Ateik į istorijos pasaulį ir tavo pasaulis pasikeis! Visus besidominčius istorija, archeologija ir kultūros istorija kviečiame į Jaunųjų istorikų mokyklą

Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams.

Mokykla organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Mokykloje ugdomi dabarčiai reikšmingi visuomenės procesų suvokimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, argumentuotos nuomonės pateikimo įgūdžiai. Čia kalbame ir diskutuojame, kartu prakalbiname praeitį tam, kad geriau suprastume dabartį.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, istorijos ir kultūros istorijos aktualijomis, įdomybėmis ir atradimais. Užsiėmimų metu moksleiviai įgaus žinių, įgalinančių ne tik lengviau susigaudyti didžiuliame informacijos sraute, kuris nuolat supa mus, bet ir supras, kaip ir ką tyrinėja profesionalūs istorikai ir archeologai. Įgytos žinios bus naudingos ir ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą.

Mokiniai susipažins ir tiesiogiai bendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais.

Į programą įtrauktos tiek teorinės paskaitos, tiek edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos.

Mokykla yra vienmetė, mokyklos programa kiekvienais metais yra atnaujinama. Mokslas susideda iš 3 sesijų ir individualaus darbo per metus.

Mokyklos baigimo pažymėjimą gauna dalyvavę bent dviejose sesijose ir sėkmingai atlikusieji programoje numatytas užduotis. Stojantieji į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studijų programų valstybės nefinansuojamą vietą, pateikę šį pažymėjimą, gauna 1 papildomą balą.

Mokslas mokamas. Į kainą įskaičiuota: edukacinė programa, ekskursijos. Vienos sesijos kaina – 15 € (už mokslą reikia sumokėti iki sesijos pradžios, mokėti už kiekvieną sesiją atskirai).

Registruotis

Interviu su VU Istorijos fakulteto doktorantu Antanu Terlecku
www.15min.lt 

„Aš istorijoje užsiimu ne kažkokia politinių įvykių rekonstrukcija, ne diplomatų susirašinėjimų analize – aš ten ieškau žmonių“, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Antanas Terleckas. Apie istorijos grožį ir staigmenas, šių dienų patriotiškumą ir valstybinių švenčių reikšmę – šiame 15min interviu.

Skaitykite daugiau

Prof. Rimvydas Petrauskas,
Vilniaus universiteto rektorius, www.DELFI.lt
2021 m.vasario 15 d.

Pastarųjų dienų diskusijos istorinės atminties ir politikos tema užaštrino klausimą, koks profesionalaus istoriko vaidmuo formuojantis istorinei atminčiai. Šis tekstas apie istoriją ir istorikus, istorinę atmintį ir istoriko misiją.

Skaitykite daugiau

Istorijos fakulteto bendruomenė sveikina profesorę Mariją Drėmaitę tapus Europos Komisijos Jungtinio programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai" (Cultural Heritage and Global Change / JPI CH) mokslinės tarybos nare. M. Drėmaitė – vienintelė ekspertė šioje taryboje atstovaujanti Vidurio Rytų Europą. Profesorė yra architektūros istorikė ir paveldo tyrinėtoja, daugelio knygų, skirtų modernizmo studijoms autorė ir bendraautorė. Ji vadovavo darbo grupei, rengiančiai Kauno modernizmo architektūros nominacinę bylą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Europos Komisijos Jungtinio programavimo iniciatyva buvo įkurta 2010 m., siekiant suburti Europos nacionalines mokslinių tyrimų finansavimo organizacijas, ministerijas ir mokslinių tyrimų tarybas sprendžiant visuomenės problemas Europos mokslinių tyrimų (ERA) formate. Ši iniciatyva apima kultūros materialų ir nematerialų, dokumentinį ir skaitmeninį, taip pat gamtos paveldą, tai, ką itin veikia klimato kaita ir tarša, didėjanti urbanizacija, masinis turizmas, žmonių aplaidumas, vandalizmas ir terorizmas. Siekdama spręsti šias problemas, JPI CH daugiausia dėmesio skiria:

• kultūros paveldo tyrimų koordinavimui ES lygiu;
• Europos lygmeniu didinti kultūros paveldo tyrimams skiriamus išteklius;
• bendro ir daugiadisciplininio požiūrio į kultūros paveldo tyrimus skatinimui ir žinių tobulinimui;
• piliečių, politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių sąmoningumo didinimui;
• Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA), skirtos kultūros paveldo tyrimams, sukūrimui.

JPI CH siekia vystyti tarpdisciplininius ir mokslinius paveldo tyrimus, daugiausia dėmesio skiriant paveldo supratimo, priežiūros ir tausojančio naudojimo klausimams. JPI CH sudaro valdyba, priežiūros komitetas, sekretoriatas, patarėjų grupė ir mokslinė taryba, kuri formuoja mokslinių tyrimų strategiją ir kryptis. Mokslinę tarybą sudaro dvylika ekspertų iš ES šalių, kurie yra renkami trijų metų kadencijai.

2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikui dr. Mariui Ėmužiui už pateiktą projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“.

Daugiau informacijos naujienos.vu.lt

https://muge.eu/
Irmina Pryvalova 2021/02/05

Radvilų miestu neretai vadinami Kėdainiai siekia išsaugoti vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminių protestantiškąjį paveldą. Šiuo metu didžiausią intrigą mokslininkams ir istorikams kelia klausimas – kiek iš tiesų kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikų ilsisi Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje?

Skaityti daugiau 

„Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti unisonu“, – sakė Marija Gimbutienė 1993 metais jai suteikiant Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardą.

„Nuo pat vaikystės įsidėjau į galvą Vydūno „sau žmogaus“ idėją… Vėliau, studijuodama Austrijoje ir Vokietijoje, profesoriaudama Harvardo ir Kalifornijos universitetuose, „neužsikabinau ant jokių autoritetų pečių“ ir nesekiau jokiais jau sukurtais modeliais. Mano darbai kaip upė tekėjo savo vaga. Kai dabar, gyvenimo pabaigoje, žiūriu iš perspektyvos, galvoju: kokia laimė, kad likau ištikima sau“, – tąsyk apie savo vieną pagrindinių gyvenimo ir mokslinės veiklos principų kalbėjo M. Gimbutienė.

Skaityti visą tekstą www.lrt.lt 

Lietuvos mokslo taryba atliko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto bendrai vykdomos istorijos ir archeologijos mokslo doktorantūros ekspertinį vertinimą už 2014–2019 m. Įvertinus institucijų potencialą, doktorantūros administravimą, studijų eigą ir mokslinių tyrimų vykdymą, efektyvumą ir kitus aspektus, ekspertai pateikė išvadą – doktorantūrą tęsti. Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname.

2014–2019 m. buvo apgintos 37 disertacijos, doktorantai parengė ar paskelbė 290 mokslo publikacijų, iš jų 71 užsienio mokslo žurnaluose ir leidiniuose, perskaitė 66 pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose. Bendra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūra vykdoma nuo 2011 m.

JAV lietuvis Juozas Sidas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui paramą skiria nuo 2017 m. Taip puoselėjamas J. Sido dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimas. Parama skiriama istorijos mokslo ir studijų stiprinimui. 2020 m. dovanota 14500 eurų. Parama panaudota dviejų monografijų ir keturių straipsnių, publikuojamų tarptautinio žinomumo leidyklose ir žurnaluose, vertimui į užsienio kalbas. Iš šių lėšų taip pat skirta Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos tyrimus. 2020 m. ji įteikta doc. dr. Eligijui Railai už monografiją Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija. Nuoširdžiai dėkojame Mecenatui už paramą ir suteiktas galimybes.

Gerb. Seimo pirmininke,

Su dideliu nerimu stebime procesus, pastaruoju metu vykstančius Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centre (toliau LGGRTC), kuriam yra patikėta itin svarbi ir visuomeniškai atsakinga misija vykdyti trauminių XX amžiaus istorijos įvykių tyrimą. Akivaizdu, kad tokia užduotis gali būti sėkmingai vykdoma tik laikantis pačių aukščiausių mokslinio tyrimo kokybės ir akademinio sąžiningumo kriterijų, gerbiant tyrėjo laisvę ir jo pareigą apginti savo interpretacijas akademinėje diskusijoje. Esami duomenys leidžia teigti, kad 2020 m. vasarą pasikeitus LGGRTC generaliniam direktoriui, jo veiklos kryptį pradėjo lemti ne atodaira į ekspertinę mokslininkų nuomonę, o politizuotas, elementarius istorinių šaltinių kritikos reikalavimus ignoruojantis požiūris į jautrius, visuomenę skaldančius skaudžios praeities įvykius. Matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele. Dėl to LGGRTC palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis.

Atsižvelgdami į tai, šį raštą pasirašantieji pareiškia, kad esamomis sąlygomis nemato galimybių toliau bendradarbiauti su LGGRTC ir atsiriboja nuo neprofesionalių jį reprezentuojančių asmenų pareiškimų. LGGRTC generalinio direktoriaus paskyrimo procedūros metu istorikai raštu ir žodžiu buvo pareiškę savo nuogąstavimus dėl rizikų skubotai skiriant į įstaigos vadovo pareigas asmenį, neturintį reikiamų kompetencijų, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Jausdami atsakomybę už visuomenės sveikatai labai reikalingų tyrimų ateitį, dar kartą kviečiame už LGGRTC priežiūrą atsakingas institucijas ir asmenis kuo skubiau imtis būtinų veiksmų, kurie atkurtų akademinės bendruomenės pasitikėjimą šia institucija. Mūsų manymu, prie to prisidėtų ne vien vadovo atsakomybės ir kompetencijos klausimo svarstymas, bet ir politinės LGGRTC kontrolės mažinimas, panaikinant dabar prie LGGRTC veikiančią visuomeninę tarybą. Vietoj jos siūlome atkurti LGGRTC nuostatuose numatytus akademinės savikontrolės mechanizmus, konsultuojantis su istorikų bendruomene imtis kitų įstaigos akademinio prestižo atkūrimo veiksmų. Pirmas žingsnis šia linkme galėtų būti sudarymas mokslinės tarybos, į kurią savo atstovus deleguotų svarbiausios šalies akademinės institucijos, vykdančios istorijos tyrimus.

Pagarbiai

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė

Lietuvos istorijos instituto direktorius hab. dr. Alvydas Nikžentaitis

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. Vasilijus Safronovas

Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas prof. Marius Sirutavičius

Artėjant Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus universitetas sostinės gyventojams, svečiams ir visai Lietuvai dovanoja išskirtinę dovaną – nuotaikingus „Vilniaus istorijų“ pasakojimus, kurie leis susipažinti su miesto gyvenimu LDK laikais, sužinoti apie reikšmingiausias miestui asmenybes, įvykius, inovacijas, meilės istorijas, konfliktus ir pergales.

Daugiau

2020 m. pabaigoje Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Mariui Ėmužiui skirta VU rektoriaus jaunojo mokslininko premija. Mokslininkas yra produktyvus tyrėjas ir savo srities specialistas, aktyviai įsitraukęs į studijų veiklas, vertinamas studentų ir kolegų. 2017 m. Ėmužis laimėjo Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės konkursą. Projekto metu mokslininkas parengė penkias mokslo publikacijas. 2018 - 2019 m. Marius Ėmužis su kolegomis parengė ir kolektyvinę studiją („Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“), ir kolektyvinę monografiją („Visada šalia: valstybės vadovų apsauga XIII-XXI a.“). 2020 m. Ėmužis išleido mokslo studiją „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“. Knygoje, remiantis gausia archyvine medžiaga, pirmą kartą išsamiai žvelgiama į moters padėtį Lietuvos partizanų kare. Mokslininkui pavyko sėkmingai suderinti istorinių šaltinių kritinę analizę, mokslinius argumentus ir skaitytojui patrauklų istorinės medžiagos pateikimą. Knyga buvo palankiai įvertinta mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje.

Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo kriterijais, pripažiino doc. dr. Tomą Vaisetą geriausiu Vilniaus universiteto dėstytoju.

Geriausio Vilniaus universiteto dėstytojo vardas – prestižinis apdovanojimas, kasmet skiriamas geriausiam kamieninio akademinio padalinio dėstytojui. Išrinktam dėstytojui yra skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu. 

Sveikiname!

Informuojame, kad nuo gruodžio 9 d. (trečiadienio) keičiasi VU bibliotekos darbo laikas. Iš anksto užsisakytas knygas galėsite atsiimti:

Centrinėje bibliotekoje: I–V nuo 10 val. iki 19 val.

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre: I–V nuo 10 val. iki 19 val. 

Istorijos fakulteto skaitykloje: I–V nuo 10 val. iki 17 val.

Kitose fakultetų ir centrų skaityklose: I, III, V čia nurodytu laiku.

Primename, kad karantino laikotarpiu VU bibliotekoje (VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Centrinėje bibliotekoje ir kamieninių akademinių padalinių skaityklose) teikiamos tik leidinių išdavimo ir priėmimo paslaugos Vilniaus universiteto bendruomenės nariams. Leidiniai išduodami tik pagal išankstinį užsakymą.

Knygų išdavimo ir priėmimo paslaugos teikiamos tik nekontaktiniu būdu. Naudotis bibliotekoje esančiomis darbo vietomis galimybės nėra.

Bibliotekos naujienas ir išsamią informaciją apie bibliotekos teikiamas paslaugas rasite adresu biblioteka.vu.lt. Informaciją apie elektroninius išteklius rasite pasirinkę šią nuorodą.  

2020-12-08

Europos bibliotekos, norėdamos plačiajai visuomenei atverti XX–XXI a. tekstus skaitmeniniu formatu, vis dar susiduria su autorių teisių apribojimais ir kitomis problemomis. Projekto EODOPEN, vienijančio 15 Europos bibliotekų, tikslas – suskaitmeninti ir Europos internautams atverti 15 tūkst. XX–XXI a. dokumentų bei literatūros kūrinių. Jame dalyvauja ir Vilniaus universiteto biblioteka, su autorių sutikimu skaitmeninanti VU leidyklos išleistas universiteto mokslininkų knygas. Kalbiname Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską, kuris mielai sutiko visiems atverti kelis savo darbus.

Skaityti daugiau

European Jewish Cemeteries Initiative kviečia registruotis į seminarą ir webinarą “Dronų ir fotogrametrijos taikymas kultūros paveldo objektų kartografavime“. Visą informaciją rasite čia.

Baigusieji VU magistro studijas bent prieš 12 mėn. ir studijų metu dalyvavusieji Erasmus programoje viename iš COIMBRA tinkui priklausančių universitetų, gali pretenduoti į prizą.

Daugiau informacijos: https://www.coimbra-group.eu/category/arenberg-cg-prize/

Jei turite klausimų, kreipkitės į VU Tarptautinių ryšių skyriaus vadovę Raimondą Markevičienę , tel. +370 5 268 71 82.

Karantino metu Istorijos fakulteto skaitykoje skaitytojai aptarnaujami:
I–IV – 10–17 val.
V – 10–16 val.

Atsižvelgiant į esamą situaciją, Istorijos fakulteto Studijų skyriaus ir katedrų administratorės dirbs nuotoliniu būdu ir fakultete lankysis tik esant būtinybei. Visais klausimais kreipkitės elektroniu paštu arba telefonu. 

Vyresnioji studijų skyriaus administratorė (bakalauro ir magistro studijos)
Janina Leonienė 
el. paštas  
tel. 85 268 7290.

Archeologijos katedros studijų administratorė
Violeta Vasiliauskienė  
el. paštas  
tel. 85 268 7284.

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros studijų administratorė
Danguolė Marija Skulsčiūtė
el. paštas 
tel. 85 268 7288.

Naujosios istorijos katedros studijų administratorė
Vilma Butkutė-Pavilanskienė 
el. paštas
tel. 85 268 7286.

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros ir doktorantūros studijų administratorė
Rima Bareikienė
el. paštas
tel. 85 268 7297.

2020 m. spalio 16 d. vyko Mečislovo Jučo ir  Vytenio Povilo Andriukaičio vardinių stipendijų skyrimo komisijų posėdžiai.

Mečislovo Jučo stipendija skirta Magdei Vosyliūtei, atsižvelgiant į studentės mokslinę veiklą ir veiklos aktualumą.

Vytenio povilo Andriukaičio stipendija skirta Lukui Pociui, atsižvelgiant į studento mokslinę veiklą ir veiklos aktualumą.

Sveikiname stipendiatus!

2021 m. spalio 15 d. vyko Mečislovo Jučo ir  Vytenio Povilo Andriukaičio vardinių stipendijų skyrimo komisijų posėdžiai.

Atsižvelgiant į studentės mokslinę veiklą ir veiklos aktualumą Mečislovo Jučo stipendija skirta Rusanai Minkevičiūtei.

Atsižvelgiant į studentės mokslinę veiklą ir veiklos aktualumą Vytenio povilo Andriukaičio stipendija skirta Kamilei Steponavičiūtei.