Birželio 28 d. – liepos 4 d. pirmą kartą šalyje vyko LRT rengta „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Jos metu dešimties žmonių įgula buriniu plokščiadugniu laivu kurėnu keliavo istorinėmis Lietuvos vietomis nuo pat Kauno iki Klaipėdos. Plaukdama Nemunu komanda stojo Vilkijoje, Panemunės pilyje, Sudarge, Bitėnuose, Rusnės prieplaukoje, Ventės rage ir Drevernos prieplaukoje. Ekspedicijai vadovo VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, o įgulos tarpe buvo ir mūsų fakulteto magistrantai – Simonas Teškevičius, Akvilė Gasiulytė bei Aušra Terleckaitė.

Daugiau informacijos apie ekspediciją:
Žymių žmonių įgula Kaune pradėjo pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą  
Iš Kauno žemyn upe pasileido linksma kompanija
Vėliuonoje ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko šimtai žmonių
Nacionalinės ekspedicijos dalyviai pasiekė Panemunės pilį
Nacionalinėje ekspedicijoje – netikėti nuotykiai
Ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pasiekė vieną seniausių nesikeičiančių Europos sienų
Ekspedicijoje „Nemunu per Lietuvą“ – A. Bumblausko ir S. Paltanavičiaus dvikova
Žymūs žmonės pabaigė pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą

Šį­met bir­že­lio 15-ąją Ang­li­jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II iš­kil­min­gai šven­tė 800-ąsias me­ti­nes įvy­kio, ku­ris jos pirm­ta­kui ka­ra­liui Jo­nui Be­že­miui ne­bu­vo pats ma­lo­niau­sias. Di­di­kų pri­vers­tas jis už­dė­jo sa­vo ants­pau­dą Di­džio­jo­je lais­vių char­ti­jo­je (lot. "Mag­na Car­ta Li­ber­ta­tum"), šian­dien lai­ko­mos vie­nu svar­biau­sių do­ku­men­tų žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je.

Vilniaus universitete jau prasidėjusi prašymų į MAGISTRANTŪROS studijas registracija.
VU Istorijos fakultetas kviečia rinktis 3 studijų programas:

• ARCHEOLOGIJOS
• ISTORIJOS
• PAVELDOSAUGOS

Atnaujinta Istorijos magistrantūros studijų programa

Priėmimo prašymai pateikiami Priėmimo į VU antrosios pakopos Internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS, ) iki birželio 25 d.

Daugiau informacijos 

Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje, o taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa humanitarika išgyvena krizę.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas yra viena iš tų mokslo įstaigų, kuri kiekvienais metais parengia naujus humanitarus – istorikus, antropologus, archeologus, paveldosaugininkus.

„Jei Lietuva nori pasiekti proveržį, neturėdama iškasenų, stambios pramonės ir didelių perspektyvų žemės ūkyje, ji turi stiprinti švietimą ir išsilavinimą. O čia humanistika užima vieną iš pagrindinių vietų“, – tvirtina šio fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.

Interviu su juo – apie Lietuvos humanitarinių mokslų būklę, humanitarinių studijų prasmę ir istoriko profesijos naudą.

 Visą tekstą skaitykite © www.15min.lt

A. Lukašenka tiesia rankas į lietuvių pasididžiavimą

Milijonus eurų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilių restauraciją ir konservaciją investavusi Baltarusija dabar laukia turistų. Istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad istorijos paminklus aplankyti vertėtų, bet kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas pastebi, kad pietryčių kaimynė lietuviams kol kas nėra įdomi.

Edgaras Savickas,
© DELFI.lt

2015 m. birželio 2 d. 16:33

Praėjusią savaitę vykusias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dienas vainikavo diskusija „Šaltojo karo analogijos šiandien“. Valdovų rūmuose susėdę politikos, visuomenės ir mokslo atstovai kalbėjo apie įtemptą geopolitinę šiandienos situaciją, aiškinosi, ar istorinių analogijų paieškos iš tiesų padeda suprasti, kas šiuo metu vyksta Rytų Europoje.

Diskusijoje dalyvavo VU istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Vaiseta, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Deividas Šlekys, Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir režisierius, vienas paramos grupės Ukrainai remti „Blue/Yellow” lyderių Jonas Ohmanas. Diskusiją vedė „15min.lt“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.

Daugiau skaitykite naujienos.vu.lt 

2015 m. gegužės 27–29 d. vyks rinkimai laisvoms VU Senato narių vietoms užimti.

Patvirtintas kandidatų į laisvas Senato narių vietas sąrašas:

Socialinių - Humanitarinių mokslų srities atstovai:

• Prof. dr. Vytautas Mizaras (Teisės fakultetas)
• Prof. dr. Ainė Ramonaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
• Prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Filosofijos fakultetas)
  Susitikimas su Prof. dr. M. P. Šaulausku gegužės 21 d. 
• Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis (Teisės fakultetas)

Primename, jog vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarka, renkant srities atstovą Senate bus galima balsuoti tik už tuos sąraše nurodytus kandidatus, kurie nedirba padalinyje, kuriame balsuoja atitinkamas rinkėjas.

Rinkimai į laisvas Senato narių vietas vyks nuo šių metų gegužės 27 dienos 9.00 valandos iki gegužės 29 dienos 15.00 valandos, rinkėjams balsuojant pagal rinkėjų sąraše priskirtą padalinį šioje vietoje:
Istorijos fakultetas
Universiteto g. 7, 324 auditorija
Istorijos fakulteto rinkimų komisija

• Istorijos fakulteto rinkėjų sąrašas
• Vilniaus universiteto Senato nutarimas dėl VU Senato narių rinkimo tvarkos patvirtinimo
• Vilniaus universiteto Senato nutarimas   dėl dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organų rinkimuose

Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas dr. R. Gaidis
Nariai: doc. dr. G. Kirkienė, dr. I. Leonavičiūtė

Vilniaus universiteto istorijos dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas atkreipė dėmesį, kad karo pabaigos pasirinkimas nėra tik paprastas kalendorinis skirtumas. „Esmė ta, kokia ideologija ir kokios vertybės slypi už šių datų. Gegužės 8-ąją šalys mini taiką, grįžimą į normalų gyvenimą, bandymą įveikti karo patirtis, jas įvertinti, judėti į priekį ir vienytis, kad panašus konfliktas daugiau nepasikartotų", - LŽ sakė jis.

Daugiau skaitykite 
© Lietuvos žinios

Balandžio 30 d. Vilniaus universitete Istorijos fakultete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU Istorijos fakulteto ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM. Susitikimo metu fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir departamento direktorius Marius Jautautas aptarė artimiausius bendrus darbus.

2015 balandžio 30 d., 14 val. Istorijos fakulteto patalpose vyks mokomosios evakuacijos pratybos. Prašome, išgirdus informaciją vykdyti atsakingų asmenų nurodymus, būti geranoriškais, elgtis ramiai ir palikti patalpas. Apžiūrėjus pastatą vėl bus galima į jį sugrįžti.

Pratybų tikslas - mokyti pratybų dalyvius atlikti evakuaciją bei gelbėjimą masinio susibūrimo vietose, naudotis pastate įrengtomis informavimo apie gaisrą priemonėmis.

Pratybų užduotys - evakuoti studentus ir darbuotojus, gelbėti savarankiškai negalinčius evakuotis, patikrinti pastato aukštus po evakucijos, saugoti apribojimų zonas, sutikti specialiųjų tarnybų parėgas, nustatyti evakuotų žmonių susirinkimo vietą.

I. Asmeninės skaitymo istorijos eskizas

„Neįsivaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23).

Mokslo ir meno sąveika, aprašyta Ališankos, randasi įvairiais būdais, vienas jų – kai akademikai skaito grožinės literatūros kūrinius, o kūrybos žmonės studijuoja istorikų tekstus, mąsto apie praeitį ir ją interpretuoja.

Ką duoda toks sąlyčio tarp mokslo ir meno dimensijų kūrimas? Esu įsitikinęs – naujų galimybių patirti ir suprasti istoriją, kurios reikalingos akademinio ir kūrybos pasaulių žmonėms.

 Visą tekstą skaitykite © www.literaturairmenas.lt

Kaip susiformavo pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos? Kaip viduramžiais lietuviai žymėjo valstybės ribas ir kaip sudarinėjo sienų sutartis su kaimynais? Kuo sutartis su kryžiuočiais skyrėsi nuo susitarimų su totoriais? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su istoriku Tomu Čelkiu. Istorinė geografija menkai tyrinėta lietuviškoje istoriografijoje. Tarpukariu LDK teritorinės struktūros ir sienų klausimus studijavo istorikas Zenonas Ivinskis. Sovietmečiu ši tema buvo uždrausta. Atkūrus nepriklausomybę ji nesulaukė didesnio mokslininkų susidomėjimo.

Skaitykite daugiau  © Lietuvos žinios

Geriau pažinti pastatus įmanoma tik juose lankantis ir „klausantis“ jų istorijų. Taip mano architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pasak jos, artimiau susipažinus su architektūra, ji mums nebebus tik bevardės stiklo ir betono dėžės, kurias kiekvieną dieną aplenkiame gatvėje. O būtent taip daugeliui praeivių vis dar atrodo 1960-70 metais sostinėje iškilę pastatai, priklausantys sovietinio modernizmo epochai.

Skaitykite viską 
© www.15min.lt

Susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto auditorijoje, pilnoje jaunų žmonių. Buvo kalbama apie mūsų valstybės gynybą XXI amžiuje. Akademinis jaunimas įdėmiai klausėsi. Kaip susirinkusiesiems aiškino Lietuvos kariuomenės vadas, geopolitinės situacijos pokyčiai, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, - labai žymūs. Jis atkreipė dėmesį, kad iki Gruzijos įvykių 2008 metais Rusija buvo laikoma partneriu. Šie buvo pirmas signalas. Iki tol NATO manė, kad, išskyrus tarptautinį terorizmą, situaciją Afganistane, priešų nėra. Aljansas siekė įtraukti Rusiją į visus vykstančius procesus.

Skaitykite viską 
© Lietuvos žinios

Istorijos fakulteto mokslinę veiklą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip labai kokybišką ir reikšmingą tarptautiniu mastu. Vertintojų teigimu „Istorijos fakultetas jau dabar yra stiprus tarptautinis žaidėjas. Jo tyrimų kokybė, socialinė įtaka ir tyrimų vadyba yra labai gera. Padalinys turi pakankamai tyrėjų ir kartu puikias galimybes pagerinti savo pozicijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu“.

2015 m. MOSTA užsakymu vykęs tarptautinis Lietuvos mokslo vertinimas humanitarinių mokslų srityje apėmė 24 Lietuvos universitetų padalinius ir mokslo tyrimų institutus. Istorijos fakultetas buvo įvertintas 20 balų, o kiekviena iš 5 vertinamų sričių (tyrimų vykdymo kokybė; tyrimų ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje; tyrimų infrastruktūros kokybė; tyrimų vadyba; vystymosi potencialas) buvo įvertinta 4 balais. Tokį aukščiausią įvertinimą ekspertai iš viso Lietuvoje skyrė tik 4 padaliniams/institutams.

MOSTA mokslo analizė

Tarpukario pamokos šiandienos politikai

1940-ieji – vos po dviejų laisvės dešimtmečių Lietuvą vėl ėmė dusinti svetimas glėbys. Sovietai aneksavo Lietuvą be jokio pasipriešinimo – ne vienam šis istorinis momentas atrodo gėdingas ir vis klausiama, kodėl neiššauta.

Visą tekstą skaitykite  © Lietuvos žinios

Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip prakalbinti radinius?

Visą straipsnį skaitykite © www.15min.lt

Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rubrikoje 10 klausimų apie knygas - Lietuvos kultūrospaveldo tyrėja VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Rasa Čepaitienė:

„Paauglystėje svajojau tapti rašytoja...“

1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertingiausia pavadinčiau knygą, kuri pakliūna į rankas kaip tik laiku ir suteikia atsakymus, arba padrąsinimą būtent tada, kai to labiausiai reikia. Man taip nekart yra buvę kritiniais gyvenimo momentais, todėl priimdavau tai su dideliu dėkingumu.

Visus atsakymus skaitykite www.mab.lt

Antraštei parinkta frazė per Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos surengtą diskusiją nuskambėjo tik kaip replika – šiek tiek atsitiktinai ir, žinoma, šiek tiek ironiškai. Tačiau ji geriausiai atspindi tas nuostatas, kurias išsakė du profesoriai – istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Alvydas Jokubaitis, pakviesti į diskusiją „Istorija – mokytoja ar tarnaitė, motina ar podukra?“.
Nors diskusijos moderatorius Vytautas Bruveris iškeltą fundamentalų klausimą apie istorijos reikšmę susiejo su šiemet minima 25 metų atkurtos Lietuvos nepriklausomybės sukaktimi, tačiau istorijos kaip praeities supratimo ir istorijos kaip mokslo prasmė ir vaidmuo mūsų visuomenėje yra tapusi aktuali bendresniame ir visai neproginiame kontekste, kuriame diskutuojama apie humanitarinius mokslus šiuolaikiniame pasaulyje.

Visą straipsnį skaitykite www.15min.lt 

Daugelis žino, kad 1944 m. liepos pradžioje prie Vilniaus artėjant sovietams, atsitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino strateginius miesto objektus – dujų fabriką, vandens pumpavimo stotį, elektrinę, keturis tiltus per Nerį. Jų tarpe buvo ir Žaliasis. Metalinių konstrukcijų tiltas, statytas XIX a. pab., susmuko į Neries vagą ir nebegalėjo būti naudojamas.
Vis dėlto mažai kas žino, kad 1944 metų rugpjūčio 28-osios naktį Žaliąjį tiltą vėl sudrebino sprogimas. Tilto prieigose išbyrėjo aplinkinių namų langai, suskilinėjo pastatų konstrukcijos, o silpnesni medinukai sprogimo apskritai neatlaikė. Panašūs, netikėti sprogimai tuoj po karo Vilniuje kartas nuo karto pasitaikydavę. Tačiau Šnipiškių sprogimas, panašu, buvęs vienas pirmųjų, miestą jau kontroliuojant Raudonajai armijai. Kas gi tądien nutiko?

Visą tekstą skaitykite www.delfi.lt