Visos naujienos - Istorijos fakultetas

Sidebar

211 asocMieli absolventai, juos lydintys asmenys, kolegos,

iš tiesų tai šios kalbos net neturėjo būti, nes savo kalbą aš jau esu pasakęs ir tai buvo, man regis, lyg būtų nutikę vakar, nors buvo prieš tris metus. Atrodytų praėjo tiek nedaug, o pasaulis per tą laiką, sako, pasikeitė beveik neatpažįstamai – praslinko daugumą savo vidiniuose narvuose įkalinusi pandemija kone logiškai išsirutuliojusi į ketvirtą pasaulinį karą. Tiesa, jūs kaip diplomuoti istorikai gerai žinote, kad anksčiau dažniausiai būdavo atvirkščiai – pirma karas, po to maras. Taigi, net šiuo atžvilgiu įprasta tvarka susijaukė. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis didžiąją jūsų studijų dalį gaubė nerimo, įvairiopų baimių, pasimetimo, o gal net ir skausmo dėl artimų žmonių netekties šešėliai. Šia prasme šiandien diplomus gaunančiuosius galima pavadinti zoomteamsų laida, nes bakalaurai beveik pusę savo studijų dėstytojus regėjo tik per kompiuterių monitorius, o magistrai kontaktines studijas iš esmės turėjo nepilnus du mėnesius. Dėl to man nuoširdžiai gaila. Gaila ir apmaudu dėl to, kad su kai kuo tenka išsiskirti taip dorai ir nespėjus susipažinti…

Bet gi ne į laidotuves prarasto pasaulio apraudoti ir dėl neišnaudotų galimybių dūsauti čia šiandien susirinkome. Man netgi atrodo, kad pasaulis taip smarkiai nepasikeitė, kaip mums bandoma įteigti, todėl šiandien visiškai nesiruošiu išsižadėti to, ką buvau sakęs prieš tris metus (dar viena remarka paraštėje: Tikri istorikai turi būti išsiugdę instinktą ieškoti pirminių šaltinių ir kritiškai vertinti visokius perpasakojimus, taigi, ir šią kalbą norintys nesunkiai gali susirasti interneto platybėse). Šiandienį mano pasisakymą veikiau reikėtų matyti kaip ano tęsinį. Tąkart kalbėjau apie laiko patikrintų didžiųjų dorybių aktualumą, o šįkart norisi pridėti ir jų priešybę – didžiąsias  arba mirtinas nuodėmes. Anaiptol ne dėl to, kad būčiau linkęs į pamokslavimą, kaip galėtumėt įtarti, ar vieta tam įpareigotų, o dėl to, kad laikai dabar tokie, švelniai tariant, nekokie.

Pandemija ir karas pavaizdžiai patvirtino, o vadinamojo dirbtinio intelekto proveržis, genetikos ir dalelių fizikos atradimai, kokie bebūtų įspūdingi, kol kas nesugebėjo paneigti, kad žmogiškas pasaulis kol kas rieda ir turbūt dar kurį laiką riedės ant tų pačių dviejų laiko tėkmės nuzulintų bėgių. Vienoje pusėje (tarkim dešinėje, on the right) – drąsa ir atsakomybė už mus supantį pasaulį ir žmones jame, priešingoje pusėje – baimė ir godumas ar vangumas, vienoje pusėje – išmintis ir pagarba sau bei kitam (kitokiam), kitoje – puikybė sumišusi su kvailumu ir galios piktnaudojimu, vienoje pusėje – viltis ir gebėjimas atleisti, kitoje – neviltis, rūstumas ir neapykanta. Viską dar labiau generalizuojant, galima vardyti ir tokias binarines opozicijas kaip dialogas versus totalus nesusikalbėjimas, taika versus karas. Ir visa tai visuomet kartu, įtampoje ir persikloję vienas su kitu, o bandymas atskirti balta ir juoda – ne tik bergždžias, bet ir pavojingas užsiėmimas. Pabandžius vieną iš bėgių pašalinti, ko gero pasaulyje arba iš karto stotų Dievo karalystė arba jis nugarmėtų į amžiną prapultį. Nei vieno, nei kito, įtariu, niekas čia ir dabar labai netrokšta.

Panašu, kad šiandien mūsų pasaulis ir mūsų valstybė yra pavojingai pakrypę ant kairiojo bėgio (aišku, ne politine, o moraline prasme), todėl jam labai reikia atsvaros – teisių žmonių (rightheous people), turinčių savyje daugiau drąsos, išminties bei vilties. Universitetas visais laikais buvo ir, tikiu, tebėra ta vieta, kur ugdomos mūsų dorybės ir žabojamos mūsų nuodėmės. Tam reikalingas pamatines sąlygas – autonomiją, autoritetą ir atsakomybę – jau penktą šimtmetį įpusėjęs Vilniaus Universitetas, po penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos, atrodo, pamažu atsikovoja, o greičiausiai šia linkme, mano labai subjektyvia ir nepatikima nuomone, juda jo Istorijos fakultetas. Taigi, galime tikėtis, kad šiomis dienomis šioje bažnyčioje masiškai dalijamų Universiteto baigimo diplomų savininkai įrodys jų vertę, savo gyvenimiškais pasirinkimais prisidėdami prie sutrikusio balanso atkūrimo. Kiekvieno iš jūsų – ir tų, kurie daugiau nebegrįš į auditorijas, ir tų, kurie toliau tęs studijas magistratūroje ar doktorantūroje – indėlis yra vienodai svarbus, nes galų gale juk gali pritrūkti tos vienos kruopelės, kad pasaulis nenueitų velniop.

Linkiu jums gražios nepaskutinės vasaros ir geros kloties! Būkite teisieji žmonės!

A.P.Kasperavicius crop2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, iškilus Lietuvos istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius.

Algis Povilas Kasperavičius 1975 m. su pagyrimu baigęs Istorijos fakultetą, 1983 m. Maskvoje apgynė disertaciją iš XX a. Prancūzijos istorijos tematikos. Daugiau nei keturiasdešimt metų (1976–2018) dėstė Istorijos fakultete, 1990–1993 m.  buvo Naujausiųjų laikų istorijos katedros vedėjas. Išėjęs į pensiją, kolegų mėgstamas ir gerbiamas Docentas toliau aktyviai dalyvavo fakulteto bendruomenės gyvenime. Jo istorijos išmanymas buvo fenomenalus, jis gebėjo pakonsultuoti kiekvieną kebliausiais praeities vertinimo klausimais, buvo didžiai visuomeniškas, rūpinosi Lietuvos ateitimi.

Docento A. P. Kasperavičiaus mokslinių interesų laukas buvo labai platus. Jis tyrinėjo įvairias Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) vidaus ir užsienio politikos problemas, parašė kelias didaktinio pobūdžio studijas apie XVIII a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją, tarptautinių santykių raidą XX a., su bendraautoriais parengė daugiau nei dešimt vadovėlių ir mokymo priemonių mokykloms. Daugiau nei du dešimtmečius buvo nuolatinis Lietuvos moksleivių istorijos olimpiadų vertinimo komisijos pirmininkas, nuo 1992 m. –  tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos istorijos ir geografijos vadovėlių bei mokymo ekspertų komisijos narys.

Algis Povilas Kasperavičius bus pašarvotas birželio 30 d., 16 val. Laidojimo paslaugų centre ( M.K. Paco g. 4, Vilnius), 1-oje salėje. Mišios bus aukojamos birželio 30 d., 18 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Karstas išnešamas liepos 1 d., 10 val. Laidotuvės vyks Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelio kapinėse.

6d4e4eb2 51ab ac0d 582f db87aa7aa155CALL FOR TRAINEES
Post-War Mass Housing as Heritage Site
Vilnius University (Lithuania) 
08 to 10-06-2022 / CA MCMH-EU 18137

The deadline is Friday, May 27th, 2022

Training school “Post-War Mass Housing as Heritage Site” is aimed at PhD students in the field of architecture and humanities (heritage studies, history, art history, sociology, anthropology, etc.) interested in research and preservation of modernist heritage and post-war mass housing in particular. The three-day long training school will be based on lectures, site visits and discussions (readings). Lazdynai mass housing estate (1963–1969) in Vilnius is chosen as a case study.
The training school is a part of COST Action CA18137 “Middle class mass housing (MCMH)” https://mcmh.eu
The school is coordinated by Vilnius University, Faculty of History, prof. Marija Drėmaitė.
Invited trainers: Lidwine Spoormans (TU Delft), Viltė Janušauskaitė (Vilnius University)
Vilnius university will accept up to 12 international students. Up to 10 local students will join on site. The certificate of 1,5 ECTS credits will be provided. COST Action will reimburse travel, accommodation and meals. Applications with your research topic (PhD title, institution, supervisor) and one paragraph description should be sent by 27 May (Friday) to 
Selected participants will be informed by 30 May (Monday).

Senato sale2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai.

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 66/91 (72,53 proc.)
Prof. dr. Viktoras Masevičius – 54 (81,81 proc.)
Prof. dr. Darijus Veteikis – 55 (83,33 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 1 biuletenis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 52/60 (86,66 proc.)
Prof. dr. Greta Drūteikienė – 51 (98,08 proc.)
Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius – 50 (96,15 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 139/219 (64,47 proc.)
Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė – 99 (71,22 proc.)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 82 (58,99 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus – 58 (41,72 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 6 biuleteniai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 92/134 (68,65 proc.)

Prof. dr. Evaldas Kazlauskas – 47 (51,08 proc.)
Doc. dr. Antanas Kairys – 61 (66,30 proc.)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 60 (65,21 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Fizikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 132/185 (71,35 proc.)
Prof. dr. Darius Abramavičius – 87 (65,90 proc.)
Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas – 80 (60,60 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Gediminas Gaigalas – 52 (39,39 proc.)
Prof. dr. Robertas Grigalaitis– 85 (64,39 proc.)
Prof. dr. Aidas Matijošius– 112 (84,84 proc.)
Doc. dr. Mindaugas Mačernis– 40 (30,30 proc.)

Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Gyvybės mokslų centro atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 155/203 (76,35 proc.)
Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė– 55 (35,48 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Saulius Klimašauskas – 75 (48,38 proc.)
Prof. dr. Eglė Lastauskienė– 107 (69,03 proc.)
Prof. dr. Saulius Serva – 57 (36,77 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Saulius Gražulis – 63 (40,65 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Julija Razumienė – 52 (33,55 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Mindaugas Zaremba – 79 (50,97 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Daiva Baltriukienė – 96 (61,94 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 40/49 (81,63 proc.)
Prof. dr. Jurgita Verbickienė– 15 (37,50 proc.)
Doc. dr. Justina Poškienė– 29 (72,50 proc.)
Doc. dr. Nerijus Šepetys– 22 (55,00 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

Kauno fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 42/58 (72,41 proc.)
Prof. dr. Virginija Jurėnienė – 40 (95,24 proc.)
Doc. dr. Ilona Kiaušienė – 41 (97,62 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Komunikacijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 34/48 (70,83 proc.)
Doc. dr. Renata Matkevičienė– 26 (76,47 proc.)
Doc. dr. Andrius Šuminas – 18 (52,94 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 5 biuleteniai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 85/135 (62,96 proc.)
Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis 67 (78,82 proc.)
Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda 34 (40,00 proc.)
Prof. dr. Julius Žilinskas 58 (68,24 proc.)
Doc. dr. Martynas Manstavičius 65 (76,47 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 88/324 (27,16 proc.)
Prof. dr. Eugenijus Gefenas - 73 (82,95 proc.)
Prof. dr. Saulius Ročka 74 (84,09 proc.)
Prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė 79 (89,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Šiaulių akademija

Dalyvavo rinkėjų: 57/78 (73,07 proc.)
Prof. dr. Remigijus Bubnys -
Prof. dr. Renata Macaitienė -
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Rezultatai bus skelbiami CRK pateikus balsavimo biuletenius

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 24/35 (68,57 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė – 21 (87,50 proc.)
Doc. dr. Deividas Šlekys – 21 (87,50 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Teisės fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 31/59 (52,54 proc.)
Prof. dr. Ramūnas Birštonas– 29 (93,55 proc.)
Prof. dr. Jonas Prapiestis – 30 (96,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)
Prof. dr. Tadas Gudaitis - 5 (62,50 proc.)
Doc. dr. Ieva Bužienė - 3 (37,50 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos ir Čekijos draugijos taryba vienbalsiai naująja pirmininke išrinko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentę dr. Dalią Bukelevičiūtę. Mūsų kolegė savo profesinę veiklą yra susiejusi su Lietuvos ir Čekijos istorinių ryšių tyrimais, yra studijavusi Prahos Karolio universitete, su šia institucija palaikomi draugiški ryšiai iki šių dienų. Taip pat ji bendradarbiauja su Lietuvos ambasada Prahoje bei Čekijos ambasada Vilniuje, ne kartą stažavosi Čekijos Respublikos archyvuose, rengė konferencijas bei parodas. Pastaruoju metu Lietuvos ir Čekijos ryšiai pastebimai pradėjo aktyvėti dėl geopolitinių iššūkių, taip pat yra plėtojami kultūros, švietimo, mokslo, susisiekimo, energetikos, aplinkosaugos srityse. Lietuvos ir Čekijos draugija vienija kelias dešimtis dvišaliais ryšiais besidominančių asmenų. Jų tarpe yra akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis ir Gytis Juška, lietuviškosios kaligrafijos mokyklos kūrėjas Albertas Gurskas, taip pat mokslininkai ir dėstytojai. Draugijos veikloje dalyvauja tie asmenys, kurie yra studijavę Čekijos aukštosiose mokyklose, stažavęsi mokslo institutuose, palaikantys verslo ir kultūrinės veiklos ryšius. Organizacija veikia visuomeniniais pagrindais ir turi intencijų palaikyti aktyvesnį kultūrinį dvišalį bendradarbiavimą, kurio gaires nubrėžė Lietuvos inteligentai įkūrę šią draugiją 1937 m. Kaune ir atnaujinę jos veiklą 1991 m. gegužės 23 d. Vilniaus universiteto rektorato posėdžių salėje.

triumfo keliasŠiemet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos organizuojamame visų radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ geriausia televizijos laida Lietuvoje 2021 metais pripažintas 8 dokumentinių laidų ciklas „Triumfo kelias. Jonas Karolis Chodkevičius“, kurio kūrime dalyvavo ir VU Istorijos fakulteto mokslininkai - prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Genutė Kirkienė, dr. Kęstutis Kilinskas.

Sveikiname!
Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/edmundas.jakilaitis/posts/5422772384413424
https://sc.bns.lt/view/item/423709

debataiVilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą. Istorijos fakulteto kandidatai:

  • Doc. dr. Justina Poškienė

  • Doc. dr. Nerijus Šepetys

  • Prof. dr. Jurgita Verbickienė

Kviečiame dalyvauti kandidatų debatuose, kurie vyks Istorijos  fakultete balandžio 27 d. (trečiadienį) 16.30 val. 211 aud.

Senato rinkimai vyks gegužės 16-17 d. 9:00-17:00 val., Istorijos fakulteto 324 aud.

Senato saleCentrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. SPN-4 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

    • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
    • Filologijos fakultetas;
    • Filosofijos fakultetas;
    • Istorijos fakultetas;
    • Kauno fakultetas;
    • Komunikacijos fakultetas;
    • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
    • Teisės fakultetas.
Sui generis kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 1 atstovą iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):
    • Šiaulių akademija;
    • Verslo mokykla.
2. Medicinos ir sveikatos, gamtos ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 4 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą ir Matematikos ir informatikos fakultetą, iš kurių renkami 3 atstovai):
    • Chemijos ir geomokslų fakultetas;
    • Fizikos fakultetas;
    • Gyvybės mokslų centras;
    • Matematikos ir informatikos fakultetas;
    • Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 21 d. iki balandžio 8 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame Padalinyje ir įrašomi į atitinkamo Padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą per Centrinės rinkimų komisijos nustatytą kandidatų į Senato narius kėlimo terminą kreipiantis raštu į Padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 d. 9:00 val. – gegužės 17 d. 17:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).
Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.
Gegužės 10 d. 9.00 val. – 11 d. 17 val. akademiniuose padaliniuose vyks išankstinis balsavimas Senato rinkimuose. Daugiau informacijos: Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p.

IFkiemasVideo konsultacijų tvarkaraštis

Penktadienis, kovo 18 d.

  • 13:30-14:30 Archeologijos studijų programa
    Konsultuoja Agnė Žilinskaitė, dr. Karolis Minkevičius, Jovita Kadikinaitė.  

  • 14:30-15:30 Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programa
    Konsultuoja dr. Monika Šipelytė, Nojus Kiznis. 

  • 15:30-16:30 Istorijos studijų programa
    Konsultuoja dr. Norbertas Černiauskas, Augustė Grakavinaitė.

Šeštadienis, kovo 19 d.

  • 10:00-11:00 Istorijos studijų programa.
    Konsultuoja dr. Norbertas Černiauskas, Augustė Grakavinaitė.

  • 11:00-12:00 Archeologijos studijų programa
    Konsultuoja Agnė Žilinskaitė, dr. Karolis Minkevičius, Jovita Kadikinaitė.

  • 12:00-13:00 Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programa.
    Konsultuoja dr. Monika Šipelytė, Nojus Kiznis.

Į video konsultaciją junkitės čia!

Sido paramaJAV lietuvis Juozas Sidas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui paramą skiria nuo 2017 m. Taip puoselėjamas J. Sido dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimas. Parama skiriama istorijos mokslo ir studijų stiprinimui. 2021 m. dovanota 14500 eurų.

Ši parama panaudota dviejų mokslo monografijų leidybai:

Kari Alenius, Saulius Kaubrys, Balancing between National Unity and “Multiculturalism”: National Minorities in Lithuania and Finland 1918–1939, Brill Academic Publishers;

The Unknown War. Anti-Soviet Armed Resistance in Lithuania and its Legacies, sud. Arūnas Streikus, Routledge.

Taip pat mokslo sklaidos interneto svetainės Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. Apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį (sud. Salvijus Kulevičius, Ivan Almes, Ihor Skočilias) sukūrimui. Svetainė lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis skirta besidomintiems LDK paveldu ir jo tyrimais, taip pat Vilniaus miesto ir Švč. Trejybės komplekso svečiams. Pristatomi 36 tekstai, kuriuos parengė 19 autorių iš Lietuvos ir Ukrainos.

Iš J. Sido paramos taip pat skiriama Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos tyrimus. 2021 m. ji įteikta dr. Norbertui Černiauskui už didelio susidomėjimo susilaukusią knygą 1940. Paskutinė Lietuvos vasara (Vilnius: Aukso žuvys, 2021).

Nuoširdžiai dėkojame Mecenatui už paramą ir suteiktas galimybes.

JIM mazasAteik į istorijos pasaulį ir tavo pasaulis pasikeis! Visus besidominčius istorija, archeologija ir kultūros istorija kviečiame į jaunųjų istorikų mokyklą

Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams. 

Mokykla organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Mokykloje ugdomi dabarčiai reikšmingi visuomenės procesų suvokimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, argumentuotos nuomonės pateikimo įgūdžiai. Čia kalbame ir diskutuojame, kartu prakalbiname praeitį tam, kad geriau suprastume dabartį.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, istorijos ir kultūros istorijos aktualijomis, įdomybėmis ir atradimais. Užsiėmimų metu moksleiviai įgaus žinių, įgalinančių ne tik lengviau susigaudyti didžiuliame informacijos sraute, kuris nuolat supa mus, bet ir supras, kaip ir ką tyrinėja profesionalūs istorikai ir archeologai. Įgytos žinios bus naudingos ir ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą.

Mokiniai susipažins ir tiesiogiai bendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais.

Mokykla yra vienmetė, mokyklos programa kiekvienais metais yra atnaujinama. Mokslas susideda iš 3 sesijų.

Mokyklos baigimo pažymėjimą gauna dalyvavę bent dviejose sesijose. Stojantieji į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studijų programų valstybės nefinansuojamą vietą, pateikę šį pažymėjimą, gauna 1 papildomą balą.

Daugiau informacijos

Registracija

 

if ukrUžvakar susisiekėme su Istorijos fakulteto alumne istorike Oleksandra, kuri šiuo metu yra Ukrainoje. Pagrindinis jos prašymas - medikamentų, medikamentų, medikamentų. Šiandien iš fakulteto išsiuntėme 15 dėžių įvairiausių ir labiausiai trūkstamų medicininių priemonių, vaistų, kuriuos Oleksandra išskirstys ten kur reikia. Dėkui Stanaičių šeimos klinikai už operatyvią reakciją bendradarbiaujant.

 

LRT.lt nuotrauka2021 m. Vilniaus tarptautinė knygų mugė ir joje vykę apdovanojimai buvo itin sėkmingi Istorijos fakulteto bendruomenei. Vasario 26 d. šių metų Jurgos Ivanauskaitės premija buvo įteikta doc. dr. Tomui Vaisetai už romaną „Ch.“,  („Baltos lankos“, 2021). Tą pačią dieną mugėje knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ (leidykla „Lapas“, 2021) autorėms prof. dr. Marijai Drėmaitei ir dr. Rasai Antanavičiūtei buvo įteikta Vilniaus klubo premija už  skatinimą pažinti Lietuvos sostinę, Vilniaus miesto istorijos populiarinimą, vilniečių ir svečių žingeidumo ir pagarbos Lietuvos sostinei ugdymą. Mugėje taip pat paskelbti „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantai. Tarp nominantų kategorijoje "Publicistika ir dokumentika" atsidūrė dr. Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (Aukso žuvys, 2021). Už ją ar kitas knygas balsuoti galima iki 2022 m. balandžio 25 d. interneto svetainėje www.skaitymometai.lt , portale LRT.lt, elektroniniu paštu arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Sveikiname!

VU Leidyklos tinklalapyje jau  patalpintas  leidinio Archaeologia Lituana. T.22 (2021)  pdf variantas.

Kviečiame skaityti.

Pratarmė

Turinys

  • Andris Kairišs, Irina Olevska. Latvijos archeologinių vietovių plėtros ypatumai.

  • Egidijus Šatavičius. Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės.

  • Gintautas Vėlius. Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai – Lietuvos partizanų palaikų paieškos.

  • Žygimantas Buržinskas. Merkinės miesto urbanistinė raida XVI-XVIII amžiuje.

  • Atas Žvirblys. Molinių pypkių analizės metodologiniai aspektai.

  • Liudvikas Vasiliauskas. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje saugoma patranka ir artilerijos pabūklų analizė XRF tyrimų duomenimis.

  • Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga. 2021 metai.

  • Prof. Marijos Gimbutienės 100-čiui paminėti skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Atgimstanti Senoji Europa“.

 

 

VKN-2022.jpgVasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks Vilniaus knygų mugė 2022. Jos renginiuose, knygų pristatymuose dalyvaus ir diskusijose savo mintimis dalinsis Istorijos fakulteto bendruomenės nariai. 
  Vasario 24 d., ketvirtadienis
11.00  Konf. salė 5.3

Pranciškus Skorina: civilizacinio pasirinkimo strategijos. Dalyvauja Aliaksandr Adamkovich, Alfredas Bumblauskas, Siarhej Chareuski, Andrej Dynko, Alvydas Nikžentaitis. (LietuvosRespublikos užsienio reikalų ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

13.00 Konf.salė 1.3 

Ar „prisijaukinome“ XVIII amžių? Pokalbis apie sunaikintos valstybės istoriją ir jos pamokas. Dalyvauja Robertas Jurgaitis, Darius Kuolys, Eligijus Raila, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. (Lietuvos istorijos institutas) 

15.00  LRT salė 5.1

Parodos katalogo „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ pristatymas. Dalyvauja kunigaikštis Motiejus Radvila, Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Marijus Uzorka. (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) 

15.00 Konf. salė 1.2

Knygos „Lietuvos totorių istorija“ pristatymas. Dalyvauja Tamara Bairašauskaitė, Grigorijus Potašenko, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Dovilė Troskovaitė. (Lietuvos istorijos institutas) 

18.00  Konf. salė 5.3

Barbaros Stühlmeyer knygos „Keliai į Jo šviesą: dvasinė šventosios Hildegardos Bingenietės biografija“ pristatymas. Dalyvauja Inga Čiuberkytė, Liudas Jovaiša, Aurimas Juozaitis. (Magnificat leidiniai)

Vasario  25 d., penktadienis
12.00 15min forumas,
3 salė

Aistė Kučinskienė ir Norbertas Černiauskas apie knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“

12.00  Konf. salė 1.2

Ar inteligentai stovėjo po medžiu? Sovietmečio prisitaikymo paradoksai. Dalyvauja Saulius Grybkauskas, Valdemaras Klumbys, Nerija Putinaitė, Tomas Vaiseta (Lietuvos istorijos institutas) 

12.00 Konf. salė 5.3 Išgyventi istorijos vėtrose. Knygų „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“ ir „Gulago bėgliai“ pristatymas. Dalyvauja Algirdas Jakubčionis, Žilvinė Petrauskaitė, Algirdas Petrusevičius, Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė. (Alma littera)
13.00 Konf. salė 5.2

Istorikų futbolas. Dalyvauja Norbertas Černiauskas, Aurimas Švedas (Aukso žuvys)  
https://www.facebook.com/events/1558964954477096/

15.00 Konf. salė 5.2

Zeligo Kalmanovičiaus knygos „Viltis stipresnė už gyvybę: Vilniaus geto dienoraštis“ pristatymas. Dalyvauja Olga Lempert, Lara Lempertienė, Stanislovas Stasiulis, Nerijus Šepetys, Saulė Valiūnaitė. (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus) 

16.00 15min forumas,
3 salė

Bėgti skustuvo ašmenimis: kaip distopijos virsta mūsų gyvenimais? Kalbasi Mykolas Katkus ir Aurimas Švedas

16.00 Rašytojų kampas

Alenos Landsbergytės-Karazijienės knygos „Aliutės dienoraštis“ pristatymas. Dalyvauja Dalia Cidzikaitė, Norbertas Černiauskas, Algimantas Karazija, Vytautas Landsbergis, Juozas Skirius. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) 

17.00 Konf. salė 5.5

Dalios Tarandaitės knygos „Pranciškus Smuglevičius: nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Arūnas Gelūnas, Rūta Janonienė, Irena Vaišvilaitė. (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) 

17.00 Kino salė

Architekstai: Remo Koolhaaso ir Reinierio de Graafo knygų pristatymas. Dalyvauja Ūla Ambrasaitė, Andrė Baldišiūtė, Marija Drėmaitė, Matas Šiupšinskas. (Lapas) 

18.00  Kino salė

Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ pristatymas. Dalyvauja autorės, Ūla Ambrasaitė, Mykolas Katkus, Rolandas Palekas. (Lapas)
https://www.facebook.com/events/1681632175525504

Vasario 26 d., šeštadienis
11.00 Kino salė Živilė Kropaitė-Basiulė #fainiausiapasaulymočiutė. Dalyvauja autorė, Norbertas Černiauskas, Nerijus Šepetys (Balto leidybos namai)
13.00 Rašytojų kampas

Vilniaus klubo premijos teikimas
(Vilniaus klubas, Lietuvos leidėjų asociacija) 

12.00 Konf. salė 5.5

Juozapo Blažiūno knygos „Kinematografas, kino kronikos ir kitos istorijos Lietuvoje iki 1915 metų“ pristatymas.  Dalyvauja Norbertas Černiauskas, Audrius Dambrauskas, Arvydas Pakštalis, Sonata Žalneravičiūtė (Vilniaus universiteto leidykla) 

13.00 Kino salė

Vinco Mykolaičio-Putino „Dienoraštis, 1938–1945“ (sud. Virgilija Stonytė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Norbertas Černiauskas, Gytis Vaškelis, Manfredas Žvirgždas. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) 

13.20 15min forumas,
3 salė

Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė ir Tomas Vaiseta apie knygą „Ch.“

14.00 LRT salė 5.1

Irenos Vaišvilaitės ir Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis apie Vilnių. Moderuoja Aurimas Švedas (Baltos lankos)
https://www.facebook.com/events/957901098175337

15.00 15min forumas,
3 salė

Diskusijų klubas: Kolektyvinių traumų įspaudas Kruvinosiose žemėse. Moderuoja Justinas Žilinskas, dalyvauja Danutė Gailienė, Antanas Terleckas

 16.00  15min forumas

Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga“ pristatymas. Dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Kristina Sabaliauskaitė, Saulius Žukas. (Baltų lankų vadovėliai)
https://www.facebook.com/events/3138806153106536/

 17.00 Konf. salė 5.5  Ievos Kuizinienės monografijos „Žygimanto Augusto gobelenai: istorija ir vaidmuo“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Vydas Dolinskas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) 
17.00 Konf. salė
1.2

Miglės Anušauskaitės komiksų knygos „Kas išsigando Šliūpo“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Paulius Gritėnas, Eligijus Raila. (Lietuvos nacionalinis muziejus) 

18.00 LRT salė 5.1

Algirdo Kumžos knygos „Oranžinis romanas: ambasadoriaus užrašai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Alfredas Bumblauskas, Andrey Kurkov. (Balto leidybos namai) 

Vasario 27 d., sekmadienis
 13.00   Kino salė

Vinco Mykolaičio-Putino „Dienoraštis, 1938–1945“ (sud. Virgilija Stonytė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Norbertas Černiauskas, Gytis Vaškelis, Manfredas Žvirgždas. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) 

16.00 Konf. salė
1.2

Agnės Railaitės-Bardės knygos „Origo et arma: kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ pristatymas. Dalyvauja Jolita Liškevičienė, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. (Lietuvos istorijos institutas) 

www.15.min.lt tomas vaiseta 620fa757909b3

Jurgos Ivanauskaitės premija skirta rašytojui Tomui Vaisetai už romaną „Ch.“, kurį išleido „Baltos lankos“. Šiemet premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės Jurgos kolekcijos bus įteikti Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d., šeštadienį, 12 val. Rašytojų kampe.

Sveikiname!

 

M.Dremaitei kristoforasvinius.lt

Už Vilniaus kultūros architektūrinius tyrinėjimus Šv. Kristoforo statulėlė įteikta dr. Marijai Drėmaitei. Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė tyrinėja XX a. architektūrą, miestų modernizaciją, industrializaciją ir kultūrą, dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo knygas savo tyrimų temomis, skaito viešas paskaitas.

Skaitykite daugiau

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos