• Doc. dr. Nerijus Šepetys: „Auroros“ šešėlyje. Šimtas Rusijos revoliucijos metų 

Šis pasakojimas yra apie bolševikus ir komunizmą*, t.y. apie dalykus, kurie pavadinime nepaminėti. Ant­rame plane juos palikau sąmoningai, taip signalizuodamas dažną mūsų (europiečių, vakariečių) suvokimo bėdą, kai bolševizmas pražiūrimas, suvedamas į tai, kas istoriškai ar geografiškai stabilu ir (at)pažįstama: (ko gi norėti, juk čia –) Rytai, Azija, o dažniausiai Rusija.

Daugiau skaityti 15min.lt

• Dr. Ryšard Gaidis apie bolševikų revoliuciją: nuo pradžių buvo kuriama nusikaltėliška sistema 

Bolševikų revoliucija 1917-ųjų lapkričio 7 dieną prasidėjo kaip dalies Petrogrado darbininkų ir kareivių maištas prieš sutvirtėti nespėjusią Rusijos respubliką. Praėjus šimtui metų, pasaulis vis dar bando atsigauti nuo katastrofiškų Spalio perversmo pasekmių. Nemažai progų buvo iššvaistyta pačioje pradžioje, kai tiek Rusijai vadovavusi Laikinoji vyriausybė, tiek ir vėliau „baltųjų“ pajėgų vadai bei Vakarų šalių interventai pakartotinai neįvertino Vladimiro Lenino šalininkų keliamo pavojaus ir nesuderino savo veiksmų, naujienų portalui Alfa.lt sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas dr. Ryšard Gaidis.

Daugiau skaityti Alfa.lt

• Pokalbis su dr. Tomu Vaiseta: Bolševikai labai gerai žinojo, ką norėtų padaryti su žmonija 

Perversmas, revoliucija, revoliucija revoliucijoje – įvairiai vadinama bolševikų sėkmės istorija mini savo šimtmetį. Maža, tačiau ryžtinga politinė grupuotė su stipria ideologija ir Vladimiru Leninu priešakyje 1917 m. spalio 25 d. pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso XX a. istorinį naratyvą. Vis dėlto komunizmo įsigalėjimas, Vakaruose suvokiamas kaip didžiulė humaniškumo tragedija, Rusijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Anot rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos, dabartinė Kremliaus valdžia pasimokė ir nereiškia savo ideologijos taip tiesmukai, kaip tai darė bolševikai, tačiau siekis susigrąžinti Rusijos galybę sau įkvėpimo semiasi iš tų pačių komunistinės diktatūros herojų.

Pokalbis T. Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje.

Daugiau skaityti Bernardinai.lt

Likus 100 dienų iki valstybės šimtmečio minėjimo, antradienį (2017 11 07) Vilniaus geležinkelio stotyje buvo pristatytos būsimos šventės programos veiklos Lietuvoje bei užsienyje.

Šimtmečio pasakojimo ir naratyvo autoriai – VU Istorijos fakulteto istorikai prof. Alfredas Bumblauskas ir dr. Norbertas Černiauskas.

„Mus pakvietė, kad padėtume susigaudyti, kur yra tas šimtmetis. Ir kodėl jį reikia švęsti, nors ką tik minėjimo tūkstantmetį. Kiek čia tų datų gali būti? Bet vasario 16 atskirai reikia identifikuoti. Šimtmetis yra mūsų jaunosios, moderniosios šalies pradžia. Ir mes jį pasirenkame. Mes nesistengiame minėti tik tos kartos žmonių, mus jungia mūsų trispalvė. Ji ir yra mūsų šimtmečio spalvos“, – susirinkusiems pasakojo prof. A. Bumblauskas.

Istorikas dr. N.Černiauskas pritarė, kad švenčiame ne tik viena diena: „Mes švenčiame ne vienos dienos, ne akto pasirašymo dieną. Būtent visą visumą. Šitas šimtas metų jungia visas skirtingas istorines epochas, kurios nebūtinai mums yra smagios. Kas jas jungia? Tai būtent trispalvė“. 

Plačiau skaityti:

Pristatyta Valstybės šimtmečio programa: bus bandoma apimti tris Lietuvos epochas, 15min.

Pristatyta esminė šimtmečio mintis – mes esame herojai, Lrytas.

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) 17 val. Istorijos fakulteto 211 aud. susitikti su kandidate į VU Senatą doc. dr. Nerija Putinaite.

Daugiau informacijos apie kanditatę žr. čia.

VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatus į Senato narius

Į Senato nario - socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo vietą kandidatuoja:

Vytautas Ališauskas (Filologijos fakultetas)

Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)

Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)

Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

(išsamią informaciją galima rasti čia: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4530-paskelbtas-kandidatu-i-laisvas-senato-nariu-vietas-sarasas ).

Rinkimų Istorijos fakultete grafikas:

Išankstinis balsavimas Senato rinkimuose – lapkričio 6 d. (pirmadienis, nuo 9.00 iki 16.00 kreiptis į R. Gaidį, Naujosios istorijos katedroje)

Senato rinkimai:

Lapkričio 7 d. (antradienis, nuo 9.00 iki 16.00, 329 auditorijoje)

Lapkričio 8 d. (trečiadienis, nuo 9.00 iki 16.00, 329 auditorijoje)

Lapkričio 9 d. (ketvirtadienis, nuo 9.00 iki 15.00, 329 auditorijoje)

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda rinkimai į laisvas Vilniaus universiteto senato narių vietas. 

Vienu metu vyks rinkimai į 2 Senato narių vietas:

1) Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo Senate rinkimai (į Vilniaus universiteto tarybos nariu išrinkto prof. Vytauto Nekrošiaus vietą) - šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Ekonomikos fakulteto, reorganizuojamų Filologijos ir Filosofijos fakultetų, Istorijos fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto, Verslo mokyklos bei Kauno fakulteto (socialinių ir humanitarinių mokslų sričių) rinkėjai.

2) Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių atstovo Senate rinkimai (į atsistatydinusios prof. Ingridos Prigodinos Lukošienės vietą) - šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Chemijos ir geomokslų fakulteto, reorganizuojamų Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų centro, Botanikos sodo, Medicinos fakulteto bei Kauno fakulteto (technologijos mokslų srities) rinkėjai.

Išsamesnė informacija apie rinkimus pateikiama Universiteto interneto puslapyje: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4502-prasideda-rinkimai-i-laisvas-senato-nariu-vietas-2

Pažymėtina, jog renkant mokslo sričių atstovus, balsuoti bus galima tik už tuos kandidatus, kurie nedirba tame kamieniniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo spalio 4 dienos iki spalio 17 dienos, 15 valandos. Kandidatais gali būti keliami bei vėliau rinkimuose dalyvauti galės tik padalinių darbuotojai, įtraukti į rinkėjų sąrašą.

Rinkimai į laisvas Senato narių vietas vyks lapkričio 7-9 dienomis. Išankstinis balsavimas Senato rinkimuose vyks lapkričio 6 d.

Rinkimų į laisvas Senato narių vietas preliminarus grafikas 

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Valstybinis turizmo departamentas šiandien pristė 100 stotelių kelionę per 100 Lietuvos valstybingumo metų „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“. Šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, gamtos ir kultūros objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales mūsų šaliai reikšmingu 1918-1923 m. laikotarpiu. 

Maršrutas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Objektus atrinko, tikrino, tekstus apie juos kūrė ir vaizdinę medžiagą rinko fakulteto magistrantai Simonas Teškevičius ir Luka Lesauskaitė, gidė Lina Dusevičienė. Medžiagą tikrino VU Istorijos fakulteto ekspertai.

Elektroninę maršruto versiją galima parsisiųsti Turizmo departamento internetinėje svetainėje: http://bit.ly/2eCAlPi bei atkurtos Lietuvos šimtmečio svetainėje http://www.lietuva.lt/100/

Daugiau skaitykite: www.15min.lt, taip pat www.vz.lt. 

Lietuvą galiausiai krikštijo Vytautas Didysis, tačiau bandymų tai padaryti būta per kelis ankstesnius šimtmečius. Lietuviai seniai iki Vytauto žinojo tiek kaimynus katalikus, tiek ir stačiatikus, kurių žemėse galiausiai ir sukūrė savo didvalstybę. Kodėl kuriant imperiją didžiųjų kunigaikščių žvilgsniai krypo į svarbiausio priešo – kryžiuočių tikėjimą, o ne į netrukus daugumą valstybės gyventojų sudariusių stačiatikių pusę?

Apie tai, kodėl monoteizmo krypties pasirinkimas lietuviams krito į stipresniojo priešininko pusę, LŽ kalbėjosi su istoriku doc. dr. Liudu Jovaiša:

– Lietuvos vardas pirmą sykį paminėtas katalikų misionierių darbų aprašyme. Pirmųjų misijų laikais dar net kalbos nebuvo apie Lietuvos valstybę ir galimą lietuvių krikštą. Tačiau nuo pirmųjų misijų iki politinio Mindaugo sprendimo krikštytis praėjo beveik du šimtmečiai? Kodėl taiki nei Rytų, nei Vakarų krikščionybės sklaida baltų kraštuose nepavyko? – Krikščionybė, iš principo, yra misionieriška religija, tačiau istorinė praktika rodo, kad šis principas įvairiais laikais veikė nevienodai. Pirmiausiai galima išvesti skirtumus tarp įvairių krikščionių konfesijų – pavyzdžiui, Rytų bažnyčia visais laikais buvo mažiau misionieriška ir ekspansyvi. Arba galime paminėti Reformacijos laikotarpį, po kurio misionieriška veikla užsiėmė veik vien katalikai – intensyvesnė protestantų misionieriška veikla prasidėjo vėliau.

Daugiau skaitykite© Lietuvos žinios

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos. Tokias stipendijas gaus net dešimt Vilniaus universiteto studentų. Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą.

Antano Smetonos (humanitarinių mokslų ir meno studijų sritis) stipendija paskirta ir fakulteto Istorijos magistrantūros nuolatinių studijų II kurso studentei Julijanai Leganovič. 

„Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos – pats garbingiausias Lietuvos studentų pasiekimų įvertinimas ir paskata toliau siekti geriausių akademinių rezultatų. Sveikinu visus šio garbingo įvertinimo nusipelniusius studentus ir linkiu jiems toliau sėkmingai kopti į mokslo viršūnes“, – sako ministrė J. Petrauskienė.

Daugiau informacijos apie vardines LR prezidentų stipendijas žr. VU naujienuose 

Baltarusijos žiniasklaida apie lietuvių bei baltarusių istorikų, antropologų ir paveldo išsaugojimo specialistų komandos tyrimus Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje. Juose dalyvauja ir VU Istorijos fakulteto mokslininkai dokt. Justina Kozakaitė, dr. Martynas Jakulis, doc. dr. Salvijus Kulevičius.

Сабля Рыбоньки и пояс Пане Коханку. Артефакты Радзивиллов передали в музей-заповедник "Несвиж" (su video)

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekaną iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Vilniaus universiteto statuto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Istorijos fakulteto taryba ir teikia skirti Vilniaus universiteto rektoriui. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus.

Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties, kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Kandidato į dekano pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia Vilniaus universiteto (toliau – Universiteto) misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų dekano pareigoms vykdyti. Kandidatu į dekano pareigas gali būti Universitete nedirbantis asmuo.

Kandidatuoti į dekano pareigas negali asmenys, dvi kadencijas iš eilės iki vykdomų rinkimų ėję Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas.

Kandidatų į fakulteto dekanus kėlimas ir registravimas vyksta nuo 2017 m. rugpjūčio 17 iki 2017 m. lapkričio 2 dienos.

Kandidatai Istorijos fakulteto dekano rinkimų komisijos pirmininkui turi pateikti šiuos dokumentus:

1) prašymą dalyvauti konkurse;

2) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

3) gyvenimo aprašymą (CV);

4) mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopiją;

5) veiklos programą (iki 5 psl.).

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Saulius Kaubrys.

Kontaktai: Universiteto g. 7, Vilnius, 319-320 kab., tel. 8 610 48112, el. p. .

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Genutė Kirkienė, doc. dr. Gintautas Vėlius.

Kandidatų į fakulteto dekanus sąrašas skelbiamas 2017 m. lapkričio 10 dieną.

Vieši kandidatų į fakulteto dekanus debatai vyks 2017 m. lapkričio 29 dieną.

Dekano rinkimai vyks 2017 m. gruodžio 7 d.

Iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto nuostatų:

23. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus.

24. Dekanas atsakingas ir atskaitingas Tarybai ir Rektoriui. Dekanas pagal pareigas yra rektorato narys ir dalyvauja Universiteto strateginiame valdyme. Fakulteto ūkio ir turto valdymo bei kitais neakademinės veiklos organizavimo klausimais Dekanas taip pat atskaitingas Universiteto kancleriui.

25. Dekanas renkamas 5 metams, vadovaujantis Statutu ir šiais Nuostatais.

26. Konkursą Dekano pareigoms eiti skelbia Taryba likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadenciją baigiančio Dekano įgaliojimų pabaigos. Šio punkto nuostatos netaikomos atvejais, kai Dekano įgaliojimai nutrūksta anksčiau termino dėl kitų priežasčių.

27. Konkursą Dekano pareigoms eiti ir rinkimus organizuoja (taip pat registruoja kandidatus) bei jų rezultatus nustato Fakulteto rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Dekano pareigas. 

28. Dekaną iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Statuto ir šių Nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Taryba ir teikia skirti Rektoriui. Dekanas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių.

29. Jei nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų, rengiami pakartotiniai slapti balsavimai, kuriuose dalyvauja du pirmajame balsavimo ture daugiausiai ir nevienodai balsų gavę kandidatai arba visi daugiausiai ir vienodai balsų gavę kandidatai. Jei po pakartotinių balsavimų Dekanas neišrenkamas, Taryba skelbia naują konkursą Dekano pareigoms eiti.

30. Dekano rinkimų rezultatus ne vėliau kaip kitą darbo dieną po rinkimų Fakulteto rinkimų komisija skelbia Fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų paskelbimo gali ūti skundžiami Universiteto Centrinei rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išnagrinėjusi skundą gali rinkimų rezultatus palikti nepakeistus arba pripažinti rinkimus negaliojančiais Pripažinus rinkimus negaliojančiais, rengiamas pakartotinis slaptas balsavimas, kuriame dalyvauja visi kandidatai.

31. Įvykusių Dekano rinkimų rezultatus Fakulteto rinkimų komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša Rektoriui. Jei motyvuotu Rektoriaus sprendimu su išrinktu Dekanu nesudaroma darbo sutartis, Taryba skelbia pakartotinius Dekano rinkimus. Kol bus išrinktas Dekanas, Rektorius laikinai vadovauti padaliniui skiria vieną iš kadenciją baigusių Prodekanų.

32. Tas pats asmuo Dekanu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo Dekanu buvo ne visą kadenciją kurią nors iš dviejų.

33. Dekanas turi savo pavaduotojus Prodekanus, kurių vienas yra atsakingas už Fakulteto studijų organizavimą Visi prodekanai yra pavaldūs ir atskaitingi Dekanui. Prodekanų kandidatūras ir funkcijas tvirtina ir sprendimus dėl prodekanų nušalinimo Dekano teikimu priima Taryba.

34. Prodekanų įgaliojimų trukmė susieta su Dekano įgaliojimų trukme: išrinkus ir paskyrus Dekaną ir jam pradėjus eiti savo pareigas, baigiasi kadenciją baigusio Dekano pavaduotojų įgaliojimai Naujai išrinktas ir paskirtas Dekanas gali Tarybai teikti siūlymą laikinai pratęsti kadenciją baigusio Dekano pavaduotojų įgaliojimus, kol šių Nuostatų tvarka bus paskirti nauji Prodekanai.

35. Dekanas: 

35.1. atsako už vadovavimą Fakultetui bei už Fakulteto veiklos plano įgyvendinimą, vadovaujantis Universiteto strateginiu veiklos planu;

35.2. atsako, kad Fakulteto veikla atitiktų Statutą, kitus įstatymus, poįstatyminius ir Universiteto teisės aktus;

35.3. atsako už bendrą studijų programų ir mokslinių tyrimų efektyvumą bei raidos kokybę pagrindinėje Fakulteto veiklos srityje; užtikrina studijų programų ir mokslinių tyrimų programų sąsają ir šių programų tarpdalykinius ryšius;

35.4. rengia ir teikia Tarybai tvirtinti Fakulteto veiklos 3 metams planą ir jo kasmetines pataisas; organizuoja priemones, telkia išteklius ir kuria paskatas, būtinas vykdyti Fakulteto veiklos planą; stebi, kontroliuoja ir reguliuoja plano vykdymo eigą bei atsako už plano įgyvendinimo kokybę;

35.5. teikia Tarybai svarstyti Fakulteto veiklos metinę ataskaitą;

35.6. teikia Tarybai tvirtinti Prodekanų skaičių, jų kandidatūras ir funkcijas, siūlymą dėl Prodekanų nušalinimo; 

35.7. teikia siūlymus Tarybai dėl Fakulteto nuostatų pakeitimų;

35.8. teikia siūlymus Tarybai dėl katedrų, mokslo centrų ar kitų akademinių darinių įsteigimo ir likvidavimo;

35.9. teikia Tarybai tvirtinti ar atšaukti katedrų vedėjus, mokslo centrų ar kitų akademinių darinių vadovus;

35.10. steigia ir likviduoja neakademinius darinius;

35.11. teikia Tarybai tvirtinti Fakulteto pajamų ir išlaidų metinę sąmatą, jų įvykdymo ataskaitas, akademinės veiklos skatinimo Fakultete nuostatus;

35.12. Tarybai pritarus teikia Rektoriui siūlymus dėl Fakulteto mokslinių tyrimų, mokslinės veiklos programų;

35.13. Tarybai pritarus teikia Rektoriui siūlymus dėl Fakulteto studijų vietų skaičiaus ir dėl reikalavimų stojantiesiems;

35.14. teikia Rektoriui siūlymus dėl Fakulteto vykdomų studijų kainų, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžių ir kitų Fakulteto teikiamų paslaugų kainų;

35.15. teikia Tarybai tvirtinti studijas ir mokslinį dar ą Fakultete reglamentuojančias taisykles;

35.16. Tarybos pritarimu siūlo Rektoriui skelbti konkursus į profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas;

35.17. siūlo Rektoriui priimti į darbą ir atleisti iš darbo Fakulteto darbuotojus, skirti jiems paskatinimus ir/arba drausmines nuobaudas;

35.18. užtikrina Fakulteto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;

35.19. organizuoja ir užtikrina teisėtą ir taupų Fakulteto lėšų ir priskirto turto naudojimą;

35.20. atsako už Fakulteto viešuosius pirkimus;

35.21. atsako už Fakulteto tarptautinius ryšius;

35.22. koordinuoja sutarčių, reikalingų Fakulteto vykdomai mokslo ir studijų veiklai, sudarymą, ir užtikrina Fakulteto iniciatyva sudarytų sutarčių vykdymą;

35.23. vykdo kitas Universiteto teisės aktuose kamieninio akademinio padalinio vadovui priskirtas funkcijas bei atlieka kitas kamieninio akademinio padalinio vadovui būdingas pareigas.

36. Įgyvendindamas Fakulteto veiklos planą, jam priskirtas funkcijas ir pavestas užduotis, Dekanas pagal kompetenciją leidžia įsakymus, potvarkius, duoda privalomus nurodymus Fakulteto akademinės bendruomenės nariams ir kitiems darbuotojams.

37. Dekanas gali sudaryti veiklos planavimo, tarptautinių patarėjų, globėjų, studentų grįžtamojo ryšio ir kitus nuolat ar laikinai jam patariančius darinius (komisijas).

38. Dekano įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai arba atsistatydinus. Dekanas turi nedelsdamas atsistatydinti, jei nepasitikėjimą juo pareiškia Taryba dviejų trečdalių visų Tarybos narių balsų dauguma arba jei Taryba paprasta balsų dauguma pritaria Rektoriaus pareikštam nepasitikėjimui. Jei Dekanas, kuriuo nepasitikėjimą pareiškė Taryba arba Rektorius, Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą nedelsdamas neatsistatydina, darbo sutartis su juo nutraukiama dėl šio punkto ir Statuto 28 straipsnio 4 dalies pažeidimo, kuris prilyginamas šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui.

Nauja LRT laidos „Istorijos detektyvai“ programėlė „Būk detektyvas!” yra skirta keliaujantiems ir norintiems pažinti Lietuvos istoriją žmonėms. Ką galima veikti su šia programėle?

 1. Įveikti iššūkius – išspręsti mįsles, surasti objektus ir daugiau sužinoti apie savo miesto ar miestelio istoriją. 

2. Pamatyti, kaip atrodė vietos prieš 50, 80 ar 100 metų. Programėlė jums automatiškai parodys senas nuotraukas tų objektų, kurie yra netoli jūsų. Negana to, jūs galėsite padaryti tokias nuotraukas, kokių jūsų draugai dar nematė. Ir, aišku, galėsite jomis pasidalinti socialiniuose tinkluose.

3. Norite keliauti po Lietuvą? Čia atrasite maršrutų. Jums tereikia pasirinkti, kur norite keliauti.

4. Taip pat jūs patys galite kurti iššūkius ir maršrutus, kelti senas nuotraukas.

Programėlė yra sukurta tiek iOS (iPhone), tiek Android operacinėms sistemoms. Taip pat yra sukurtas ir puslapis www.bukdetektyvas.lt. Šiuo metu jau yra įkelta per 200 nuotraukų, sukurta arti 150 iššūkių ir 30 maršrutų.

Prie šios programėlės kūrimo prisidėjo VU Istorijos fakulteto studentai ir dėstytojai.

Taip pat žr. http://www.lrt.lt/naujienos/tavo_lrt/37/179323/programele_buk_detektyvas_pades_atrasti_pasleptas_istorijas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – išvakarėse už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius Albinas Kuncevičius. Nuoširdžiai sveikiname!

Daugiau žr. čia 

Gyvybės mokslų tyrimams vis labiau plečiantis ir sparčiai populiarėjant šios srities studijoms, svarbu nepamiršti ir kitų aukštojo mokslo sričių, kurios mūsų šalyje yra itin kokybiškos, tačiau dažnai nuvertinamos.

Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, bet Lietuvos viešojoje erdvėje, taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa mokslo kryptis išgyvena krizę.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas yra viena iš tų mokslo įstaigų, kuri kiekvienais metais parengia naujus humanitarus – istorikus, antropologus, archeologus, paveldosaugininkus.

„Jei Lietuva nori pasiekti proveržį, neturėdama iškasenų, stambios pramonės ir didelių perspektyvų žemės ūkyje, ji turi stiprinti švietimą ir išsilavinimą. O čia humanistika užima vieną iš pagrindinių vietų“, – tvirtina šio fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.

Praėjusiais metais portale 15min.lt pasirodęs interviu su juo vis dar labai aktualus ir šiandien – apie Lietuvos humanitarinių mokslų būklę, humanitarinių studijų prasmę ir istoriko profesijos naudą.

Interviu skaitykite VU naujienose.

VU Istorijos fakulteto docentai dr. Dalia Bukelevičiūtė ir dr. Ramojus Kraujelis yra išvykę į vizitą Kinijoje. Pekine birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba vadovaujama R. Kraujelio pasirašė supratimo memorandumą dėl tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo. Tai turėtų atverti platesnes galimybes ateities tyrimams.

Birželio 26 d. Harbine Dalia Bukelevičiūtė tarptautinėje konferencijoje pristatė lietuvių bendruomenės gyvenimo aplinkybes Harbine 1905-1945 m. bei vienintelio Lietuvos konsulato Azijoje, t. y. Harbine veiklą. D. Bukelevičiūtė pranešimą skaitė gavusi vardinį Harbino miesto (kuriame gyvena apie 10 mln. gyventojų) mero pakvietimą. Šioje konferencijoje dalyvauja daugiau nei 150 dalyvių iš užsienio valstybių JAV, Rusijos, Izraelio, Kanados, Australijos, Lenkijos ir kt. Pranešimas susilaukė didelio dalyvių susidomėjimo, nes iki 1945 m. Harbine buvo išduota apie 700 lietuviškų pasų įvairių tautų atstovams, tad konferencijoje buvę Harbino gyventojai atskleidžia savo asmenines sąsajas su Lietuva. D. Bukelevičiūtė dalyvavo susitikime su Hrbino meru, kuriam buvo pristatytos galimos ateitie bendradarbiavimo perspektyvos.

R. Kraujelis ir D. Bukelevičiūtė bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys lydimi Lietuvos ambasados atašė Ryčio Satkausko birželio 27 d. lankėsi Harbino miesto archyve, kur buvo deramasi dėl lietuvių gyvenusių Harbine archyvinių bylų perdavimo Lietuvai ir atvėrimo Lietuvos mokslininkams. Istorikai lankėsi Harbino kapines, kuriose yra palaidoti ir buvę lietuvių bendruomenės nariai, bei Lietuvos karaimų įkurtą tabako fabriką. 

Gegužės 26 dieną Atviros Lietuvos Fondo namuose įvyko antrasis renginys iš ciklo „Europos idėjos paieškos“. Diskutavo kultūros antropologas ir istorikas, publicistas profesorius Andrzej Mencwel (Instytut Kultury Polskiej, Varšuva), Vilniaus universiteto kultūros istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir teatrologas Vaidas Jauniškis. Pokalbį moderavo Vilniaus universiteto kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas. 

Diskusijoje svarstyta, ką reiškia būti europiečiu ir Vidurio Europos gyventoju kasdienybėje; ar įmanoma kalbėti apie tam tikrą kultūrinį Vidurio Europos kanoną; (Jerzy Giedroyco idėjų kontekste) ar iš tiesų šio žmogaus pastangomis Vidurio Europa iš neįmanomybės pavirto realybe; koks bus Vidurio Europos likimas Europos Sąjungos projekte?

Olf.lt skaitytojams siūlome diskusijos ištrauką. 

Balandžio 18 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus” (toliau – Projektas) įgyvendinimo sutartį, kuris finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų, prisidedant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Šio projekto partneriai yra Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, atsakingas už mokslinius tyrimus, ir Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija.

Departamentas 2016 m. taip pat vykdė projektą Nesvyžiaus Šv. Dievo Kūno bažnyčioje rūsio patalpose įrengtame LDK didikų Radvilų giminės mauzoliejuje. Projekto eigoje buvo įsitikinta, kad rūsiuose įrengto mauzoliejaus fizinė būklė blogėja, todėl kol nebus sustabdytas drėgmės skverbimasis į rūsio patalpas, galima atlikti tik palaikų antropologinius tyrimus. Praeitų metų patirtis parodė, kad karstai yra sumaišyti, o palaikai yra natūraliai mumifikuoti arba pritaikyti unikalūs mumifikavimo būdai, kurie Lietuvoje nebuvo taikomi. Todėl kolegoms iš Baltarusijos pasiūlyta gauti leidimus dėl mėginių išvežimo ir laboratorinių tyrimų atlikimo, kurie padėtų tiksliau identifikuoti palaikus.

Labai svarbi šių metų Projekto veikla - pasidalijimas su kolegomis iš Baltarusijos sukaupta kultūros paveldo apsaugos specialistų patirtimi. Šiuo tikslu gegužės 22 – 27 d. į Vilnių atvyko Baltarusijos kultūros paveldo apsaugos specialistai, kurie dalyvauja praktiniame mokomajame seminare „Kultūros paveldo tvarkybos pamokos in situ“. Šio seminaro metu specialistai konkrečiuose objektuose supažindinami su polichromijos, dekoro ir kt. restauravimo/atkūrimo ypatumais, palaidojimo vietų apsauga ir tvarkyba, medžio ir metalo dirbinių restauravimu ir kt. Mokymai vyksta Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose (Rumšiškėse, Kaune, Kretingoje ir Palangoje).

Be jau minėtų veiklų - antropologinių tyrimų ir praktinio mokomojo seminaro, numatytos dvi konferencijos (Vilniuje ir Minske), kurių metu specialistai supažindins su tyrimų Radvilų mauzoliejuje rezultatais.

Apie 2016 m. birželio 13–14 d. vykusį bendro Lietuvos ir Baltarusijos projekto „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ praktinį-mokomąjį seminarą VU Istorijos fakultete žr. čia

Taip pat žr.: VU mokslininkai Baltarusijoje tyrė kunigaikščių Radvilų palaikus    

Antrajame „Istorijos laboratorija“ pokalbyje Kokie didvyriai miega sovietų kapuose? - VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas dr. Salvijus Kulevičius bei Naujosios istorijos katedros lektorius dr. Norbertas Černiauskas.

Kiek yra Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje, kaip jos atsirado ir kaip buvo išnaudojimos politiniais bei ideologiniais tikslais sovietmečiu? Kodėl dėl palaidojimo vietų įsižiebia atminčių konfliktai? Kodėl žuvusieji, kaip skulptūros, obeliskai ir stelos, pradėjo naują, simbolinę, kelionę, kuri tęsiasi iki šiol – kaip ilgai ir rūpestingai puoselėjamas, politinius ir ideologinius tikslus realizuojantis mitas? Kaip į Sovietų sąjungos palaidojimo vietas pažvelgti ne tik per istorijos ir paveldo, bet ir propagandos prizmes? Šiuos ir kitus klausimus pokalbio metu ir atsako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikai.

Pokalbio video žr. čia 

Taip pat skaitykite DELFI: Sovietmečio palikimas Lietuvoje: šiuos objektus Rusija gali panaudoti kaip Trojos arklį

Startavo bendras "Delfi" ir VU Istorijos fakulteto projektas "Istorijos laboratorija". Du mėnesius kiekvieną antradienį IF dirbantys istorikai, archeologai, antropologai ir kultūros istorikai "Delfi" studijoje svarstys pačius įvairiausius klausimus, susijusius mūsų dabartimi ir praeitimi. 

Visuomenėje jau kurį laiką netyla diskusijos dėl to, kas nutiko su yrančiu Gedimino pilies kalnu. Ar tikrai jis gali nuvirsti? Ką reikia daryti, norint to išvengti? Apie tai DELFI TV konferencijoje svarstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius Albinas Kuncevičius ir Istorijos teorijos bei kultūros istorijos katedros docentas Aurimas Švedas.

Ne veltui vienu garsiausių Lietuvos archeologų vadinamas A. Kuncevičius yra daugiausiai kapų ištyrinėjęs mokslininkas. Pagarsėjęs kaip Senųjų Trakų pilies tyrinėtojas, kasinėjęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, didžiausio pasisiekimo jis sulaukė 2003–2011 metais, kai kasinėjimų Dubingių piliavietėje metu kartu su kitais archeologais rado bene garsiausių LDK didikų, netgi šalies valdovais tituluotų Radvilų palaikus.

„Kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją, didžioji dalis piliakalnių naudota iki Žalgirio mūšio ir tik nedidelė dalis naudoti kaip dvarai, tarp jų ir Dubingiai. Kiekvienas archeologas žino, kad Dubingiai susiję su Radvilomis, o mes kaip tik ieškojome vietos, kur galima vykdyti studentų praktiką.

Nusprendėme patyrinėti dar Vytauto Didžiojo statytos bažnyčios griuvėsius. Kalvos viduryje išsikasėme dievo stalą ir po grindimis radome kolektyvinį palaidojimą“, – apie aštuonių žmonių palaikų radinį dėžėje pasakojo archeologas. Bijodami apsirikti, archeologai savo radinio negarsino iki 2005 m. gegužės 2 d. Sugretinus įvairius antropometrinius, istorinius, ikonografinius duomenis nustatyta, kad bažnyčioje buvo palaidoti mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkova, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus ir žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila. 2009 m. rugsėjį įvyko atsisveikinimo su Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija, o už tiriamąją veiklą A. Kuncevičiui kartu su Rimantu Jankausku ir Rimvydu Laužiku skirta Nacionalinė mokslo pažangos premija.

Pokalbį (su video) žiūrėkite DELFI

Vilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs aplinkosaugoje, vėliau ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, A. Kuncevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.

Neįgyvendinta svajonė atvėrė duris naujam pomėgiui 

Archeologas prasitaria, kad išties jis turėjo didelį norą studijuoti Lietuvos istoriją, tačiau ten jis buvo nepriimtas. Tai lėmė archeologijos studijų pasirinkimą, kurios apėmė itin platų spektrą – nuo šiaurės elnių iki dabartinių kasinėjimų. Baigęs studijas ilgą laiką A.Kuncevičius dirbo paminklosaugoje, tačiau mokslo ir naujų atradimų profesoriui buvo negana. Anot mokslų daktaro, valdovų rūmai jam, dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš ir domėjausi dalykais, kurie susiję su LDK. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis valdovų rūmais ir galiausiai juos kasinėti. 1988–1990 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo inicijuojamos šimtai ekskursijų, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą – apatinis aukštas, atkasti rūsiai ir kokliai buvo rasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A. Kuncevičius.

Visą interviu skaitykite 15min.lt

Tomas Vaiseta nustebo išgirdęs, kad Vilniaus universiteto Istorijos fakultete jis gali rašyti net ir eilėraštį, jeigu taip sugebės pasakyti ką nors naujo ir savito. Prieš įžengdamas į auditoriją galvoje jis turėjo visiškai kitokį istorijos mokslo vaizdinį, kitaip suvokė istorikų veiklą. Per studijų metus T. Vaiseta neparašė eilėraščio profesoriui, tačiau sėkmingai baigė magistro studijų programą, o vėliau apsigynė daktaro disertaciją.

32 metų istorikas T.Vaiseta sutiko pasikalbėti apie tai, kaip universitetas ugdo gebėjimą mąstyti.

– Kaip jaunas žmogus gali savyje atpažinti istoriką?

– Kartą važiuodami su panašaus amžiaus kolega istoriku Norbertu Černiausku į komandiruotę įsikalbėjome apie savo ankstyvą paauglystę. Paaiškėjo, kad nors mūsų pomėgiai ir interesai skyrėsi, tačiau turėjome bendrą polinkį – į sąsiuvinius kruopščiai užrašinėjome NBA krepšininkų ir komandų statistiką. Jau tuomet toks užsiėmimas turėjo atrodyti bergždžias, šiais laikais jis būtų visiškai nesuprantamas, tačiau tuomet pagalvojau, kad tokie polinkiai formuoja istoriką – noras ieškoti, kaupti medžiagą, ją sisteminti, analizuoti. Iš tokio juoko, kuris galbūt tiktų visiems (būsimiems) mokslininkams apibūdinti, galima būtų ieškoti ir rimtesnio atsakymo, kad į istoriją palinksta žmonės, kuriuos pirmiausia domina ne gamtos, elementariųjų dalelių ar skaičių, o žmonių gyvenamas pasaulis ir jų tikrovė, kuriamos to gyvenimo formos ir prasmės. Kiek esu bendravęs su kitais istorikais, faktiškai visi galėtų paliudyti ir kitą nuo ankstyvų metų turėtą polinkį – tekstams. Tekstus šiuo atveju suprantu plačiąja kultūrine prasme – visa tai, ką galima vienaip ar kitaip skaityti: ne tik knygos, straipsniai, dokumentai, bet ir filmai, fotografijos, dailės kūriniai ir t. t. Jeigu žmogus turi polinkį būti su tekstais, tarp tekstų ir tekstuose, istorijos ir kultūros istorijos studijos taip pat jam labai tiktų. Be to, skirtingai nuo pasitaikančių stereotipinių įsivaizdavimų, istorijos pažinimui reikalingas universalus žvilgsnis, net jei nagrinėji labai siaurą ir specifinį klausimą. Istorikas neįsivaizduoja, kaip galima, tarkime, politinį įvykį suprasti be žinių apie to meto ekonominį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Todėl istorija labai tinka tiems, kurie linkę domėtis juos supančiu pasauliu kuo plačiau, universaliau, nebijodami aprėpti kelias, tarpusavyje iš pirmo žvilgsnio net mažai susijusias gyvenimo sferas. Galiausiai, kadangi paauglystėje svarsčiau ir apie astronomo profesiją, galėčiau pasakyti ir visai romantiškai: jeigu galvodami apie mūsų visų praeitį jaučiate tą patį baugų, neaprėpiamą ir neapčiuopiamą jausmą, kaip ir spoksodami į žvaigždėtą dangų, tikrai galite studijuoti istoriją – esminį dalyką jau esate supratę.

Visą interviu skaitykite: 15min.lt