Balandžio 30 d. Vilniaus universitete Istorijos fakultete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU Istorijos fakulteto ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM. Susitikimo metu fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir departamento direktorius Marius Jautautas aptarė artimiausius bendrus darbus.
2015 balandžio 30 d., 14 val. Istorijos fakulteto patalpose vyks mokomosios evakuacijos pratybos. Prašome, išgirdus informaciją vykdyti atsakingų asmenų nurodymus, būti geranoriškais, elgtis ramiai ir palikti patalpas. Apžiūrėjus pastatą vėl bus galima į jį sugrįžti.
Pratybų tikslas - mokyti pratybų dalyvius atlikti evakuaciją bei gelbėjimą masinio susibūrimo vietose, naudotis pastate įrengtomis informavimo apie gaisrą priemonėmis.
Pratybų užduotys - evakuoti studentus ir darbuotojus, gelbėti savarankiškai negalinčius evakuotis, patikrinti pastato aukštus po evakucijos, saugoti apribojimų zonas, sutikti specialiųjų tarnybų parėgas, nustatyti evakuotų žmonių susirinkimo vietą.
I. Asmeninės skaitymo istorijos eskizas
„Neįsi
vaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23).
Mokslo ir meno sąveika, aprašyta Ališankos, randasi įvairiais būdais, vienas jų – kai akademikai skaito grožinės literatūros kūrinius, o kūrybos žmonės studijuoja istorikų tekstus, mąsto apie praeitį ir ją interpretuoja.
Ką duoda toks sąlyčio tarp mokslo ir meno dimensijų kūrimas? Esu įsitikinęs – naujų galimybių patirti ir suprasti istoriją, kurios reikalingos akademinio ir kūrybos pasaulių žmonėms.
Visą tekstą skaitykite © www.literaturairmenas.lt
Kaip susiformavo pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos? Kaip viduramžiais lietuviai žymėjo valstybės ribas ir kaip sudarinėjo sienų sutartis su kaimynais? Kuo sutartis su kryžiuočiais skyrėsi nuo susitarimų su totoriais? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su istoriku Tomu Čelkiu. Istorinė geografija menkai tyrinėta lietuviškoje istoriografijoje. Tarpukariu LDK teritorinės struktūros ir sienų klausimus studijavo istorikas Zenonas Ivinskis. Sovietmečiu ši tema buvo uždrausta. Atkūrus nepriklausomybę ji nesulaukė didesnio mokslininkų susidomėjimo.
Skaitykite daugiau © Lietuvos žinios
Geriau pažinti pastatus įmanoma tik juose lankantis ir „klausantis“ jų istorijų. Taip mano architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pasak jos, artimiau susipažinus su architektūra, ji mums nebebus tik bevardės stiklo ir betono dėžės, kurias kiekvieną dieną aplenkiame gatvėje. O būtent taip daugeliui praeivių vis dar atrodo 1960-70 metais sostinėje iškilę pastatai, priklausantys sovietinio modernizmo epochai.
Skaitykite viską
© www.15min.lt
Susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto auditorijoje, pilnoje jaunų žmonių. Buvo kalbama apie mūsų valstybės gynybą XXI amžiuje. Akademinis jaunimas įdėmiai klausėsi. Kaip susirinkusiesiems aiškino Lietuvos kariuomenės vadas, geopolitinės situacijos pokyčiai, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, - labai žymūs. Jis atkreipė dėmesį, kad iki Gruzijos įvykių 2008 metais Rusija buvo laikoma partneriu. Šie buvo pirmas signalas. Iki tol NATO manė, kad, išskyrus tarptautinį terorizmą, situaciją Afganistane, priešų nėra. Aljansas siekė įtraukti Rusiją į visus vykstančius procesus.
Skaitykite viską
© Lietuvos žinios
Istorijos fakulteto mokslinę veiklą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip labai kokybišką ir reikšmingą tarptautiniu mastu. Vertintojų teigimu „Istorijos fakultetas jau dabar yra stiprus tarptautinis žaidėjas. Jo tyrimų kokybė, socialinė įtaka ir tyrimų vadyba yra labai gera. Padalinys turi pakankamai tyrėjų ir kartu puikias galimybes pagerinti savo pozicijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu“.
2015 m. MOSTA užsakymu vykęs tarptautinis Lietuvos mokslo vertinimas humanitarinių mokslų srityje apėmė 24 Lietuvos universitetų padalinius ir mokslo tyrimų institutus. Istorijos fakultetas buvo įvertintas 20 balų, o kiekviena iš 5 vertinamų sričių (tyrimų vykdymo kokybė; tyrimų ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje; tyrimų infrastruktūros kokybė; tyrimų vadyba; vystymosi potencialas) buvo įvertinta 4 balais. Tokį aukščiausią įvertinimą ekspertai iš viso Lietuvoje skyrė tik 4 padaliniams/institutams.
Tarpukario pamokos šiandienos politikai
1940-ieji – vos po dviejų laisvės dešimtmečių Lietuvą vėl ėmė dusinti svetimas glėbys. Sovietai aneksavo Lietuvą be jokio pasipriešinimo – ne vienam šis istorinis momentas atrodo gėdingas ir vis klausiama, kodėl neiššauta.
Visą tekstą skaitykite © Lietuvos žinios
Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip prakalbinti radinius?
Visą straipsnį skaitykite © www.15min.lt
Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rubrikoje 10 klausimų apie knygas - Lietuvos kultūrospaveldo tyrėja VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Rasa Čepaitienė:
„Paauglystėje svajojau tapti rašytoja...“
1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Vertingiausia pavadinčiau knygą, kuri pakliūna į rankas kaip tik laiku ir suteikia atsakymus, arba padrąsinimą būtent tada, kai to labiausiai reikia. Man taip nekart yra buvę kritiniais gyvenimo momentais, todėl priimdavau tai su dideliu dėkingumu.
Visus atsakymus skaitykite www.mab.lt
Antraštei parinkta frazė per Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos surengtą diskusiją nuskambėjo tik kaip replika – šiek tiek atsitiktinai ir, žinoma, šiek tiek ironiškai. Tačiau ji geriausiai atspindi tas nuostatas, kurias išsakė du profesoriai – istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Alvydas Jokubaitis, pakviesti į diskusiją „Istorija – mokytoja ar tarnaitė, motina ar podukra?“.
Nors diskusijos moderatorius Vytautas Bruveris iškeltą fundamentalų klausimą apie istorijos reikšmę susiejo su šiemet minima 25 metų atkurtos Lietuvos nepriklausomybės sukaktimi, tačiau istorijos kaip praeities supratimo ir istorijos kaip mokslo prasmė ir vaidmuo mūsų visuomenėje yra tapusi aktuali bendresniame ir visai neproginiame kontekste, kuriame diskutuojama apie humanitarinius mokslus šiuolaikiniame pasaulyje.
Visą straipsnį skaitykite www.15min.lt
Daugelis žino, kad 1944 m. liepos pradžioje prie Vilniaus artėjant sovietams, atsitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino strateginius miesto objektus – dujų fabriką, vandens pumpavimo stotį, elektrinę, keturis tiltus per Nerį. Jų tarpe buvo ir Žaliasis. Metalinių konstrukcijų tiltas, statytas XIX a. pab., susmuko į Neries vagą ir nebegalėjo būti naudojamas.
Vis dėlto mažai kas žino, kad 1944 metų rugpjūčio 28-osios naktį Žaliąjį tiltą vėl sudrebino sprogimas. Tilto prieigose išbyrėjo aplinkinių namų langai, suskilinėjo pastatų konstrukcijos, o silpnesni medinukai sprogimo apskritai neatlaikė. Panašūs, netikėti sprogimai tuoj po karo Vilniuje kartas nuo karto pasitaikydavę. Tačiau Šnipiškių sprogimas, panašu, buvęs vienas pirmųjų, miestą jau kontroliuojant Raudonajai armijai. Kas gi tądien nutiko?
Visą tekstą skaitykite www.delfi.lt
Kai žvelgiame į XIX a. Europą, pirmiausia matome ryškius pokyčius, nulemtus modernizacijos visose visuomeninio gyvenimo sferose – švietimo, ekonomikos, politikos, kultūros. Gausu inovacijų, diegiamos technologijos, efektyvesni gamybos būdai, reorganizuojama gamybos struktūra, mažėja transakciniai kaštai žaliavų ir prekių rinkose, – visa tai formavo industrinę europietišką visuomenę.
Kitų šalių industrializacija paveikė ir Lietuvos raidą. Tačiau XVIII a. pab. inkorporuota į Rusijos imperijos sudėtį Lietuva tapo visapusiškai priklausoma nuo caro administracijos. Ekonominis Rusijos imperijos atsilikimas nuo Vakarų Europos šalių nulėmė lėtą Lietuvos industrializaciją. Tai turėjo įtakos ir gyventojų požiūriui į vartojimą.
Visą tekstą skaitykite literaturairmenas.lt
Jubiliejiniame festivalyje pristatoma šiuolaikines kino pasaulio tendencijas atliepianti kino filmų programa „Lietuvių dokumentinio kino antologija“, kurios tikslas išsaugoti kino paveldą ir iš užmaršties naujam gyvenimui prikelti lietuvių dokumentinį kiną. VšĮ „Meno avilio“ iniciatyva suskaitmenintas ir pirmą kartą Baltijos šalyse restauruotas kino paveldas pristatomas dvejomis dalimis – „Lietuvių dokumentinis kinas iki 1990“ ir „Lietuvių dokumentinis kinas po 1990“. „Kino pavasaris“ kalbina šį savaitgalį programą pristačiusią, projekto iniciatorę kino istorikę Liną Kaminskaitę–Jančorienę.
Daugiau skaitykite kinopavasaris.lt
2015 kovo 19 d. VU Istorijos fakultete prasidėjo pirmoji jaunųjų istorikų mokyklos sesija -
"Kelionė laiku: nuo viduramžių riterių iki Lietuvos partizanų".
Pirmąją paskaitą moksleiviams skaitė Istorijos fakulteto dekanas profesorius dr. Rimvydas Petrauskas.
{galleryalignment=left width=300 height=200 rows=1 cols=1 layout=fixed maxcount-=1}mokyklele-I{/gallery}
Ar lietuvių istorikai rašo manifestus? Toks klausimas (užduotas „Literatūros ir meno" Nr. 6 spausdintame tekste) tapo postūmiu naujiems svarstymams „Istoriko teritorijoje".
I
XX a. praeities tyrinėtojų bendruomenei buvo galimybių, iššūkių, sudužusių likimų ir drąsių svajonių išsipildymo laikas. Neretu atveju ribines situacijas ir patirtis mėginę apmąstyti ir apie savo darbo prasmę galvoję istorikai rašė tekstus, kuriuos galima priskirti manifestų žanrui. Skaitydami juos įgyjame galimybę pamatyti ne tik pavienių mokslininkų ar visos praeities tyrinėtojų bendruomenės siluetus epochos fone, bet ir pajusti tai, kas paprastai vadinama Zeitgeist – laiko dvasia.
Šiame tekste nebus mėginama išsamiai aptarti visus XX a. lietuvių istorikų rašytus manifestus – tai būtų pernelyg ambicingas ir vargiai įgyvendinamas uždavinys. Sumanymas kur kas kuklesnis – pristatyti praėjusiame amžiuje lietuvių istorikų parašytus 8 tekstus, kuriuose aptariama, kas vienu ar kitu laikotarpiu mūzos Klėjos tarnams buvo svarbiausia.
Visą tekstą skaitykite literaturairmenas.lt
Rašytiniai šaltiniai dažniausiai aprašo turtingųjų ir kilmingųjų gyvenimą bei kasdienybę. Vidutiniokai ir varguoliai liktų istorijos paraštėse, jei ne antropologijos mokslo šaka. Mokslininkai tirdami mirusiųjų palaikus gali daug pasakyti apie svarbiausius istorijos įvykius, karų aplinkybes, bendruomenių gyvenimo įpročius bei ritualus. Pasitelkę tarpdisciplininius tyrimų metodus antropologai taip pat gali apibūdinti istorijos pamirštųjų ligas bei dietą. Vaidotas Suncovas Makso Planko Evoliucinės antropologijos institute tyrė dantų akmenis surinktus nuo viduramžių vilniečių palaikų, mėgindamas apibūdinti jų mitybą.
Visą straipsnį skalitykite © www.delfi.lt
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nuolatine atstovybe prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Jungtinių Tautų biuro Ženevoje biblioteka, užbaigė dvejus metus trukusį projektą ir visuomenei pristatė Tautų Sąjungos archyvo dokumentus. Lietuva – viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių, įgyvendinusi tokį projektą.
Tautų Sąjungos archyvas yra įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Suskaitmeninti dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920–1940 metais, patalpinti Jungtinių Tautų bibliotekos Ženevoje interneto svetainėje. Suskaitmeninta beveik 40 tūkstančių dokumentų.
Su dokumentais susipažinti galima
Jungtinių Tautų bibliotekos svetainėje, Tautų Sąjungos archyvo Tyrimų gairių skyriuje.
Projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ir užsienio reikalų ministerijos.
Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Daugelio mūsų, išskyrus istorikus, žinios apie šias moteris apsiriboja tuo, kad tai buvo tuomečių Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos. Vienas kitas gal dar pridurtų, kad S. Smetonienė daug rūkė ir mėgo lošti kortomis. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys“ gerokai praplečia mūsų žinių ir suvokimo apie šias moteris ribas.
„Vilnius buvo labai svarbus abiem seserims. Čia prasideda Smetonų šeimos vedybinis gyvenimas. Tai jų jaunystės miestas. Jadvyga taip pat čia gyveno, kol išvyko studijuoti į Sankt Peterburgą. Lenkų okupacija ir bolševikų invazija 1919 m. priverčia Smetonų šeimą pasitraukti į Kauną. Jame prasideda naujas seserų gyvenimo etapas“, – susirinkusiesiems į knygos pristatymą Vilniaus paveikslų galerijoje kalbėjo knygos autorė.
Visą straipsnį skaitykite www.naujienos.vu.lt
Kodėl sovietmečiu valdžia slopino užsienio radijo signalus ir žmonėms tekdavo slapčia klausytis „Amerikos balso“ ar „Laisvosios Europos“? Radijo bangomis transliuota ne tik vakarietiška populiarioji muzika, bet ir pranešimai apie sovietų nutylėtus pasaulio įvykius, politiniai komentarai.
Dar daugiau – telefoninės žurnalistikos, kai būdavo susisiekiama su Lietuvos disidentais, bei savilaidos skaitymo eteryje dėka melo šydas, dengęs sovietinę tikrovę ėmė pleišėti. Vakarų radijo transliacijos privertė lietuvius susimąstyti apie tai, kaip jie gyvena, teigia neseniai disertaciją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynusi dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė.
Daugiau skaitykite: www.lzinios.lt
© Lietuvos žinios
