„Madagaskaras“ mus moko apie savo laiką galvoti kaip apie atvirų galimybių laiką
Vilniaus mažajame teatre 300 – ąjį kartą buvo rodomas spektaklis „Madagaskaras“. Po jo žiūrovai buvo pakviesti į diskusiją už apskrito stalo, kuriame dalyvavo prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Eligijus Raila, dr. Aurelijus Gieda, doc. Aurimas Švedas, režisieriai Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys, dramaturgas Marius Ivaškevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Diskusiją moderavo režisierė - Gabrielė Tuminaitė, ji ragino istorikus pasidalinti savo įžvalgomis apie “Madagaskarą”, giliau pažvelgti į tokią istorinę asmenybę kaip K.Pakštas. Jubiliejaus metu teatro fojė buvo surengta unikali K.Pakšto laiškų, fotografijų, knygų ekspozicija.
Visą diskusiją tiesiogiai transliavo Delfi TV.
Kada? 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d.
Lietuvos televizija jau pradėjo rodyti dokumentinių laidų ciklą „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Šios ekspedicijos dalyviai savaitę istorine Kuršių marių žvejų burvalte, vadinama kurėnu, keliavo nuo Kauno iki Klaipėdos, siekdami geriau pažinti mūsų šalį ir jos istoriją. Į šią kelionę su garsiais žmonėmis – Edmundu Jakilaičiu, prof. Alfredu Bumblausku, Zita Kelmickaite, Selemonu Paltanavičiumi, Benediktu Vanagu, Gabrielium Liaudansku-Svaru – leidosi ir trys Istorijos fakulteto magistrantai: Akvilė Gasiulytė, Aušra Terleckaitė ir Simonas Teškevičius. Su jais kalbamės apie šios ekspedicijos įspūdžius, atradimus ir netikėtumus.
Альфредас Бумблаускас - самый известный историк Литвы. Специалист по Великому княжеству Литовскому и истории цивилизаций недавно побывал в Киеве. Его лекции сочли нужными и полезными для наших правительственных чиновников, занимающихся вопросами евроинтеграции. 
Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.
Kas palaidotas Švč.Trejybės bažnyčios Vilniuje kriptoje? Ar tai XVII-XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Gal net pavyks rasti bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Tiriant Vilniaus švč.Trejybės bažnyčios kriptoje rastus palaikus aiškėja, kad ne vienas vilnietis nuo persivalgymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo sirgo podagra.
2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Neiššautas šūvis 1940 m. atžygiavus Sovietų Sąjungos kariuomenei – mūsų šalies trauma, tačiau nežinia, ar tas šūvis apskritai būtų kažką pakeitęs. Mat tuo metu tokiam netradiciniam šalies užpuolimui niekas pasaulyje nebuvo pasiruošęs: niekas nesuprato, kad tokiu būdu galima užgrobti kitą šalį.
Moksliniai projektai (1 atspausdintas egzempliorius) kartu su dviejų mokslininkų rekomendacijomis, straipsnių kopijomis priimami ir registruojami VU Istorijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 7, II aukštas, 209 kab.) nuo rugsėjo 7 d. iki 9 d. (trečiadienis) 15.00 val. Mokslinio projekto elektroninę versiją bei straipsnių, konferencijose skaitytų pranešimų, mokslo konkursuose premijuotų darbų ir kt. skenuotas kopijas nurodytu laiku taip pat privaloma atsiųsti el. paštu 
Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo sutarta, kad Lietuva per dvejus metus priims 325 pabėgėlius. 255 pabėgėliai į šalį atvyks iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską pažįsta, matyt, visi: jis ne tik dėsto, rašo knygas, dalyvauja televizijos projektuose, aktyviai reiškia savo nuomonę aktualiais klausimais, bet ir randa laiko ekspedicijoms po Lietuvą. Atrodo, šiam istorikui įdomu viskas, jo smalsumas ir energija neblėsta ir ne vieną užkrečia meile ir dėmesiu Lietuvos istorijai. Kalbiname profesorių apie istoriją ir jos studijas.
Keli kilometrai į vakarus nuo Jonavos, Pabartonių kaime, Kulvos seniūnijoje, kelių grybautojų pamėgtame Tartokų miške – sujudimas. Po dvylikos metų pertraukos čia vėl atvyko archeologai.
Dr. Elenai Keidošiūtei, Vilniaus universitete apsigynusiai daktaro disertaciją apie katalikiškas misijas tarp žydų ir žydų konversijų tendencijas Lietuvoje, skirta Žydų istorijos centro (JAV, Niujorkas) Prins fondo stipendija atlikti 10 mėnesių trukmės podoktorantūros stažuotę (angl. Prins postdoctoral fellow at the Centre for Jewish History and visiting scholar at New York University).
Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis.
Sena lietuvių liaudies patarlė byloja: „mano namai – mano tvirtovė“. Deja, tvirtovėmis nė nekvepėjo sovietmečio Lietuvoje.
Žalvario amžiuje didelio masto gyventojų migracija lėmė iš esmės dabartinės demografinės struktūros kūrimąsi Europoje ir Azijoje. Naujausi tyrimai taip pat patvirtina hipotezę apie indoeuropiečių kalbų plitimą ankstyvajame žalvario amžiuje bei atskleidžia, kad dažnas europietis jau buvo šviesios odos. Tačiau netoleravo laktozės.