Renginiai

Jauti, kad per mokslo metus nesukaupei pakankamo perskaitytų knygų bagažo? Užsuk į VU Istorijos fakulteto kiemelį nuo 10:00 iki pat 16:30, nes čia šurmuliuos spalvinga ir pilna įdomybių knygų mugė!

Šventė be atidarymo ― ne šventė. IFDi 37 bus atidarytos lydimos Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko kalbos, taip pat pasveikinti istorikų atvyksta istorikas, politikos veikėjas Arvydas Anušauskas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Atidaryti šventę padės ir šaunioji Studentų atstovybė bei istorijos studentų korporacija Tilia, be kurių IFDi nebūtų! Susitinkame 12:30 Istorijos fakulteto kiemelyje.

Aktyvius istorijos studentus subūrusi korporacija Tilia drauge su gausia palyda: lekt. Andriumi Grodžiu, dr. Liutauru Gudžinsku, dr. Arvydu Anušausku ir dr. Dangiru Mačiuliu kviečia visus į diskusiją „Baltijos šalių vienybė – istorinė aplinkybė ar ateities perspektyva?“ Drauge svarstysime šiomis dienomis aktualius klausimus: kuo mums svarbi Baltijos šalių vienybė? Ar tai nėra tik istorijos suformuotas reiškinys? Į juos kartu ieškosime atsakymų 19:00 VU Istorijos fakulteto kiemelyje po liepa (Lietaus atveju renkamės 211 auditorijoje).

Manai, kad apie Lietuvos sostinę žinai viską? Ateik ir išsiaiškink― 17:00 vyks ekskursija po kitokį ― žydiškąjį Vilnių. Išsiaiškinti, kodėl Vilnius yra pelnęs garbingą „Lietuvos Jeruzalės“ vardą, padės ekskursiją vesianti 3 kurso studentė Julijana Leganovič. Renkamės Istorijos fakulteto kiemelyje.

 Kiekviename istorike slypi menininkas. Tuo įsitikins visi, apsilankę pirmo kurso istorijos studento Edvino Krakio fotografijų parodoje „Analoginiai bandymai“. Nuotraukos bus eksponuojamos visų dienų metu ― nuo gegužės 4 dienos ryto iki pat gegužės 7 dienos 23:00 Istorijos fakultete.

2015 m. gegužės 1–2 dienomis vyks II–oji tarptautinė antropologų konferencija Human-environment relations: memories, narratives and practices in Siberia and China.

Renginio vieta: VU Istorijos fakulteto 211 aud. (2 aukštas, įėjimas per kiemelį). 

Konferencijoje dalyvaus apie 20 Rusijos, Prancūzijos, Kinijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos antropologų, etnologų, lingvistų ir archeologų aktyviai atliekančių etnografinius lauko tyrimus tarp Sibire ir Kinijoje gyvenančių elnių augintojų ir medžiotojų bendruomenių. Pagrindinis konferencijos tikslas yra pateikti tungusų kalbinei grupei (evenkų ir evenų) priklausančių bendruomenių santykių su aplinka etnografinę iliustraciją, kuri apima etninių mažumų subsitencinės veiklos praktikas, kraštovaizdžio suvokimą, žmonių ir gyvūnų santykius bei šių bendruomenių adaptacijas prie kintančios socio-ekonominės ir gamtinės aplinkos. Vienas iš ryškiausių šių metų konferencijos temų yra tungusų šamanistinių praktikų studijos. Konferencijos pagrindinis rėmėjas- Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas. Konferencija vyks anglų ir rusų kalbomis.

Konferencijos programa

2015 m. balandžio 28 d. 17 val. VU Istorijos fakulteto 329 aud. (Universiteto g. 7, III aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros organizuojama diskusija, kurioje dalyvaus LR generalinis prokuroras Darius Valys.

Diskusiją moderuos doc. dr. Saulius Kaubrys ir doc. dr. Arūnas Streikus.

Tarptautinės parodos „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa

2015 m. balandžio 21 d., antradienis, 18.00–19.15 val.
Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija

1392 m., po daugiau kaip dešimtmetį trukusios kovos dėl tėvonijos, keturiasdešimtmetis Vytautas pradėjo naują savo gyvenimo etapą – jo pusbrolis Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila pripažino jo valdymo teises Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Sunku pasakyti, ar Vytautas turėjo išplėtotą valstybės kūrimo programą, tačiau abejonių nekelia tai, kad Vytautas gerai žinojo, kokie yra pagrindiniai monarcho valdžios požymiai.

Apie tai pirmą tarptautinės parodos „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ viešą paskaitą skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

RENGINYS NEMOKAMAS
Vietų skaičius ribotas
Daugiau informacijos el. p. , tel. (8 5) 262 0067
www.valdovurumai.lt

Turim gerą žinią – artėja IFDi 37!

Todėl visi, kurie nori sužinoti, kokios veiklos, renginiai ir pramogos laukia šiemet, kviečiame užsukti į Coffee inn (Pilies g. 22).

Spaudos konferencijos metu ne tik išgirsite, kuo jus ketina nustebinti istorikai, bet ir galėsite užduoti savo klausimus. Laukiami visi!!!

Dalyviai: A. Švedas, V. Bruveris, D. Pancerovas, K. Giedrikaitė.

Laikas: balandžio 14d. 14 val.

Vieta: Coffee inn (Pilies g. 22)

Daugiau www.facebook.com

2015 m. balandžio 15 d. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus “Galeros” salėje (Užupio g. 2 A, Vilnius) bus atidaroma VU IF antropologo dr. Donato Brandišausko fotografijų paroda
„Elnių žmonės - Sibiro oročėnai“.

Šios parodos fotografijos darytos 17 mėnesių (2004-2005 metais) autoriui atliekant antropologinius tyrimus ir klajojant su oročėnų elnių augintojų ir medžiotojų tautele Rytų Sibire (Užbaikalėje: Šiaurės Buriatijoje ir Čitos krašte). Fotografijų ciklas suteiks progą pažvelgti į oročėnų pastangas atgaivinti bei tęsti savo tradicinę gyvenseną bei ritualines praktikas posovietinėje erdvėje.

Paroda veiks darbo dienomis nuo balandžio 15 iki gegužės 2d. 11-17 val.

2015 m. balandžio 14 d. (332 aud.) ir 15 d. (108 aud.) nuo 10 val. Tartu universiteto profesorius, akademikas Valter Lang skaitys paskaitų ciklą Ankstyvasis metalų laikotarpis Estijoje.

Visus besidominčius maloniai kviečiame dalyvauti.

Seminaro tikslas - suteikti istorijos mokytojams žinių, reikalingų nagrinėjant ir pristatant XX a. pradžioje okupuotoje Lietuvoje vykusio partizaninio karo aktualijas bei supažindinti su pagrindinėmis šio reiškinio tyrimo kryptimis, problemomis, naujausiomis istoriografijos įžvalgomis. Suteikti dalykines žinias, reikalingas įgyvendinant vidurinio ugdymo bendrąją (istorijos) programą ir istorijos brandos egzamino programą.

Seminaro temos:

• Lietuvos partizanų karas (1944-1953): (ne)racionalaus savigynos veiksmo genezė ir dinamika (dokt. Dainius Noreika);
• 1944-1953 m. partizanai: revoliucionieriai ar valstybininkai? (dr. Bernardas Gailius).

Dalyvavusiems seminare bus išduodamas Vilniaus universiteto pažymėjimas.
Kontaktinis asmuo papildomiems klausimams - Studijų direkcijos Studijų programų kokybės valdymo skyriaus Mokymosi visą gyvenimą grupės vyriausioji specialistė Iveta Čirbaitė, el. paštas

Registracija į seminarą vyksta iki šių metų balandžio 17 d. 11:00 val.

Pradžia: 2015 balandžio18 d. 10.00 val
Pabaiga: 2015 balandžio18 d. 13.00 val.
Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 211 aud. (Universiteto g. 7, Vilnius)

Išsamiai

Seminaro organizatoriai:
VU Istorijos fakultetas
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija 
Vilniaus miesto Istorijos mokytojų metodinis būrelis

2015 m. balandžio 7 d., 17 val. VU Istorijos fakultete vyks susitikimas-diskusija su
Lietuvos kariuomenės vadu gen. mjr. Jonu Vytautu ŽUKU.

Susitikime taip pat dalyvaus prof. dr. R. Petrauskas, prof. dr. Zenonas Butkus.

Renginys vyks VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" – šie žodžiai mūsų himne nurodo į tą išskirtinį vaidmenį bei svarbą, kurią visada teikėme praeičiai. Išties, būtent istorijos dirvoje XIX a. pradžioje sudygo šiuolaikinės tautos sėkla, praeitis buvo tas ramstis, į kurį visuomenė rėmėsi tuomet, kai ir vėl neturėjo valstybės. Bet ką apie istorijos - kaip mokslo ir kaip žmonių tapatybės dalies - būklę galime pasakyti šiandien, po ketvirčio atgautosios laisvės ir valstybės amžiaus? Ar istorija, kaip humanitarinė disciplina, išties yra radusi pakankamai svarbią vietą visame akademiniame ir mokslo pasaulyje, kur po šiai dienai dvasios mokslai grumiasi su tiksliaisiais? Kurie laimi ir ar pirmieji, o kartu ir istorija, nėra vis labiau stumiami į nuošalę? Kokia vieta ir vaidmuo teikiamas istorijai, kaip politinės bei pilietinės tapatybės daliai? Ar mūsų santykis su praeitimi - jau pakankamai atviras, kritiškas, sąžiningas, kaip ir derėtų demokratiškoje valstybėje bei visuomenėje, ar priešingai - į praeitį vis dar atsigręžiame tik tuomet ir tik tokiu būdu, kokiu mums reikia, norint pagrįsti išankstines ideologines ir politines dogmas? Ar istorija turi tapti vienu iš pagrindinių "informacinio saugumo", apie kurį šiandien tiek daug kalbama, saugiklių? Ar praeitis apskritai turi būti kažkokiu nepajudinamu dabarties "stiprybės" ramsčiu ar tokių ramsčių deriniu, kurie būtų sukalti į žemę vieną kartą ir visiems laikams? Jei taip, kas mūsų istorijoje tokiais ramsčiais turėtų būti pirmiausia?

Šiuos ir kitus iš to iškylančius klausimus diskusijoje svarstys:

istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas

filosofas, prof. Alvydas Jokubaitis

Apmąstydami XX a. I-os pusės Lietuvos praeitį, jos politinę tikrovę, socialinius, ekonominius ar kultūrinius laimėjimus, savo šalį apibūdiname vartodami karų, tarpukario ir pokario chronologinę terminiją.

• Ar Lietuva buvo nuolatiniame karo šešėlyje, o esminius 1918/1919 – 1940/1941 – 1949 metų lūžinius įvykius jungė pilietinė ginkluota iniciatyva: savanorio/partizano – sukilėlio/partizano – laisvės kovotojo/partizano, linija?
  
  
• Ar lietuviško pasipriešinimo tradicija bendrame XX a. paramilitarizmo, totalinių ir partizaninių karų kontekste yra unikali?
  
  
• Ką Lietuvos partizanų karas (1944-1953) sako apie mus pačius, mūsų visuomenę bei valstybę tada ir šiandien?

Šiuos ir kitus klausimus kelsime bei į juos atsakyti mėginsime jau kovo 26 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 aud.), tradicinėje Trakinių partizanų akademinėje dienoje. Pradžia - 10 val.

Prisijunkite!

Šiaurė ir Šarūnas

Sekite informaciją Facebook Trakinių partizanų akademinė diena '15

2015 m. kovo 26 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. 
Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptars knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.

2015 m. kovo 16 d. 17.00 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, 2 aukštas) vyks susitikimas ir diskusija su operos solistu, Maestro Virgilijumi Noreika.
Renginį moderuos Naujosios katedros docentai dr. Saulius Kaubrys ir dr. Arūnas Streikus.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kovo 5 d. 17 val. kviečia į architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitą „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“, kuri vyks muziejaus salėje, Arsenalo g. 3.

Susidomėti pokario Vilniaus senamiesčio atstatymo (o podraug ir griovimo) tema paskatino Jano ir Januszo Bułhakų fotografijos, kuriose fiksuojama situacija Vilniuje 1944 metų rugpjūtį ir rugsėjį, iškart po liepos mėnesį vykusio Vilniaus šturmo. Karo pabaigoje ir vėliau, pokariu, darytų Vilniaus vaizdų tyrimas įtraukia į intriguojantį tyrimą, aiškinantis, kokias iš tiesų žaizdas patyrė Vilnius Antrojo pasaulinio karo metu ir kaip jos buvo gydomos. Paskaitoje bus gilinamasi į Vilniaus senamiesčio atstatymą po Antrojo pasaulinio karo, į atstatymo ideologiją ir praktiką, ieškant atsakymo į klausimą, kodėl buvo tiek daug griaunama atstatant Vilniaus senamiestį ankstyvuoju pokariu 1944–1959 metais.

Daugiau informacijos – Edita Povilaitytė (tel. (8 5) 240 5067; el. p.  )

2015 m. vasario 27 d. (penktadienis), 16.30 val., Istorijos fakulteto 329 auditorijoje vyks vakaras, skirtas docento Sigito Jegelevičiaus atminimui. 
Kviečiame visus, norinčius pasidalinti prisiminimais. 

In memoriam
DOC. DR. SIGITAS JEGELEVIČIUS
(1938–2014)

2015 m. vasario 27 d. kino tetre "Pasaka" bus rodomas vokiško kino dienų festivalio filmas apie visuomenės atsakomybę už kolaboravimą su nusikalstamu režimu "Radikalus blogis". Kaip visiškai normalūs jauni vyrai tampa daugybės žmonių žudikais? Kodėl geri šeimų tėvai diena dienon ne vienus metus žudo moteris, vaikus ir kūdikius? Kodėl tik retas atsisakė vykdyti įsakymą, nors galėjo rinktis? „Oskarą“ pelnęs Stefanas Ruzowitzkis pagaviai ir jaudinamai pasakoja apie ypatinguosius būrius, kurie sistemingai šaudė žydų civilius Rytų Europoje, ir ieško blogio priežasčių. 

Po filmovyks VU Istorijos Alumni klubo organizuojama diskusija "Holokaustas: kaltė ir jos atmintis" su istoriku Arūnu Bubniu. 

Renginys su kino teatro bilietais. Kaina - 4,63 eur., studentams - 3,77 eur.

Daugiau informacijos

2015 m. vasario 26 d. 17.00 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, 2 aukštas) vyks susitikimas ir diskusija su profesionaliu lenktynininku Benediktu Vanagu.

Diskusiją moderuos Naujosios istorijos katedros docentai
dr. Saulius Kaubrys ir dr. Arūnas Streikus.

Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir š. m. vasario 19 d. 17 val. kviečia į
prof. hum. m. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės paskaitą
„Vilniaus gyventojai XIX a. I pusėje“ (muziejaus salėje, Arsenalo g. 3).

XIX amžiaus Vilnius priklausė Rusijos imperijai. Iki šiol nėra žinoma, kiek tuo metu mieste buvo gyventojų. Jų surašymų-revizijų duomenys neišsamūs. Surašymai rodo XVIII a. pab. Vilniuje, įskaitant priemiesčius, gyvenus apie 25 tūkst. vyrų ir moterų, XIX a. viduryje – apie 60 tūkst. Miesto gyventojų socialinė, etninė ir konfesinė sudėtis buvo labai marga, yra tyrinėta ir aprašyta. Mažiau kreiptas dėmesys į gyventojų sudėties kitimą, kurį lėmė imperinio laikotarpio realijos.

2015 m. vasario 18 d., trečiadienį, 17 val., 211 auditorijoje vyks baigiamasis C o l l o q u i u m  V i l n e n s e renginys. 

Paskaitą „Chruščiovas ir smurto pabaiga“ (Khrushchev and the End of Violence) skaitys žymus Vokietijos istorikas Jörg Baberowski - Berlyno Humboldto universiteto profesorius, pripažinimą pelnęs monografijomis, skirtomis prievartos reiškiniams Sovietų epochoje, tarp jų „Sudeginta žemė. Stalino prievartos valdžia“ (Verbrannte Erde. Stalins Herrschaft der Gewalt). Paskaita vyks anglų kalba.

Stalinizmas baigėsi su Stalino mirtimi. Destalinizacija būtų neįmanoma be Nikitos Chruščiovo, kuris turėjo tikslą tai įgyvendinti ir norėjo išsilaisvinti iš savo paties praeities naštos. Chruščiovas ne tik sustabdė masinį smurtą ir nutraukė despotišką valdymą Sovietų Sąjungoje, bet kartu apie visa tai kalbėjo nuoširdžiai ir ryžtingai. Tai buvo rizikinga, kadangi niekas politbiure negalėjo numatyti, kaip visuomenė gali reaguoti į Stalino nusikaltimų atskleidimą. Nepaisant to, Chruščiovas darė tai, ką manė turint būti padaryta, neieškodamas kito pasirinkimo. Jis nutraukė teroro siautėjimą, užtikrino pasitikėjimą kasdieniniuose santykiuose tarp partijos narių, vadovų ir klientų. Chruščiovas stabilizavo politinį valdymą ir normalizavo kasdienį eilinių žmonių gyvenimą. Dėl to destalinizacija buvo viena svarbiausių XX a. reformų.

Renginį organizuoja:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Europos humanitarinio universiteto Vokietijos studijų centras.

Renginį remia:
Renginį remia Deutscher Akademischer Austausch Dienst (DAAD).

Renginio akimirkos