Sidebar

prezstipPaskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Iš universitetų studentams šiemet skiriamų 24-ių stipendijų daugiausia – vienuolikos – nusipelnė Vilniaus universiteto studentai. Tarp jų ir du Istorijos fakulteto studentai - Nojus Kiznis, Paulius Birgiel. 

Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausio lygio studentiškų pasiekimų įvertinimas, kasmet skiriamas vieneriems metams studentams pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline veikla ir visuomenine veikla.

Nuoširdžiai sveikiname!

Skaityti daugiau

T.Bairasauskaite ordinasLiepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje. Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota VU Istorijos fakulteto profesorė Tamara Bairašauskaitė – vertėja, aktyvi Lietuvos istorijos tyrinėtoja ir mokslo skleidėja Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėtoja.

Nuoširdžiai sveikiname!

dip212021 m. birželio 30 d. Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai, pagerbti ir apdovanoti bendruomenės nariai. Fakulteto alumnas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas Alumnų draugijos premija apdovanojo studentę Gabrielę Danieliūtę už bakalauro darbą „Tekstilės manufaktūra Ružanuose XVIII amžiaus pabaigoje: organizacija, produkcija, reikšmė“ (darbo vadovas dr. Martynas Jakulis).

Kultūros istorijos ir antropologijos pirmosios laidos absolventų skiriama premija už geriausią kultūros istorijos darbą šiais metais atiteko Margaritai Rasiulytei apgynusiai bakalauro darbą „Dainuojamosios poezijos fenomenas Lietuvos kultūroje: Vytauto Kernagio Dainos teatras” (vadovė doc. Genutė Kirkienė).

Privačių rėmėjų premija už geriausią paveldosaugos magistro darbą atiteko magistrei Emilijai Černevičiūtei už darbą „UNESCO Pasaulio paveldo miestų valdymas: Vilniaus istorinio centro atvejis (vadovė Dr. Viltė Janušauskaitė).

Šventės metu taip pat buvo įteikta Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).

Amerikos lietuvio Juozo Sido premija skirta dr. Norbertui Černiauskui už mokslo studiją  „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

Renginyje universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akademinės bendruomenės vardu padėkojo ilgametei Istorijos fakulteto darbuotojai Danguolei Marijai Skulsčiūtei.

naujienos.vu.lt 
skaitomiausios

Vilniaus universiteto leidykla jau trečius metus iš eilės renka skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus.

Nugalėtojai kiekvienoje kategorijoje bus paskelbti pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Autoriams bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas teikiami trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Kiekvienos kategoorijos nugalėtojas bus paskelbtas  pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį.

Net trys Istorijos fakulteto mokslininkų darbai pateko į skaitomiausios monografijos apdovanojimo nominantų penketuką:

 
2021 m. premijai pateikta 11 magistro darbų, apgintų Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvairių mokslų ir disciplinų – teologijos, istorijos, menotyros, paveldosaugos, filologijos, biblistikos, kanonų teisės – srityse. Pirmąją premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).
Džiaugiamės ir sveikiname!
 
Premijos laureatės Mildos Adamonytės darbas parašytas remiantis XX a. 3-4 dešimtmečių viešojo diskurso liudijimais, natūroje išlikusių objektų ir archyvinių šaltinių (dalis jų, surastų provincijos archyvuose, skelbiama pirmą kartą) tyrinėjimu. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sakralinės architektūros kūriniai čia interpretuojami derinant modernizmo architektūros, tautinės kultūros, liturginio atsinaujinimo sąjūdžio ir Lietuvos bažnyčių statybos proceso „demokratizavimo“ perspektyvas.
 
Premija laureatei bus įteikta birželio 30 d., diplomų teikimo VU Istorijos fakulteto absolventams iškilmių metu. 
 
Igno Avižinio nuotr. - premijos laureatė Milda Adomonytė.
 

VM IF KemDidžiosios Britanijos interesai Baltijos valstybėse keitėsi priklausomai nuo epochos ir geopolitinių iššūkių: kartais pasyviai stebėta, kaip regione savo galią įtvirtina Rusija, kartais veikta aktyviau, pavyzdžiui, remiant naujų šalių narystę ES ir NATO. Nepaisant istorinių patirčių, Didžiojoje Britanijoje vis dar mažai žinoma apie Baltijos valstybes. Siekdamas akademinio ir politinio bei apskritai visuomenės dėmesio Baltijos valstybių geopolitiniams ir istorijos klausimams bei ryšių su su Didžiąja Britanija plėtros Kembridžo universiteto Geopolitikos centras (Center for Geopolitics) inicijavo Baltijos valstybių geopolitikos programą: www.cfg.polis.cam.ac.uk/programmes/baltic.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas bendradarbiaudamas su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru 2022 m. liepą rengia pirmąją bendrą vasaros mokyklą „Britų geopolitika Baltijos valstybėse“ (“British Geopolitics in the Baltic States”).

Istorijos fakultete svečiuosis Kembridžo universiteto profesoriai, doktoranai ir magistrantai, kurie drauge su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentais dalyvaus bendrose mokslinėse veiklose, kuriomis bus siekiama geriau pažinti Didžiosios Britanijos ir Baltijos valstybių santykių dinamiką ir istorines patirtis. Vasaros mokykloje numatytos Lietuvos ir Kembridžo universiteto dėstytojų paskaitos, studentų darbo su pirminiais šaltiniais dirbtuvės Lietuvos ypatingajame archyve, apvalaus stalo diskusija su akademinės srities ekspertais bei Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojais bei vykdytojais. Greta aktyvios akademinės veiklos Vilniaus ir Kembridžo universitetų bendros vasaros mokyklos dalyviai turės galimybę ekskursijų metu atrasti ir pažinti Lietuvos vietas, susijusias su Didžiosios Britanijos istorija.

Vasaros mokyklos tikslas – dalinantis skirtingų šalių ir skirtingomis tyrimų tradicijomis drauge atrasti naujas perspektyvas tolimesniems Baltijos valstybių ir Didžiosios Britanijos santykių tyrimams, akademiniams ryšiams ir dalinimuisi gerąją patirtimi.

Vasaros mokyklos koordinatoriai: dr. Inga Zakšauskienė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) ir dr. Thomas Peak (University of Cambridge, Center for Geopolitics).

Gimbutienes konferencijos plakatas2021 m. tarptautinei mokslininkų bendruomenei minint 100-ąsias prof. Marijos Gimbutienės (Gimbutas) gimimo metines, rugsėjo 23-24 d. Vilniuje vyks 11-oji tarptautinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „ATGIMSTANTI SENOJI EUROPA“.

Tarptautinės mokslinės konferencijos įgyvendinimu yra siekiama ne tik įprasminti prof. M. Gimbutienės tyrimų indėlį civilizacijų istorijos tyrimuose, atskleisti mokslininkės darbų reikšmę mokslo raidai, tačiau taip pat pristatyti naujausius Europos kultūros istorijos tyrimus iš skirtingų mokslinių tyrimų perspektyvų, įtraukiant kuo platesnį tyrimų temų spektrą (archeologija, antropologija, lingvistika, genetika ir kt.).

Konferencijos darbo kalbos: lietuvių ir anglų.
Pranešimų trukmė – 20 min.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Pranešimo temą bei santrauką (250-500 žodžių), prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki rugpjūčio 15 d.

Pranešimų pagrindu parengtus mokslinius straipsnius kviečiame skelbti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros žurnale Archaeologia Lituana.

SVARBU: planuojama mišri konferencija (kai vykstanti konferencija transliuojama daliai konferencijos dalyvių per nuotolį, įtraukiant ir nuotolinius pranešimus), tačiau esant apribojimams dėl COVID-19 pandemijos konferencija vyks tik nuotoliniu būdu.

 

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-21


INVITATION TO PRESENT PAPERS

 

VU E Kurausko foto 642x410naujienos.vu.lt 

Artėjant valstybinių brandos egzaminų laikotarpiui, itin aktualiu klausimu tampa būsimų studijų pasirinkimas, o jį kartais nulemia ne tik mokslo pasiekimai ar egzaminų įvertinimai. 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – į universitetus mažų pajamų šeimų moksleiviai įstojo beveik 3 kartus rečiau.

Skaityti daugiau

VUB naujienosAr teko patirti situaciją, kai jungiantis bibliotekoje prie interneto supratai, kad lengviau būtų iš naujo perrinkti patį kompiuterį nei prie jo prisijungti? Ar buvo nutikę taip, kad iš bibliotekos planavai parsinešti stirtą knygų savo moksliniam projektui rengti, bet grįžai į namus tik su vienu žurnalu, ir tai ne mokslo tema? Ar teko pažinti jausmą, kai sėdint skaitykloje tikėjaisi ramiai ir tyliai padirbėti, bet vietoj to buvai priverstas klausytis labai netylių kitų čia įsikūrusių lankytojų dienos įspūdžių pasakojimų?

Tai tik spėlionės, kas gali nutikti – padėk sužinoti, kaip yra VU bibliotekoje! Joje teikiama tokia gausybė paslaugų, kad neretai kurioje nors galima ir nepastebėti atsiradusios, o gal jau seniai slypinčios spragos. Todėl visus savo lankytojus kviečiame užpildyti anketos LibQUAL klausimyną ir išreikšti savo nuomonę apie tai, kokią jūs norėtumėte matyti VU biblioteką ir kaip vertinate čia teikiamas paslaugas – pradedant išteklių pasirinkimu, aptarnavimo kokybe, baigiant siūlomomis darbo vietomis ir gaubiančia atmosfera. Išreikšdami savo nuomonę padėsite mums tobulėti – ir sau patiems geriau jaustis bibliotekoje.

Kartu įtrauksime jus į smagų žaidimą – kiekvienas, užpildęs anketą, turės galimybę laimėti nepaprastai spalvingus ir akademiniame gyvenime reikalingus bibliotekos suvenyrus; burtų keliu atrinksime ir apdovanosime apklausos dalyvius.

LibQUAL – tarptautinis įvairiose pasaulio šalyse taikomas duomenų rinkimo įrankis, leidžiantis bibliotekoms geriau sužinoti vartotojų lūkesčius, palyginti tarpinstitucinius duomenis, nustatyti geriausią bibliotekų aptarnavimo praktiką ir ją taikyti savo organizacijoje.

Pildyti anketą: spauskite čia 

Laikotarpis: gegužės 4–28 d.

Anketos pildymo trukmė: iki 15 minučių

Daugiau informacijos

Inga Zaksauskiene newsjpgŠaltąjį karą ir JAV užsienio politiką tuo laikotarpiu tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Inga Zakšauskienė savo studentams nuolat primena, kad istorijos mokslas yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti ir kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. „Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni“, – įsitikinusi dr. I. Zakšauskienė.

Skaityti daugiau

www.lrt.lt

G.Keen 2021Kaip mūsų protėvių mitybos įpročiai gali padėti spręsti 21 amžiaus problemas? Ką prieš šimtus metų valgytas maistas gali atskleisti apie tuomet gyvenusius žmones, jų kultūrą ir gyvenimo būdą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų nepailsdama ieško Vilniaus universiteto mokslininkė, archeologė dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen. Ji sako, kad praeities maisto tyrimai yra nepaprastai svarbūs, nes su tuo susijęs kone kiekvienas žmogaus veiklos aspektas. „Tai, kaip ir ką valgome, daro mus žmonėmis, išskirtiniais“, – teigia archeologė.

Skaityti daugiau: www.lrt.lt 

s.kulevicius2021 m. balandžio 16 d. vykusiame nuotoliniame Kultūros paveldo departamento (KPD) seminare, skirtame Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai „Sudėtingos praeitys: įvairios ateitys“, KPD ženklais ir padėkos raštais pagerbti kultūros paveldui nusipelnę asmenys. KPD garbės raštu apdovanotas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius už aktyvią mokslinę veiklą kultūros paveldo srityje ir praktines veiklas tiriant, propaguojant ir įtraukiant visuomenę bei akademinę bendruomenę į siaurojo geležinkelio, vėjo malūnų apsaugą.

Sveikiname!

Skaityti daugiau

 

REMA STANDARD CMYKVilniaus universiteto Istorijos fakultetas prisijungė prie tarptautinio ir didžiausio senosios muzikos tinklo REMA-EEMN, vienijančio daugiau nei 120 organizacijų iš 22 Europos šalių. Šia partneryste siekiama plėtoti tarptautinius LDK muzikos istorijos tyrimus bei jų sklaidą. Bendradarbiavimo platformoje fakultetą atstovauja podoktorantūros stažuotoja dr. Aleksandra Pister. 

Daugiau informacijos

https://www.rema-eemn.net/ 

KunceviciusBalandžio 13 d. vykusio Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinio suusirinkmo metu tikruoju LMA nariu – akademiku – buvo paskelbtas VU Istorijos fakkulteto archeoologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius.

Daugiau informacijos: naujienos.vu.lt

 

Sveikiname profesorių!

VU bibliotekaLR Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas Lietuvoje, VU biblioteka taip pat mažina kai kuriuos ribojimus, kurie buvo įvesti siekiant apsaugoti vartotojus nuo COVID-19 plitimo. Nuo balandžio 15 d. bus leidžiama dirbti skaityklose iš anksto užsiregistravusiems VU bendruomenės nariams, išskyrus Rankraščių ir Retų spaudinių skaityklas, kuriose galės dirbti ir nepriklausantys VU bendruomenei bibliotekos paslaugų vartotojai.

Norint dirbti VU bibliotekos MKIC, Centrinės bibliotekos ir kitų VU padalinių skaityklose, reikalinga išankstinė darbo vietos rezervacija pateiktose elektroninėse registracijos formose. Rezervuojant darbo vietą, reikėtų pasirinkti norimą skaityklą, rezervacijos datą ir laiką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal LR Vyriausybės pateiktus nurodymus, nepaisant skaityklos ploto, joje vienu metu galės dirbti ne daugiau kaip 2 asmenys.

Daugiau informacijos

TV kas yra skundaiPrasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks balandžio 19–30 d. Jo metu visos Lietuvos moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka. Dėl epidemiologinės situacijos renginys jau antrą kartą vyks nuotoliniu būdu. Būtina registracija. 

Kviečiame tapti Studentu vienai dienai VU Istorijos fakultete! Studento vietoje atsidūręs moksleivis gsusipažins su fakultetu, jo dėstytojais,galės išbandyti jėgas konkrečioje studijų programoj bei rasti atsakymą į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo. 

Registruotis į VU Istorijos fakulteto paskaitas

 

DJI 0011 1 642x410Atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 8 d. Vilniaus universiteto senato Mokslo komiteto sprendimą ir siekdamas skatinti mokslinę veiklą Vilniaus universitete, už reikšmingus mokslinius pasiekimus 2020 metais VU rektorius atminimo ženklais apdovanojo geriausių mokslinių darbų autorius ir autorių kolektyvus. 

Geriausio taikomojo darbo kategorijoje už darbą „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje archeologiniai tyrimai“ apdovanotas Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesorius dr. Albinas Kuncevičius (vadovas)  ir 11 kitų pagrindinių dalyvių iš Vilniaus universiteto, kitų mokslo ir privačių institucijų. 

Sveikiname profesorių ir jo komandą!

Apie projektą

 

SEO Puzzle Showing E-Marketing, Promotions And OptimizationGerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (1,2 proc.) skirti Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui.

Tai galima padaryti prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos https://deklaravimas.vmi.lt:

  • kairėje pusėje esančio meniu eilutėje spauskite „Pildyti formą“;
  • pasirinkite formą kodu FR0512 (4 versija) ir spauskite „Pildyti formą tiesiogiai portale“ (piktograma su gaubliu);
  • užpildykite laukus:
      • 5 laukelyje – įrašykite mokestinį laikotarpį „2020“;
      • 6S laukelyje – uždėkite varnelę;
      • E1 laukelyje – pasirinkite gavėjo tipą „2“;
      • E2 laukelyje – įrašykite gavėjo identifikacinį numerį „211950810“;
      • E3 laukelyje – įrašykite gavėjo pavadinimą „VU Istorijos fakultetas“;
      • E4 laukelyje – įrašykite skiriamą procentą „1,20“;
      • E5 laukelyje – įveskite mokestinį laikotarpį, iki kurio skiriate paramą: jei norite dar 1 metų paramą skirti VU Istorijos fakultetui, įveskite „2021“, o jei 2, 3 ar 4 metų paramą – atitinkamai „2022“, „2023“ arba „2024“.

Paramą galite skirti iki 2021 m. gegužės 1 d.

Nuoširdus ačiū!

AL 21Pristatome kasmetinį Vilniaus universiteto Archeologijos katedros mokslinių straipsnių leidinį Archaeologia Lituana 21, skirtą 2019 m. vykusiai 10-ajai Jono Puzino k onferencijai „Investigating Bones: Diet, Health, Environment in the Baltic Region“. Konferenciją suorganizavo, vedė ir šiame leidinyje publikuojamus antropologinius ir paleozoologinius mokslinius straipsnius surinko, su autoriais ir leidykla dirbo puikios mokslininkės ir kolegės dr. Justina Kozakaitė ir dr. Giedrė Piličiauskienė.

Leidinyje, kaip ir visada, yra ir recenzijų skyrius. Jame aptariami du leidiniai: vienas jų – žymių Lietuvos piliakalnių ir Lietuvos viduramžių archeologijos tyrėjų Gintauto Zabielos ir Manvydo Vitkūno knyga „Baltų piliakalniai“, o kitas – „Bilionių piliakalnis – nauji  -žemaitijos istorijos faktai“, kurio autorių kolektyvas pristatė vieno iš garsesnių piliakalnių tyrimus. Mokslinių darbų, ypač tokių svarbių knygų, kuriose aptariami viso didžiulio baltų gyvento regiono piliakalniai arba Bilionių piliakalnio istorinė ir archeologinė medžiaga, recenzijos būtinos ir labai svarbios, bet jos, aišku, atspindi tik recenzentų nuomonę. Redakcija visada skatina mokslinę diskusiją ir sudaro sąlygas mokslinei polemikai. Leidinyje taip pat yra Vilniaus universiteto Archeologijos katedros darbuotojų ir doktorantų 2020 m. darbų kronika.

Tikimės, kad ir šis, 21, Archaeologia Lituana tomas bus naudingas ir paskatins kitus kolegas publikuoti savo tyrimus mūsų leidinyje.

Prof. dr. Albinas Kuncevičius

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos