Prof. Marija Drėmaitė – Europos Komisijos Jungtinio programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai" (Cultural Heritage and Global Change / JPI CH) mokslinės tarybos narė
Istorijos fakulteto bendruomenė sveikina profesorę Mariją Drėmaitę tapus Europos Komisijos Jungtinio programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai" (Cultural Heritage and Global Change / JPI CH) mokslinės tarybos nare. M. Drėmaitė – vienintelė ekspertė šioje taryboje atstovaujanti Vidurio Rytų Europą. Profesorė yra architektūros istorikė ir paveldo tyrinėtoja, daugelio knygų, skirtų modernizmo studijoms autorė ir bendraautorė. Ji vadovavo darbo grupei, rengiančiai Kauno modernizmo architektūros nominacinę bylą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Europos Komisijos Jungtinio programavimo iniciatyva buvo įkurta 2010 m., siekiant suburti Europos nacionalines mokslinių tyrimų finansavimo organizacijas, ministerijas ir mokslinių tyrimų tarybas sprendžiant visuomenės problemas Europos mokslinių tyrimų (ERA) formate. Ši iniciatyva apima kultūros materialų ir nematerialų, dokumentinį ir skaitmeninį, taip pat gamtos paveldą, tai, ką itin veikia klimato kaita ir tarša, didėjanti urbanizacija, masinis turizmas, žmonių aplaidumas, vandalizmas ir terorizmas. Siekdama spręsti šias problemas, JPI CH daugiausia dėmesio skiria:
- kultūros paveldo tyrimų koordinavimui ES lygiu;
- Europos lygmeniu didinti kultūros paveldo tyrimams skiriamus išteklius;
- bendro ir daugiadisciplininio požiūrio į kultūros paveldo tyrimus skatinimui ir žinių tobulinimui;
- piliečių, politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių sąmoningumo didinimui;
- Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA), skirtos kultūros paveldo tyrimams, sukūrimui.
JPI CH siekia vystyti tarpdisciplininius ir mokslinius paveldo tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant paveldo supratimo, priežiūros ir tausojančio naudojimo klausimams. JPI CH sudaro valdyba, priežiūros komitetas, sekretoriatas, patarėjų grupė ir mokslinė taryba, kuri formuoja mokslinių tyrimų strategiją ir kryptis. Mokslinę tarybą sudaro dvylika ekspertų iš ES šalių, kurie yra renkami trijų metų kadencijai.
2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikui dr. Mariui Ėmužiui už pateiktą projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“.
„Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti unisonu“, – sakė Marija Gimbutienė 1993 metais jai suteikiant Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardą.
Lietuvos mokslo taryba atliko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto bendrai vykdomos istorijos ir archeologijos mokslo doktorantūros ekspertinį vertinimą už 2014–2019 m. Įvertinus institucijų potencialą, doktorantūros administravimą, studijų eigą ir mokslinių tyrimų vykdymą, efektyvumą ir kitus aspektus, ekspertai pateikė išvadą – doktorantūrą tęsti. Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname.
JAV lietuvis Juozas Sidas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui paramą skiria nuo 2017 m. Taip puoselėjamas J. Sido dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimas. Parama skiriama istorijos mokslo ir studijų stiprinimui. 2020 m. dovanota 14500 eurų. Parama panaudota dviejų monografijų ir keturių straipsnių, publikuojamų tarptautinio žinomumo leidyklose ir žurnaluose, vertimui į užsienio kalbas. Iš šių lėšų taip pat skirta Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos tyrimus. 2020 m. ji įteikta doc. dr. Eligijui Railai už monografiją Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija. Nuoširdžiai dėkojame Mecenatui už paramą ir suteiktas galimybes.
Artėjant Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus universitetas sostinės gyventojams, svečiams ir visai Lietuvai dovanoja išskirtinę dovaną – nuotaikingus „Vilniaus istorijų“ pasakojimus, kurie leis susipažinti su miesto gyvenimu LDK laikais, sužinoti apie reikšmingiausias miestui asmenybes, įvykius, inovacijas, meilės istorijas, konfliktus ir pergales.
2020 m. pabaigoje Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Mariui Ėmužiui skirta VU rektoriaus jaunojo mokslininko premija. Mokslininkas yra produktyvus tyrėjas ir savo srities specialistas, aktyviai įsitraukęs į studijų veiklas, vertinamas studentų ir kolegų. 2017 m. Ėmužis laimėjo Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės konkursą. Projekto metu mokslininkas parengė penkias mokslo publikacijas. 2018 - 2019 m. Marius Ėmužis su kolegomis parengė ir kolektyvinę studiją („Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“), ir kolektyvinę monografiją („Visada šalia: valstybės vadovų apsauga XIII-XXI a.“). 2020 m. Ėmužis išleido mokslo studiją „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“. Knygoje, remiantis gausia archyvine medžiaga, pirmą kartą išsamiai žvelgiama į moters padėtį Lietuvos partizanų kare. Mokslininkui pavyko sėkmingai suderinti istorinių šaltinių kritinę analizę, mokslinius argumentus ir skaitytojui patrauklų istorinės medžiagos pateikimą. Knyga buvo palankiai įvertinta mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje.
Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo 
Informuojame, kad nuo gruodžio 9 d. (trečiadienio) keičiasi VU bibliotekos darbo laikas. 
Europos bibliotekos, norėdamos plačiajai visuomenei atverti XX–XXI a. tekstus skaitmeniniu formatu, vis dar susiduria su autorių teisių apribojimais ir kitomis problemomis. Projekto 
Baigusieji VU magistro studijas bent prieš 12 mėn. ir studijų metu dalyvavusieji Erasmus programoje viename iš COIMBRA tinkui priklausančių universitetų, gali pretenduoti į prizą.
Karantino metu Istorijos fakulteto skaitykoje skaitytojai aptarnaujami:
2020 m. spalio 16 d. vyko Mečislovo Jučo ir Vytenio Povilo Andriukaičio vardinių stipendijų skyrimo komisijų posėdžiai.
Jau šeštąjį kartą startuojančio nacionalinio moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatoriai entuziastingai kviečia nepasiduoti pasaulį apėmusiai pandemijos nuotaikai ir įprasminti laiką atsiveriant kūrybiškumui: surandant, atskleidžiant ir papasakojant laisvę menančias savo krašto istorijas visai Lietuvai.