Skelbiama registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą
Jaunųjų istorikų mokyklaĮ mokyklą kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų 9–11 klasių mokinius, besidominčius istorija, siekiančius žinių, kūrybingus ir norinčius tobulėti.
Mokykla organizuojama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.
Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, Lietuvos ir Visuotinės bei kultūros istorijos esminiais faktais. Įgys teorinių žinių, kurios yra būtinos besidomintiems istorija, ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą, taip pat padės ugdyti reikalingus gebėjimus bei įgūdžius.
Mokiniai klausysis paskaitų, susipažins bei tiesiogiai pabendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais. Bus mokomi išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, analizuoti istorinius faktus, argumentuotai dėstyti savo nuomonę.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilniuje) š.m. sausio 22 d. buvo atidaryta paroda „Laisvės balsai Šaltojo karo laikotarpiu. Laisvosios Europos Radijas“. Paroda skirta prisiminti prieš 65 metus pradėjusį veikti „Laisvosios Europos radiją“ bei vasario 13-ąją minimą Pasaulinę radijo dieną.
Po teroro aktų Paryžiuje visi jaučiame, kad įvyko kažkas labai svarbaus, kažkas esmingo, kad gyvenimas nuo šiol jau bus visiškai kitoks. Bet kodėl?
2014-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinė premija įteikta rašytojui Tomui Vaisetai už prozos knygą „Paukščių miegas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Žurnalistas, istorikas, pastaruoju metu psichiatrijos sritį tyrinėjantis autorius savo apsakymuose literatūrinę išmonę sieja su istorijos akcentais ir savo kūrinius vadina būsenomis.
Sausio 9 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovai – prodekanas dr. Salvijus Kulevičius, dr. Norbertas Černiauskas ir dokt. Kęstutis Kilinskas lankėsi Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamente prie Krašto apsaugos ministerijos bei susitiko su departamento vadovybe ir ekspertais. Susitikimo metu aptarta bendradarbiavimo galimybė prisidedant prie moksleivių pilietinio-istorinio sąmoningumo ugdymo, išreikštas abipusis suinteresuotumas dirbti kartu įvairiuose tarpinstituciniuose projektuose.
Kiekvienas vairuotojas pasakytų, kad geras kelias turi būti tiesus, lygus ir platus, dengtas asfaltu, su aiškinamaisiais kelių ženklais. Vis dėlto dalis kelių, ypač kaimo vietovėse, yra duobėti, vingiuoti, pakelėse apaugę krūmynais, su staigiais posūkiais ir įkalnėmis – jais privalu važiuoti itin atsargiai.
Šis tėvo skundas sovietinės valstybės tarnautojams apie psichikos liga sirgusios dukros mirtį ir po pusšimčio metų gali sukelti šleikštulį: „Radome lavoną dvokiantį, veido visai nematyti, visas aplipęs kirminais, akys, nosis buvo visai sunaikintos kirminų, visas kūnas sužalotas. Aš, jos tėvas, prišluosčiau daugiau nei litrą kirminų nuo jos. Buvo atėjusios dvi seselės, bet pamačiusios išbėgo laukan“. Tai nutiko 1963 metų rugpjūtį Naujosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje. Šios ir kitų sovietinių gydymo įstaigų kasdienybę tyrinėja istorikas 
Apie 1250 m. Mindaugui didelių karinių ir diplomatinių pastangų dėka pavyko suskaldyti jo valdžiai rimtai grėsusią sąjungą. Politinių derybų metu nežinomo vardo Mindaugo dukra buvo sužadėta, o vėliau ištekinta už vieno didžiausių Lietuvos karaliaus konkurentų regione Haličo-Voluinės kunigaikščio Danieliaus sūnaus Švarno. Tai buvo pirmoji Lietuvos valdovų šeimos santuoka, kurią galima vadinti tarpdinastine.
Sveikiname Naujosios istorijos katedros lektorių Andrių Grodį, tapusį geriausiu 2023 m. dėstytoju.
Lietuvos vyriausiuoju archyvaru antrai ketverių metų kadencijai paskirtas 
85-ąjį gimtadienį švenčiantis istorikas Edvardas Gudavičius vengia viešumo, bet trečiadienį sutiko dalyvauti 2014 m. į lietuvių kalbą išverstos Oskaro Haleckio knygos „Europos istorijos ribos ir skirstymai“ pristatyme ir diskusijoje „Europa, jos ribos ir Lietuva“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Vienas garsiausių šalies istorikų Edvardas Gudavičius šiemet mini 85 metų jubiliejų. Inžinieriumi dirbęs ir vėlai į istorijos mokslą profesionaliai pasukęs E.Gudavičius gal ir nesitikėjo, kad vėliau dėl savo drąsių ir nusistovėjusias sampratas laužančių įžvalgų savo kolegų bus pripažintas didžiulių permainų Lietuvos istorijos suvokime pradininku ir ištisos istorikų mokyklos kūrėju. Ilgamečio Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo E.Gudavičiaus 85-mečio proga pateikiame skirtingų istorikų kartų vertinimus, ką jiems asmeniškai ir bendrai Lietuvos istoriografijai reiškė šio istoriko darbai.
Žurnalas „Reitingai“ vėl metė iššūkį Lietuvos švietimo sistemai. Šį kartą jie užsimojo nustatyti geriausiai konkrečių sričių specialistus ruošiančius universitetus ir kolegijas.