Renginiai

Kada?
2015 m. sausio 28 d.

Kur?
Totorių g. 8, Vilnius

Diskusijoje dalyvauja:
Istorikas Bernardas Gailius,
Istorikas Norbertas Černiauskas

Paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, jo pergalė iškovota prieš ketvirtį šimtmečio, tačiau “miško brolių” karas dar nesibaigė. Tiksliau, jis vyksta naujame – mūsų atminties bei mūsų vidaus ir tarptautinės politikos fronte. Tai, kada jis baigsis ir, svarbiausia, kaip – nežinia.

Turbūt kiekvienam Vilniaus gyventojui smalsu sužinoti, kaip šiandien galėjo atrodyti sostinė. Tai bus galima sužinoti š. m. sausio 22 d. 17 val. apsilankius Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3) rengiamame vakare, kuriame Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Karolis Kučiauskas pristatys mažai kam žinomo lenkų grafiko ir Paryžiuje diplomuoto urbanisto Januszo Tłomakowskio (1896–1980) Vilniaus miesto viziją.

1932 m. sausio 16 d. tuomečiam Vilniaus miesto prezidentui Józefui Folejewskiui (taip tarpukariu vadinti merai) iš Paryžiaus atkeliavo nedidelė Vilniaus miesto futuristinio plano nuotrauka. Plano autorius – jaunas urbanistas ir grafikas vilnietis Januszas Tłomakowskis, žinodamas, kad šis miestas stokoja kryptingos tvarkybos strategijos, pasiūlė savo ateities Vilniaus viziją. Pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusią korespondenciją žinoma, kad autorius vėliau atsiuntė ir rašto darbą, tiesiogiai susijusį su planu. Šiandien šį darbą pavyko atrasti ne Vilniuje, o Paryžiaus universiteto Urbanistikos institute, kuriame jis buvo apgintas 1931 m. daktaro laipsniui gauti.

Vilniaus miestas projektuotas taisyklingo, 5 km spindulio apskritimo formos. Apskritimo centre – Misionierių bažnyčia. Didysis Vilniaus bulvaras aplink apskritimą turėjo būti kertamas svarbiausių miesto kelių. Autorius kalba ir apie galimybę formuoti gyvenamuosius miesto rajonus, ten apgyvendinant panašių profesijų ar socialinių sluoksnių vilniečius. Naujajame plane suformuota keturiasdešimt gyvenamųjų rajonų, kiekvienas jų išskirtinai apibūdintas. Su į dangų besistiebiančiais dangoraižiais ir net metro Vilniaus miestas turėjo tapti anų laikų pasididžiavimu.

Kultūros istorijos vakare bus pristatomas minėtasis J. Tłomakowskio kūrinys, jo utopiniai užmojai ir įtakos. Atsekama, kaip maksimalistinės studento fantazijos atkartojo žymių urbanistų idėjas, o didžiausių pasaulio miestų modelis mėgintas taikyti Vilniui. Nepaisant daugumos stebėtinai naivių urbanistinių siekių, kiekvienas J. Tłomakowskio darbo puslapis – didelės meilės gimtajam miestui išraiška. Vien tam, kad „senasis Vilnius galėtų tapti panašus į didelį ir šiuolaikišką miestą“.

Iliustracija: 1931 m. Vilniaus plano nuotrauka, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Daugiau informacijos – Edita Povilaitytė, tel. (8 5) 240 5067; el. p.

2014 m. gruodžio 17 d. 17 val.,  Istorijos fakulteto 330 aud. vyks Naujosios istorijos katedros organizuojama diskusija "Lietuvos rašytojas XX-XXI amžių sandūroje". Kalbėsimės su literatūros kritiku Valentinu Sventicku.

Diskusiją moderuos doc. dr.  A. Streikus.

Valentinas Sventickas (g. 1948) – literatūros kritikas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, LRS leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1974–1979 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje, 1979–1984 m. buvo „Vagos“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, 1984–1986 m. – „Vyturio“ leidyklos vyriausiasis redaktorius; nuo 1986 m. – LRS valdybos sekretorius, 1994–2002 m. LRS pirmininkas, nuo 1996 m. – Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos prezidentas. 1983 m. apdovanotas valstybinė premija už monografiją „Alfonso Maldonio lyrika“ (1982), 1998 m. – Didžiojjo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. – Lietuvos Respublikos vyriausybės meno premija. Debiutavo literatūros kritikos straipsnių knyga „Eilėraščio keliais“ (1978), išleido monografijų rinkinius „Paskui pėščią paukštį“ (1988) ir „Keturi portretai“ (1991), sudarė S. Nėries kūrybos rinktinę „Prie didelio kelio“ (1994), savų esė, užrašų ir literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Laisvė kurti ir laisvė turėti“ (1998), sudarė Lietuvos rašytojų sąjungos žinyną (2002), „Poezijos pavasario“ laureatų kūrybos antologiją „Pavasarinė“ (2004), V. Mačernio kūrybos rinktinę „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ (2006). 2008 m. išleido A. Marčėno kūrybos monografiją „Šitas Aidas, Šitas Marčėnas“. „Kritiko laikysena lyginant su poetu, yra antrinė: kritikas gali dalyvauti literatūros procese, bet negali to proceso pakeisti“ (Valentinas Sventickas). (http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/348-sventickas-valentinas)

Renginio akimirkos

2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 aud.vyks tarptautinė mokslinė konferencija Pirmojo pasaulinio karo patirtys Lietuvoje ir gretimose šalyse / The Experiences of World War Iin Lithuania and Neighboring Countries.

Konferencijos metu vyks parodos Taip, Masarykai! (Ano, Masaryk!) atidarymas ir filmo Atsitiktinė kariuomenė. Nuostabi ir tikra istorija apie Čekoslovakijos legioną peržiūra.

Renginio pradžia: 10⁰⁰ val.
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, čekų

Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Čekijos respublikos ambasada.

Konferencijos programa

2014 m. į lietuvių kalbą išversta viena svarbiausių XX a. istoriografijos knygų –
Oskaro Haleckio „Europos istorijos ribos ir skirstymai“.

Gruodžio 10 d., 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje ta proga vyks diskusija „Europa, jos ribos ir Lietuva“.

Diskutuos:

• prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius
  
• doc. dr. Eligijus Raila
  
• doc. dr. Aurimas Švedas
  
• dr. Aurelijus Gieda
  
• dr. Nerijus Babinskas

Diskusiją moderuos -  prof. dr. Alfredas Bumblauskas. 

Renginys skiriamas prof. E. Gudavičiaus 85-mečiui.

2013 / 2014 mokslo metais toliau tęsiami 2012 metais prasidėję Colloquium Vilnense seminarai. Ankstesnieji, kuriuos bendrai rengė Vilniaus universitetas ir Europos Humanitarinis universitetas, buvo skirti urbanistinių studijų (2012), istorinės atminties (2013) ir žydų kultūros (2014) temoms.

Šiemet diskutuosime apie smurto ir socialinių pokyčių sąsajas. Devynių seminarų serijoje dėmesį sutelksime į Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų poveikį Lietuvos, Baltarusijos bei kitoms Rytų Europos visuomenėms. Priešingai nei „ilgasis XIX amžius“, „trumpasis XX amžius“ buvo ypač destruktyvus. Moderniąsias Europos visuomenes formavo karai, ideologiniai konfliktai, gyventojų mobilizacijos, masiniai jų perkėlimai ir genocidai. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Rytų Europos kraštų, atsidūrė šios destrukcijos epicentre. Jos gyventojus smarkiai veikė skirtingų ideologinių projektų siūlytos naujosios tvarkos.

Seminaruose bus pristatomi naujausi tyrimai,  aptariantys įvairių formų karo prievartos ir modernybės sąsajas XX amžiaus Lietuvoje ir platesniame Rytų Europos regione. Lektoriai iš Lietuvos ir užsienio gilinsis į skirtingus ideologinius, etninius ir socialinius konfliktus bei jų poveikį Lietuvos ir kitų Rytų Europos visuomenių raidai. Bus domimasi, kaip šio regiono visuomenes paveikė karo patirtys, militarizacija, priverstinės migracijos, genocidas, drastiški socialiniai pokyčiai ir masinės mobilizacijos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas visuomenės grupėms, kurios tradiciškai laikomos istorijos objektais, o ne subjektais: karo pabėgėliams, tremtiniams, išvietintiems asmenims, rutalizuotiems kareiviams, civiliams ir etninėms mažumoms. 

Pirmasis šio ciklo seminaras  įvyko spalio 29 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje. Dr. Stephan Lehnstaedt iš Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje pristatė savo lyginamąjį tyrimą apie karo ekonomikos valdymą 1914 ir 1945 metais. Šį pranešimą komentavo prof. Zenonas Norkus. Kituose seminaruose bus aptariamas chuliganizmas XX a. pradžios Vilniuje, kultūrinis gyvenimas ir tapatybių raida Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais, valstybių sienų kaitos įtaka gyventojų išvietinimui tarpukario metais, Lietuvos žydų deportacija į Gulagą, Baltarusijos pokario mikroistorija, Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo veteranų iššūkiai Rusijos ir Baltarusijos visuomenėms ir sovietinės visuomenės bandymai prisitaikyti prie naujojo smurto režimo po Stalino mirties.

Colloquium Vilnense 2014 m. rudenį bendrai rengia Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Europos humanitarinio universiteto Istorijos fakultetas ir EHU Vokietijos studijų centras, remiamas DAAD. Seminarų rengimo klausimais prašome kreiptis į Dr. Felix Ackermann (EHU) ir Dr. Tomą Balkelį (VU).

Colloquium Vilnense - Smurtas ir socialiniai pokyčiai. Programa 

{slide=2014.10.29
Karinė valdžia ir ekonomikos valdymas: tarpukario Lenkijos atvejis|closed}

18.30 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 211 aud.
Stephan Lehnstaedt (Varšuva / Berlynas)
Komentuoja: Zenonas Norkus (Vilnius)

{slide=2014.11.12
Karas Lietuvoje: kultūra, tapatybė ir atmintis}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.

Rasa Antanavičiūtė, Laimonas Briedis
Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lara Lempertienė
Komentuoja: Andrea Griffante (Vilnius)

{slide=2014. 11. 19
Išvietinimas be sienų pokyčių: teritorija ir gyventojų politika Lietuvoje, 1915-1926}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Klaus Richter (Birmingemas)
Komentuoja: Tomas Balkelis (Vilnius)

{slide=2014. 11. 26
Chuliganizmas XX-tojo a. pradžios Vilniuje: socialiniai smurto šaltiniai}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete,Universiteto g. 7 / 329 aud.
Juozapas Paškauskas (Vilnius)
Komentuoja: Ryšard Gaidis (Vilnius)

{slide= 2014. 12. 02
Kaltės klausimas pokarinėje Baltarusijoje
Šeimos santykiai pokarinėje Baltarusijoje }

2014. 12. 02 | 17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Franziska C. Exeler (Princeton/Maskva)
Iryna Kashtalian (Minskas)
Komentuoja: Irina Romanowa (Vilnius)

{slide=2014.12.10
Išvietintieji Lenkijos žydai ir jų išgyvenimo istorija Sovietų Sąjungoje
Gulago tremtiniai žydai: pamiršta Lietuvos istorija}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Markus Nesselrodt (Berlynas)
Violeta Davoliūtė (Vilnius)

{slide=2015.02.04
(Mirties) momento etika ir estetika
 Kaip žiūrėti į smurto archyvą?}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud. 

Almira Ousmanova (Vilnius)
Natalija Arlauskaitė (Vilnius)

{slide=2015.02.11
Socialinės Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo legitimacijos strategijos XXI a. Rusijoje
Didžiosios pergalės palikuonys: afganai veteranai Baltarusijoje}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Michael Galbas (Konstanzas/Maskva)
Felix Ackermann (Vilnius)

{slide=2015.02.18
Chruščiovas ir smurto pabaiga}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete,Universiteto g. 7 / 211 aud.
Jörg Baberwoski (Berlynas)
Komentuoja: Saulius Grybkauskas (Vilnius)

{/slides} 

2014 m. gruodžio 3 d, trečiadienį, 15 val.
Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įvyks
prof. Adriano Cioroianu vieša paskaita
"25 YEARS AFTER THE FALL OF COMMUNISM. TODAY‘S CONSEQUENCES".
Paskaita bus skaitoma anglų kalba.
Renginį organizuoja VU Istorijos fakultetas kartu su Rumunijos ambasada Lietuvoje.

Prof. Adriano Cioroianu - Europos parlamento narys (2007), Rumunijos užsienio reikalų ministras (2007-2008), Bukarešto universiteto Istorijos fakulteto dekanas

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - ne mūsų, o baltarusių, o mes - rusų. Regis, vis daugiau žmonių Lietuvoje, girdėdami apie tai, kad baltarusiai glemžiasi jau nebe vis didesnes LDK paveldo dalis, bet ir visą LDK istoriją, baiminasi, kad šis apokaliptinis scenarijus gali tapti realybe. Baiminamasi, kad greitai Baltarusija susikurs sau "pakankamą" istorinį pagrindą ir "argumentą" pretenduoti jei ne į visą Lietuvą, tai bent į jos istorinę sostinę Vilnių. Be to, už tokių baltarusių pastangų, kurias, regis, aktyviai remia ir skatina jos režimas, įžvelgiama Rusijos valdžios ranka, o šie jos esą diriguojami mėginimai pavogti LDK iš Lietuvos istorijos laikomi kur kas platesnio "informacinio karo" prieš Lietuvą dalimi.

Tad ką daryti? Ar į tokius baltarusių veiksmus reikia žvelgti tik pro nuleistus antveidžius ir atstatytas ietis? Bet gal vien tik plėšikų ir priešų, kurie klastingai kėsinasi pavogti tai, kas teisėtai priklauso tik mums, o jiems visiškai nepriklauso, matymas - ne tik pernelyg paprasta, bet ir neteisinga bei pačiai Lietuvai kenksminga pozicija? Gal verta pamėginti atsijoti tikrus ir tariamus priešus nuo savos istorijos ieškančios ir pamažu besiformuojančios baltarusių nacijos, kuriai pripažinti jos vietą bendroje mūsų istorijoje ir jos dalį joje - pačios Lietuvos interesas? Ar mes ir jie pasiruošę tokioms deryboms ir dalyboms?

Diskusijoje dalyvauja:
LK Strateginės komunikacijos departamento direktorius, plk. Saulius Guzevičius

VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas

Data: lapkričio 26 d., trečiadienis
Laikas: 18 val.
Vieta: Totorių g. 18 (Vilnius) - Būsi Trečias

Vieša paskaita - diskusija vyks 2014 m. lapkričio 17 d. 18:30 val. VU Istorijos fakulteto 217 aud . (Universiteto g. 7, II aukštas).
Pranešimus skaitys VU TSPMI magistrantas Simonas Dapkus ir dr. Arūnas Vyšniauskas. Moderuoja dr. Nerijus Babinskas (VU IF). 

 Geoistorija: Vesa Saarikoski samprata (Simonas Dapkus)

• Kuo istorikams gali pasitarnauti regionai?
• Kodėl geopolitinis požiūris nepakankamas?
• Kaip apjungti skirtingų disciplinų vykdomus regioninius tyrimus?
• Kuo geoistorijos koncepcija padeda geriau suprasti dabartinę Lietuvos geopolitinę realybę?

