Istorijos fakulteto mokslinė veikla - kokybiška ir reikšminga tarptautiniu mastu
Istorijos fakulteto mokslinę veiklą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip labai kokybišką ir reikšmingą tarptautiniu mastu. Vertintojų teigimu „Istorijos fakultetas jau dabar yra stiprus tarptautinis žaidėjas. Jo tyrimų kokybė, socialinė įtaka ir tyrimų vadyba yra labai gera. Padalinys turi pakankamai tyrėjų ir kartu puikias galimybes pagerinti savo pozicijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu“.
2015 m. MOSTA užsakymu vykęs tarptautinis Lietuvos mokslo vertinimas humanitarinių mokslų srityje apėmė 24 Lietuvos universitetų padalinius ir mokslo tyrimų institutus. Istorijos fakultetas buvo įvertintas 20 balų, o kiekviena iš 5 vertinamų sričių (tyrimų vykdymo kokybė; tyrimų ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje; tyrimų infrastruktūros kokybė; tyrimų vadyba; vystymosi potencialas) buvo įvertinta 4 balais. Tokį aukščiausią įvertinimą ekspertai iš viso Lietuvoje skyrė tik 4 padaliniams/institutams.
Tarpukario pamokos šiandienos politikai
Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip prakalbinti radinius?
Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rubrikoje 10 klausimų apie knygas - Lietuvos kultūrospaveldo tyrėja VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Rasa Čepaitienė:
Antraštei parinkta frazė per Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos surengtą diskusiją nuskambėjo tik kaip replika – šiek tiek atsitiktinai ir, žinoma, šiek tiek ironiškai. Tačiau ji geriausiai atspindi tas nuostatas, kurias išsakė du profesoriai – istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Alvydas Jokubaitis, pakviesti į diskusiją „Istorija – mokytoja ar tarnaitė, motina ar podukra?“.
Daugelis žino, kad 1944 m. liepos pradžioje prie Vilniaus artėjant sovietams, atsitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino strateginius miesto objektus – dujų fabriką, vandens pumpavimo stotį, elektrinę, keturis tiltus per Nerį. Jų tarpe buvo ir Žaliasis. Metalinių konstrukcijų tiltas, statytas XIX a. pab., susmuko į Neries vagą ir nebegalėjo būti naudojamas.
Kai žvelgiame į XIX a. Europą, pirmiausia matome ryškius pokyčius, nulemtus modernizacijos visose visuomeninio gyvenimo sferose – švietimo, ekonomikos, politikos, kultūros. Gausu inovacijų, diegiamos technologijos, efektyvesni gamybos būdai, reorganizuojama gamybos struktūra, mažėja transakciniai kaštai žaliavų ir prekių rinkose, – visa tai formavo industrinę europietišką visuomenę.
Jubiliejiniame festivalyje pristatoma šiuolaikines kino pasaulio tendencijas atliepianti kino filmų programa „Lietuvių dokumentinio kino antologija“, kurios tikslas išsaugoti kino paveldą ir iš užmaršties naujam gyvenimui prikelti lietuvių dokumentinį kiną. VšĮ „Meno avilio“ iniciatyva suskaitmenintas ir pirmą kartą Baltijos šalyse restauruotas kino paveldas pristatomas dvejomis dalimis – „Lietuvių dokumentinis kinas iki 1990“ ir „Lietuvių dokumentinis kinas po 1990“. „Kino pavasaris“ kalbina šį savaitgalį programą pristačiusią, projekto iniciatorę kino istorikę Liną Kaminskaitę–Jančorienę.
2015 kovo 19 d. VU Istorijos fakultete prasidėjo pirmoji jaunųjų istorikų mokyklos sesija -
Ar lietuvių istorikai rašo manifestus? Toks klausimas (užduotas „Literatūros ir meno" Nr. 6 spausdintame tekste) tapo postūmiu naujiems svarstymams „Istoriko teritorijoje".
Rašytiniai šaltiniai dažniausiai aprašo turtingųjų ir kilmingųjų gyvenimą bei kasdienybę. Vidutiniokai ir varguoliai liktų istorijos paraštėse, jei ne antropologijos mokslo šaka. Mokslininkai tirdami mirusiųjų palaikus gali daug pasakyti apie svarbiausius istorijos įvykius, karų aplinkybes, bendruomenių gyvenimo įpročius bei ritualus. Pasitelkę tarpdisciplininius tyrimų metodus antropologai taip pat gali apibūdinti istorijos pamirštųjų ligas bei dietą. Vaidotas Suncovas Makso Planko Evoliucinės antropologijos institute tyrė dantų akmenis surinktus nuo viduramžių vilniečių palaikų, mėgindamas apibūdinti jų mitybą.
Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Daugelio mūsų, išskyrus istorikus, žinios apie šias moteris apsiriboja tuo, kad tai buvo tuomečių Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos. Vienas kitas gal dar pridurtų, kad S. Smetonienė daug rūkė ir mėgo lošti kortomis. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys“ gerokai praplečia mūsų žinių ir suvokimo apie šias moteris ribas.
Kodėl sovietmečiu valdžia slopino užsienio radijo signalus ir žmonėms tekdavo slapčia klausytis „Amerikos balso“ ar „Laisvosios Europos“? Radijo bangomis transliuota ne tik vakarietiška populiarioji muzika, bet ir pranešimai apie sovietų nutylėtus pasaulio įvykius, politiniai komentarai.
Šių metų pradžioje korporacija Tilia pašventino savo vėliavą. Iškilminga ceremonija, kurioje dalyvavo studentai korporantai, o taip pat nemažas būrys filisterių, nebūtų įvykusi be Rimo Mikalausko, Lietuvos evangelikų reformatų kunigo, kurį korporantai pažįsta kaip filisterį Žemę. Jūsų dėmesiui pokalbis su juo.
Skelbiamas Istorijos mokslo krypties doktorantūros disertacijų tematikų ir vadovų konkursas 2015-ųjų metų priėmimui į Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Istorijos mokslo krypties doktorantūrą.
Tarpukario Lietuvoje mirties bausmės sulaukdavo ir žiaurius nusikaltimus padarę, ir prieš jauną valstybę ir jos politikus kėsinęsi asmenys. Mirties bausmė buvo viena iš valstybės teisingumo ir apsaugos kolonų, tačiau apie ją iki šiol buvo labai mažai žinota. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikų Sigitos Černevičiūtės ir Sauliaus Kaubrio parašyta monografija „Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera: mirties bausmė Lietuvoje 1918–1940 m.“ leidžia pirmą kartą išsamiau susipažinti su mirties bausmės praktika tarpukariu.
Vilniuje, Subačiaus gatvėje, buvo rasti trijų, skirtingo amžiaus nukirsdintų vyrų palaikai - tvirtina palaikų ekspertizę atlikusi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė. Mokslininkė aprašė antrą nukirsdinimų atvejį Lietuvoje tirdama daugiau nei 119 individų palaikus, kuriuos archeologai aptiko kasinėjimų metu, minėtoje Vilniaus vietoje.