Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia istorijos mokytojus dalyvauti pedagogų kompetencijų tobulinimo programoje „Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo praktiniai aspektai“.

Seminarų datos: lapkričio 3-4 d., vasario 13–14 d., balandžio 14 d.

Pirmasis seminaras vyks lapkričio 3-4 dienomis Puvočiuose (Varėnos rajono savivaldybė). Daugiau informacijos čia. 

Registracija (prisistatymas ir trumpa motyvacija) el. paštu:  

Registracija į seminarus vyksta iki spalio 28 dienos.

VU Istorijos fakultetas jau aštuntus metus prisideda prie nacionalinio moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizavimo. Moksleiviai yra kviečiami priimti iššūkį „Pažink Laisvę!” bei tapti savo krašto detektyvais – kūrybiškai atskleisti ir papasakoti Laisvės kovų istoriją, pažinti įamžinimo vietas, būti istorinių asmenybių balsu. Viso projekto metu vyksta bendradarbiavimas tarp mokyklų bei istorikų ir kūrybininkų. Konsultacijose dalinamasi patarimais, skatinamas kritinis mąstymas, istorinis sąmoningumas, o sėkmingiausiai pasirodžiusios ir originaliausius vaizdo įrašus sukūrusios komandos kviečiamos dalyvauti edukacinėse programose bei apdovanojamos įvairiais prizais.

Naujo sezono atidarymas paminėtas spalio 11 dieną, šia proga mokiniai susirinko į neeilinę pamoką, kurioje dr. Marius Ėmužis gvildeno Laisvės kovų istorijos temą „Juozas Lukša – Daumantas Vilniuje“. Renginys vyko simbolinėje vietoje - Juozo Lukšos – Daumanto skvere. Netoli skvero stovėjusioje viloje prieš 76 metus buvo įkurtas kovotojų štabas, ten virė pogrindinė veikla, planuotas partizanų vadovybės suvažiavimas. Kulminacija pasiekta 1946 m. gruodžio mėnesį, kai sužinota, kad pagrindinis rėmėjas, gydytojas J. Markulis – Erelis yra išdavikas. Visa pagalba įsikurti ir veikti Vilniuje buvo klastingas MGB ir jos užverbuoto agento planas užgniaužti pasipriešinimą bei likviduoti partizanų vadus. Juozas Lukša dar sugebėjo veikti šaltai – J. Markuliui perdavęs klaidingus faktus, o ryšininkams – teisingą informaciją, su bendražygiais pasitraukė iš Vilniaus.

Šis pavyzdys, kad partizaninis judėjimas vyko ne tik miškuose bei bunkeriuose, bet ir sostinėje, susipažinimas su įamžinimo vieta bei įvairiapusis Juozo Lukšos biografijos aptarimas tapo simboline šiais metais dar tik užgimsiančių kūrybinių darbų pradžia.

Norite dalyvauti konkurse? Daugiau informacijos rasite čia.

Vilniaus klubas šiemet antrą kartą įteikė premiją už studento mokslo darbą, skirtą Vilniaus miestui. Premija įteikta spalio 7 d., tradiciškai minint Vilniaus klubo įsteigimo datą, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Konkurso nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos studijų magistrė Agnija Szturo, pateikusi darbą „Carinės Rusijos išvežtų Vilniaus kultūros vertybių likimas tarpukariu: Lenkijos valstybės pastangos su(si)grąžinti“ (vadovė m. d. dr. Inga Leonavičiūtė).

Vertinimo komisija, kuriai vadovavo Vilniaus klubo Tarybos narė prof. Alina Pūrienė, akcentavo darbo autorės A. Szturo profesionalų požiūrį į ypač aktualias ir svarbias problemas vertinant šalių siekį atkurti istorinį teisingumą.  

A. Szturo tyrimas pildo tiek lenkiškosios, tiek lietuviškosios istoriografijos spragas, siekiant išsiaiškinti Vilniaus kultūros vertybių likimą tarpukariu. Nors Lietuvos kultūros vertybių likimas yra sulaukęs ne vieno tyrinėtojo dėmesio, šiuo atveju tyrimo objektas yra Lenkijos valstybės politika kultūros vertybių atžvilgiu. Toks probleminis laukas išskiria darbą iš tradicinės lietuviškos istoriografijos rėmų.

„Siekiame, kad konkursas skatintų įvairių mokslo sričių bei visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus domėtis Vilniumi, jo gyvenimu, plėtros galimybėmis“, – sako darbų vertinimo komisijos pirmininkė prof. A. Pūrienė. „Tikimės vis didėjančio jaunųjų mokslininkų susidomėjimo šiuo konkursu. Šiemet sulaukėme jau net septynių darbų iš trijų Lietuvos universitetų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto. Kitais, ypač svarbiais Vilniui, švęsiančiam 700 metų sukaktį, metais, vėl lauksime darbų iki birželio 30 d.“

Vilniaus klubo premijos konkurso už studento mokslo darbą, skirtą Vilniui, komisija A. Szturo darbą atrinko iš septynių konkursui pateiktų darbų.

Konkursui darbus taip pat pateikė:

• Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto urbanistikos katedros studentai: E. Vladimirenko („Megaįvykis kaip katalizatorius: apleistų teritorijų urbanistinė regeneracija Vilkpėdėje ir Paneriuose“, vad. doc. dr. I. Alistratovaitė - Kurtinaitienė); I. Augustinaitė („Urbanistinis atsparumas: apleistų teritorijų periferiniuose miesto branduoliuose pertvarkymo atvejis“, vad. doc. dr. I. Alistratovaitė – Kurtinaitienė); M. Urbonavičiūtė („XXI a. verslo klasterių urbanistinė architektūrinė koncepcija“, vad. doc. dr. D. Dijokienė); U. Vaičekauskaitė („Rekonversija: buvusių pramoninių kompleksų lokalaus konteksto sąveikos urbanistinė koncepcija“, vad. Dr. M. Cirtautas);
• Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros studentų grupė: Virbickaitė, K. Bajorinaitė, A. Kniukštaitė („Kokybiškos aplinkos formavimas pagal Naujojo Europinio Bauhauzo kriterijus“, vad. doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė, doc. A. Syrusas);
• Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro magistrantė Čapaitė („Gamtos ir kultūros verčių dinamika miesto erdvėse: transformacija, sąveika, patirtis“, vad. asist. dr. P. Jevsejevas).

Konkurso nuostatai 

Apie Vilniaus klubą

Brangūs Istorijos fakulteto alumni!  

Istorikų dienų 45-mečio proga kviečiame prisiminti studijų laikus ir atgaivinti IFDi istoriją. Šiemet šventės proga kuriamam IFDi istorijos leidiniui būtini jūsų pasakojimai ir prisiminimai. Galbūt jūs buvote kažkurios IFDi tradicijos pradininkas? Galbūt organizuodami ar dalyvaudami šventėje patyrėte neregėtų kurijozų, kuriais norėtumėte pasidalinti? Rašykite paštu  ir trumpai pasidalinkite kokią įspūdingą, įsimintiną ar mielą istoriją norėtumėte papasakoti jaunosioms kartoms. Sulaukę jūsų žinutės, suderinsime laiką pokalbiui. Jums tereiks pasakoti, o mes užrašysime!  

Jei norite patys kurti tekstus apie IFDi istoriją, galite tai padaryti tiesiogiai dalyvaudami iniciatyvoje su fakulteto studentais. Plačiau apie tai rasite čia.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete lankysis Suomijos Oulu universiteto profesorius dr. Kari Alenius. Profesorius Alenius yra Istorijos, kultūros ir komunikacijos tyrimų grupės vadovas, jo mokslinių interesų laukas yra etniniai santykiai Estijoje ir Latvijoje tarpukariu, JT Saugumo Tarybos šalių retorika pirmaisiais Šaltojo karo metais bei propagandos tyrimai Baltijos šalyse. Su Kari Alenius akademiniu profiliu ir publikacijų sąrašu galima susipažinti čia: https://www.oulu.fi/en/researchers/kari-alenius

​Istorijos fakultete prof. Kari Alenius dėstys Istorijos magistro proogramos modulyje “Šiuolaikinių karų istorinė analizė” rugsėjo 20 ir 27 d., 17 val., 218 aud.

Konkurse gali dalyvauti tik pažangūs I pakopos II–IV kurso Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos programų ir II pakopos Istorijos programos Istorijos fakulteto studentai, besidomintys XIX–XXI a. istorija. Stipendija skiriama 10 mėnesių.

Kandidatai turi iki 2022 metų rugsėjo 30 d. pateikti arba atsiųsti VU IF studijų prodekanui el. paštu  :

• prašymą skirti stipendiją;
• IF Studijų skyriuje parengtą pažymą apie studijų rezultatus;
• dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje XIX–XXI a. istorijos srityje (referato, kursinio, bakalaurinio darbo ar straipsnio, jei turite, kopiją(-as).

Daugiau apie vardines stipendijas

Konkurse gali dalyvauti tik pažangūs I pakopos II–IV kurso Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos programų ir II pakopos Istorijos programos Istorijos fakulteto studentai, besidomintys XIX–XXI a. istorija. Stipendija skiriama 10 mėnesių.

Kandidatai turi iki 2023 metų spalio 2 d. pateikti arba atsiųsti VU IF studijų prodekanui el. paštu  :

• prašymą skirti stipendiją;
• IF Studijų skyriuje parengtą pažymą apie studijų rezultatus;
• dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje XIX–XXI a. istorijos srityje (referato, kursinio, bakalaurinio darbo ar straipsnio, jei turite, kopiją(-as).

Daugiau apie vardines stipendijas

Stipendija skiriama vieneriems metams. Konkurse gali dalyvauti tik pažangūs I pakopos III–IV kurso ir II pakopos Fakulteto studentai, studijuojantys LDK istoriją.

Kandidatai turi iki 2022 metų rugsėjo 30 d. pateikti arba atsiųsti VU IF studijų prodekanui el. paštu  :

• prašymą skirti stipendiją;

• IF Studijų skyriuje parengtą pažymą apie studijų rezultatus;

• dokumentus, įrodančius Kandidato pasiekimus mokslinėje veikloje LDK istorijos srityje (referato, kursinio darbo, bakalaurinio darbo ir (ar) straipsnio (jei yra) kopiją (-as)).

Daugiau apie vardines stipendijas

Stipendija skiriama vieneriems metams. Konkurse gali dalyvauti tik pažangūs I pakopos III–IV kurso ir II pakopos Fakulteto studentai, studijuojantys LDK istoriją.

Kandidatai turi iki 2023 metų spalio 2 d. pateikti arba atsiųsti VU IF studijų prodekanui el. paštu  :

• prašymą skirti stipendiją;
• IF Studijų skyriuje parengtą pažymą apie studijų rezultatus;
• dokumentus, įrodančius Kandidato pasiekimus mokslinėje veikloje LDK istorijos srityje (referato, kursinio darbo, bakalaurinio darbo ir (ar) straipsnio (jei yra) kopiją (-as)).

Daugiau apie vardines stipendijas

Mieli absolventai, juos lydintys asmenys, kolegos,

iš tiesų tai šios kalbos net neturėjo būti, nes savo kalbą aš jau esu pasakęs ir tai buvo, man regis, lyg būtų nutikę vakar, nors buvo prieš tris metus. Atrodytų praėjo tiek nedaug, o pasaulis per tą laiką, sako, pasikeitė beveik neatpažįstamai – praslinko daugumą savo vidiniuose narvuose įkalinusi pandemija kone logiškai išsirutuliojusi į ketvirtą pasaulinį karą. Tiesa, jūs kaip diplomuoti istorikai gerai žinote, kad anksčiau dažniausiai būdavo atvirkščiai – pirma karas, po to maras. Taigi, net šiuo atžvilgiu įprasta tvarka susijaukė. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis didžiąją jūsų studijų dalį gaubė nerimo, įvairiopų baimių, pasimetimo, o gal net ir skausmo dėl artimų žmonių netekties šešėliai. Šia prasme šiandien diplomus gaunančiuosius galima pavadinti zoomteamsų laida, nes bakalaurai beveik pusę savo studijų dėstytojus regėjo tik per kompiuterių monitorius, o magistrai kontaktines studijas iš esmės turėjo nepilnus du mėnesius. Dėl to man nuoširdžiai gaila. Gaila ir apmaudu dėl to, kad su kai kuo tenka išsiskirti taip dorai ir nespėjus susipažinti…

Bet gi ne į laidotuves prarasto pasaulio apraudoti ir dėl neišnaudotų galimybių dūsauti čia šiandien susirinkome. Man netgi atrodo, kad pasaulis taip smarkiai nepasikeitė, kaip mums bandoma įteigti, todėl šiandien visiškai nesiruošiu išsižadėti to, ką buvau sakęs prieš tris metus (dar viena remarka paraštėje: Tikri istorikai turi būti išsiugdę instinktą ieškoti pirminių šaltinių ir kritiškai vertinti visokius perpasakojimus, taigi, ir šią kalbą norintys nesunkiai gali susirasti interneto platybėse). Šiandienį mano pasisakymą veikiau reikėtų matyti kaip ano tęsinį. Tąkart kalbėjau apie laiko patikrintų didžiųjų dorybių aktualumą, o šįkart norisi pridėti ir jų priešybę – didžiąsias  arba mirtinas nuodėmes. Anaiptol ne dėl to, kad būčiau linkęs į pamokslavimą, kaip galėtumėt įtarti, ar vieta tam įpareigotų, o dėl to, kad laikai dabar tokie, švelniai tariant, nekokie.

Pandemija ir karas pavaizdžiai patvirtino, o vadinamojo dirbtinio intelekto proveržis, genetikos ir dalelių fizikos atradimai, kokie bebūtų įspūdingi, kol kas nesugebėjo paneigti, kad žmogiškas pasaulis kol kas rieda ir turbūt dar kurį laiką riedės ant tų pačių dviejų laiko tėkmės nuzulintų bėgių. Vienoje pusėje (tarkim dešinėje, on the right) – drąsa ir atsakomybė už mus supantį pasaulį ir žmones jame, priešingoje pusėje – baimė ir godumas ar vangumas, vienoje pusėje – išmintis ir pagarba sau bei kitam (kitokiam), kitoje – puikybė sumišusi su kvailumu ir galios piktnaudojimu, vienoje pusėje – viltis ir gebėjimas atleisti, kitoje – neviltis, rūstumas ir neapykanta. Viską dar labiau generalizuojant, galima vardyti ir tokias binarines opozicijas kaip dialogas versus totalus nesusikalbėjimas, taika versus karas. Ir visa tai visuomet kartu, įtampoje ir persikloję vienas su kitu, o bandymas atskirti balta ir juoda – ne tik bergždžias, bet ir pavojingas užsiėmimas. Pabandžius vieną iš bėgių pašalinti, ko gero pasaulyje arba iš karto stotų Dievo karalystė arba jis nugarmėtų į amžiną prapultį. Nei vieno, nei kito, įtariu, niekas čia ir dabar labai netrokšta.

Panašu, kad šiandien mūsų pasaulis ir mūsų valstybė yra pavojingai pakrypę ant kairiojo bėgio (aišku, ne politine, o moraline prasme), todėl jam labai reikia atsvaros – teisių žmonių (rightheous people), turinčių savyje daugiau drąsos, išminties bei vilties. Universitetas visais laikais buvo ir, tikiu, tebėra ta vieta, kur ugdomos mūsų dorybės ir žabojamos mūsų nuodėmės. Tam reikalingas pamatines sąlygas – autonomiją, autoritetą ir atsakomybę – jau penktą šimtmetį įpusėjęs Vilniaus Universitetas, po penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos, atrodo, pamažu atsikovoja, o greičiausiai šia linkme, mano labai subjektyvia ir nepatikima nuomone, juda jo Istorijos fakultetas. Taigi, galime tikėtis, kad šiomis dienomis šioje bažnyčioje masiškai dalijamų Universiteto baigimo diplomų savininkai įrodys jų vertę, savo gyvenimiškais pasirinkimais prisidėdami prie sutrikusio balanso atkūrimo. Kiekvieno iš jūsų – ir tų, kurie daugiau nebegrįš į auditorijas, ir tų, kurie toliau tęs studijas magistratūroje ar doktorantūroje – indėlis yra vienodai svarbus, nes galų gale juk gali pritrūkti tos vienos kruopelės, kad pasaulis nenueitų velniop.

Linkiu jums gražios nepaskutinės vasaros ir geros kloties! Būkite teisieji žmonės!

2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, iškilus Lietuvos istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius.

Algis Povilas Kasperavičius 1975 m. su pagyrimu baigęs Istorijos fakultetą, 1983 m. Maskvoje apgynė disertaciją iš XX a. Prancūzijos istorijos tematikos. Daugiau nei keturiasdešimt metų (1976–2018) dėstė Istorijos fakultete, 1990–1993 m.  buvo Naujausiųjų laikų istorijos katedros vedėjas. Išėjęs į pensiją, kolegų mėgstamas ir gerbiamas Docentas toliau aktyviai dalyvavo fakulteto bendruomenės gyvenime. Jo istorijos išmanymas buvo fenomenalus, jis gebėjo pakonsultuoti kiekvieną kebliausiais praeities vertinimo klausimais, buvo didžiai visuomeniškas, rūpinosi Lietuvos ateitimi.

Docento A. P. Kasperavičiaus mokslinių interesų laukas buvo labai platus. Jis tyrinėjo įvairias Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) vidaus ir užsienio politikos problemas, parašė kelias didaktinio pobūdžio studijas apie XVIII a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją, tarptautinių santykių raidą XX a., su bendraautoriais parengė daugiau nei dešimt vadovėlių ir mokymo priemonių mokykloms. Daugiau nei du dešimtmečius buvo nuolatinis Lietuvos moksleivių istorijos olimpiadų vertinimo komisijos pirmininkas, nuo 1992 m. –  tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos istorijos ir geografijos vadovėlių bei mokymo ekspertų komisijos narys.

Algis Povilas Kasperavičius bus pašarvotas birželio 30 d., 16 val. Laidojimo paslaugų centre ( M.K. Paco g. 4, Vilnius), 1-oje salėje. Mišios bus aukojamos birželio 30 d., 18 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Karstas išnešamas liepos 1 d., 10 val. Laidotuvės vyks Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelio kapinėse.

CALL FOR TRAINEES
Post-War Mass Housing as Heritage Site
Vilnius University (Lithuania) 
08 to 10-06-2022 / CA MCMH-EU 18137

The deadline is Friday, May 27th, 2022

2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai.

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 66/91 (72,53 proc.)
Prof. dr. Viktoras Masevičius – 54 (81,81 proc.)
Prof. dr. Darijus Veteikis – 55 (83,33 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 1 biuletenis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 52/60 (86,66 proc.)
Prof. dr. Greta Drūteikienė – 51 (98,08 proc.)
Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius – 50 (96,15 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Prof. dr. Evaldas Kazlauskas – 47 (51,08 proc.)
Doc. dr. Antanas Kairys – 61 (66,30 proc.)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 60 (65,21 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Fizikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Gyvybės mokslų centro atstovų Senate rinkimai

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

Kauno fakulteto atstovų Senate rinkimai

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Komunikacijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Negaliojančiais pripažinti 5 biuleteniai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Šiaulių akademija

Rezultatai bus skelbiami CRK pateikus balsavimo biuletenius

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 24/35 (68,57 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė – 21 (87,50 proc.)
Doc. dr. Deividas Šlekys – 21 (87,50 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Teisės fakulteto atstovų Senate rinkimai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Verslo mokykla

Šiemet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos organizuojamame visų radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ geriausia televizijos laida Lietuvoje 2021 metais pripažintas 8 dokumentinių laidų ciklas „Triumfo kelias. Jonas Karolis Chodkevičius“, kurio kūrime dalyvavo ir VU Istorijos fakulteto mokslininkai - prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Genutė Kirkienė, dr. Kęstutis Kilinskas.

Sveikiname!
Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/edmundas.jakilaitis/posts/5422772384413424
https://sc.bns.lt/view/item/423709

Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą. Istorijos fakulteto kandidatai:

• Doc. dr. Justina Poškienė

• Doc. dr. Nerijus Šepetys

• Prof. dr. Jurgita Verbickienė

Kviečiame dalyvauti kandidatų debatuose, kurie vyks Istorijos  fakultete balandžio 27 d. (trečiadienį) 16.30 val. 211 aud.

Senato rinkimai vyks gegužės 16-17 d. 9:00-17:00 val., Istorijos fakulteto 324 aud.

Istorijos fakulteto bendruomenė reiškia gilią užuojautą Ukrainoje žuvusio Fakulteto alumno Manto Kvederavičiaus artimiesiems. Tiesos paieškų ir ištikimybės bendražmogiškumui neįmanoma nužudyt.

Ilsėkis ramybėje.

Video konsultacijų tvarkaraštis

Penktadienis, kovo 18 d.

• 13:30-14:30 Archeologijos studijų programa
  Konsultuoja Agnė Žilinskaitė, dr. Karolis Minkevičius, Jovita Kadikinaitė.  

• 14:30-15:30 Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programa
  Konsultuoja dr. Monika Šipelytė, Nojus Kiznis. 

• 15:30-16:30 Istorijos studijų programa
  Konsultuoja dr. Norbertas Černiauskas, Augustė Grakavinaitė.

Šeštadienis, kovo 19 d.

• 10:00-11:00 Istorijos studijų programa.
  Konsultuoja dr. Norbertas Černiauskas, Augustė Grakavinaitė.

• 11:00-12:00 Archeologijos studijų programa
  Konsultuoja Agnė Žilinskaitė, dr. Karolis Minkevičius, Jovita Kadikinaitė.

• 12:00-13:00 Kultūros istorijos ir antropologijos studijų programa.
  Konsultuoja dr. Monika Šipelytė, Nojus Kiznis.

Į video konsultaciją junkitės čia!

JAV lietuvis Juozas Sidas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui paramą skiria nuo 2017 m. Taip puoselėjamas J. Sido dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimas. Parama skiriama istorijos mokslo ir studijų stiprinimui. 2021 m. dovanota 14500 eurų.

Ši parama panaudota dviejų mokslo monografijų leidybai:

Kari Alenius, Saulius Kaubrys, Balancing between National Unity and “Multiculturalism”: National Minorities in Lithuania and Finland 1918–1939, Brill Academic Publishers;

The Unknown War. Anti-Soviet Armed Resistance in Lithuania and its Legacies, sud. Arūnas Streikus, Routledge.

Taip pat mokslo sklaidos interneto svetainės Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. Apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį (sud. Salvijus Kulevičius, Ivan Almes, Ihor Skočilias) sukūrimui. Svetainė lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis skirta besidomintiems LDK paveldu ir jo tyrimais, taip pat Vilniaus miesto ir Švč. Trejybės komplekso svečiams. Pristatomi 36 tekstai, kuriuos parengė 19 autorių iš Lietuvos ir Ukrainos.

Iš J. Sido paramos taip pat skiriama Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos tyrimus. 2021 m. ji įteikta dr. Norbertui Černiauskui už didelio susidomėjimo susilaukusią knygą 1940. Paskutinė Lietuvos vasara (Vilnius: Aukso žuvys, 2021).

Nuoširdžiai dėkojame Mecenatui už paramą ir suteiktas galimybes.