Įvertinimai
Tarptautiniai ekspertai labai gerai įvertino Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programas. Ekspertai pabrėžė, kad naujoji modulinė studijų sistema atspindi modernią universitetinių studijų paradigmą. Abi programos pasižymi labai aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, kurioje bendradarbiauja fakulteto ir kitų tyrimo institucijų ar savo sričių profesionalai, o studentams suteikiamos puikios mokymosi sąlygos bei pasirinkimo galimybės, ugdomos praktinės kompetencijos. Praėjusiais metais taip pat gerai buvo įvertinta ir Archeologijos bakalauro programa.
Ekspertų nuomone Istorijos bakalauro programa pasižymi europinės bei lokalios istorijos derinimu, puikiu studentų, kaip ateities profesionalų ruošimu. Kultūros istorijos ir antopologijos programos skiriamasis bruožas yra jos tarpdiscipliniškumas, įvairių teorinių ir praktinių tyrimo metodų dermė, dėmesys atminties, žodinės istorijos studijoms bei mikro ir makro istorijoms.
EXAMPLES OF EXCELLENCE (History programme)
1. In terms of reputation, the Faculty of History is recognised as having the best provision for educating students in the discipline in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of stakeholders and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The implemented module system has introduced quality changes in teaching and staff co-operation. It reflects a modern approach to university education.
EXAMPLES OF EXCELLENCE (Cultural History and Anthropology Programme)
1. In terms of reputation, the History Faculty is recognised as having the best provision for educating students in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as cultural history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of social partners and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The Programme is notable for its interdisciplinary study and outlook, stressing interpretation more and research less, focusing relatively less on primary sources and more on theoretical and historiographical approaches, on continuity (identity, memory, oral history), defining notions, processes, and phenomena, and understanding of micro and macro histories (the study of nationalism, anthropological methods, and civilisations).
Šįmet birželio 15-ąją Anglijos karalienė Elžbieta II iškilmingai šventė 800-ąsias metines įvykio, kuris jos pirmtakui karaliui Jonui Bežemiui nebuvo pats maloniausias. Didikų priverstas jis uždėjo savo antspaudą Didžiojoje laisvių chartijoje (lot. "Magna Carta Libertatum"), šiandien laikomos vienu svarbiausių dokumentų žmonijos istorijoje.
Vilniaus universitete jau prasidėjusi prašymų į MAGISTRANTŪROS studijas registracija. 
Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje, o taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa humanitarika išgyvena krizę.
Milijonus eurų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilių restauraciją ir konservaciją investavusi Baltarusija dabar laukia turistų. Istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad istorijos paminklus aplankyti vertėtų, bet kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas pastebi, kad pietryčių kaimynė lietuviams kol kas nėra įdomi.
Praėjusią savaitę vykusias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dienas vainikavo diskusija „Šaltojo karo analogijos šiandien“. Valdovų rūmuose susėdę politikos, visuomenės ir mokslo atstovai kalbėjo apie įtemptą geopolitinę šiandienos situaciją, aiškinosi, ar istorinių analogijų paieškos iš tiesų padeda suprasti, kas šiuo metu vyksta Rytų Europoje.
2015 m. gegužės 27–29 d. vyks rinkimai laisvoms VU Senato narių vietoms užimti.
Vilniaus universiteto istorijos dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas atkreipė dėmesį, kad karo pabaigos pasirinkimas nėra tik paprastas kalendorinis skirtumas. „Esmė ta, kokia ideologija ir kokios vertybės slypi už šių datų. Gegužės 8-ąją šalys mini taiką, grįžimą į normalų gyvenimą, bandymą įveikti karo patirtis, jas įvertinti, judėti į priekį ir vienytis, kad panašus konfliktas daugiau nepasikartotų", - LŽ sakė jis.
Balandžio 30 d. Vilniaus universitete Istorijos fakultete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU Istorijos fakulteto ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM. Susitikimo metu fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir departamento direktorius Marius Jautautas aptarė artimiausius bendrus darbus.
2015 balandžio 30 d., 14 val. Istorijos fakulteto patalpose vyks mokomosios evakuacijos pratybos. Prašome, išgirdus informaciją vykdyti atsakingų asmenų nurodymus, būti geranoriškais, elgtis ramiai ir palikti patalpas. Apžiūrėjus pastatą vėl bus galima į jį sugrįžti.
vaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23).
Kaip susiformavo pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos? Kaip viduramžiais lietuviai žymėjo valstybės ribas ir kaip sudarinėjo sienų sutartis su kaimynais? Kuo sutartis su kryžiuočiais skyrėsi nuo susitarimų su totoriais? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su istoriku Tomu Čelkiu. Istorinė geografija menkai tyrinėta lietuviškoje istoriografijoje. Tarpukariu LDK teritorinės struktūros ir sienų klausimus studijavo istorikas Zenonas Ivinskis. Sovietmečiu ši tema buvo uždrausta. Atkūrus nepriklausomybę ji nesulaukė didesnio mokslininkų susidomėjimo.
Geriau pažinti pastatus įmanoma tik juose lankantis ir „klausantis“ jų istorijų. Taip mano architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pasak jos, artimiau susipažinus su architektūra, ji mums nebebus tik bevardės stiklo ir betono dėžės, kurias kiekvieną dieną aplenkiame gatvėje. O būtent taip daugeliui praeivių vis dar atrodo 1960-70 metais sostinėje iškilę pastatai, priklausantys sovietinio modernizmo epochai.
Susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto auditorijoje, pilnoje jaunų žmonių. Buvo kalbama apie mūsų valstybės gynybą XXI amžiuje. Akademinis jaunimas įdėmiai klausėsi. Kaip susirinkusiesiems aiškino Lietuvos kariuomenės vadas, geopolitinės situacijos pokyčiai, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, - labai žymūs. Jis atkreipė dėmesį, kad iki Gruzijos įvykių 2008 metais Rusija buvo laikoma partneriu. Šie buvo pirmas signalas. Iki tol NATO manė, kad, išskyrus tarptautinį terorizmą, situaciją Afganistane, priešų nėra. Aljansas siekė įtraukti Rusiją į visus vykstančius procesus.
Istorijos fakulteto mokslinę veiklą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip labai kokybišką ir reikšmingą tarptautiniu mastu. Vertintojų teigimu 
Tarpukario pamokos šiandienos politikai
Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip prakalbinti radinius?
Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rubrikoje 10 klausimų apie knygas - Lietuvos kultūrospaveldo tyrėja VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Rasa Čepaitienė:
Antraštei parinkta frazė per Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos surengtą diskusiją nuskambėjo tik kaip replika – šiek tiek atsitiktinai ir, žinoma, šiek tiek ironiškai. Tačiau ji geriausiai atspindi tas nuostatas, kurias išsakė du profesoriai – istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Alvydas Jokubaitis, pakviesti į diskusiją „Istorija – mokytoja ar tarnaitė, motina ar podukra?“.