susijusių atradimų būta daug, o dvaro sodybos atgaivinimas jau atrodė pakankamai realus.
Pradėta mąstyti – kuo užpildyti šias erdves, kokias prasmes suteikti, kokias veiklas plėtoti. Žvilgsnis krypo į dvarų istorijas ir dvaro kultūrą. Šiandien, kai greta matome puikius Burbiškio dvaro su tulpių žydėjimo švente ar Žagarės dvaro su puikia ekspozicija pavyzdžius, toks žingsnis atrodo visiškai natūralus ir suprantamas. Bet, deja, ne prieš 11 metų. Tuo metu mumyse dar karaliavo iš tarpukario ir sovietmečio paveldėti stereotipai, teigę, kad dvaras lietuviams yra kažkas svetima ir tolima. Jau vertinome dvaro istorinius statinius (jie didingi, gražūs), bet nenorėjome ir nemokėjome gerbti pačios dvaro istorijos, kultūros, dvaro žmonių, nesuvokėme jų reikšmės mūsų valstybei.
POST Kryžkelė gimė kaip idėja keisti šiuos stereotipus – parodyti, kad dvaras yra mūsų savastis ir jis nėra tolimas, kur praeitin nugrimzdęs reliktas. Šiandien tokia idėja atrodo gal kiek ir naiviai, tačiau tuo metu, sakyčiau, tai buvo gana drąsus ir novatoriškas užmojis. Jei atsižvelgtume ir į tai, kad dvaro istorijos, kultūros atskleidimui buvo pasirinkta šiuolaikinio meno kalba, tai buvo vienas pirmųjų tokio pobūdžio projektų Lietuvoje.
Visą interviu skaitykite © etaplius.lt
Šiais metais „Literatūroje ir mene“ (
Istorikui reikia sugebėti atskirti tikras ir tariamas patirtis bei paliudijimus, nes apie praeitį skleidžiama daug prasimanymų. Apsiginkluoti faktais ir paneigti skleidžiamus gandus – istoriko pareiga. Taip vertinti istorijos įvykius ir amžininkų prisiminimus jaunus istorikus ragina doc. dr. Nerijus Šepetys.
Gegužės 13–14 d. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Antrųjų valdovų rūmų klubas atgaivina kultūrinį projektą POST Kryžkelė. Jis skiriamas visuomenei aktualių temų apmąstymui bei išreiškimui per meno, mokslo prizmes ir viešas diskusijas. POST Kryžkelė siekia „dideles“ temas narplioti per vienos konkrečios vietos (Kurtuvėnų) kraštovaizdį, istorijas ir žmonių būtį.
Vakar, balandžio 26 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas
Balandžio 26 d. Lietuvos Mokslų akademijoje buvo apdovanoti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Vytautas Volungevičius už mokslinį darbą „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. 
VU Istorijos fakulteto docentas, kultūros antropologas dr. Donatas Brandišauskas laimėjo prestižinį 
Prieš 90 metų, 1926-ųjų balandį, įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Jos vyskupijų ribos išliko nekeistos iki pat 1991 metų. Ši iš pirmo žvilgsnio administracinė reforma tarsi užantspaudavo Kauno Lietuvos projektą ir ilgam įtvirtino laikinąją sostinę kaip modernios katalikybės centrą. Apie ne tik Bažnyčios, bet ir Lietuvos istorijos ryškų įvykį – „Lietuvos žinių“ pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakuteto docentu dr. Arūnu Streikumi.
Balandžio 28 d., ketvirtadienį, 14.30 val. kviečiamas atviras Istorijos fakulteto tarybos posėdis – diskusija su humanitarų išrinktu VU Tarybos nariu prof. dr. Pauliumi Subačiumi apie situaciją Vilniaus universitete ir pirmuosius Vilniaus universiteto naujos tarybos darbo metus. Diskusijoje kviečiame dalyvauti visą Istorijos fakulteto bendruomenę. 
Balandžio 21 d. Valdovų rūmuose įvyko pilietinio projekto „Aš už Lietuvą“ pristatymas. VU Istorijos fakutetas taip pat yra šio projekto partneris ir gegužės mėnesį visuomenei pasiūlys kelias viešas paskaitas istorijos ir paveldo temomis.
Su didžiuliu triukšmu pasirodžius (ir plačios recepcijos sulaukus) Rūtos Vanagaitės knygai Mūsiškiai (Vilnius: Alma littera, 2016), patyriau didelį išorinį spaudimą (ir kartu jutau stiprėjantį vidujį akstiną) kaip nors reaguoti. Mieliems Lietuvos žmonėms („mūsiškiams“?) šluojant vieną knygos tiražą po kito, visoms žiniasklaidos priemonėms rengiant su tuo susijusias diskusijas, viešinant komentarus ir replikas, susilaukiančias viešosios erdvės dalyvių reakcijų pliūpsnių, vis labiau regėjosi, kad prasmingai ką pasakyti į temą – beveik nebeįmanoma. 
XVI–XVIII a. sudarant santuoką ne taip svarbu buvo grožis ir meilė, kiek būsimos nuotakos sveikata ir vaisingumas, nes galimybė turėti vaikų buvo laikoma Dievo malone, LRT RADIJO laidoje „Radijo paskaitos“ sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė. Anot jos, skatinant vaisingumą buvo laikomasi įvairių magiškų ritualų bei papročių (pavyzdžiui, per vestuves nepjaunamas iškastruotas gyvulys, o vietoj deserto atnešamos ožio arba lokio sėklidės), gydomasi vandeniu ir žolelėmis, laikomasi griežto pasninko ar net plakamasi.
Balandžio 15 d. "Ryto garsuose" VU Istorijos fakulteto dekanas, medievistas prof. Rimvydas Petrauskas. Pokalbis apie universitetines studijas, istoriko amatą, medievistiką ir neseniai pasirodžiusią knygą „Galia ir tradicija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas. Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel’s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie tai interviu su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu.
Šįmet Vilniaus universiteto gimtadienį švęsime visą savaitę – nuo balandžio 1 iki balandžio 7 dienos. Švęsime linksmai, dvasingai, studentiškai ir sveikai. Tradiciškai bus eksponuojama pirmoji lietuviška knyga, o Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas surengs viešą paskaitą. Ta proga istoriką pakvietėme pasikalbėti apie universiteto gimtadienį.
Gerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 proc.) skirti Vilniaus universiteto ISTORIJOS FAKULTETUI.
Tarpukariu permąstytas ir paneigtas darbštaus lietuvio mitas: šalyje buvo tūkstančiai juodadarbių, neturinčių profesijos, stokojančių verslumo ir darbštumo. Jiems lengviau buvo emigruoti.
Žemėlapis šiandien yra mums įprastas ir savaime suprantamas dokumentas, leidžiantis orientuotis tam tikroje teritorijoje ir sudarytas griežtai laikantis taisyklių. Kartografijos mokslui užgimstant XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), žemėlapio kūrimas daug labiau priklausė nuo paties kūrėjo išmonės ir vaizduotės. Jis teikė informaciją ir tų laikų keliautojams, ir mūsų laikų tyrėjams.
Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2015 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.