VASARIO 23 D., KETVIRTADIENIS

11.00 - Kristinos Burinskaitės knygos „Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame-devintajame dešimtmečiais“ pristatymas. Moderuoja Rimas Bružas, dalyvauja autorė, Arūnas Streikus ir Algirdas Jakubčionis. Konf. salė 5.2

12.00 - Pokalbis-diskusija „Vilniuje geriau nei Versalyje?“ arba ką gali papasakoti Valdovų rūmų latrinos. Moderuoja Gintautas Striška, dalyvauja Albinas Kuncevičius, Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė, Egidijus Ožalas, Irutė Kaminskaitė. Konf. salė 5.2

12:00 - Šortai. Norbertas Černiauskas ir Viktorija Šeina apie monografiją „Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės“.15min forumas

12:00 - Raimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko knygos „Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.“ pristatymas. Moderuoja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, dalyvauja autoriai. Konf. salė 1.3 https://www.facebook.com/events/1132267244112678/

13:00 - Šortai. Norbertas Černiauskas, Evelina Bukauskaitė ir Diana Streikuvienė apie parodos kaltalogą „Aš esu vilnietis“.15min forumas

14.00 - Civis Vilnensis Sum. Diskusija apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį. Moderuoja Marija Drėmaitė, dalyvauja Rimvydas Petrauskas, Giedrė Jankevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė. 15min forumas,·3 salė

15.00 - Kultūros frontas. Kultūra kaip galia. Moderuoja Rytis Zemkauskas, dalyvauja Kristina Sabaliauskaitė, Rimvydas Petrauskas, Arūnas Gelūnas. Medijų forumas, konferencijų salė 5.3

15.00 - Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygos „Mėsinių gatvės pasažai XIX–XX a. (iki 1940 metų)“ pristatymas. Moderuoja Norbertas Černiauskas, dalyvauja autorės. Konf. salė 5.2 https://www.facebook.com/events/736894067928371

16.00 - Šv. Juozapato gyvenimas ir veikla, bendras Lietuvos ir Ukrainos paveldas bei jo reikšmė Europos kultūrai. Moderuoja Diana Varnaitė, dalyvauja Genutė Kirkienė, Salvijus Kulevičius, Aldona Vasiliauskienė, Natalija Šertvytienė. Konf. salė 5.2

18.00 - Kokias knygas rašo ir skaito architektai? Pokalbis su nacionalinės premijos laureatais Rolandu Paleku ir Gintaru Balčyčiu. Kalbina Marija Drėmaitė. 15min forumas

VASARIO 24 D., PENKTADIENIS

12.00 - Nuo Renesanso iki Apšvietos: prakalbinta istorija. Naujausių Valdovų rūmų muziejaus išleistų knygų „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“, „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“, „Baroko skulptūros mistika. Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“, „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ pristatymas. Moderuoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dalyvauja Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Jolita Liškevičienė. Konf. salė 5.2

12:00 - Šortai. Rasa Drazdauskienė ir Bernardas Gailius apie knygą „Kraujo kvapas“.15min forumas

12:40 - Šortai. Rasa Drazdauskienė ir Marija Drėmaitė „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“.15min forumas

12:00 - Dainoros Pociūtės knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Moderuoja Deimantas Karvelis, dalyvauja autorė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis. Konf. salė 1.3

14.00 - Alternatyvi Vilniaus istorija. Moderuoja Aurimas Švedas, dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Eugenijus Saviščevas, Aleksiejus Luchtanas. 15min forumas, 3 salė

14.00 - Arvydo Pacevičiaus knygos „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“ pristatymas. Moderuoja Viktor Denisenko, dalyvauja autorius, Rimvydas Petrauskas, Aušra Navickienė, Reda Griškaitė. Konf. salė 5.5

15.00 - Knygos „The Kitab of Ivan Lutskevich a Monument of Lithuanian Tatar Culture“ (Ivano Luckevičiaus kitabas—Lietuvos totorių kultūros paminklas) (sud. Galina Miškinienė) pristatymas. Moderuoja Sigitas Narbutas, dalyvauja sudarytoja, Sergejus Temčinas, Grigorijus Potašenko, Egdūnas Račius, Lina Leparskienė. Konf. salė 5.5

17.00 - Sigitos Černevičiūtės ir Monikos Kareniauskaitės monografijos „Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Rimas Bružas, dalyvauja autorės, Mingailė Jurkutė, Saulius Kaubrys, Dovilė Sagatienė. Konf. salė 1.3

18.00 - Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno knygos „Kražių skerdynės: 1893 m. lapkričio 10 d.“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Kęstutis Smilgevičius, Arūnas Streikus, Rimantas Miknys. Rašytojų kampas

VASARIO 25 D., ŠEŠTADIENIS

11.00 - Tojanos Račiūnaitės ir Joanos Vitkutės knygos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. pristatymas. Moderuoja Irena Vaišvilaitė, dalyvauja Arūnas Gelūnas, Tojana Račiūnaitė, Dalia Tarandaitė. Kino sale 1.1

12.00 - Kamilo Janickio knygos „Vladislovo Jogailos damos“ pristatymas. Moderuoja Barbara Stankiewicz, dalyvauja autorius, Aurimas Švedas, Joanna Dąbrowska. Kino salė 1.1

13.00 - Vytauto Landsbergio ir Sergejaus Loznicos knygos „Dialogas. Apie Lietuvą ir laisvę“ pristatymas. Moderuoja Tomas Vaiseta, dalyvauja autoriai, Nerijus Šepetys. LRT salė 5.1

13.00 - Tomo Wolfe’o knygos „Nuo Bauhauso iki mūsų“ pristatymas. Moderuoja Ūla Ambrasaitė, dalyvauja Marius Burokas, Giedrė Jankevičiūtė, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė. Kino salė 1.1

14.00 - Hannah Arendt idėjos šiandien. Knygų „Totalitarizmo ištakos“ ir „Apie smurtą“ pristatymas. Dalyvauja Aurimas Švedas, Nerijus Šepetys, Simas Čelutka, Simona Merkinaitė. Konf. salė 5.2

14.00 - Anne Applebaum knygos „Raudonasis badas“ pristatymas. Dalyvauja Indrė Makaraitytė, Dovilė Jakniūnaitė, Antanas Terleckas. 15min forumas

16.00 - Tomo Vaisetos ir Valdemaro Klumbio knygos „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Kristina Tamelytė, dalyvauja autoriai. Konf. salė 5.2 https://www.facebook.com/events/1568375250234582

16.00 - Diskusijų klubas: Portreto piešimo žodžiais menas. Moderuoja Aurimas Švedas, dalyvauja Giedrė Beinoriūtė, Rimantas Kmita, Rūta Oginskaitė. 15min forumas

17.00 - Dokumentų rinkinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas. 1917–1920 metai“ pristatymas. Moderuoja Alfonsas Eidintas, dalyvauja Zenonas Butkus, Kęstutis Kilinskas. Konf. salė 1.3 https://www.facebook.com/events/863364968292118

18.00 - Mato Maldeikio knygos „Pasaulio pabaigos istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Ingrida Šimonytė, Alfredas Bumblauskas, Aidas Puklevičius. 15min forumas

VASARIO 26 D., SEKMADIENIS

11.00 - Alfonso Eidinto knygos „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aurimas Švedas. Konf. salė 5.3

11.00 – Kęstučio Kilinsko knygos „Politikai su antpečiai: civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Antanas Terleckas, dalyvauja autorius, Nerijus Šepetys. Konf. salė 5.5

13.00 – Alfredo Bumblausko knygos „Lietuvos kryžkelės: Istorijos etiudai“ pristatymas. Moderuoja Laurynas Peluritis, dalyvauja autorius, Raimundas Lopata, Rimvydas Petrauskas. Konf. salė 5.5

14.00 – Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ IV–V dalių pristatymas. Dalyvauja autoriai, Edmundas Jakilaitis, Alfonsas Eidintas. LRT salė 5.1 https://www.facebook.com/events/973621530271194

15.00 – Knygos „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori— Bebaimis mirti už tėvynę“ pristatymas. Moderuoja Edmundas Jakilaitis, dalyvauja Kęstutis Kilinskas, Genutė Kirkienė, Rimvydas Petrauskas, Sondra Rankelienė. LRT salė 5.1 https://www.facebook.com/events/716254346798701

Dr. Ina Kažuro. Menas prakalbinti knygą

Pokalbis su knygotyrininke dr. Ina Kažuro apie senąją Vilniuje veikusią bazilijonų spaustuvę ir jos kultūrinį kontekstą. Artėjant Vilniaus knygų mugei tai puiki proga pažinti senąsias Vilniaus knygų istorijas. Dr. Kažuro vasario 22 d. Bažnytinio paveldo muziejuje skaitys paskaitą „Bazilijonų vienuolija ir knygų spauda“ – tai muziejuje vykstančio renginių ciklo „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ tęsinys.

Knygotyra: kaip apibūdintumėt šią mokslo sritį? Gal už pavadinimo slypi dalykai, apie kuriuos nenutuokiame?

Apibūdinant bendrais žodžiais, knygotyra yra mokslas apie knygą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis mokslas turi bendrą tyrimo objektą su filologijos mokslu. Tačiau tai nėra analogiškos sritys. Filologijos, kurios vertimas iš graikų kalbos reiškia „meilė žodžiui“, tikslas yra tirti kalbą arba tekstą knygoje. O knygotyrai knyga yra vertinga savaime, kaip materialus daiktas – popierius, šriftų dizainas ir spalva, teksto išdėstymas puslapyje, viršelio medžiaga ir t. t. Kitaip tariant, knygotyrininkai nagrinėja ne patį tekstą, o kaip jis „pagamintas“, nes teksto prasmė yra ir autoriaus protinės veiklos produktas, ir daugelio kitų žmonių darbo rezultatas. Nagrinėdami raštininkų, spaustuvininkų, popierininkų, leidėjų, cenzorių veiklą, mes atkuriame teksto gimimą, o kartu siekiame suvokti kultūros mechanizmus, religijos savitumus, socialines institucijas ir įvairius visuomenės procesus. Taigi, nors knygotyros apibūdinimas atrodo paprastas ir konkretus, šis mokslas iš tikrųjų turi neišsemiamą pažintinį potencialą.

Ką įdomaus knygotyra gali atskleisti žmogui, besidominčiam kultūra, istorija?

Knygotyra yra jauna, besivystanti mokslo sritis. Vienu jos gyvybingumo požymiu laikomas mokslinių klausimų ir krypčių praplėtimas. Viena kryptis nagrinėja knygą kaip materialų objektą (analitinė bibliografija, spaudos technologijos, verslo istorija), kita mato knygą kaip socialinį ir kultūros objektą (skaitymo istorija, komunikacijos istorija), trečia sritis suvokia knygą kaip teksto, vaizdų ir informacijos objektą (tekstologija, vizualijos, diagramos, marginalijos). Pridėkime, kad šiuolaikinė knygotyra siekia aprėpti visas įmanomas teksto ir vaizdo medijas (arba laikmenas) – ir fizinėje, ir virtualioje aplinkoje.

Sena knyga, išspausdinta rankinėmis staklėmis, pranašesnė už kitus istorijos šaltinius. Ji padeda apčiuopti reiškinius, apie kuriuos neturime jokių kitų šaltinių. Šiandien nemažai senų egzempliorių išlikę ir saugoma bibliotekose. Kartais iki tol nežinoto raštijos artefakto atradimas sukelia perversmą mokslo pasaulyje, priverčia permąstyti istorinius įvykius, pakeisti nusistovėjusią nuomonę. Svarbiausia yra atrasti būdus, kaip tą seną knygą „prakalbinti“.

Kaip susidomėjote šia mokslo sritimi, kas jus patraukė knygotyroje? Kokia jūsų mokslinio tyrimo sritis?

Pirmus tyrimų objektus radau dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose. Čia išryškėjo temos, į kurias norėjosi atsakyti. Pavyzdžiui, domino klausimas, kaip viena spaustuvė galėjo spausdinti knygas, priklausiusias visiškai skirtingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokonfesinėms bendruomenėms. Būtent Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė (veikė su pertraukomis nuo 1628 iki 1839 m.) ir buvo toks įdomus atvejis. Joje spausdintos knygos rusėnų, lietuvių, lenkų, sentikių rusų ir net latvių bendruomenėms.

Po disertacinio tyrimo iškilo nauji klausimai. Supratau, kad norėdami nušviesti vienos spaustuvės savitumą turime aiškiai suvokti jos kontekstą. Todėl šiuo metu nagrinėju visas Vilniaus spaudos įmones XVIII a., kai bazilijonų spaustuvė suklestėjo.

XVIII a. Vilniaus spaustuvės buvo institucinės. Kituose Abiejų Tautų Respublikos spaudos centruose, pavyzdžiui, Krokuvoje ir Lvive, koegzistavo privatus ir institucinis spaudos verslas. Vilnietiška spauda šiuo atveju buvo vienalytė. Norint suprasti jos savitumą, reikia nuolat gilintis į Bažnyčios ar mokslo istoriją.

Kokios priežastys lėmė bazilijonų ordino spaustuvės įsikūrimą Vilniuje XVII a. pr.?

XVI–XVII a. sandūroje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išaugo spausdintinio žodžio autoritetas. Spaudos plėtrai postūmį davė smarki religinė kova tarp katalikų, stačiatikių, protestantų. Spauda padėjo susipriešinusioms stovykloms spręsti įvairius uždavinius – dalyvauti viešoje polemikoje su oponentais, tobulinti ir skleisti ideologiją, reguliuoti bendruomenės vidinę tvarką, kodifikuoti tikėjimo pagrindus ir t. t. Toje situacijoje daugiau šansų laimėti turėjo partijos, kurios naudojo spaudos medijas. Galima įžvelgti kai kurias paraleles su šiuolaikiniais socialiniais tinklais. Taigi, pagrindinė priežastis, nulėmusi bazilijonų spaustuvės atsiradimą, buvo poreikis įsitvirtinti jaunai Unitų, arba Graikų apeigų katalikų, bažnyčiai. Nors bazilijonų vienuolija buvo dar labai jauna organizacija, sugebėjo išugdyti vienuolius, galinčius įsitraukti į literatūrinę veiklą ir organizuoti knygų spausdinimą.

Į kokį istorinį kontekstą įsiliejo bazilijonų ordino spaustuvė, ėmusi veikti Vilniuje? Kokios kitos spaustuvės tuomet veikė?

XVI a. antroje pusėje ir XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais Vilniaus spauda išgyveno sudėtingą ir labai įdomų laikotarpį. Vilniuje atsirasdavo ir užsidarydavo įvairios privačios ir institucinės spaustuvės. Iš viso per šį laikotarpį veikė aštuonios spaustuvės. Pavyzdžiui, Mamoničių šeimos spaustuvė, Jono Karcano, Danieliaus Lenčickio, Mikalojaus Kristupo Radvilos, Jokūbo Morkūno, stačiatikių miestiečių brolijos ir kitos spaustuvės. Įdomu, kad vienas pagrindinių spaudos plėtros paskatų – t. y. tarpreliginė konfrontacija – tuo pačiu metu pavirto kliūtimi, sukėlusia spaudos verslo, ypač privataus, nykimą. Kai kurios spaustuvės buvo tiesiog sugriautos per religinius konfliktus (pavyzdžiui, stačiatikių brolijos ir kalvinistų bendruomenės). Gelbėdami verslą, spaustuvininkai ieškojo įtakingų globėjų, keitė vietą, kartais – net tikėjimą. Pirmi bazilijonų bandymai įsteigti spaustuvę vyko tuomet, kai Vilniuje liko tik dvi spaustuvės – jėzuitų Akademijos ir stačiatikių brolijos.

Koks ryškiausias bazilijonų ordino spaustuvės indėlis į to meto kultūrą?

Apie kokį nors vieną indėlį sunku kalbėti. Sakyčiau, kad Vilniaus bazilijonų spaustuvė yra reikšminga dėl kelių savybių. Visų pirma, spaustuvė neabejotinai prisidėjo prie rusėnų bendruomenės įtraukimo į europietiškos civilizacijos erdvę. Rusėnams praradus valstybingumą, bazilijonai perėmė dvasinio ir intelektinio elito funkcijas – formavo naują etnokonfesinį tapatumą, gynė politines tautos teises, kūrė erdvę rusėniškoms tradicijoms išlikti naujomis sąlygomis. Be spausdintų knygų šios misijos nebūtų pasiekusios veiksmingų rezultatų.

Kiti vertingi bruožai yra universalesni, nes peržengia vienos etnokonfesijos interesus. Iš jų pirma vertinga savybe pavadinčiau potridentinės krikščionybės rėmimą. Čia turiu omenyje katalikų literatūros platinimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės platybėse. Taip pat norėčiau akcentuoti bazilijonų spaustuvės nuopelnus platinant spausdintinį žodį lietuvių ir latvių kalbomis, tokiu būdu prisidedant prie modernių nacionalinių valstybių formavimo. Pagal išleistų lietuviškų knygų skaičių bazilijonai užleido lyderio vietą tik didžiausiai Akademijos spaustuvei. O žiūrėdama knygotyrininkės akimis, labai vertinu bazilijonų vienuolių spaustuvės indėlį į Vilniaus spaudos raidą.

Kodėl nutrūko bazilijonų spaustuvės veikla?

Bazilijonų spaustuvė priklauso institucinėms spaustuvėms. Tokia spaustuvė glaudžiai susijusi su institucijos raidos periodais. XVIII a. antroje pusėje spaustuvė kartu su bazilijonų vienuolija išgyveno klestėjimo laikotarpį. Į bazilijonų konstitucijas buvo įrašytas specialus skyrius apie spaudą „Impresso librorum“. XIX a. pradžioje spaustuvė susilaukė tokio pat likimo kaip ir vienuolija. Jos veikla buvo įvairiais būdais ribojama ir galiausiai užšaldyta. 1845 m. senosios spaustuvės įranga parduota iš varžytinių. Tačiau reikėtų paminėti ir kitą nuosmukio priežastį – stiprėjusią sekuliarizaciją. Apšvietos epochos visuomenės jau nebetenkino vienuolynų spaustuvės. Atėjo laikas, kai jas turėjo pakeisti privatūs verslininkai.

Kokius bazilijonų spaustuvės paminklus (dokumentus, spaudinius, o gal vietas, įrenginius, pastatus) galime pamatyti? Ką jie mums byloja apie sąsajas su Ukraina?

Svarbiausias ir iki mūsų dienų išlikęs spaustuvės veiklos paminklas ir liudininkas yra pačios knygos. Jos yra įvairios apimties ir įvairaus formato: nuo didelių foliantų, daugiatomių leidinių iki keliolikos puslapių knygelių, brošiūrų ir lapelių su šventųjų atvaizdais. Galima džiaugtis, kad Vilniaus bibliotekose yra pakankamai daug išlikusių egzempliorių, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose saugomi tikrieji bazilijonų unikumai. Ilgametės archyvinės paieškos padeda mums taip pat kaupti vertingus rankraštinius dokumentus, susijusius su Vilniaus bazilijonų spaustuvės veikla. Spaustuvės veiklos paminklui reikia priskirti ir jos pastatą. Mums žinoma, kad spaustuvės vieta visada buvo Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyno teritorijoje. XVIII a. antroje pusėje jos patalpos buvo įrengtos naujame vienuolių korpuse – iš pradžių vakarinės pusės antrame aukšte, o XVIII a. pabaigoje – priestato pirmame aukšte. Šis pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų (Aušros vartų g. 7A).

Ukrainiečiams Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas turi ypatingą reikšmę. Čia vienuolio kelią pradėjo jaunuolis Ivanas Kuncevičius iš Ukrainos. 1604 m. jis davė Vilniuje vienuolio įžadus, pasirinkęs Juozapato vardą. Aplink charizmatišką vienuolį susiformavo bendraminčių būrelis, kuriame subrendo idėja reformuoti vienuolystę. Šv. Juozapatas tapo jungiamąja grandimi tarp Vilniaus ir Ukrainos krikščioniškosios tradicijos, kuri puoselėjama iki šiol.

Ar šv. Juozapatas Kuncevičius, kurio 400-ąsias kankinystės metines šiemet minime, buvo susijęs su spaustuvės veikla?

Kol kas tiesioginio ryšio istorikams nustatyti nepavyko, nors žvelgdami į platesnį praeities kontekstą randame tam tikrų sąsajų. Pirmiausia paminėtina, kad XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais ir bazilijonas Juozapatas Kuncevičius, ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė įsitraukė į vieną misiją – stiprinti naujos Unitų bažnyčios padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kiekvienas veikė jam skirtame lauke ir savo priemonėmis: Juozapatas – žodžiu ir malda, o spaustuvė – spausdintomis knygomis. Svarbi ir kita šventojo ir spaustuvės sąsaja. Pirmas leidinys, išspausdintas pas bazilijonus, yra pirmas Unitų bažnyčios katekizmas. Tikėjimo pradžiamokslis išspausdintas rusėnų kalba. Seniai plinta nuomonė, kad jo autorius yra šv. Juozapatas. Nors tyrėjai neranda patvirtinančių argumentų, tikinčiųjų bendruomenė nuo seno puoselėja tradiciją priskirti autorystę šventajam.

Kokie reikšmingiausi veikalai buvo išspausdinti šioje spaustuvėje?

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, man labiau prie širdies nereikšmingos knygos. Jos patikimiau atskleidžia praeities visuomenės savitumą negu išskirtiniai leidiniai. Tačiau jeigu bandysim išvardinti reikšmingiausią penketuką, būtų tokia seka: pirmas Unitų bažnyčios mišiolas su Leono Tarasevičiaus iliustracijomis (1692), pirmoji Abiejų Tautų Respublikos moters autorės spausdintinė knyga (Kotryna Siemiotkovskaja, „Naminės pamaldos“, 1670), patriotinis pamokslas lietuvių kalba (Mykolas Karpavičius, „Kozonius“, 1794), bizantiškos giesmės „Akatistas“ pirmas vertimas į prancūzų kalbą (1765), Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Znoskos vertimas iš škotų filosofo Adamo Smitho veikalo „Politinė ekonomija“ (1811).

Ačiū už pokalbį.

Daktarės Inos Kažuro paskaita vyks vasario 22 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), ji bus tiesiogiai transliuojama ir muziejaus feisbuko paskyroje. Daugiau informacijos tel. +370 5 269 7800, el. p.. Renginys nemokamas. Maloniai kviečiame!

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Nerijus Šepetys. Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo.Vilnius: vilniaus universiteto leidyka, 2022. 388 p.

Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.

Sveikiname mielą kolegę doc. dr. Giedrę Motuzaitę Matuzevičiūtę Keen, kurios projektui „Praeities ir ateities sorų maisto keliai“ (angl. Past & Future Millet Foodways) Europos mokslo taryba (EMT; angl. European Research Council, ERC) skyrė 2 mln. eurų dotaciją.  Lietuvoje pirmoji EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotacijos (angl. ERC Consolidator Grant) gavėja teigia, kad žinios apie kultūrinių augalų įvairovę, paplitimą ir integraciją praeityje gali pasitarnauti sprendžiant šiuolaikinius globalius iššūkius: bioįvairovės mažėjimo, maisto trūkumo, klimato kaitos.

Skaityti daugiau

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų konkurse ir gauti stipendiją.

Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams. Paraiškas stipendijai pagal 2023 metų patvirtintas tyrimų temas gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.

Tyrimams šiais metais planuojama skirti iki 35 tūkst. eurų.

2023 metų tyrimų temos

• Ginkluota ir neginkluota antisovietinė ir/ar antinacinė rezistencija Vilniuje XX a.;

• Vilniaus miesto dalys (rajonai) – istorinis ir/ar antropologinis ir/ar sociologinis tyrimas;

• Vilniaus istorinės tautos ir konfesijos;

• Vilniaus moterų istorija;

• Aktualios istorijos, meno, atminties ir paveldo sampynos;

• LDK sostinė: miestas ir miestiečiai;

• Sąjūdis Vilniuje: vietos, asmenybės ir įvykiai;

• Bendruomenės ankstyvųjų naujųjų laikų Vilniuje (suvokiant bendruomenes pačia plačiausia prasme – nuo etnokonfesinių bendruomenių iki cechų, brolijų ar kitokių korporacijų);

• Miestas ir karas: Vilnius apgulčių, okupacijų ir sukilimų metu;

• Vaikai ir vaikystė senajame Vilniuje.

Detalesnė informacija su nuoroda paraiškų pateikimui viešinama čia: https://vilnius.lt/lt/2023/01/30/konkursas-vilniaus-miesto-istorijos-tyrejams/ ir https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Vilniaus-miesto-savivaldybes-biudzeto-lesu-skyrimas-Vilniaus-miesto-istorijos-tyreju-stipendijoms.

Pasirodė pirmasis žurnalo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai numeris. Jame publikuojami studentų atlikti tyrimai atliepiantys Istorijos fakultete vykdomas studijų programas ir mokslo kryptis. Rengiant žurnalą bendradarbiavo fakulteto studentai, doktorantai ir mokslininkai. Šiuo metu yra rengiamas antrasis metinio žurnalo numeris.

Mūsų kolega ir ilgametis partneris, Ukrainos Katalikiško universiteto mokslininkas dr. Ivanas Almesas vieši Lietuvoje. Sausio 25 d., 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks jo paskaita Vilnius – Kyjivas – Maniavos Skitas: Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformos.

Dalinamės Ivano Almeso interviu atvykus į Lietuvą.

Skiriama Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metų jubiliejui.

2023 m. spalio 25–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Katedros a. 4).

I nsuper terram, dominium et regnum nostrum unicuique bone voluntatis patefacimus... atveriame mūsų žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui.

Šitaip savo laiškuose, skirtuose krikščioniškosios Europos miestams, 1323 m. iš Vilniaus rašė pagoniškosios Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pristatydamas savo miestą kaip traukos centrą, kuriame gali sugyventi įvairių religijų, kalbų ir kultūrų gyventojai. Jie pagal savo socialinį statusą, išpažįstamą religiją, tautinę priklausomybę, puoselėjamą amatą ar verslą kūrė kaimynystės formas, organizavo ekonominę veiklą ar laisvalaikio leidimo būdus, telkėsi į formalias ir neformalias bendruomenes ar grupes. 2023  m. Vilnius švenčia 700 metų Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose jubiliejų. Šiai sukakčiai paminėti ir aptarti naujausius Lietuvos sostinės istorijos tyrimus yra rengiama tarptautinė mokslinė konferencija. Jos metu norima atkreipti dėmesį ne į pavienius daug pasiekusius ir istorijoje ,,matomus” vilniečius, bet į miesto bendruomenių organizavimąsi, kolektyvinį veikimą bei jo formas, įvairių miestiečių grupių veiksmus kuriant miestą bei reaguojant į įvairius sukrėtimus ir negandas. Į miesto bendruomenių istoriją bus gilinamasi plačiu chronologiniu laikotarpiu – nuo XIV a. iki šių dienų. Laukiama istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, antropologijos, menotyros, paveldo tyrimus pristatančių pranešimų, taip pat tarpdalykinių ir tarpdisciplininių požiūrių į įvairius Vilniaus bendruomenių istorijos aspektus.

Daugiau informacijos

Gruodžio 20 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2022-uosius metus palydint“. Renginyje prisiminti 2022 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė, Tarybos pirmininkės pavaduotojas prof. Eugenijus Lesinskas.

Vilniaus universiteto Senatas, reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir ypatingą dėkingumą už ilgametę vaisingą akademinę veiklą, atsidavimą Vilniaus universitetui ir jo vardo garsinimą, profesoriaus emerito vardą suteikė Istorijos fakulteo profesoriui dr. Zenonui Butkui.

Sveikiname!

Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo kriterijais, pripažino doc. dr. Genutę Kirkienę geriausia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja.

Doc. dr. G. Kirkienė, kartu su kitais labiausiai VU bendruomenei nusipelniusiais nariais, buvo apdovnota iškilmingame VU Senato posėdyje "2022-uosius metus palydint".

Geriausio Vilniaus universiteto dėstytojo vardas – prestižinis apdovanojimas, kasmet skiriamas geriausiam kamieninio akademinio padalinio dėstytojui. Išrinktam dėstytojui yra skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu. 

Sveikiname!

Lietuvą ir Prancūziją skiria gana didelis atstumas, dydžių ir tarptautinės įtakos skirtumai, bet visada artina laisvės svarba ir dėmesys kultūrai, o jau daugiau nei šimtą metų sieja nematomas diplomatijos tiltas. Jų ryšiams svarbus tęstinumas, tarpukario ir egzilinės diplomatijos tradicijų perimamumas, derantis su atsinaujinimu, nuolatiniu abiejų valstybių dialogu.

Šiuolaikinė Lietuvos diplomatija gimė 1919 metais Paryžiaus taikos konferencijoje, kur lietuviai politikai ir diplomatai pirmą kartą susitiko su Prancūzijos kolegomis. Po keleto metų pastangų 1922 m. gruodžio 20 d. Prancūzija kartu su kitomis Pirmojo pasaulinio karo laimėtojomis oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Šis sprendimas atvėrė duris pilnavertei abiejų respublikų partnerystei.

Lietuvos ambasada Paryžiuje ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas maloniai kviečia aplankyti virtualią parodą „Diplomatijos tiltas. Šimtas metų Lietuvos ir Prancūzijos partnerystės“ ir susipažinti su spalvingais bei įsimintinais abiejų valstybių bendradarbiavimo istorijos puslapiais. Per daugelį metų archyvą pasiekė daugybė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalę partnerystę liudijančių nuotraukų bei dokumentų, į parodą pateks tik nedidelė, bet itin įdomi jų dalis. Parodą papildys mažiau žinoma kitų Lietuvos paveldo saugyklų ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos medžiaga, Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Paryžiuje ir Prancūzijos ambasados Vilniuje išsaugotos bendradarbiavimo akimirkos. Nuoširdžiai dėkojame visoms prie jos parengimo geranoriškai prisidėjusioms paveldo ir diplomatinėms institucijoms. Parodos lankytojų laukia intensyvus pasakojimas, kadangi Lietuvos ir Prancūzijos partnerystės šimtmetį lydėjo dramatiškos diskusijos, netgi trumpa ginkluota akistata Klaipėdos krašte, skausmingos 1940 m. okupacijos paralelės, subtilūs suartėjimai ir svarbi tarpusavio parama.

Kviečiame Jus aplankyti virtualią parodą „Diplomatijos tiltas. Šimtas metų Lietuvos ir Prancūzijos partnerystės“ ir susipažinti su spalvinga, daugiasluoksne ir glaudžiai persipynusia abiejų valstybių diplomatinio bendradarbiavimo šimtamete istorija, kurią kūrė ir ryškios Europos asmenybės, ir primiršti herojai, ir dažnai nematomi jų talkininkai. Parodos parengimą inicijavo Lietuvos ambasada Prancūzijoje. Galite pasirinkti versiją lietuvių arba prancūzų kalba. Parodą parengė dr. Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus), bendradarbiaudama su dr. Monika Šipelyte ir Akvile Kabašinskaite, koordinatoriai Džiuginta Kasiulaitienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Arūnas Antanaitis ir Eglė Lukšaitė (Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus), dailininkė Gailė Pranckūnaitė, į prancūzų kalbą vertė Akvilė Kabašinskaitė, tekstus redagavo Simona Grušaitė-Šukienė ir Loïc Boisson.

Kviečiame susipažinti su Istorijos fakulteto alumno, diplomato Vitalijaus Gailiaus fotografijų paroda. Ji veikia Fakulteto erdvėje prie 211 auditorijos. Parodoje esančios nuotraukos darytos 2019-2021 m. Vilniuje. Gailius savo fotografijose, apimančiose tiek miestiečių kasdienybės akimirkas, tiek architektūrinius bei kultūrinius Vilniaus sluoksnius, nebando konstruoti aiškaus naratyvo, kuris galėtų pakreipti žiūrinčiojo akis konkrečia kryptimi. Veikiau priešingai, fotografijos paliekamos kiekvieno žiūrinčiojo asmeniniam vertinimui ir suvokimui. Šios užfiksuotos akimirkos – tai dar viena proga įdėmiau pažvelgti į Vilnių jo 700-ojo gimtadienio proga.

Lapkričio 23 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Corpisanti. Katakombų relikvijos-skulptūros Valkininkų ir Buivydžių bažnyčiose“ atidarymas.

Atidarymo renginyje dalyvaus parodos kuratorės: Kamilė Jagėlienė ir Vaiva Vasiliauskaitė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rita Pauliukevičiūtė, meno istorikė dr. Ruth Sargent Noyes, istorikas dr. Liudas Jovaiša, menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė.

Maloniai kviečiame!

2022 lapkričio 23 d. vyks išorinis tarptautinis Paveldosaugos krypties studijų vertinimas.

Renginio programa

Amerikiečių rašytoja, Fulbraito stipendijos laureatė Kallie Swyer 2022–2023 akademinius metus praleis atlikdama tyrimus Vilniaus universitete. Bendradarbiaudama su profesore dr. Jurgita Verbickiene ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, Kallie Swyer tyrinės Holokausto metu apie šiuos įvykius rašiusių žmonių biografijas. Jos tyrimo projektas „Atminties kalba: rašymas kaip pasipriešinimas ir prisiminimas“ analizuoja rašytojų gyvenimus, tai pat kelia klausimus: ar rašymas gali būti panaudotas kaip pasipriešinimo aktas prieš žiaurius režimus? Kaip rašymas išsaugo atmintį?

Gyvendama Vilniuje K. Swyer bandys sujungti asmeninę ir savo prosenelių, kilusių iš Lietuvos, žydišką kilmę. Ji tyrinės Vilniaus universitete studijavusios Matildos Olkinaitės kūrybą bei gyvenimą, ieškant ryšio su M. Olkinaite per bendrą meilę poezijai bei gyvenimiškas patirtis. Rašytoja kasdien pradėjo vesti dienoraštį, taip pat integruotis į Vilniaus universiteto bendruomenę ir kuria ryšius su  Lietuvos žydų bendruomene bei mokosi lietuvių kalbos; ji lanko paskaitas tame pačiame universitete ir net gyvena tame pačiame daugibutyje kaip ir M. Olkinaitė iki Holokausto pradžios.

K. Swyer turi Menų srities kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. Savo tyrimą ji transformuos į interaktyvią poezijos ekspoziciją, kuri bus pristatyta Poezijos pavasaryje. Ekspozicija skaitytojus skatins kolektyviai pasirinkti, ką mes prisimename naudojant užtemdytos poezijos (angl. blackout poetry) technikas.

Rašytoja bendradarbiaus tęsiant Vilniaus universiteto iniciatyvą „Grįžtanti atmintis“. Ji bandys pasiekti JAV gyvenančias iš Lietuvos kilusias žydų bendruomenes, taip padedant pagerbti žydų studentų, kurie Holokausto metu buvo pašalinti iš universiteto, palikimą. Taip pat ji savanoriaus redaguojant tektus anglų kalba, skirtus Vilniaus universiteto muziejui bei pagal poreikį tyrėjams ir studentams. 

Augdama JAV K. Swyer geografiškai buvo labai nutolusi nuo Rytų europietiškų jos šeimos šaknų. Ji tvirtai tiki, kad Lietuvos žydų istorijos išsaugojimas yra būtinas norint rasti ryšį su savo praeitimi ir prisiminti apie negandas, su kuriomis susidūrė jos protėviai. Tai darydami galime išsaugoti jų atmintį ir geriau suprasti, kaip galime padėti tiems, kurie šiandien yra panašioje situacijoje.

K. Swyer dėkoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui ir Erasmus studentų mobilumo programai už šiltą sutikimą. Ji nekantrauja integruotis į Vilniaus universiteto bendruomenę. Jei domitės bendradarbiavimu akademinio ir kūrybinio rašymo srityje, kalbų keitimosi praktika, o gal tiesiog norėtumėte išgerti kartu puodelį kavos, su ja galite susisiekti elektroniniu paštu: .

Lapkričio 4 d.,  Radvilų rūmų dailės muziejaus rūsyje (Vilniaus g. 24) atidaryta grupinė šiuolaikinių kūrėjų paroda „Ukrainos istorijos kontūrais: pagarsinti“.

Šiandien nepaprastai svarbu kuo garsiau kalbėti apie Ukrainos istoriją ir jos raidą. Pasaulis iš naujo atranda Ukrainos dailę, paveldą, architektūrą, muziką ir daug kitų kultūrinių šio krašto sluoksnių. O tuo metu ukrainiečių tauta visomis jėgomis bando kurti autonomiškos valstybės istoriją toliau, puoselėja savo identitetą ir konstruoja naują tautos pasakojimą.

Pristatomi naujausi, specialiai šiai parodai sukurti kelių šiuolaikinių Lietuvos ir Ukrainos menininkų darbai erdvę apgaubia atmosferiniu šydu ir pasakoja apie žmogų kare, folklorinius simbolius, viltį, ateitį bei praeitį.

Prie parodos organizavimo prisidėjo šiuo metu VU Istorijos fakultete dirbanti Ukrainos istorikė Tetiana Boriak.

Daugiau informacijos

2022 10 27 d. vyks išorinis tarptautinis Archeologijos krypties studijų vertinimas.

Renginio programa.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia istorijos mokytojus dalyvauti pedagogų kompetencijų tobulinimo programoje „Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo praktiniai aspektai“.

Seminarų datos: lapkričio 3-4 d., vasario 13–14 d., balandžio 14 d.

Pirmasis seminaras vyks lapkričio 3-4 dienomis Puvočiuose (Varėnos rajono savivaldybė). Daugiau informacijos čia. 

Registracija (prisistatymas ir trumpa motyvacija) el. paštu:  

Registracija į seminarus vyksta iki spalio 28 dienos.