Ar pamenate Vilnių 1928-aisiais metais?
105-erių metų amžiaus matematiko Boriso Kito pasakojimas
Šių metų balandžio 6 d. Barisui Kitui (Boris Kit) sukako 105-eri metai. 1928 m. iš Naugarduko jis atvyko į Vilniaus universitetą studijuoti matematikos. Kai Naugarduke buvo uždaryta paskutinė baltarusių mokykla, Borisas Kitas bandė atsivežti iš ten mokinius į Vilnių ir padėjo jiems čia įsitvirtinti. 1944 m. jis išvyko į Vokietiją ir Miunchene dėstė Ukrainiečių licėjuje. Po Antrojo Pasaulinio karo B. Kitas išvyko į Jungtines Amerikos valstijas, kur padarė milžinišką karjerą kaip skystojo raketų kuro išradėjas. Šis išradimas vėliau įgalino JAV misiją į Mėnulį. 1970 m. antroji santuoka jį atvedė į Vokietiją, kur jis dėstė Amerikos universitete ir vėliau habilitavo Heidelbergo universitete. Šiandien jis gyvena slaugos namuose Frankfurte prie Maino. Colloquium Vilnense renginio metu bus rodomas EHU Vokietijos akademinių mainų tarnybos DAAD docento Felixo Ackermanno (Felix Ackermann) 2014 metais su Borisu Kitu įrašytas interviu.
Gegužės 27 d. 18 val. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7/329 auditorija (III aukštas)

2015 m. gegužės 13 d., 11 val., IF 211 aud. Lynn Lubamersky paskaita “Išnykusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bendruomenių dokumentavimas skaitmeninių žemėlapių ir vaizdų pagalba” ("Mapping vanished communities of the Grand Duchy of Lithuania via digital images and maps"). Paskaita vyks anglų kalba.
2015 m. gegužės 15 d., 15 val. VU Istorijos fakulteto 218 aud., Vorviko universiteto (Didžioji Britanija) Ekonomikos fakulteto profesorius, Stanfordo universiteto bendradarbis istorikas Mark Harrison skaitys viešą paskaitą apie prevencinį KGB darbą siekiant sustabdyti ardančiųjų idėjų ir elgesio sklaidą XX a. 8 dešimtmečio sovietų Lietuvoje naudojant "profilaktikos" techniką arba prevencinius įspėjimus.
2015 m. gegužės 19 d. 18 val., VU Istorijos fakulteto 211 aud. vyksiančioje diskusijoje dalyvaus
Paskutinę istorikų šventės dieną palydėsime su trenksmu! 17:00 įvyks laukiamiausia šių metų IFDi diskusija „Šaltojo karo analogijos šiandien“. Diskusijoje bus aptariami aktualūs šiandienos politikos ir žiniasklaidos klausimai, susiję su įtempta geopolitine situacija, niūriomis nuotaikomis mūsų Rytų kaimynėje, informaciniu karu bei istoriniu šių reiškinių kontekstu. Diskusijoje dalyvaus žymūs akademinio ir visuomeninio pasaulio atstovai: Gabrielius Landsbergis, dr. Deividas Šlekys, Jonas Ohman ir dr. Tomas Vaiseta. Diskusiją moderuos Dovydas Pancerovas. Išskirtinė diskusija su išskirtiniais svečiais įvyks išskirtinėje vietoje ― LDK Valdovų rūmuose, Renesansinėje salėje (3 a.), Katedros a. 4.
Ir galiausiai, visų laukiamas Uždaromasis vakaras, kuris visus privers nemiegoti iki pat ryto!!! Susirinkusiems nuotaiką kels ir šokti iki nukritimo privers: RoadKiLL, PSICHODELINIS ŠUO, BASI, COFFEE OUT. Visi visi lekiam į Brodvėjaus pub`ą (Vokiečių g. 4/ Mėsinių g. 4 ). Durys: 20:00. Pradža: 21:00. Bilieto kaina: 2.90 eurų (perkant iš anksto Universiteto g.7, Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje Istorijos fakultete), 3.50 eurų (perkant renginio dieną.).







VU Istorijos fakulteto dienose istorija atgyja! IF kiemelis pavirs Viduramžių riterių ringu, kur lankytojai nuo 10:30 iki 13:00 galės stebėti įspūdingus fechtuotojų pasirodymus.


2015 m. balandžio 28 d. 17 val. VU Istorijos fakulteto 329 aud. (Universiteto g. 7, III aukštas) vyks
Tarptautinės parodos „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa
Turim gerą žinią – artėja IFDi 37!
2015 m. balandžio 14 d. (332 aud.) ir 15 d. (108 aud.) nuo 10 val. Tartu universiteto profesorius, akademikas Valter Lang skaitys paskaitų ciklą Ankstyvasis metalų laikotarpis Estijoje.
Seminaro tikslas - suteikti istorijos mokytojams žinių, reikalingų nagrinėjant ir pristatant XX a. pradžioje okupuotoje Lietuvoje vykusio partizaninio karo aktualijas bei supažindinti su pagrindinėmis šio reiškinio tyrimo kryptimis, problemomis, naujausiomis istoriografijos įžvalgomis. Suteikti dalykines žinias, reikalingas įgyvendinant vidurinio ugdymo bendrąją (istorijos) programą ir istorijos brandos egzamino programą.
"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" – šie žodžiai mūsų himne nurodo į tą išskirtinį vaidmenį bei svarbą, kurią visada teikėme praeičiai. Išties, būtent istorijos dirvoje XIX a. pradžioje sudygo šiuolaikinės tautos sėkla, praeitis buvo tas ramstis, į kurį visuomenė rėmėsi tuomet, kai ir vėl neturėjo valstybės. Bet ką apie istorijos - kaip mokslo ir kaip žmonių tapatybės dalies - būklę galime pasakyti šiandien, po ketvirčio atgautosios laisvės ir valstybės amžiaus? Ar istorija, kaip humanitarinė disciplina, išties yra radusi pakankamai svarbią vietą visame akademiniame ir mokslo pasaulyje, kur po šiai dienai dvasios mokslai grumiasi su tiksliaisiais? Kurie laimi ir ar pirmieji, o kartu ir istorija, nėra vis labiau stumiami į nuošalę? Kokia vieta ir vaidmuo teikiamas istorijai, kaip politinės bei pilietinės tapatybės daliai? Ar mūsų santykis su praeitimi - jau pakankamai atviras, kritiškas, sąžiningas, kaip ir derėtų demokratiškoje valstybėje bei visuomenėje, ar priešingai - į praeitį vis dar atsigręžiame tik tuomet ir tik tokiu būdu, kokiu mums reikia, norint pagrįsti išankstines ideologines ir politines dogmas? Ar istorija turi tapti vienu iš pagrindinių "informacinio saugumo", apie kurį šiandien tiek daug kalbama, saugiklių? Ar praeitis apskritai turi būti kažkokiu nepajudinamu dabarties "stiprybės" ramsčiu ar tokių ramsčių deriniu, kurie būtų sukalti į žemę vieną kartą ir visiems laikams? Jei taip, kas mūsų istorijoje tokiais ramsčiais turėtų būti pirmiausia?