Kaip geopolitiškai apsibrėžti Lietuvą rašant jos XX a. istoriją? (dr. Arūnas Vyšniauskas)

• Kaip rašyti šalies istoriją, jei nėra valstybės?
• Ar iš tikrųjų 1917–1920 m. nepriklausomos Lietuvos kūrėjai atsisakė pretenzijų į istorines Lietuvos teritorijas?
• Mūšis prie Giedraičių ir Širvintų 1920.11.17-21 – Lietuvos Respublikos kariuomenės pergalė kovoje prieš separatistus Rytų ir Pietų Lietuvoje?
• Kam priklauso Vilniaus istorija 1923–1939 m.: Antrajai Žečpospolitai ar Pirmajai Lietuvos Respublikai ? O Augustavas, Suvalkai ir Seinai? O Gardinas, Lyda, Ašmena, Brėslauja?
• Sovietų Lietuva – vien pralaimėjimai ar išlošta partija geopolitine prasme?

2014 m. lapkričio 20 d. (ketvirtadienį) 18 val. VU Istorijos fakulteto skaitykloje (Universiteto g. 7, III aukštas).

Dalyvauja  dokt. Martynas Jakulis, dokt. Andrej Ryčkov, dokt. Darius Sakalauskas bei dr. Vytautas Volungevičius.

Seminaras - diskusija minint Baltijos kelio 25-ąsias metines.

Renginio pradžia:
2014 m. lapkričio 13 d. 16.00 val.
Renginys vyks:
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7) 331 auditorijoje

Baltijos kelias –neregėta ir, ko gero, didžiausia protesto akcija per visąsovietinės imperijos istoriją. Tai pilietinio brandumo, nuoširdžios ir spontaniškos vienybės pavyzdys. Kelyje, greta lietuvių, latvių, estų, stovėjo ir armėnai, baltarusiai, lenkai, rumunai, rusai, totoriai, žydai, kitųtautybiųžmonės.

Kokia šio įvykio atmintis tautinių bendrijų atstovų akimis šiandieną, minint Baltijos kelio 25-ąsiais metines, kaip tas įvykis jų vertintas tuomet ir dabar? Pasikalbėti šiais klausimais visus maloniai kviečiame į seminarą-diskusiją.

RENGINIO PROGRAMA

Įvadinis pranešimas:

• doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) Tautų kelias į Nepriklausomybę – Baltijos kelias

Pasisakymai:

• Lučia Bartkienė (Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkė) Baltijos kelias – istorija kurią kūrėme kartu
• Olegas Ablažėjus (Gudų kultūros draugija Lietuvoje) Baltijos kelias – praeitis ir ateitis
• Georgijus Jefremovas (vertėjas, publicistas) Nesibaigiantis kelias į save pačius
• Ruslanas Aratiunianas (Lietuvos armėnų sąjungos narys) Baltijos kelias – asmeniniai įspūdžiai

Diskusija: Baltijos kelias: įvykis, reikšmė, atmintis:

• moderatoriai doc. dr. Grigorijus Potašenko ir doc. dr. Galina Miškinienė

Renginio metu bus pristatyta paroda Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu (Vilniaus
universiteto Istorijos fakulteto antrame aukšte)

Organizatoriai:
Tautinių bendrijų taryba
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrių studijų centras

Kontaktinis tel. (8 5) 268 7293, vyresnioji specialistė Tatjana Girniuvienė

2014 m. lapkričio 11 d. 17 val.,  Istorijos fakulteto 211 aud. vyks Naujosios istorijos katedros organizuojama diskusijoja "Iššūkiai Lietuvos teismams XXI amžiuje". 
Dalyvaus Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjai G. Kryževičius ir A. Norkūnas.
Diskusiją moderuos doc. dr.  A. Streikus ir doc. dr. S. Kaubrys.Maloniai kviečiame dalyvauti

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kviečia visus entuziastus ir specialistus į paskaitą apie Nara autentiškumo dokumentą lapkričio 5 d. [trečiadienis] 17:30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje.

Nara autentiškumo dokumentas apibrėžė autentiškumo sąvoką ir paskatino diskusijas, kurių dėka buvo iš esmės peržiūrėtos UNESCO Pasaulio paveldo gairės. Pradėta kalbėti apie paveldo autentiškumą ir praktinį jo integravimą į paveldo valdymą, ryšį tarp autentiškumo ir socialinių pokyčių. Didelis dėmesys skirtas bendruomenėms, jų sampratų (autentiškumo, verčių, paveldo) pripažinimui ir poreikiams paveldo procesuose.

Paskaitos metu dr. Salvijus Kulevičius [Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius] aptars Nara autentiškumo dokumento istoriją, reikšmę ir perspektyvą, o Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovai pateiks komentarą ir naujausias aktualijas šiuo klausimu.

Edukacinė paskaita yra skirta Naros autentiškumo dokumento 20-čio paminėjimui ir pratęsia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir ARCHITEKTŪROS [aktualijų] FONDAS 3-ąjį bendrų paskaitų ciklą „UNESCO paveldas pasaulyje ir Lietuvoje“.

Informacija: www.unesco.lt www.archfondas.lt
www.facebook.com/UNESCO.LT

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas
Šv. Jono g. 11, LT-01123 Vilnius
www.unesco.lt

Vilniaus Universiteto Istorijos Fakulteto biblioteka maloniai Jus kviečia į paskaitą, kuri vyks Spalio 15 d. (trečiadienį) 18.00 val. fakulteto skaitykloje.

Paskaitos tema - Ar visi [radikalūs] kairieji buvo komunistai?

Kaip kairiosios politinės idėjos yra vertinamos naujausioje Lietuvos istoriografijoje?
Ar simpatizavimas kairei yra neišvengiamas kelias artyn komunizmo?
Ir, svarbiausia, ar visi radikalūs kairieji tarpukariu buvo uoliais komunistais?

Į šiuos klausimus pamėgins atsakyti VDU istorijos doktorantė Ugnė Marija Andrijauskaitė.

Spalio 10 d. (penktadienį), 18 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34)  pokalbis su Jeilio (Yale) universiteto profesoriumi Tomu Venclova apie sovietmetį ir jo paveldą aptariant dr. Violetos Davoliūtės-Opgenorth knygą „Sovietų Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ (The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War. London: Routledge, 2014). Pokalbį moderuos prof. Česlovas Laurinavičius. 

Tarptautinė mokslinė konferencija
Skiriama Oršos mūšio 500 metų sukakčiai paminėti

2014 m. rugsėjo 26–27 d.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vilnius, Katedros a. 4

PROGRAMA

{slide=Vilnius. Rugsėjo 14 d.|close}
10.30-11.30 paskaita„MOTERIS JUDAIZMO TRADICIJOJE: MATOMA IR „NEMATOMA“

Lektorė: dr. Larisa Lempertienė,

Vieta: Vilniaus Choralinės sinagogos – Taharot Hakodeš moterų galerija,

Susitikimo vieta: ant Vilniaus Choralinės sinagogos laiptų(Pylimo g. 39).

Pageidavimas: prašome turėti galvos apdangalą. 

Istorinei žydų bendruomenei Europoje yra būdingaspasidalijimas pagal lytį, socialinę padėtį, išsilavinimą, profesiją ir pan. Vyrams teko viešojo gyvenimo sfera, tuo tarpu moterys buvo tarsi „nematomos“, jos veikė privačiame ir šeimos gyvenime. Tačiau bendruomenę dalijusios perskyros nebuvo nepajudinamos, vidinis mobilumas dažnai leisdavo jas peržengti, moterims tampant įtakingomis, svarbiomis ir „matomomis“. Ši paskaita, simboliškai rengiama moterų erdvėje sinagogoje, skirta moterų vietai judaizmo tradicijoje ir žydų bendruomenėje bei savo padėties pakeitimo galimybėms aptarti.

Nuo 11.30 iki 13 val. Vilniaus Choralinė sinagoga atvira lankytojams. Kviečiame aplankyti ir susipažinti su Vilniaus žydų maldos namais. Apsilankymo metu rekomenduojama dėvėti galvos apdangalą.

11.30-12.30 ekskursija„VILNIUS, KAIP JĮ MATĖ IR JAUTĖ ŽYDĖ„

Ekskursiją veda: Dovilė Troskovaitė

Susitikimo vieta: prie paminklo Cemachui Šabadui,  Geto aukų aikštė.

Atrodytų, kad Vilnius visiems miesto gyventojams yra panašus, tačiau nėra taip. Miesto ir jo funkcionavimo supratimas priklauso nuo daugelio dalyku. Žydų atveju – nuo jiems skirtos gyvenamosios erdvės ar galimybių gyventi už jos, veiklos savitumų, gatvių, kuriomis dažniausiai vaikštai, kasdienės rutinos ir lyties. Ekskursijos metu pasitelkus miesto žydžių  – verslininkių, labdarių, kultūros veikėjų ar mažai kuo besiskiriantį vidutinybės gyvenimą pragyvenusių moterų - gyvenimo fragmentus, svarbias jų gyvenimo mieste vietas bus bandoma atkurti žydžių moterų santyki su miestu, jo pajautimą ir veiklas, prisidėjusias prie žydiškojo Vilniaus, o tuo pačiu ir viso miesto, išskirtinumo kūrimo.

13-14 val. paskaita„KUR IR KO MOKĖSI ŽYDŽIŲ MERGAITĖS XIX Amžiuje?“

Lektorė: dr. Olga Mastianica,

Vieta: Vilniaus Choralinės sinagoga

Susitikimo vieta: ant Vilniaus Choralinės sinagogos laiptų(Pylimo g. 39).

Paskaitoje ieškoma atsakymų į klausimus: kas ir kodėl lėmė požiūrio kaitą į žydžių mergaičių auklėjimą ir išsilavinimą XIX amžiaus Lietuvoje? Kaip formavosi žydžių religinio ir pasaulietinio švietimo sistema? Kaip Rusijos imperijos valdžia siekė įtakoti išsilavinusių žydžių vertybinių nuostatų kaitą? Kaip formavosi ir žydų bendruomenėje buvo vertinamas aktyvios, ekonomiškai nepriklausomos, išsilavinusios moters įvaizdis?

14 val.-15.30 pažintinis mokomasis seminaras„LIETUVOS ŽYDŽIŲ ANTKAPINIAI PAMINKLAI. KĄ IR KODĖL JUOSE GALIMA PERSKAITYTI?“

Lektorės: dr. Larisa Lempertienė,  Rūta Anulytė,

Vieta: Vilniaus viešoji žydų biblioteka, Gedimino pr. 24-9. 

Ar jums teko lankytis žydų kapinėse? Šiame pažintiniame mokomajame seminare turėsite galimybę virtualiai apsilankyti istorinėse Lietuvos žydų kapinėse, susipažinti su mirties sąvoka judaizme bei žydų laidojimo tradicija. Sužinosite, kaip atrodo antkapiai ir epitafijos. Tegul nebaugina, kad nemokate hebrajiškai: seminare gausite ir išbandysite pirminius antkapinių užrašų skaitymo įgūdžius! Be to, sužinosite, kaip galite prisidėti prie istorinių Lietuvos žydų kapinių išsaugojimo. 

15.30-16.30 paskaita„SIONIZMAS AR FEMINIZMAS? TARPUKARIO ŽYDŽIŲ TAPATYBĖS“

Lektorė: dr. Jolanta Mickutė,

Vieta:Vilniaus viešoji žydų biblioteka, Gedimino pr. 24-9. 

Kas yra sionizmas ir ką jis turi bendro su feminizmu tarpukario metais? Kodėl šiuolaikiškumo, išsilavinimo bei nepriklausomybės trokštančios moterys rinkosi būtent šią nacionalistinės krypties ir idėjų, siekiančių moterų teisių lygybės, samplaiką? Ką jos tuo pasiekė savo žydų bendruomenėse ir savo valstybėje, t.y., tokiuose miestuose kaip Vilnius, Lvovas, Krokuva bei Varšuva? Paskaitoje telkiant dėmesį į moterų sionizmo versiją tarpukario Lenkijoje, lektorė aptars sionisčių politinę, visuomeninę veiklą bei jų reakcijas į savo krašto tarpukario tapatybės problemas.

15.30-16.30 ekskursija„ŽYDĖS PREKYBININKĖS IR PIRKLĖS: VERSLAS XIX A. VILNIAUS VOKIEČIŲ GATVĖJE“

Ekskursiją veda: dr. Aelita Ambruzelevičiūtė, 

Susitikimo vieta: ant Rotušės laiptų (Didžioji g. 31).

Ekskursijos pagrindiniu akcentu yra neišlikęs žydų paveldas Vilniuje - sunaikinta Vokiečių gatvės rytinė pusė - ir joje XIX a. vykusi žydžių moterų verslininkių komercinė veikla. Bus pasakojama apie jų įmones, parduotuves, jų prekių asortimentą ir verslavimo būdus. Visa tai įpinama į Vilniaus prekybos istorijos kontekstą ir iliustruojama iki šiol plačiau nežinomais istorijos duomenimis.

17-18 val. paskaita „MARIAVIČIŲ KONGREGACIJA IR ŽYDŽIŲ KONVERSIJOS Į KATALIKYBĘ“

Lektorė: Elena Keidošiūtė,

Susitikimo vieta: Šv. Stepono bažnyčia (Geležinkelio g. 39)

Maria Vitae (lot. Marijos gyvenimo) kongregacija - unikali ne vien Lietuvos, bet ir Europos kontekste vienuolija veikusi XVIII-XIX a. Vienas pagrindinių seserų marijavičių veiklos tikslų buvo ruošti kitatikes merginas ir moteris, daugiausia kurių buvo žydės, priimti krikštą. Manoma, kad marijavičių vienuolynuose prieglobstį rado daugiau nei2000 žydžių.Jos buvo apgyvendinamos, perrengiamos, mokomos ir netgi galiausiai, pačių seserų rankomis sukrovus joms kraičius, ištekinamos. Kokią socialinę programą, padėsiančią sukurti naują katalikišką tapatybę siūlė marijavitės? Bei kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių žydės palikdavo savo gimtąsias bendruomenes ir ryždavosi tapti katalikėmis?

Organizatoriai: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Partneriai:Vilniaus viešoji žydų biblioteka,centras „Maceva“,Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos žydų bendruomenė.

{slide=Vilnius. Rugsėjo 23 d.}

19 val.koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje „Siela niekada nenutyla“

Dalyvauja: Vilniaus savivaldybės choras „Jauna Muzika“, diriguoja Ron ven Borševsky (Izraelis)

Vieta:Vilniaus g. 30, Vilnius

Įėjimas laisvas

{slide=Kaunas. Rugsėjo 14 d.}

13 val.-16.30 ekskursija autobusu į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse: ,,Žydų buto ekspozicija”

Ekskursiją veda: žydų kultūros tyrinėtoja, gidė Asia Gutermanaitė,

Susitikimo vieta: automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies

Liaudies buities muziejaus miestelyje 2014 m. birželio 19 d. atidaryta Žydų buto ekspozicija. Gyvenamajame kambaryje padengtas stalas ypatingai progai – reikšmingai žydų šventei – Šabatui. Čia ekskursijos dalyviai susipažins su tarpukario (IV dešimtmetis) Lietuvos žydų šeimos kasdieniu gyvenimu, Šabato šventimu ir moters kertiniu vaidmeniu šeimoje, vaikų auklėjimu. Vykstant į Liaudies buities muziejų, autobuse bus pasakojama apie žydės gyvenimo aspektus nuo gimimo iki mirties. Po ekskursijos, pakeliui į Kauną, sužinosime apie moterų žydžių veiklą už šeimos ribų, visuomeniniame gyvenime. Pagal ekskursijos dalyvių klausimus, bus atsakyta į juos.

Būtina išankstinė registracija tel. 8 37 22 86 41. Vietų skaičius ribotas.

{slide=Kauno rajonas, Garliava. Rugsėjo 12 d.}

13 val. dokumentinio trumpametražio filmo „Moteris Judaizme“ pristatymas

13.15 paskaita – diskusija „Moters vaidmuo žydų kultūroje. Tarpukario Kauno įžymios žydų tautybės moterys“

Dalyvauja:

-       Asia Gutermanaitė, Žydų kultūros tyrinėtoja

-       Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimamsLietuvoje įvertinti sekretoriato pirmininko pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė

-       Glezer Yaarit, Litvakė, kilusi iš Kauno, nusipelniusi anglų k. mokytoja Izraelyje, Holokausto dėstymo metodikos specialistė.

Vieta: Kauno rajono viešoji biblioteka(Vytauto g. 21, Garliava, Kauno r.)

Daugiau informacijos: Kauno r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Stančiauskienė  tel. nr. (8-37) 55 18 84; Kauno r. Jonučių gimnazijos geografijos mokytojas Valentinas Padriezas, tel. nr. 8 69870822; Kauno r. savivaldybės administracijos Urbanistikos sk. vyr. specialistė Rūta Černiauskienė, tel. nr. (8 37) 30 55 84.

{slide=Pasvalys. Rugsėjo 10 d.}

12 val. renginys: „Moteris judaizme ir Pasvalio žydų kultūros paveldas“

Programoje:

-       trumpametražio filmo „Moteris judaizme“ peržiūra,

-       parodos „Moteris ir sinagoga. Ten kur vyrai neužeina: moterų dalis sinagogoje“ pristatymas,

-       ekskursija po Pasvalio miestą „Žydų gyvenimo pėdsakais“.

Vieta: Pasvalio krašto muziejus (P. Avižonio g. 6)

Daugiau informacijos: el. paštas g.balciunaitis@pasvaliomuziejus.lt, tel. 8 451 34097, mob. tel. 8 689 38888

{slide=Kėdainiai. Rugsėjo 12 d.}

15 val. trumpametražio filmo „MOTERIS JUDAIZME“ peržiūra ir virtualios parodos „MOTERYS IR SINAGOGA. Tem kur vyrai neužeina: moterų dalis sinagogoje“ pristatymas

Vieta: Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras(Senosios Rinkos a. 12, Kėdainiai)

Daugiau informacijos: Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė,

{slide=Plungė. Rugsėjo 12 d.}

16.30 dailininkės Esther Lurie (1913-1998)  piešinių parodos atidarymas „Pasirinkusi gyvenimą“ 

Vieta: Plungės viešoji biblioteka(Parko g. 7, Plungė)

Partneris: Valstybinis  Vilniaus Gaono žydų muziejus

Parodos kuratorė: menotyrininkė Rūta Jakštonienė

Daugiau informacijos:tel. 8 448  71306  

{slide=Joniškis. Rugsėjo 14 d.}

14 val. parodos atidarymas„Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda „Vilniaus veidai“

Parodoje „Vilniaus veidai“ galima išvysti dvidešimt A3 formato nuotraukų, išspaustų ant metalo, ir šimtą originalaus formato autentiškų fotografijų, kurios yra autorės atspaudai. Visose nuotraukose vaizduojami A. Jacovskytės bičiuliai ir pažįstami: Rimtautas Gibavičius, Vytautas Kalinauskas, Audrius Puipa, Mečislovas Bulaka, Antanas Mončys, Algimantas Švėgžda ir kiti. Žmonės įamžinti tuometinio Vilniaus fone, kuriame galima įžvelgti primirštų architektūros fragmentų. Nostalgija dvelkiančios fotografijos primins, atrodo, ne tokius senus laikus, kai Gedimino prospektas buvo vadinamas Lenino prospektu.

14.30 filmo „Moteris judaizme“ peržiūra ir diskusijos

15.30 žydų kulinarinio paveldo pristatymas

16.30 muzikinė-literatūrinė programa. Žydų kilmės poetės, pasaulio premijos laureatės Veslavos Šimborskos kūrybą skaitys Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė, jai pritars Petras Vyšniauskas (saksafonas) ir Arkadijus Gotesmanas (mušamieji).

Vieta: Joniškio Raudonoji sinagoga(Miesto a. 4 b*)

Daugiau informacijos: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Rasa Ališauskienė,

{slide=Joniškis. Rugsėjo 19 d.}

13 val. parodos atidarymas„Žydų istorinės atminties puoselėjimas Joniškio krašte“

Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus fondų, kuriose įamžintos akimirkos iš Europos žydų kultūros dienų renginių, žydų kapinių tvarkymo akcijų, edukacinių užsiėmimų, žydų genocido aukų atminimo minėjimų, Baltosios ir Raudonosios sinagogų tvarkymo ir restauravimo darbų.

13.30 konferencija „Žydų kultūros ir istorijos paveldo išsaugojimas ir pažinimas“/ Sveikinimo žodis - Joniškio rajono savivaldybės valdžios atstovas, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė

13.40 pranešimas„Joniškio sinagogų komplekso išsaugojimas ir ateities vizijos“/ Joniškio rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Artūras Pališkevičius.

14.10 pranešimas„Žydų paveldo aktualizavimas ir populiarinimas
Joniškio rajone“/ Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas

14.30 muzikinė-literatūrinė kompozicija: „Ant ko laikosi pasaulis“ Icchoko Mero kūrinių motyvais“.Atlieka: Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Dima Golovanovas (klavišiniai) ir Rolandas Rastauskas (balsas).

Vieta: Joniškio Raudonoji sinagoga(Miesto a. 4 b*)

Daugiau informacijos: Indrė Rutkauskaitė,

Organizatorius: Lietuvos žydų bendruomenė

*Iš Vilniaus bus organizuojamas transportas, išankstinė registracija būtina.

{slide=Kalvarija. Rugsėjo 14 d.}

11 val.trumpametražio filmo „MOTERIS JUDAIZME“ peržiūra ir virtualios parodos „MOTERYS IR SINAGOGA. Tem kur vyrai neužeina: moterų dalis sinagogoje“ pristatymas

Vieta:Kalvarijos Sinagoga(Sodų g. 16)

Daugiau informacijos:Kalvarijos savivaldybės kultūros centro direktorė Laima Kupstienė, tel. 8 343 21502, 861260034,

{slide=Rokiškio Rajonas, Rokiškis. Rugsėjo 23 d.}

18 val. renginys: "1930–1941 m. Rokiškis Sanos Meleraitės ir Matildos Olkinaitės akimis"

Vieta: Rokiškio krašto muziejus

Daugiau informacijos: Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis. tel. 868815103

Renginio metu pakviesime visus pažiūrėti filmą „Moteris judaizme“, skambės ištraukos apie gyvenimą tarpukario Rokiškyje iš Sanos Melleraitės knygos „Kitoje geležinės uždangos pusėje“ bei tragiško likimo jaunos poetės Matildos Olkinaitės poezija. Renginį pabaigsime A. Juzėno filmo peržiūra „Vilniaus getas“.

{slide=Pandėlys. Rugsėjo 18 d. }

13.25-14.10 edukacinis-orientacinis žaidimas: ,,Jie gyveno Pandėlyje“

Mokiniai pagal paruoštus žemėlapius ieškos vietų, kurios susijusios su žydų gyvenimu Pandėlyje.

Vieta: Pandėlys

{slide=Pandėlys. Rugsėjo 19 d.}

13.25-14.10renginys: ,,Pažinkime žydų kultūrą“

Renginio metu bus skaitomi pranešimai, pristatoma kūrybinių darbų paroda žydų kultūros motyvais, žiūrimas filmas, šokami  šokiai, vaišinama žydų tautos valgiais, pagamintais mokinių.

Vieta: Pandėlio gimnazijos aktų salė

Daugiau informacijos: Violeta Karaliūnienė, tel. 861035424

{/slides}

Ši paroda – tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį.

Totalitarinių režimų priespauda tapo bendru XX a. senojo žemyno skauduliu. Apmąstant šią temą, nuolat kyla klausimų, kodėl esama tam tikros atskirties tarp žemyno Rytų ir Vakarų, kodėl totalitarinė sovietinė priespauda dar nėra mūsų pačių ir kolegų Vakaruose tinkamai įvertinta?
Į šiuos klausimus ir mėgina atsakyti uteniškiai, naudodamiesi savo muziejaus fonduose sukaupta medžiaga. Paroda parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 5 dalys, atskleidžiančios pagrindinius Utenos krašto ir Lietuvos įvykius 1940–1965 m., kartkartėmis juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Parodos dalys pasakoja ir gretina totalitarinių režimų patirtis šiomis temomis:

• Padalinimas, lėmęs karą/ karas, sutriuškinęs blogį
• Prievartinis karas/ karas už laisvę
• Naujoji baudžiava/ socialiai atsakinga Europa
• Naujoji vergija/ žmogaus teisių Europa
• Vienui vieni/ bendrai kartu.

Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Ją sudaro 9 skydai. Parodos skydai sudėti į drabužių maišus ir supakuoti į 2 kelioninius lagaminus, kurie eksponuojami kartu su paroda. Paroda kabinama ekspozicinėje erdvėje taip, kad būtų galima apžiūrėti skydus iš abiejų pusių.

Istorijos fakultetas, II aukštas, holas prie 211 auditorijos. Rugsėjo 8 - 22 d.

Vienas iš parodos autorių VU IF Nausjosios istorijos katedros lekt. Norbertas Černiauskas.

Tarptautinė mokslinė konferencija

LIETUVA - ITALIJA: ŠIMTMEČIŲ RYŠIAI.
Augustinas Rotundas (1520-1582)

2014 m. gegužės 14-16 d. (trečiadienis - penktadienis)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai
Katedros a. 4

KONFERENCIJOS PROGRAMA