Naujienos

Tomas Vaiseta nustebo išgirdęs, kad Vilniaus universiteto Istorijos fakultete jis gali rašyti net ir eilėraštį, jeigu taip sugebės pasakyti ką nors naujo ir savito. Prieš įžengdamas į auditoriją galvoje jis turėjo visiškai kitokį istorijos mokslo vaizdinį, kitaip suvokė istorikų veiklą. Per studijų metus T. Vaiseta neparašė eilėraščio profesoriui, tačiau sėkmingai baigė magistro studijų programą, o vėliau apsigynė daktaro disertaciją.

32 metų istorikas T.Vaiseta sutiko pasikalbėti apie tai, kaip universitetas ugdo gebėjimą mąstyti.

– Kaip jaunas žmogus gali savyje atpažinti istoriką?

– Kartą važiuodami su panašaus amžiaus kolega istoriku Norbertu Černiausku į komandiruotę įsikalbėjome apie savo ankstyvą paauglystę. Paaiškėjo, kad nors mūsų pomėgiai ir interesai skyrėsi, tačiau turėjome bendrą polinkį – į sąsiuvinius kruopščiai užrašinėjome NBA krepšininkų ir komandų statistiką. Jau tuomet toks užsiėmimas turėjo atrodyti bergždžias, šiais laikais jis būtų visiškai nesuprantamas, tačiau tuomet pagalvojau, kad tokie polinkiai formuoja istoriką – noras ieškoti, kaupti medžiagą, ją sisteminti, analizuoti. Iš tokio juoko, kuris galbūt tiktų visiems (būsimiems) mokslininkams apibūdinti, galima būtų ieškoti ir rimtesnio atsakymo, kad į istoriją palinksta žmonės, kuriuos pirmiausia domina ne gamtos, elementariųjų dalelių ar skaičių, o žmonių gyvenamas pasaulis ir jų tikrovė, kuriamos to gyvenimo formos ir prasmės. Kiek esu bendravęs su kitais istorikais, faktiškai visi galėtų paliudyti ir kitą nuo ankstyvų metų turėtą polinkį – tekstams. Tekstus šiuo atveju suprantu plačiąja kultūrine prasme – visa tai, ką galima vienaip ar kitaip skaityti: ne tik knygos, straipsniai, dokumentai, bet ir filmai, fotografijos, dailės kūriniai ir t. t. Jeigu žmogus turi polinkį būti su tekstais, tarp tekstų ir tekstuose, istorijos ir kultūros istorijos studijos taip pat jam labai tiktų. Be to, skirtingai nuo pasitaikančių stereotipinių įsivaizdavimų, istorijos pažinimui reikalingas universalus žvilgsnis, net jei nagrinėji labai siaurą ir specifinį klausimą. Istorikas neįsivaizduoja, kaip galima, tarkime, politinį įvykį suprasti be žinių apie to meto ekonominį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Todėl istorija labai tinka tiems, kurie linkę domėtis juos supančiu pasauliu kuo plačiau, universaliau, nebijodami aprėpti kelias, tarpusavyje iš pirmo žvilgsnio net mažai susijusias gyvenimo sferas. Galiausiai, kadangi paauglystėje svarsčiau ir apie astronomo profesiją, galėčiau pasakyti ir visai romantiškai: jeigu galvodami apie mūsų visų praeitį jaučiate tą patį baugų, neaprėpiamą ir neapčiuopiamą jausmą, kaip ir spoksodami į žvaigždėtą dangų, tikrai galite studijuoti istoriją – esminį dalyką jau esate supratę.

Visą interviu skaitykite: 15min.lt

Dvylika Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų akademinių asociacijų, vienijančių apie pusantro tūkstančio narių, paskelbė deklaraciją, kuria reikalaujama esmingai atnaujinti Lietuvos mokslo politiką. Pabrėžiama, kad mokslas ir studijos pagaliau turi tapti pagrindiniu Lietuvos valstybės prioritetu, ir tai turi būti įtvirtinta nacionaliniu susitarimu.

Deklaracija žymi ją pasirašiusių HSM asociacijų Sąjūdį – gilesnio tarpusavio bendradarbiavimo pradžią. Susibūrę HSM draugijų atstovai sieks, kad politikai galiausiai pradėtų skirti reikalingą dėmesį tiek HSM disciplinų plėtotei, tiek visos mokslo politikos atnaujinimui. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia.

Taip pat skaitykite VU naujienuose. 

VU Istorijos fakultetas 2017 m. balandžio 22 d. kviečia 9-12 klasių mokinius į ISTORIJOS LABORATORIJĄ. Užsiėmimai vyks 11.00 – 15.30 val., 211 auditorijoje.

Istorijos ir kultūros tyrimai, antropologiniai ir archeologiniai eksperimentai: nuo kasdienybės rekonstrukcijos iki istorinio detektyvo. Sėkmingai atlikus kūrybines ir analitines užduotis, Jums bus įteiktas Jaunojo istoriko tyrėjo pažymėjimas.

Užsiėmimai nemokami. 

Jei susidomėjote – registruokitės adresu: 

2017 m. ISTORIJOS LABORATORIJOS programa

Daugiau informacijos apie ISTORIJOS LABORATORIJĄ žr. čia

Balandžio 24 d. (pirmadienį) 16 val. kviečiame dalyvauti kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą debatuose, kurie vyks Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje (Saulėtekio al. 9, I rūmai, 217 auditorija).

VU Taryba tiesiogiai dalyvauja didžiausio šalies universiteto valdyme ir yra vienas pagrindinių jo valdymo organų bei rūpinasi strateginiais aukštosios mokyklos plėtros klausimais. Šiuo metu kandidatai pretenduoja į dvi laisvas VU Tarybos vietas.

VU Tarybos nariu – ne Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Giedrius Dusevičius (UAB „Inus“) ir Česlavas Okinčicas (advokatas).

VU Tarybos nariu – Vilniaus universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, pretenduoja tapti Aleksandras Dobryninas (VU Filosofijos fakultetas), Nerija Putinaitė (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) ir Vytautas Nekrošius (VU Teisės fakultetas).

Renginį moderuos Universiteto alumnas, žurnalistas Aurimas Perednis. Renginys bus transliuojamas ir internetu: https://www.youtube.com/watch?v=lBLOAvLR83s

Jeigu turite klausimų kandidatams, kviečiame juos pateikti e. paštu () arba komentaruose po transliacijos nuoroda. 

Primename, kad Tarybos narių rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose numatyti šių metų balandžio 25-26 dienomis.

Su kandidatais į VU Tarybą galite susipažinti VU puslapyje.

Kviečiame susipažinti su kandidatais, diskutuoti, domėtis ir aktyviai dalyvauti naujųjų VU Tarybos narių rinkimuose!

VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į dvi Universiteto tarybos narių vietas sąrašą bei patvirtino, jog abeji rinkimai vyks balandžio 25-26 dienomis (prieš savaitę tradiciškai bus numatytas išankstinis balsavimas).

Su išsamesne informacija galite susipažinti čia: http://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-naujienos/4247-patvirtintas-kandidatu-i-vilniaus-universiteto-tarybos-narius-sarasas-3

Istorijos fakulteto

Rinkimų komisija

Sveikinu savo ir fakulteto bendruomenės vardu kolegą prof. Liudą Mažylį su puikiu atradimu. Nereikia sakyti, ką šis dokumentas reiškia ir mums istorikams, ir visuomenei. Toks atradimas taip pat yra nuostabus įvykis mokslininko gyvenime, vainikuojantis ne visuomet matomą kruopštų darbą.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas

prof. Rimvydas Petrauskas

Vilniaus universitetas pradeda projektą "Grįžtanti atmintis – Recovering Memory". Projektą globoja universiteto Bendruomenės reikalų prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, įgyvendina – Istorijos fakulteto mokslininkai, kartu su VU muziejumi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru. Iškilminga Atminties diplomų įteikimo ceremonija vyks 2017 m. balandžio 3 d. Ceremoniją ketinama transliuoti per Facebook.

Projektu „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“ siekiama įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis, išreikšti jiems pagarbą simboliniais diplomais. „Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Tikimasi, kad jo teikimo ceremonijos taps tradiciniu Vilniaus universiteto bendruomenės renginiu“, – teigia viena projekto idėjos autorių, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė.

Daugiau informacijos VU naujienuose, BNS inf.

Lietuvos archeologijos draugija geriausiais 2016 metų archeologais už Lietuvos ir Europos archeologų mokslinio bendradarbiavimo stiprinimą, inicijuojant XXII Europos archeologų asociacijos kongresą Vilniuje paskelbė VU Istorijos fakulteto prof. dr. Albiną Kuncevičių bei doktorantę Agnę Žilinskaitę.

Sveikiname!

Nepakakus kvorumo, 2017 m. sausio 24-25 d. vykę Tarybos nario rinkimai paskelbti neįvykusiais.

2017 m. vasario 21 d. Senatas inicijavo dvejus naujus rinkimus į Universiteto tarybos narių vietas (su nutarimu galite susipažinti: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2017-2/S-2017-2-3.pdf ):

1)  Pakartotinius rinkimus į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (dalyvauja visi Universiteto rinkėjai);

2)  Rinkimus į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (rinkimuose dalyvaus šiai mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos rinkėjai).

Kandidatų į Tarybos narius kėlimo laikotarpis 2017 m. vasario 22 d. – kovo 22 d.

Išankstinis Tarybos nario rinkimų balsavimas vyks 2017 m. balandžio 18-19 d.

Tarybos nario rinkimai vyks 2017 m. balandžio 25-26 d.

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse vieną iš dviejų premijų Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje pelnė dr. Gražina Sviderskytė už mokslinį darbą „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno byla: istorinis vystymasis, traktuotė, naratyvo kaita“.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse vienu iš nugalėtoju tapo IF magistrantas Marius Debesis už mokslinį (bakalauro) darbą „Seniūnų institutas Lietuvoje 1918–1940 m.: veiklos galios ir jų raiška“ (darbo vadovas doc. Saulius Kaubrys).

Sveikiname!

Minint Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo vasario 16 dienos šventę jaučiame gyvesnį patriotiškumo dvelksmą, gatvėse matome iškeltas vėliavas, girdime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tačiau ar susimąstome kodėl, kaip, kam esame dėkingi už laisvę? Šiais ir kitais klausimais kalbėta vasario 13 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusioje diskusijoje: „Likimo vardas – Valdas Adamkus“: apie nematomą Prezidento darbo pusę, Lietuvos valstybės dabartį bei ateities vizijas.

Nesutrumpintas renginio pavadinimas atskleidžia įvykio dedikaciją tai Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimui bei Lietuvos dabarčiai ir ateičiai apžvelgti skirta diskusija. Renginys prasidėjo Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko sveikinimu bei diskusijos moderatoriaus prof. dr. Alfredo Bumblausko žodžiais: „Geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas“. Po tokių žodžių prisistatė renginio svečias Jo ekscelencija Valdas Adamkus. Pasak jo, Lietuva laisvę atgavo žmonių stiprios valios dėka.

Daugiau skaitykite žurnale „Po liepa“

Nuotr. Indrės Petkutės

Daugiau nuotraukų rasite Istorijos fakulteto facebook paskyroje

Prasidėjo registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą, kuri organizuojama kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams, besidomintiems istorija, siekiantiems žinių, kūrybingiems ir norintiems tobulėti.  

Registracija vyksta iki kovo 3 d. Registracijos anketą rasite čia.

Mokiniai bus supažindinti su archeologijos, Lietuvos ir Visuotinės bei kultūros istorijos esminiais faktais. Įgis teorinių žinių, kurios yra būtinos besidomintiems istorija, ketinantiems pasirinkti istorijos egzaminą, taip pat padės ugdyti reikalingus gebėjimus bei įgūdžius.

Mokiniai klausysis paskaitų, susipažins bei tiesiogiai pabendraus su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais. Bus mokomi išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, analizuoti istorinius faktus, argumentuotai dėstyti savo nuomonę.

Mokymo programa sukurta aktualiausiomis jauniesiems istorikams temomis. Į programą įtrauktos tiek teorinės paskaitos, tiek edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos.

Mokykla yra vienmetė. Mokslas susideda iš 3 sesijų ir individualaus darbo per metus. 

Mokyklos baigimo pažymėjimą gauna sėkmingai atlikusieji programoje numatytas užduotis. Likusieji mokiniai gauna išklausiusiojo mokyklos kursą pažymėjimą. 

Mokslas mokamas. Į kainą įskaičiuota: edukacinė programa, ekskursijos. Vienos sesijos kaina – 12 € (už mokslą reikia sumokėti iki sesijos pradžios, mokėti už kiekvieną sesiją atskirai). Daugiau informacijos rasite Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro puslapyje. 

Jaunųjų istorikų mokyklos 2017 programa

Apie jau vykusias Jaunųjų istorikų mokyklas žiūrėkite čia. 

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

„Kodėl užmigome? Dėl to, kad mūsų tėvynės patriarchai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius ir Maironis taip norėjo. Jie sukūrė „užmigimo–atbudimo“ koncepciją, kuria siekta atsiriboti nuo lenkiškos kultūros. Iš to išeina, kad ir Vilniaus mums nereikia. Juozas Tumas-Vaižgantas jį net pavadinęs tautos gangrena. Taigi pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti, nes be jos negalime adekvačiai ugdytis europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“, – įsitikinęs VU istorikas.

Daugiau skaitykite VU naujienuose

E. Kurausko nuotrauka

Daugiau nuotraukų iš studijų mugės „Studijos 2017” rasite VU facebook paskyroje.

Tarpukaris, pirmosios sovietų ir nacių okupacijos laikas, sovietmetis, galiausiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, jos įtvirtinimas – visa tai teko išgyventi literatūrologei, teatrologei, germanistei, ilgametei Atviros Lietuvos fondo pirmininkei Irenai Veisaitei.

Keturias skirtingas epochas apimanti jos gyvenimo istorija nugulė į knygos puslapius, kurie iš naujo buvo praskleisti ketvirtadienio vakarą. Vilniaus universiteto bibliotekoje, ypač puošnioje Baltojoje salėje, VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas surengė savo naujos, I.Veisaitei dedikuotos knygos „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ pristatymą, sudominusį kelias dešimtis žmonių.

Skaitykite daugiau 15min. 

„Prieš sužinodamas apie geriausio dėstytojo apdovanojimą kaip tik buvau perskaitęs interviu su rašytoju Valdu Papieviu, kuris, gavęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, prisipažino, kad toks įvertinimas jam yra „ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė, nerimas dėl ateities“. Negaliu savo įvertinimo sugretinti su V. Papievio apdovanojimu, tačiau jausmas buvo / yra labai panašus. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, bet kartu šį „titulą“ priimu ne tik kaip įdėtų pastangų pripažinimą, bet ir kaip tam tikrą įvertinimą avansu, kuris itin įpareigoja“, – sako geriausias VU Istorijos fakulteto dėstytojas lektorius dr. Norbertas Černiauskas. Tai ne pirmas jo darbo pripažinimas – 2015 m. per Istorijos fakulteto dienas jaunajam istorikui taip pat skirtas metų dėstytojo apdovanojimas.

Interviu skaitykite VU naujienose. 

Vilniaus Universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos narius sąrašą. Taip pat patvirtinta, jog Tarybos nario rinkimai vyks sausio 24–25 dienomis (išankstinis balsavimas sausio 18–19 d.), jei prireiktų antrojo balsavimo turo, jis vyktų sausio 31– vasario 1 dienomis. Su visa Centrinės rinkimų komisijos informacija apie iškeltus kandidatus galite susipažinti čia: http://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/tarybos-naujienos/4160-patvirtintas-kandidatu-i-vilniaus-universiteto-tarybos-narius-sarasas-2 .

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Istorikas, televizijos laidų vedėjas, Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius Alfredas Bumblauskas – vienas iš dešimties įtakingiausių visuomenininkų Lietuvoje. Pats profesorius laidoje pajuokavo, kad jis toks pat įtakingas kaip Mongolija – sovietmečiu buvo toks anekdotas apie labiausiai nepriklausomą šalį Mongoliją, nuo kurios visai niekas nepriklauso. Daugelyje savo pasisakymų ir straipsnių prof. A. Bumblauskas kalba apie sumenkusį dėmesį humanitariniams mokslams ir dėl to kylančias grėsmes, taip pat apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Būdamas Istorijos fakulteto dekanas, jis daug prisidėjo prie fakulteto pertvarkymo, desovietizacijos.

Šiemet prof. A. Bumblauskas švenčia 60-metį, o istorikui tai – brandos amžius. Ši publikacija parengta remiantis keliais profesoriaus pasisakymais ir straipsniais apie Vilniaus universiteto reikšmę, apie reitingus, apie humanitarinių mokslų nuvertinimo padarinius ir pamokas.

Paprastai sakoma, kad tarp universiteto ir Europos kultūros galima dėti lygybės ženklą. Universitetai kūrė Europos tapatybę. Lotyniškosios švietimo sistemos, kurios viršūnėje – universitetai, ribos – tai Europos kultūros ribos. Prasmių universitetų idėja, kuri buvo pradinė universitetų istorijos paradigma, šiais laikais ypač aktuali, nes dažnai pragmatinis, komercinis požiūris į universitetus paskandina pamatinę universitetų prasmių paieškų idėją. 

Netylant kalboms apie krintančią Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, stringančią sistemos pertvarką, humanitarinių mokslų nuvertinimą (niekinimą) ir būtinybę pakilti pasauliniuose reitinguose, ambicijas gauti Nobelio premiją, svarbu atminti ir įsisąmoninti Vilniaus universiteto istorinį vaidmenį ir jo vietą mokslo ir kultūros istorijoje.

Visas tekstas bernardinai.lt 

Tekstas publikuotas naujausiame žurnalo „Spectrum“ numeryje. 

Gruodžio 15 d.  įteiktos Kultūros ministerijos premijos. Jų laureatais tapo ir du VU Istorijos fakulteto istorikai - dr. Liudas Jovaiša ir dr. Aurimas Švedas.

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas Liudas Jovaiša apdovanotas Martyno Mažvydo premija už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse. Aurimas Švedas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas, įvertintas už publicistinius kūrinius (straipsnių ciklas "Istoriko teritorijos", publikuotas "Literatūroje ir mene").  

Sveikiname!

Taip pat žr. Kultūros ministerijos informaciją 

VU Naujienuose

2014-ieji, kai Ukrainoje įvyko Maidanas ir prasidėjo Rusijos sukeltas karas, buvo vieni svarbiausių metų XXI amžiaus Lietuvos istorijoje. Tada jaunoji karta, karą įsivaizdavusi kaip fikciją iš vadovėlių, pirmą kartą pajuto, kad Lietuvos valstybės egzistavimas nėra savaime suprantamas. Tai sako VU Istorijos fakulteto dėstytojas ir rašytojas dr. Tomas Vaiseta, pristatęs psichologinį romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“.

Interviu su Tomu Vaiseta skaitykite 15min. 

Vilniaus universiteto Senatas lapkričio 22 dienos nutarimu inicijavo Vilniaus universiteto tarybos nario – ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, rinkimus. Jų metu į Tarybą iš Universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę. 

Vadovaujantis Senato patvirtintu Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašu (viešai prieinamas: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2014-7/Tarybos_nariu_rinkimu_ir_igaliojimu_nutraukimo_tvarkos_aprasas.pdf), teisę kelti kandidatus ir balsuoti rinkimuose į Tarybos narius turi kiekvienas Universiteto akademinės bendruomenės narys, atitinkantis Statuto 12 str. 4 d. reikalavimus ir įtrauktas į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Keliami kandidatai turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 p. reikalavimus. Kandidatai į Tarybos nario vietą gali būti keliami iki 2016 m. gruodžio 22 d. pateikiant raštu padalinio rinkimų komisijai prašymą.

Į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kėlimo termino pabaigos (t.y. iki 2016 m. gruodžio 28 d.) privalo pateikti Padalinio rinkimų komisijai:

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;
• Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;
• kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

(kandidato į Tarybos narius duomenų anketą ir Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius galima pasiimti pas VU Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininką dr. Ryšardą Gaidį, )

Planuojama, jog Tarybos nario rinkimai VU Istorijos fakultete vyks 2017 metų sausio 24-25 dienomis 214 auditorijoje (prieš tai išankstinis balsavimas: sausio 18-19 d.). 

VU Istorijos fakulteto Rinkimų komisija