Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen
Gerb. Seimo pirmininke,
Su dideliu nerimu stebime procesus, pastaruoju metu vykstančius Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centre (toliau LGGRTC), kuriam yra patikėta itin svarbi ir visuomeniškai atsakinga misija vykdyti trauminių XX amžiaus istorijos įvykių tyrimą. Akivaizdu, kad tokia užduotis gali būti sėkmingai vykdoma tik laikantis pačių aukščiausių mokslinio tyrimo kokybės ir akademinio sąžiningumo kriterijų, gerbiant tyrėjo laisvę ir jo pareigą apginti savo interpretacijas akademinėje diskusijoje. Esami duomenys leidžia teigti, kad 2020 m. vasarą pasikeitus LGGRTC generaliniam direktoriui, jo veiklos kryptį pradėjo lemti ne atodaira į ekspertinę mokslininkų nuomonę, o politizuotas, elementarius istorinių šaltinių kritikos reikalavimus ignoruojantis požiūris į jautrius, visuomenę skaldančius skaudžios praeities įvykius. Matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele. Dėl to LGGRTC palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis.
Atsižvelgdami į tai, šį raštą pasirašantieji pareiškia, kad esamomis sąlygomis nemato galimybių toliau bendradarbiauti su LGGRTC ir atsiriboja nuo neprofesionalių jį reprezentuojančių asmenų pareiškimų. LGGRTC generalinio direktoriaus paskyrimo procedūros metu istorikai raštu ir žodžiu buvo pareiškę savo nuogąstavimus dėl rizikų skubotai skiriant į įstaigos vadovo pareigas asmenį, neturintį reikiamų kompetencijų, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Jausdami atsakomybę už visuomenės sveikatai labai reikalingų tyrimų ateitį, dar kartą kviečiame už LGGRTC priežiūrą atsakingas institucijas ir asmenis kuo skubiau imtis būtinų veiksmų, kurie atkurtų akademinės bendruomenės pasitikėjimą šia institucija. Mūsų manymu, prie to prisidėtų ne vien vadovo atsakomybės ir kompetencijos klausimo svarstymas, bet ir politinės LGGRTC kontrolės mažinimas, panaikinant dabar prie LGGRTC veikiančią visuomeninę tarybą. Vietoj jos siūlome atkurti LGGRTC nuostatuose numatytus akademinės savikontrolės mechanizmus, konsultuojantis su istorikų bendruomene imtis kitų įstaigos akademinio prestižo atkūrimo veiksmų. Pirmas žingsnis šia linkme galėtų būti sudarymas mokslinės tarybos, į kurią savo atstovus deleguotų svarbiausios šalies akademinės institucijos, vykdančios istorijos tyrimus.
Pagarbiai
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė
Lietuvos istorijos instituto direktorius hab. dr. Alvydas Nikžentaitis
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. Vasilijus Safronovas
Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas prof. Marius Sirutavičius
Artėjant Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus universitetas sostinės gyventojams, svečiams ir visai Lietuvai dovanoja išskirtinę dovaną – nuotaikingus „Vilniaus istorijų“ pasakojimus, kurie leis susipažinti su miesto gyvenimu LDK laikais, sužinoti apie reikšmingiausias miestui asmenybes, įvykius, inovacijas, meilės istorijas, konfliktus ir pergales.
2020 m. pabaigoje Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Mariui Ėmužiui skirta VU rektoriaus jaunojo mokslininko premija. Mokslininkas yra produktyvus tyrėjas ir savo srities specialistas, aktyviai įsitraukęs į studijų veiklas, vertinamas studentų ir kolegų. 2017 m. Ėmužis laimėjo Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės konkursą. Projekto metu mokslininkas parengė penkias mokslo publikacijas. 2018 - 2019 m. Marius Ėmužis su kolegomis parengė ir kolektyvinę studiją („Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“), ir kolektyvinę monografiją („Visada šalia: valstybės vadovų apsauga XIII-XXI a.“). 2020 m. Ėmužis išleido mokslo studiją „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“. Knygoje, remiantis gausia archyvine medžiaga, pirmą kartą išsamiai žvelgiama į moters padėtį Lietuvos partizanų kare. Mokslininkui pavyko sėkmingai suderinti istorinių šaltinių kritinę analizę, mokslinius argumentus ir skaitytojui patrauklų istorinės medžiagos pateikimą. Knyga buvo palankiai įvertinta mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje.
Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo 
Informuojame, kad nuo gruodžio 9 d. (trečiadienio) keičiasi VU bibliotekos darbo laikas. 
Europos bibliotekos, norėdamos plačiajai visuomenei atverti XX–XXI a. tekstus skaitmeniniu formatu, vis dar susiduria su autorių teisių apribojimais ir kitomis problemomis. Projekto 
Baigusieji VU magistro studijas bent prieš 12 mėn. ir studijų metu dalyvavusieji Erasmus programoje viename iš COIMBRA tinkui priklausančių universitetų, gali pretenduoti į prizą.
Karantino metu Istorijos fakulteto skaitykoje skaitytojai aptarnaujami:
2020 m. spalio 16 d. vyko Mečislovo Jučo ir Vytenio Povilo Andriukaičio vardinių stipendijų skyrimo komisijų posėdžiai.
Jau šeštąjį kartą startuojančio nacionalinio moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatoriai entuziastingai kviečia nepasiduoti pasaulį apėmusiai pandemijos nuotaikai ir įprasminti laiką atsiveriant kūrybiškumui: surandant, atskleidžiant ir papasakojant laisvę menančias savo krašto istorijas visai Lietuvai.
Dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos jungtis apie Baltijos jūrą – išskirtinis geopolitinis projektas, labai svarbus dėl nacionalinio saugumo ir energetinio savarankiškumo klausimų. Tačiau svarbūs darbai vykdomi ir šalia dujotiekio tiesimo – vyksta pirmieji tokio masto ir metodikos archeologiniai tyrimai, vienijantys visos Lietuvos archeologus. Pasak tyrimo vadovo, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Kuncevičiaus, Lietuvoje nėra kitos institucijos, galinčios koordinuoti tokios apimties tyrimus, todėl projekto vykdytojai darbams vadovauti pasirinko būtent VU, o toks universiteto ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys leidžia pasiekti geriausių rezultatų.
Šių metų studijų pradžia kitokia nei įprastai. Magistro studijos prasideda rugsėjo 1 d., bakalauro – rugsėjo 14 d.
Broliai ir seserys, mūzos Klėjos pašaukti!
Kultūros ministerija patvirtino naujos sudėties Lietuvos kultūros ir meno tarybą. Naujoje taryboje yra ir VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos narė).
Jau trečias mėnuo vyksta archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje, būsimo magistralinio dujotiekio į Lenkiją vietoje. Per šį laiką ištirta daugiau kaip 500 m2 ploto, surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimas.