Sidebar

UtrechtPaskelbta Utrechto tinklo stipendija jauniesiems tyrėjams (prioritetas magistrinio ir daktarinio darbo tyrimai, nors galima aplikuoti ir studijoms) viename iš Utrechto tinklo universitetų:
 
  • Stipendijos dydis 1000 eurų nepriklausomai, į kurį universitetą Utrechto tinklo universitetą ir kuriam laikui vykstama. 

  • Tyrimo užsienyje trukmė mažiausiai vienas mėnuo

  • Paraiškos pateikimo terminas vasario 4 d. 

Daugiau informacijos apie stipendiją Utrechto tinklo puslapyje: https://utrecht-network.org/activities/young-researchers-grant/

Iškilmingame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ Teatro salėje pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. 

Už svarius mokslo pasiekimus 2021 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanota VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentė dr. Giedrė Keen.

Sveikiname!

 

Dainiaus Dirgėlos nuotrauka2021 gruodžio 16 d. įteiktos šių metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Viena iš trijų Kultūros ministerijos premijų už publicistinius kūrinius apdovanoti rašytojas, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Tomas Vaiseta ir žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius už LRT Radijo laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“.

Sveikiname!

Daugiau

l.rytas.lt 2021-12-15

a.bumblauskasKnygynuose pasirodė naujausia, trečioji, istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ dalis. Joje pasakojama apie ypatingą Lietuvos istorijos tarpsnį, pažymėtą ryžto, tikėjimo ir kūrybingumo ženklais, laiką, kai Lietuva pražydo. Autoriai neaplenkia ir skaudžių mūsų istorijos temų – aptaria paskutines valstybės gyvavimo dienas.

Trečioji „Lietuvos istorijos“ dalis jau pristatyta Vilniaus, Kauno ir Širvintų skaitytojams. Apie knygą kalbėjomės su profesoriumi, habilituotu daktaru, Nacionalinės premijos laureatu, Vytauto Didžiojo ordino kavalieriumi, nacionalinių ekspedicijų vadovu Alfredu Bumblausku.

Skaitykite daugiau

E.SaviscevasVilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo kriterijais, pripažino doc. dr. Eugenijų Saviščeva geriausiu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju.

Doc. dr. E. Saviščevas, kartu su kitais labiausiai VU bendruomenei nusipelniusiais nariais, buvo apdovnotas iškilmingame VU Senato posėdyje "2021-uosius meetus palydint".

Geriausio Vilniaus universiteto dėstytojo vardas – prestižinis apdovanojimas, kasmet skiriamas geriausiam kamieninio akademinio padalinio dėstytojui. Išrinktam dėstytojui yra skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu. 

Sveikiname!

 

Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Tarp dešimties LMAJA naujų narių – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Tomas Čelkis. 

dr. Tomas Čelkis VU vykdo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės geografijos tyrimus. Vienas arba kartu su bendraautoriais parengė penkias mokslo monografijas ir mokslo šaltinių publikacijas, paskelbė 30 kitų mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. 2014–2015 m. gavo LMA jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2015 m. išrinktas geriausiu VU jaunuoju mokslininku ir apdovanotas VU rektoriaus premija. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, VU mokslininkas ekspertas. Aktyviai dalyvauja populiarinant istorijos mokslą: rengia straipsnius, skaito paskaitas, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.

Skaityti daugiau

Ist mok semLapkričio 4-5 dienomis Vilniaus universiteto mokymų bazėje Puvočiuose vyko pirmasis Istorijos fakulteto organizuotas 2021-2022 mokslo metų Istorijos mokytojų seminaras, kuriame dalyvavo mokytojai iš visos Lietuvos. Iki mokslo metų pabaigos numatyti dar du susitikimai, kuriuose ir toliau bus daug dėmesio skiriama naujausiems istorijos tyrimams, istorijos aktualizavimui, tarpdisciplininiam turinio integravimui, naujų programų aptarimui, o taip pat ir psichologijos, komunikacijos, informacinio saugumo aktualijoms. Kitas seminaras numatytas vasario 14-15 dienomis. Dėkojame seminaro partneriams ir rėmėjams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, UAB „Mantinga“.

puoksteSveikiname istorijos bakaIauro studijų I kurso studentą Pijų Brazinską, kuriam paskirta 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų stipendija nuo I k.  iki studijų pabaigos pagal LAMA BPO  atrinktus įstojusius į aukštąsias mokyklas bei kolegijas su geriausiais konkursiniais balais. 

Mokslas be pamokslu 20 naujienoms 960x540https://naujienos.vu.lt

Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „posovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters ir vyro vaidmenis šeimoje? Kiek laiko prireiks, kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.

Skaityti daugiau

https://www.lrytas.lt  M.Dremaite LR

Neįgyvendinti Vilniaus architektūriniai sumanymai byloja ne tik apie tai, koks miestas galėjo tapti, bet ir apie skirtingais laikotarpiais vyravusias ideologijas, sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

Kodėl praėjusiame amžiuje buvo imtasi radikalaus Senamiesčio erdvių valymo? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos? Kodėl urbanistus galima laikyti miesto sanitarais?

Skaityti daugiau

kraujas2021VU kartu su VUL Santaros klinikų Kraujo centru kviečia tapti neatlygintinais kraujo donorais ir prisidėti prie gyvybių išsaugojimo – vieno donoro kraujas gali išgelbėti net 3-jų žmonių gyvybes.
 
Kraujo donorystės dienos Vilniaus universitete:

Spalio 27 d. 9-15 val. VU Centriniai rūmai; Universiteto g. 3
Spalio 28 d. 9-15 val. VU bibliotekos Mokslinės Komunikacijos ir Informacijos centras (MKIC); Saulėtekio al. 5
 

A.Pister konfTarptautinis senosios muzikos tinklas REMA po dvejus metus nuotolinių būdu organizuojamų veiklų savo narius vėl pakvietė į konferenciją, vykusią gyvai rugsėjo 30 - spalio 3 dienomis Prancūzijos Lione ir Ambronay. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui, kuris prie šio tinklo prisijungė šių metų pavasarį, konferencijoje atstovavo podoktorantūros stažuotoja muzikologė dr. Aleksandra Pister, pristačiusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos tyrimą pranešime „Muziką viešosios diplomatijos tarnyboje: Giovanni Valentini ir jo veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.  Seni ir nauji tinklo nariai iš keliolikos Europos šalių susirinko ypatingoje vietoje – Ambronay benediktinų abatijoje. Čia nuo 1980-ųjų kasmet vyksta vienas garsiausių pasaulyje Ambronay senosios muzikos festivalis, šioje vietoje prieš 20 metų prasidėjo REMA tinklo veikla.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta diskusijoms apie senąją muziką kaip gyvą kultūrą. Senosios muzikos pasaulis įprastai sutelktas į praeities rekonstravimą. Visgi jis –  svarbus šių dienų reiškinys, gyva ekosistema, atvira regionams, pasauliui ir ateičiai. Greta tradicinių pranešimų ir paskaitų, konferencijos dalyviai buvo pakviesti dalyvauti apskrito stalo diskusijose ir idėjų mainų grupėse. Vienu iš idėjų generavimo taikiniu tapo senosios muzikos formatas, kuriame susiburia trys pagrindinės partnerių grupės – tyrėjai, atlikėjai ir koncertų organizatoriai. Įprastai atlikėjai linkę būti svarbiausi scenoje, tačiau neišvengiamas yra jų ryšys su kitais dviem šio lauko dalyviais.

Konferencijos akimirkos - organizatorių nuotraukose.

Podoktorantūros projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis 09.3.3-LMT-K-712-19-0066.  

image description

Istorijos miestuiLietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Paskaitose muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su pristatomu eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.

Šis ciklas skirtas artėjančiam 700 metų Vilniaus gimtadieniui. Antrame kurse paskaitas skaitys Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai, archeologai. Jie įvairių knygų autoriai, istorijos ir archeologijos mokslo populiarintojai.

Šiuo bendru projektu muziejininkai į dienos šviesą ištraukia tuos eksponatus, kurie dažnai nesulaukia pakankamo dėmesio ar savo lankytojo, o istorikai nustebina temomis, nugulusiomis istorijos paraštėse.

Paskaitos transliuojamos tiesiogiai portale www.15min.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.

Paskaitose galima dalyvauti ir gyvai, jos vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Prašome turėti galimybių pasą ir dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.

[ II Vilniaus kursas’21 ]

3 semestras

G. Strumylaitės nuotr.2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Lietuvos tautinių mažumų atstovus, mokslininkus, švietimo darbuotojus,  visuomenininkus plėtojančius tarpkultūrnį dialoga, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei.   

Istorijos fakulteto docentė dr.  Genutė Kirkienė už prasmingą veiklą 2021-aisis metais buvo apdovanota Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardiniu laikrodžiu.

Istorijos magistro studijų programos I kurso studentei Gabijai Strumylaitei už apgintą baigiamąjį bakalauro darbą „Pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvos posovietinėje Lietuvoje: Tolerancijos ugdymo centrų poveikis edukacijai“ įteikta akademinių darbų konkurso premija.

Sveikiname!

Daugiau informacijos

tarp 3 reicho ir 3 Romos 3D 900x900
Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus.
Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį Vilniaus universitetas / Vilnius University Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.
Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga.

www.15min.lt
2021 rugsėjo 16d. 12:24

vaivorykste virs gedimino pilies 5d4c1304db94aRugsėjo 23 dieną kultūros paveldo festivalis „Heritas“ kviečia visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyksiančias alternatyvias diskusijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.Jų metu paliesime keturias aktualumo neprarandančias temas, apimančias kultūros paveldo įveiklinimo, komunikavimo, interpretavimo bei paveldo konfliktų sferas. Renginio organizatoriai kviečia dalyvius užimti ne pasyvių klausytojų vietas, o aktyviai įsitraukti į diskusijas, išreiškiant savo nuomonę ir keliant probleminius klausimus.


Skaityti daugiau 

www.lrytas.lt
M.Dremaite lr
Rūta Miškinytė 2021-08-25 11:51, atnaujinta 2021-08-25 11:51

Kodėl praėjusio amžiaus metu buvo imtasi radikalaus senamiesčio erdvių „valymo“? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos? Kodėl urbanistus galima laikyti „miesto sanitarais“?

Apie tai ir ne tik – pokalbyje su Vilniaus muziejuje šiuo metu veikiančios parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ kuratore, architektūros istorike Marija Drėmaite.

Skaityti daugiau

naujienos.vu.lt pasiskiepykit

Siekiant studijas Vilniaus universitete (VU) nuo rugsėjo vykdyti kontaktiniu būdu, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kreipėsi į bendruomenę, primindamas svarbią universiteto misiją – atsakomybę visuomenei ir valstybei.

„Esu dėkingas už iki šiol demonstruotą racionalumą ir lyderystę. Jūs aktyviai skiepijatės, tapdami pavyzdžiu visai akademinei bendruomenei ir visuomenei. Tik tokio jūsų supratingumo ir nuoširdžių pastangų dėka artėjančius studijų metus galėtume pasitikti bendroje šventėje, o sugrįžę į auditorijas – džiaugtis pilnaverčiu studijų procesu“, – sako VU rektorius.

Prof. R. Petrauskas pabrėžia, kad šiuo metu, lyginant imunizuotų bendruomenės narių skaičius Lietuvos universitetuose, VU užima lyderio poziciją, nes imunitetą turinčių darbuotojų procentas organizacijoje siekia 88,96 proc. ir tikisi, kad šis skaičius pasieks maksimumą. Dar nespėjusius pasiskiepyti  VU rektorius skatina nedelsti ir pasinaudoti galimybe, kai nei vakcinų, nei pasiskiepyti kviečiančių vakcinacijos punktų šalyje netrūksta ir taip apsaugoti savo artimuosius, universiteto bendruomenę bei save.

„Kviečiu VU dėstytojus, darbuotojus bei studentus tapti vakcinacijos ambasadoriais: skleiskite mokslu paremtas žinias, skatindami pasiskiepyti ir skeptiškai nusiteikusius savo artimuosius, draugus bei pažįstamus. Pasirūpinkite, kad jų abejones išsklaidytų kruopščiu kolegų mokslininkų darbu surinkta informacija ir faktai. Jūsų pilietinis aktyvumas dabar reikalingas kaip niekada. Nuoširdžiai prašau nelikti abejingais ir išnaudoti visus turimus socialinius ryšius, sukauptą autoritetą bei pedagoginę patirtį tam, kad vakcinacijos procesas išjudėtų iš stagnacinio taško, o galimos naujų koronaviruso atmainų bangos būtų sutiktos saugesnėmis sąlygomis“, – skatina prof. R. Petrauskas.

211 asoc2021-ųjų metų vasara prasidėjo nerimastingai. Kol Lietuva vadavosi iš epideminių gniaužtų, šalį aplankė rekordiniai karščiai, audros ir pabėgėliai. Tuo tarpu Vilniaus universiteto rektoriaus ramybę sudrumstė Austrijos imperijos kariai, kurie bent kelias dienas marširavo pirmyn-atgal po jo langais, Didžiajame kieme. Buvo filmuojamas istorinis serialas apie XIX a. Austriją. „O kad Jogailaičiams būtų nors kiek labiau pasisekę! Serialai būtų kuriami ne apie kažkokius Habsburgus, o apie juos – Gedimino ir Jogailos palikuonis“, –  žiūrėdamas pro langą tikriausiai pagalvojo Universiteto vadovas.  Tuo tarpu Lauryno Gucevičiaus kiemelyje įsikūręs baras „7 Fridays“ pirmomis birželio dienomis pritrūko rožinio alaus... gal tai tų pačių „austrų“ darbas? O gal tai simbolizavo, kad akademinis sezonas bent trumpam sugrįžo į Universitetą ir studentai (bei dėstytojai) aplankė savo mėgstamą vasaros pradžios auditoriją? Bet bėdos po vieną nevaikšto. Kaimyninės šalies vadukas visiškai išprotėjo – nežinia ką jis dar sugalvos visiems besidžiaugiant vasaros malonumais ir Baltarusios vėliavai ramiai sau plazdant istorikų kiemelyje, priešais Liepą. Bet čia dar niekis. Didžiausias nerimas radosi paaiškėjo – Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje teks sakyti kalbą.

Kas gi čia tokio, – pasakytų tūlas universiteto žmogus, – juk esi skaitęs dešimtis, o gal jau ir kokį visą šimtą paskaitų. Aha. Taip atrodo tik iš šalies. Visi fakultete žino, kokia atsakomybė užgula tuos, kurie sužino apie šią pareigą – pasveikinti  absolventus per diplomų įteikimo šventę. Vaikšto pakampėmis panarinę galvas, vėliau pradingsta, kažkur užsidaro, desperatiškai atsiverčia wordo lapą ir nustato 14 šrifto dydį – gal greičiau užsipildys kalba. Deja, tokios gudrybės jau senokai nepadeda. Kita problema, kad visos paskutinės prakalbos buvo sakytos per... teamsus, dažniausiai žvelgiant į juodą ekraną (gal greičiau į save kamputyje). O dabar jau teks žvelgti į be penkių minučių diplomuotus kolegas. Tokiose teamsinėse situacijose vieninteliais realybės akcentais dažnai tapdavo jau  legendinės frazės: „ar jau galime pradėti?“, „įsijunkite mikrofoną“, „ar mane girdite?“, „nežinau, ar išeis čia man pasidalinti“, „jūs  dar su manimi?“. Hmm, gal kalboje kaip tik akcentuoti nuotolį ir distanciją, kurie kartu tapo ir išsigelbėjimu, ir universitetinės idėjos priešais?  Ne, vis dėlto apie pandemiją ir nelengvus metus nekalbėsiu, juk tikrai apie juos kažkas paskys šį tą geriau ir išmintingiau.

Nelengva ta vasaros pradžia. Ypač birželio pabaiga. Ypač stovint čia, prieš Jus.

Nors ne tiek jau tos vasaros beliko, ypač tiems, su kuriais susitiksime jau po akimirksnio – po dviejų mėnesių, tikiuosi po liepa ir auditorijose, o ne žiūrint į save kompiuterio ekrano kamputyje. O tie, su kuriais nebesusitiksime universiteto erdvėse, – jūs jau greitai pajusite, kad vasara, jos pradžios ir pabaigos, ateityje bus visiškai kitokios, matyt, pirmą kartą ne tik nuo pirmojo kurso, bet ir nuo pirmos klasės. Jos bus be deadlainų ir atsikaitymų, seminarinių diskusijų, studentiško šurmulio ir kitokios šaunios akademinės kasdienybės. Ką gi – nieko nepakeisi. Vasara yra ir išsiskyrimų metas. Bent gerai, kad Universitetas siūlo prasmingus išsiskyrimus – studijos, skirtingai negu meilė, čia trunka tikrai ilgiau negu tris metus, o patirtys išlieka visam gyvenimui. Šiandien išsiskiriant norisi priminti, kad nepaisant visko, universitetiniai empatijos, kritiškumo, atvirumo ir nuolatinio domavimosi saitai, kurie mus apraizgė studijų Istorijos fakultete metu, išliks nepaisant besikeičiančių metų laikų ir visuomenėje kabutėse ar nekabutėse apkalbamų tradicinių vertybių. Vieną svarbiausių vertybių jūs jau tikrai turite – universitetinę pasaulio pažinimo idėją.  Su tuo ir sveikinu! O šis išsiskyrimas minėtus saitus tik paryškins, o būsimi susitikimai juos tik vėl ir vėl praturtins.

Gražios visiems vasaros!

Ir iki malonių susitikimų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos