dr. Norberto Černiausko kalba diplomų įteikimo iškilmėse, 2021-ųjų metų vasarą
2021-ųjų metų vasara prasidėjo nerimastingai. Kol Lietuva vadavosi iš epideminių gniaužtų, šalį aplankė rekordiniai karščiai, audros ir pabėgėliai. Tuo tarpu Vilniaus universiteto rektoriaus ramybę sudrumstė Austrijos imperijos kariai, kurie bent kelias dienas marširavo pirmyn-atgal po jo langais, Didžiajame kieme. Buvo filmuojamas istorinis serialas apie XIX a. Austriją. „O kad Jogailaičiams būtų nors kiek labiau pasisekę! Serialai būtų kuriami ne apie kažkokius Habsburgus, o apie juos – Gedimino ir Jogailos palikuonis“, – žiūrėdamas pro langą tikriausiai pagalvojo Universiteto vadovas. Tuo tarpu Lauryno Gucevičiaus kiemelyje įsikūręs baras „7 Fridays“ pirmomis birželio dienomis pritrūko rožinio alaus... gal tai tų pačių „austrų“ darbas? O gal tai simbolizavo, kad akademinis sezonas bent trumpam sugrįžo į Universitetą ir studentai (bei dėstytojai) aplankė savo mėgstamą vasaros pradžios auditoriją? Bet bėdos po vieną nevaikšto. Kaimyninės šalies vadukas visiškai išprotėjo – nežinia ką jis dar sugalvos visiems besidžiaugiant vasaros malonumais ir Baltarusios vėliavai ramiai sau plazdant istorikų kiemelyje, priešais Liepą. Bet čia dar niekis. Didžiausias nerimas radosi paaiškėjo – Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje teks sakyti kalbą.
Kas gi čia tokio, – pasakytų tūlas universiteto žmogus, – juk esi skaitęs dešimtis, o gal jau ir kokį visą šimtą paskaitų. Aha. Taip atrodo tik iš šalies. Visi fakultete žino, kokia atsakomybė užgula tuos, kurie sužino apie šią pareigą – pasveikinti absolventus per diplomų įteikimo šventę. Vaikšto pakampėmis panarinę galvas, vėliau pradingsta, kažkur užsidaro, desperatiškai atsiverčia wordo lapą ir nustato 14 šrifto dydį – gal greičiau užsipildys kalba. Deja, tokios gudrybės jau senokai nepadeda. Kita problema, kad visos paskutinės prakalbos buvo sakytos per... teamsus, dažniausiai žvelgiant į juodą ekraną (gal greičiau į save kamputyje). O dabar jau teks žvelgti į be penkių minučių diplomuotus kolegas. Tokiose teamsinėse situacijose vieninteliais realybės akcentais dažnai tapdavo jau legendinės frazės: „ar jau galime pradėti?“, „įsijunkite mikrofoną“, „ar mane girdite?“, „nežinau, ar išeis čia man pasidalinti“, „jūs dar su manimi?“. Hmm, gal kalboje kaip tik akcentuoti nuotolį ir distanciją, kurie kartu tapo ir išsigelbėjimu, ir universitetinės idėjos priešais? Ne, vis dėlto apie pandemiją ir nelengvus metus nekalbėsiu, juk tikrai apie juos kažkas paskys šį tą geriau ir išmintingiau.
Nelengva ta vasaros pradžia. Ypač birželio pabaiga. Ypač stovint čia, prieš Jus.
Nors ne tiek jau tos vasaros beliko, ypač tiems, su kuriais susitiksime jau po akimirksnio – po dviejų mėnesių, tikiuosi po liepa ir auditorijose, o ne žiūrint į save kompiuterio ekrano kamputyje. O tie, su kuriais nebesusitiksime universiteto erdvėse, – jūs jau greitai pajusite, kad vasara, jos pradžios ir pabaigos, ateityje bus visiškai kitokios, matyt, pirmą kartą ne tik nuo pirmojo kurso, bet ir nuo pirmos klasės. Jos bus be deadlainų ir atsikaitymų, seminarinių diskusijų, studentiško šurmulio ir kitokios šaunios akademinės kasdienybės. Ką gi – nieko nepakeisi. Vasara yra ir išsiskyrimų metas. Bent gerai, kad Universitetas siūlo prasmingus išsiskyrimus – studijos, skirtingai negu meilė, čia trunka tikrai ilgiau negu tris metus, o patirtys išlieka visam gyvenimui. Šiandien išsiskiriant norisi priminti, kad nepaisant visko, universitetiniai empatijos, kritiškumo, atvirumo ir nuolatinio domavimosi saitai, kurie mus apraizgė studijų Istorijos fakultete metu, išliks nepaisant besikeičiančių metų laikų ir visuomenėje kabutėse ar nekabutėse apkalbamų tradicinių vertybių. Vieną svarbiausių vertybių jūs jau tikrai turite – universitetinę pasaulio pažinimo idėją. Su tuo ir sveikinu! O šis išsiskyrimas minėtus saitus tik paryškins, o būsimi susitikimai juos tik vėl ir vėl praturtins.
Gražios visiems vasaros!
Ir iki malonių susitikimų.
Paskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Iš universitetų studentams šiemet skiriamų 24-ių stipendijų daugiausia – vienuolikos – nusipelnė Vilniaus universiteto studentai. Tarp jų ir du Istorijos fakulteto studentai - Nojus Kiznis, Paulius Birgiel. 
Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje. Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.
2021 m. birželio 30 d. Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai, pagerbti ir apdovanoti bendruomenės nariai. Fakulteto alumnas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas Alumnų draugijos premija apdovanojo studentę Gabrielę Danieliūtę už bakalauro darbą „Tekstilės manufaktūra Ružanuose XVIII amžiaus pabaigoje: organizacija, produkcija, reikšmė“ (darbo vadovas dr. Martynas Jakulis).
Didžiosios Britanijos interesai Baltijos valstybėse keitėsi priklausomai nuo epochos ir geopolitinių iššūkių: kartais pasyviai stebėta, kaip regione savo galią įtvirtina Rusija, kartais veikta aktyviau, pavyzdžiui, remiant naujų šalių narystę ES ir NATO. Nepaisant istorinių patirčių, Didžiojoje Britanijoje vis dar mažai žinoma apie Baltijos valstybes. Siekdamas akademinio ir politinio bei apskritai visuomenės dėmesio Baltijos valstybių geopolitiniams ir istorijos klausimams bei ryšių su su Didžiąja Britanija plėtros Kembridžo universiteto Geopolitikos centras (Center for Geopolitics) inicijavo Baltijos valstybių geopolitikos programą: 
naujienos.vu.lt 
Ar teko patirti situaciją, kai jungiantis bibliotekoje prie interneto supratai, kad lengviau būtų iš naujo perrinkti patį kompiuterį nei prie jo prisijungti? Ar buvo nutikę taip, kad iš bibliotekos planavai parsinešti stirtą knygų savo moksliniam projektui rengti, bet grįžai į namus tik su vienu žurnalu, ir tai ne mokslo tema? Ar teko pažinti jausmą, kai sėdint skaitykloje tikėjaisi ramiai ir tyliai padirbėti, bet vietoj to buvai priverstas klausytis labai netylių kitų čia įsikūrusių lankytojų dienos įspūdžių pasakojimų?
Šaltąjį karą ir JAV užsienio politiką tuo laikotarpiu tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Inga Zakšauskienė savo studentams nuolat primena, kad istorijos mokslas yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti ir kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. „Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni“, – įsitikinusi dr. I. Zakšauskienė.
Kaip mūsų protėvių mitybos įpročiai gali padėti spręsti 21 amžiaus problemas? Ką prieš šimtus metų valgytas maistas gali atskleisti apie tuomet gyvenusius žmones, jų kultūrą ir gyvenimo būdą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų nepailsdama ieško Vilniaus universiteto mokslininkė, archeologė dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen. Ji sako, kad praeities maisto tyrimai yra nepaprastai svarbūs, nes su tuo susijęs kone kiekvienas žmogaus veiklos aspektas. „Tai, kaip ir ką valgome, daro mus žmonėmis, išskirtiniais“, – teigia archeologė.
2021 m. balandžio 16 d. vykusiame nuotoliniame Kultūros paveldo departamento (KPD) seminare, skirtame Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai „Sudėtingos praeitys: įvairios ateitys“, KPD ženklais ir padėkos raštais pagerbti kultūros paveldui nusipelnę asmenys. KPD garbės raštu apdovanotas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius už aktyvią mokslinę veiklą kultūros paveldo srityje ir praktines veiklas tiriant, propaguojant ir įtraukiant visuomenę bei akademinę bendruomenę į siaurojo geležinkelio, vėjo malūnų apsaugą.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas prisijungė prie tarptautinio ir didžiausio senosios muzikos tinklo 
Balandžio 13 d. vykusio Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinio suusirinkmo metu tikruoju LMA nariu – akademiku – buvo paskelbtas VU Istorijos fakkulteto archeoologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius.
LR Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas Lietuvoje, VU biblioteka taip pat mažina kai kuriuos ribojimus, kurie buvo įvesti siekiant apsaugoti vartotojus nuo COVID-19 plitimo. Nuo balandžio 15 d. bus leidžiama dirbti skaityklose iš anksto užsiregistravusiems VU bendruomenės nariams, išskyrus Rankraščių ir Retų spaudinių skaityklas, kuriose galės dirbti ir nepriklausantys VU bendruomenei bibliotekos paslaugų vartotojai.
Prasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks balandžio 19–30 d. Jo metu visos Lietuvos moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka. Dėl epidemiologinės situacijos renginys jau antrą kartą vyks nuotoliniu būdu. Būtina 
Atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 8 d. Vilniaus universiteto senato Mokslo komiteto sprendimą ir siekdamas skatinti mokslinę veiklą Vilniaus universitete, už reikšmingus mokslinius pasiekimus 2020 metais VU rektorius atminimo ženklais apdovanojo geriausių mokslinių darbų autorius ir autorių kolektyvus. 
Gerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (1,2 proc.) skirti Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui.