Sidebar

Ist mok semLapkričio 4-5 dienomis Vilniaus universiteto mokymų bazėje Puvočiuose vyko pirmasis Istorijos fakulteto organizuotas 2021-2022 mokslo metų Istorijos mokytojų seminaras, kuriame dalyvavo mokytojai iš visos Lietuvos. Iki mokslo metų pabaigos numatyti dar du susitikimai, kuriuose ir toliau bus daug dėmesio skiriama naujausiems istorijos tyrimams, istorijos aktualizavimui, tarpdisciplininiam turinio integravimui, naujų programų aptarimui, o taip pat ir psichologijos, komunikacijos, informacinio saugumo aktualijoms. Kitas seminaras numatytas vasario 14-15 dienomis. Dėkojame seminaro partneriams ir rėmėjams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, UAB „Mantinga“.

puoksteSveikiname istorijos bakaIauro studijų I kurso studentą Pijų Brazinską, kuriam paskirta 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų stipendija nuo I k.  iki studijų pabaigos pagal LAMA BPO  atrinktus įstojusius į aukštąsias mokyklas bei kolegijas su geriausiais konkursiniais balais. 

Mokslas be pamokslu 20 naujienoms 960x540https://naujienos.vu.lt

Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „posovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters ir vyro vaidmenis šeimoje? Kiek laiko prireiks, kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.

Skaityti daugiau

https://www.lrytas.lt  M.Dremaite LR

Neįgyvendinti Vilniaus architektūriniai sumanymai byloja ne tik apie tai, koks miestas galėjo tapti, bet ir apie skirtingais laikotarpiais vyravusias ideologijas, sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

Kodėl praėjusiame amžiuje buvo imtasi radikalaus Senamiesčio erdvių valymo? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos? Kodėl urbanistus galima laikyti miesto sanitarais?

Skaityti daugiau

kraujas2021VU kartu su VUL Santaros klinikų Kraujo centru kviečia tapti neatlygintinais kraujo donorais ir prisidėti prie gyvybių išsaugojimo – vieno donoro kraujas gali išgelbėti net 3-jų žmonių gyvybes.
 
Kraujo donorystės dienos Vilniaus universitete:

Spalio 27 d. 9-15 val. VU Centriniai rūmai; Universiteto g. 3
Spalio 28 d. 9-15 val. VU bibliotekos Mokslinės Komunikacijos ir Informacijos centras (MKIC); Saulėtekio al. 5
 

A.Pister konfTarptautinis senosios muzikos tinklas REMA po dvejus metus nuotolinių būdu organizuojamų veiklų savo narius vėl pakvietė į konferenciją, vykusią gyvai rugsėjo 30 - spalio 3 dienomis Prancūzijos Lione ir Ambronay. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui, kuris prie šio tinklo prisijungė šių metų pavasarį, konferencijoje atstovavo podoktorantūros stažuotoja muzikologė dr. Aleksandra Pister, pristačiusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos tyrimą pranešime „Muziką viešosios diplomatijos tarnyboje: Giovanni Valentini ir jo veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.  Seni ir nauji tinklo nariai iš keliolikos Europos šalių susirinko ypatingoje vietoje – Ambronay benediktinų abatijoje. Čia nuo 1980-ųjų kasmet vyksta vienas garsiausių pasaulyje Ambronay senosios muzikos festivalis, šioje vietoje prieš 20 metų prasidėjo REMA tinklo veikla.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta diskusijoms apie senąją muziką kaip gyvą kultūrą. Senosios muzikos pasaulis įprastai sutelktas į praeities rekonstravimą. Visgi jis –  svarbus šių dienų reiškinys, gyva ekosistema, atvira regionams, pasauliui ir ateičiai. Greta tradicinių pranešimų ir paskaitų, konferencijos dalyviai buvo pakviesti dalyvauti apskrito stalo diskusijose ir idėjų mainų grupėse. Vienu iš idėjų generavimo taikiniu tapo senosios muzikos formatas, kuriame susiburia trys pagrindinės partnerių grupės – tyrėjai, atlikėjai ir koncertų organizatoriai. Įprastai atlikėjai linkę būti svarbiausi scenoje, tačiau neišvengiamas yra jų ryšys su kitais dviem šio lauko dalyviais.

Konferencijos akimirkos - organizatorių nuotraukose.

Podoktorantūros projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis 09.3.3-LMT-K-712-19-0066.  

image description

Istorijos miestuiLietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Paskaitose muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su pristatomu eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.

Šis ciklas skirtas artėjančiam 700 metų Vilniaus gimtadieniui. Antrame kurse paskaitas skaitys Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai, archeologai. Jie įvairių knygų autoriai, istorijos ir archeologijos mokslo populiarintojai.

Šiuo bendru projektu muziejininkai į dienos šviesą ištraukia tuos eksponatus, kurie dažnai nesulaukia pakankamo dėmesio ar savo lankytojo, o istorikai nustebina temomis, nugulusiomis istorijos paraštėse.

Paskaitos transliuojamos tiesiogiai portale www.15min.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.

Paskaitose galima dalyvauti ir gyvai, jos vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Prašome turėti galimybių pasą ir dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.

[ II Vilniaus kursas’21 ]

3 semestras

G. Strumylaitės nuotr.2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Lietuvos tautinių mažumų atstovus, mokslininkus, švietimo darbuotojus,  visuomenininkus plėtojančius tarpkultūrnį dialoga, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei.   

Istorijos fakulteto docentė dr.  Genutė Kirkienė už prasmingą veiklą 2021-aisis metais buvo apdovanota Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardiniu laikrodžiu.

Istorijos magistro studijų programos I kurso studentei Gabijai Strumylaitei už apgintą baigiamąjį bakalauro darbą „Pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvos posovietinėje Lietuvoje: Tolerancijos ugdymo centrų poveikis edukacijai“ įteikta akademinių darbų konkurso premija.

Sveikiname!

Daugiau informacijos

tarp 3 reicho ir 3 Romos 3D 900x900
Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus.
Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį Vilniaus universitetas / Vilnius University Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.
Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga.

www.15min.lt
2021 rugsėjo 16d. 12:24

vaivorykste virs gedimino pilies 5d4c1304db94aRugsėjo 23 dieną kultūros paveldo festivalis „Heritas“ kviečia visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyksiančias alternatyvias diskusijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.Jų metu paliesime keturias aktualumo neprarandančias temas, apimančias kultūros paveldo įveiklinimo, komunikavimo, interpretavimo bei paveldo konfliktų sferas. Renginio organizatoriai kviečia dalyvius užimti ne pasyvių klausytojų vietas, o aktyviai įsitraukti į diskusijas, išreiškiant savo nuomonę ir keliant probleminius klausimus.


Skaityti daugiau 

www.lrytas.lt
M.Dremaite lr
Rūta Miškinytė 2021-08-25 11:51, atnaujinta 2021-08-25 11:51

Kodėl praėjusio amžiaus metu buvo imtasi radikalaus senamiesčio erdvių „valymo“? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos? Kodėl urbanistus galima laikyti „miesto sanitarais“?

Apie tai ir ne tik – pokalbyje su Vilniaus muziejuje šiuo metu veikiančios parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ kuratore, architektūros istorike Marija Drėmaite.

Skaityti daugiau

naujienos.vu.lt pasiskiepykit

Siekiant studijas Vilniaus universitete (VU) nuo rugsėjo vykdyti kontaktiniu būdu, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kreipėsi į bendruomenę, primindamas svarbią universiteto misiją – atsakomybę visuomenei ir valstybei.

„Esu dėkingas už iki šiol demonstruotą racionalumą ir lyderystę. Jūs aktyviai skiepijatės, tapdami pavyzdžiu visai akademinei bendruomenei ir visuomenei. Tik tokio jūsų supratingumo ir nuoširdžių pastangų dėka artėjančius studijų metus galėtume pasitikti bendroje šventėje, o sugrįžę į auditorijas – džiaugtis pilnaverčiu studijų procesu“, – sako VU rektorius.

Prof. R. Petrauskas pabrėžia, kad šiuo metu, lyginant imunizuotų bendruomenės narių skaičius Lietuvos universitetuose, VU užima lyderio poziciją, nes imunitetą turinčių darbuotojų procentas organizacijoje siekia 88,96 proc. ir tikisi, kad šis skaičius pasieks maksimumą. Dar nespėjusius pasiskiepyti  VU rektorius skatina nedelsti ir pasinaudoti galimybe, kai nei vakcinų, nei pasiskiepyti kviečiančių vakcinacijos punktų šalyje netrūksta ir taip apsaugoti savo artimuosius, universiteto bendruomenę bei save.

„Kviečiu VU dėstytojus, darbuotojus bei studentus tapti vakcinacijos ambasadoriais: skleiskite mokslu paremtas žinias, skatindami pasiskiepyti ir skeptiškai nusiteikusius savo artimuosius, draugus bei pažįstamus. Pasirūpinkite, kad jų abejones išsklaidytų kruopščiu kolegų mokslininkų darbu surinkta informacija ir faktai. Jūsų pilietinis aktyvumas dabar reikalingas kaip niekada. Nuoširdžiai prašau nelikti abejingais ir išnaudoti visus turimus socialinius ryšius, sukauptą autoritetą bei pedagoginę patirtį tam, kad vakcinacijos procesas išjudėtų iš stagnacinio taško, o galimos naujų koronaviruso atmainų bangos būtų sutiktos saugesnėmis sąlygomis“, – skatina prof. R. Petrauskas.

211 asoc2021-ųjų metų vasara prasidėjo nerimastingai. Kol Lietuva vadavosi iš epideminių gniaužtų, šalį aplankė rekordiniai karščiai, audros ir pabėgėliai. Tuo tarpu Vilniaus universiteto rektoriaus ramybę sudrumstė Austrijos imperijos kariai, kurie bent kelias dienas marširavo pirmyn-atgal po jo langais, Didžiajame kieme. Buvo filmuojamas istorinis serialas apie XIX a. Austriją. „O kad Jogailaičiams būtų nors kiek labiau pasisekę! Serialai būtų kuriami ne apie kažkokius Habsburgus, o apie juos – Gedimino ir Jogailos palikuonis“, –  žiūrėdamas pro langą tikriausiai pagalvojo Universiteto vadovas.  Tuo tarpu Lauryno Gucevičiaus kiemelyje įsikūręs baras „7 Fridays“ pirmomis birželio dienomis pritrūko rožinio alaus... gal tai tų pačių „austrų“ darbas? O gal tai simbolizavo, kad akademinis sezonas bent trumpam sugrįžo į Universitetą ir studentai (bei dėstytojai) aplankė savo mėgstamą vasaros pradžios auditoriją? Bet bėdos po vieną nevaikšto. Kaimyninės šalies vadukas visiškai išprotėjo – nežinia ką jis dar sugalvos visiems besidžiaugiant vasaros malonumais ir Baltarusios vėliavai ramiai sau plazdant istorikų kiemelyje, priešais Liepą. Bet čia dar niekis. Didžiausias nerimas radosi paaiškėjo – Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje teks sakyti kalbą.

Kas gi čia tokio, – pasakytų tūlas universiteto žmogus, – juk esi skaitęs dešimtis, o gal jau ir kokį visą šimtą paskaitų. Aha. Taip atrodo tik iš šalies. Visi fakultete žino, kokia atsakomybė užgula tuos, kurie sužino apie šią pareigą – pasveikinti  absolventus per diplomų įteikimo šventę. Vaikšto pakampėmis panarinę galvas, vėliau pradingsta, kažkur užsidaro, desperatiškai atsiverčia wordo lapą ir nustato 14 šrifto dydį – gal greičiau užsipildys kalba. Deja, tokios gudrybės jau senokai nepadeda. Kita problema, kad visos paskutinės prakalbos buvo sakytos per... teamsus, dažniausiai žvelgiant į juodą ekraną (gal greičiau į save kamputyje). O dabar jau teks žvelgti į be penkių minučių diplomuotus kolegas. Tokiose teamsinėse situacijose vieninteliais realybės akcentais dažnai tapdavo jau  legendinės frazės: „ar jau galime pradėti?“, „įsijunkite mikrofoną“, „ar mane girdite?“, „nežinau, ar išeis čia man pasidalinti“, „jūs  dar su manimi?“. Hmm, gal kalboje kaip tik akcentuoti nuotolį ir distanciją, kurie kartu tapo ir išsigelbėjimu, ir universitetinės idėjos priešais?  Ne, vis dėlto apie pandemiją ir nelengvus metus nekalbėsiu, juk tikrai apie juos kažkas paskys šį tą geriau ir išmintingiau.

Nelengva ta vasaros pradžia. Ypač birželio pabaiga. Ypač stovint čia, prieš Jus.

Nors ne tiek jau tos vasaros beliko, ypač tiems, su kuriais susitiksime jau po akimirksnio – po dviejų mėnesių, tikiuosi po liepa ir auditorijose, o ne žiūrint į save kompiuterio ekrano kamputyje. O tie, su kuriais nebesusitiksime universiteto erdvėse, – jūs jau greitai pajusite, kad vasara, jos pradžios ir pabaigos, ateityje bus visiškai kitokios, matyt, pirmą kartą ne tik nuo pirmojo kurso, bet ir nuo pirmos klasės. Jos bus be deadlainų ir atsikaitymų, seminarinių diskusijų, studentiško šurmulio ir kitokios šaunios akademinės kasdienybės. Ką gi – nieko nepakeisi. Vasara yra ir išsiskyrimų metas. Bent gerai, kad Universitetas siūlo prasmingus išsiskyrimus – studijos, skirtingai negu meilė, čia trunka tikrai ilgiau negu tris metus, o patirtys išlieka visam gyvenimui. Šiandien išsiskiriant norisi priminti, kad nepaisant visko, universitetiniai empatijos, kritiškumo, atvirumo ir nuolatinio domavimosi saitai, kurie mus apraizgė studijų Istorijos fakultete metu, išliks nepaisant besikeičiančių metų laikų ir visuomenėje kabutėse ar nekabutėse apkalbamų tradicinių vertybių. Vieną svarbiausių vertybių jūs jau tikrai turite – universitetinę pasaulio pažinimo idėją.  Su tuo ir sveikinu! O šis išsiskyrimas minėtus saitus tik paryškins, o būsimi susitikimai juos tik vėl ir vėl praturtins.

Gražios visiems vasaros!

Ir iki malonių susitikimų.

prezstipPaskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Iš universitetų studentams šiemet skiriamų 24-ių stipendijų daugiausia – vienuolikos – nusipelnė Vilniaus universiteto studentai. Tarp jų ir du Istorijos fakulteto studentai - Nojus Kiznis, Paulius Birgiel. 

Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausio lygio studentiškų pasiekimų įvertinimas, kasmet skiriamas vieneriems metams studentams pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline veikla ir visuomenine veikla.

Nuoširdžiai sveikiname!

Skaityti daugiau

T.Bairasauskaite ordinasLiepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje. Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota VU Istorijos fakulteto profesorė Tamara Bairašauskaitė – vertėja, aktyvi Lietuvos istorijos tyrinėtoja ir mokslo skleidėja Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėtoja.

Nuoširdžiai sveikiname!

dip212021 m. birželio 30 d. Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai, pagerbti ir apdovanoti bendruomenės nariai. Fakulteto alumnas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas Alumnų draugijos premija apdovanojo studentę Gabrielę Danieliūtę už bakalauro darbą „Tekstilės manufaktūra Ružanuose XVIII amžiaus pabaigoje: organizacija, produkcija, reikšmė“ (darbo vadovas dr. Martynas Jakulis).

Kultūros istorijos ir antropologijos pirmosios laidos absolventų skiriama premija už geriausią kultūros istorijos darbą šiais metais atiteko Margaritai Rasiulytei apgynusiai bakalauro darbą „Dainuojamosios poezijos fenomenas Lietuvos kultūroje: Vytauto Kernagio Dainos teatras” (vadovė doc. Genutė Kirkienė).

Privačių rėmėjų premija už geriausią paveldosaugos magistro darbą atiteko magistrei Emilijai Černevičiūtei už darbą „UNESCO Pasaulio paveldo miestų valdymas: Vilniaus istorinio centro atvejis (vadovė Dr. Viltė Janušauskaitė).

Šventės metu taip pat buvo įteikta Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).

Amerikos lietuvio Juozo Sido premija skirta dr. Norbertui Černiauskui už mokslo studiją  „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

Renginyje universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akademinės bendruomenės vardu padėkojo ilgametei Istorijos fakulteto darbuotojai Danguolei Marijai Skulsčiūtei.

naujienos.vu.lt 
skaitomiausios

Vilniaus universiteto leidykla jau trečius metus iš eilės renka skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus.

Nugalėtojai kiekvienoje kategorijoje bus paskelbti pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Autoriams bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas teikiami trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Kiekvienos kategoorijos nugalėtojas bus paskelbtas  pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį.

Net trys Istorijos fakulteto mokslininkų darbai pateko į skaitomiausios monografijos apdovanojimo nominantų penketuką:

 
2021 m. premijai pateikta 11 magistro darbų, apgintų Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvairių mokslų ir disciplinų – teologijos, istorijos, menotyros, paveldosaugos, filologijos, biblistikos, kanonų teisės – srityse. Pirmąją premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).
Džiaugiamės ir sveikiname!
 
Premijos laureatės Mildos Adamonytės darbas parašytas remiantis XX a. 3-4 dešimtmečių viešojo diskurso liudijimais, natūroje išlikusių objektų ir archyvinių šaltinių (dalis jų, surastų provincijos archyvuose, skelbiama pirmą kartą) tyrinėjimu. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sakralinės architektūros kūriniai čia interpretuojami derinant modernizmo architektūros, tautinės kultūros, liturginio atsinaujinimo sąjūdžio ir Lietuvos bažnyčių statybos proceso „demokratizavimo“ perspektyvas.
 
Premija laureatei bus įteikta birželio 30 d., diplomų teikimo VU Istorijos fakulteto absolventams iškilmių metu. 
 
Igno Avižinio nuotr. - premijos laureatė Milda Adomonytė.
 

VM IF KemDidžiosios Britanijos interesai Baltijos valstybėse keitėsi priklausomai nuo epochos ir geopolitinių iššūkių: kartais pasyviai stebėta, kaip regione savo galią įtvirtina Rusija, kartais veikta aktyviau, pavyzdžiui, remiant naujų šalių narystę ES ir NATO. Nepaisant istorinių patirčių, Didžiojoje Britanijoje vis dar mažai žinoma apie Baltijos valstybes. Siekdamas akademinio ir politinio bei apskritai visuomenės dėmesio Baltijos valstybių geopolitiniams ir istorijos klausimams bei ryšių su su Didžiąja Britanija plėtros Kembridžo universiteto Geopolitikos centras (Center for Geopolitics) inicijavo Baltijos valstybių geopolitikos programą: www.cfg.polis.cam.ac.uk/programmes/baltic.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas bendradarbiaudamas su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru 2022 m. liepą rengia pirmąją bendrą vasaros mokyklą „Britų geopolitika Baltijos valstybėse“ (“British Geopolitics in the Baltic States”).

Istorijos fakultete svečiuosis Kembridžo universiteto profesoriai, doktoranai ir magistrantai, kurie drauge su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentais dalyvaus bendrose mokslinėse veiklose, kuriomis bus siekiama geriau pažinti Didžiosios Britanijos ir Baltijos valstybių santykių dinamiką ir istorines patirtis. Vasaros mokykloje numatytos Lietuvos ir Kembridžo universiteto dėstytojų paskaitos, studentų darbo su pirminiais šaltiniais dirbtuvės Lietuvos ypatingajame archyve, apvalaus stalo diskusija su akademinės srities ekspertais bei Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojais bei vykdytojais. Greta aktyvios akademinės veiklos Vilniaus ir Kembridžo universitetų bendros vasaros mokyklos dalyviai turės galimybę ekskursijų metu atrasti ir pažinti Lietuvos vietas, susijusias su Didžiosios Britanijos istorija.

Vasaros mokyklos tikslas – dalinantis skirtingų šalių ir skirtingomis tyrimų tradicijomis drauge atrasti naujas perspektyvas tolimesniems Baltijos valstybių ir Didžiosios Britanijos santykių tyrimams, akademiniams ryšiams ir dalinimuisi gerąją patirtimi.

Vasaros mokyklos koordinatoriai: dr. Inga Zakšauskienė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) ir dr. Thomas Peak (University of Cambridge, Center for Geopolitics).

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos